Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo

Teismingumo byla Nr. T-101/2018

Teisminio proceso Nr. e2-6996-179/2018

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji asmenys Valstybės sienos apsaugos tarnyba, J. B. ir G. V., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1352,98 Eur turtinės žalos, patirtos dėl sūnaus E. B. mirties, atlyginimą, 30 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl sūnaus E. B. mirties, atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūnams 2015 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniu automobiliu „Renault Coleos“ persekiojant automobilį „Peugeot 607“, trečiasis asmuo VSAT Lazdijų rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. B., panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, mirtinai sužalojo automobilyje „Peugeot 607“ ant galinės sėdynės sėdėjusį ieškovės sūnų E. B., kuris dėl šautinės krūtinės ląstos žaizdos 2015 m. rugpjūčio 27 d. mirė. Ieškovė nurodo, kad nors pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos sūnaus žūties buvo nutrauktas nenustačius asmens, panaudojusio tarnybinį ginklą ir juo mirtinai sužalojusio ieškovės sūnų, veiksmuose nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – kaltės, žala, kuri buvo padaryta panaudojus šaunamąjį ginklą (didesnio pavojaus šaltinį), civiline tvarka turi būti atlyginta. Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsniu, nustatančiu, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovė taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a> suformuota praktika, kad šaunamasis ginklas yra laikomas didesnio pavojaus šaltiniu. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju žalą dėl jos sūnaus žūties padarė trečiasis asmuo J. B., būdamas VSAT Lazdijų rinktinės pareigūnas, eidamas tarnybines pareigas ir panaudodamas tarnybinį ginklą, priklausantį VSAT, todėl žalą turėtų atlyginti Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama didesnio pavojaus šaltinio (šaunamojo ginklo) valdytojos VSAT savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis, VSAT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194, 2 punktas).

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ginčas teismingas administraciniam teismui, nes bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis). Sienos apsaugos pareigūnai, stabdydami transporto priemonę, persekiodami teisės pažeidėjus, užkirsdami kelią daromam teisės pažeidimui, taikė administracinę prievartą, t. y. vykdė viešąjį administravimą, o ne ikiteisminį tyrimą.

Trečiasis asmuo Valstybinė sienos apsaugos tarnyba atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja VSAT pareigūnų atsakomybę. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pareigūnai pažeidė asmens teises ar teisėtus interesus, padarė asmeniui materialinę žalą, šios teisės turi būti atkurtos, o materialinė žala atlyginta. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog žalą, kurią fiziniams, juridiniams asmenims ar įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, padarė pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, atlygina valstybė įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamos bylos atveju žalos atlyginimas turėtų būti siejamas su viešąja civiline atsakomybe, kurios subjektas yra viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Alytaus apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nustatė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, jog dėl tam tikrų valstybės institucijų pareigūnų veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse nurodoma, jog kai ieškovo reiškiami reikalavimai atlyginti žalą patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, jie laikytini administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Alytaus apylinkės teismo nuomone, ieškovės reiškiami reikalavimai patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra laikytini administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir jie priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu siekia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Ieškovė žalos atsiradimą sieja su trečiojo asmens VSAT pareigūno J. B. veiksmais (tarnybinio ginklo panaudojimu) jam einant tarnybines pareigas. Taigi ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš valdžios institucijos pareigūno veiksmų ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamas ginčas priskirtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytai administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Persiųsti bylą pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji asmenys Valstybės sienos apsaugos tarnyba, J. B. ir G. V., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys