Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-449-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00044-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.4.2.9.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir pagal atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė DNB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko N. P. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis sumomis po 200 Eur, bet ne mažiau negu pusę minimaliosios algos, priimant teismo sprendimą (jeigu teismas nuspręstų, kad prašoma suma yra per didelė), iki sūnui sueis 18 metų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) pripažinti sodo pastatą (namą), 7709 Eur vertės, ūkinį pastatą, 544 Eur vertės, žemės sklypą, 81 Eur vertės, (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgytu turtu (šeimos turtu); 5) nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei visą nurodytą turtą – sodo pastatą (namą), ūkinį pastatą ir žemės sklypą; 6) padalyti namų apyvokos reikmenis tokia tvarka: visi ūkinio pobūdžio prietaisai ir įrankiai lieka atsakovui, o ieškovei lieka buitinė technika ir minkštasis oranžinis svetainės kampas; 7) priteisti kredito likutį pagal šalių su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį solidariai, nekeičiant sutarties sąlygų; 8) priteisti paskolos likutį tik atsakovui pagal kredito sutartį, sudarytą atsakovo ir AB DNB banko; 9) po santuokos nutraukimo palikti pavardes – I. A. ir D. P..

3. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. daliniu sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei grąžino ikisantuokinę pavardę – A., atsakovui paliko santuokinę pavardę – P.; N. P. gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje; priteisė N. P. iš atsakovo jo išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki N. P. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatė, kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė valdys uzufrukto teise; nustatė atsakovo ir sūnaus N. P. bendravimo tvarką.

4. Ieškovė dėl reikalavimų padalyti turtą nurodė, kad iki santuokos sudarymo atsakovas savo vardu buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą: sodo pastatą (namą), ūkinį pastatą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendros 8334 Eur vertės. Šalys visam šiam turtui pagerinti paėmė AB SEB banke 24 679,17 Eur (85 000 Lt) paskolą. Pagal šią sutartį paskolai padengti šalys moka po 80 Eur (iš viso 160 Eur) per mėnesį. Kredito likutis 2016 m. gruodžio 20 d. buvo 13 906,58 Eur. Iš paimto kredito iš esmės buvo perstatytas sodo namas ir ūkinis pastatas, žemės sklype įrengta kanalizacija, vandentiekis ir kita. Taigi turtas, nepaisant to, kad buvo įgytas tik atsakovo dar prieš sudarant santuoką, tapo šeimos turtu ir ieškovė prisidėjo prie jo pagerinimo lygiai tiek pat, kiek ir atsakovas. Be to, paimtos paskolos vertė smarkiai viršija turto vertę, kas rodo, jog turtas tapo šeimos turtu ir turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei turi būti padalytas. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaikas, remiantis geriausių vaiko interesų principu, turėtų gyventi su motina, ieškovei priteistinas visas minėtas turtas, nepriteisiant atsakovui kompensacijos. AB SEB bankui negrąžintas minėtas kredito likutis priteistinas šalims mokėti lygiomis dalimis sutartyje nustatyta tvarka.

5. Jokio kito nekilnojamojo turto santuokos metu šalys neįgijo. Ieškovės vardu 2013 m. kovo 21 d. yra įregistruotas 2000 metų automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne didesnės negu 1000 Eur vertės. Kadangi atsakovas savo kaltais veiksmais, būdamas neištikimas, sugriovė šeimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra reikalingas ir vaiko reikmėms tenkinti, automobilis priteistinas ieškovei.

6. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas kito asmens vardu yra įsigijęs automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu atsakovas nuolat naudojasi, „faktiškai“ jis yra atsakovo, tačiau tam, kad nereikėtų automobiliu dalytis, jis nusipirko ir įregistravo automobilį per kitą asmenį. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl turto ieškovei priteisimo, turėtų būti atsižvelgiama į atsakovo nesąžiningumą. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi asmeninį kreditorių AB DNB banką, iš kurio yra paėmęs iki 1500 Eur kreditą.

7. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) priteisti iš jo ieškovei 5772,59 Eur kompensaciją už jos santuokos metu įneštą piniginį įnašą pagal kredito sutartį su AB SEB banku, nustatant, kad, priteisus kompensaciją, visas sodo pastatas su atliktais pagerinimais nuosavybės teise atitenka atsakovui; 2) įpareigoti atsakovą vieną nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. (imtinai) toliau mokėti kredito įmokas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. birželio 15 d. kredito sutartį; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui 750 Eur kompensaciją už santuokos metu įsigytą automobilį „Seat Alhambra“, nustatant, kad, priteisus kompensaciją, šis automobilis asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui 1500 Eur kompensaciją už santuokos metu 9 metus mokėtas kaupiamojo investicinio draudimo įmokas UAB „SEB gyvybės draudimas“.

8. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypas ir ūkinis pastatas šalių santuokos metu nebuvo niekaip pagerinti, todėl šie daiktai neginčijamai yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Kadangi sodo pastatas nors ir pagerintas, tačiau dar nėra tinkamai pabaigtas, todėl nėra įvertintas ir įregistruotas. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti ieškovės sukurtos daikto vertės dalies natūra, todėl spręstinas kompensacijos ieškovei priteisimo klausimas. Nepadengto kredito likutis 2017 m. rugpjūčio 1 d. dieną buvo 13 133,99 Eur, t. y. daugiau negu pusė paimto kredito. Nutraukus santuoką, atsakovas ieškovei sumokės piniginę kompensaciją, lygią jos realiai sumokėtos paskolos daliai, t. y. 5772,59 Eur. Priteisus ieškovei kompensaciją, visas santuokos metu pagerintas turtas, t. y. sodo pastatas, atitenka atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kaip faktiškai ir yra. Pagal minėtą kredito sutartį likusią kredito dalį atsakovas įsipareigoja asmeniškai išmokėti kreditoriui AB SEB bankui. Ieškovės vardu įregistruotas automobilis „Seat Alhambra“, jam įsigyti buvo paimtas kreditas AB DNB banke, kreditas dar neišmokėtas ir iki šiol šalių mokamas lygiomis dalimis. Nurodyto automobilio vertė yra apie 1500 Eur, todėl, pripažinus automobilį ieškovės asmenine nuosavybe, atsakovui priteistina 750 Eur kompensacija iš ieškovės, o atsakovas įsipareigoja lygiomis dalimis su ieškove pabaigti grąžinti kreditą AB DNB bankui. Be to, šalys ieškovės vardu sudarė kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį su UAB „SEB gyvybės draudimas“. Kasmėnesinė įmoka pagal šią sutartį buvo 28,96 Eur (100 Lt), todėl šalių lygiomis dalimis per 9 metus buvo įmokėta maždaug 3127,68 Eur. Atsakovo žiniomis, ieškovė 2016 metais šią sutartį nutraukė ir gavo dalį sukauptos sumos. Kadangi įmokos buvo mokamos šeimos lėšomis, todėl atsakovui priteistina 1/2 dalis ieškovei nutraukus draudimo sutartį išmokėtos sukauptos draudimo sumos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. galutiniu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: paliko asmenine atsakovo nuosavybe 0,0664 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisė 12 339,58 Eur kompensaciją; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus pagal su AB SEB banku sudarytą 2007 m. birželio 15 d. kredito sutartį Nr. 1450718092992-55 ir pagal su AB DNB banku 2013 m. kovo 14 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 2000-2013-80595 paliko šalims toliau vykdyti solidariai; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, šį klausimą paliko spręsti įsiteisėjus daliniam ir galutiniam sprendimui per papildomo sprendimo institutą.

10. Teismas nustatė, kad šalys skolinosi lėšas sodo pastatui pagerinti ir beveik 10 metų iš bendrų savo, kaip sutuoktinių, lėšų, iš savo gaunamo darbo užmokesčio mokėjo kreditą bankui, t. y. sodo pastatas buvo pagerintas šalių santuokos metu. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog sodo pastatas buvo pagerintas iš esmės. Ieškovės nurodytų sodo pastato remonto darbų (langų, stogo dangos pakeitimo, pastato sienų apšiltinimo, vandens gręžinio ir kanalizacijos įrengimo), nekeičiant statinio konstrukcijų, iš esmės nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, teismas nelaikė pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą. Be to, teismo vertinimu, ieškovė, teikdama reikalavimą pripažinti sodo pastatą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neįrodė, kad turto rinkos vertė po turto pagerinimo žymiai padidėjo. Pati ieškovė, remdamasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, nurodo, kad sodo pastato vertė yra 7709 Eur, t. y. tokia, kokia buvo 2007 m. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad lėšos, panaudotos nekilnojamajam turtui pagerinti, tokia pat suma padidino vertinamo nekilnojamojo turto vertę.

11. Teismas, nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, sprendė kompensacijos ieškovei priteisimo klausimą. Teismas pripažino, kad nors sodo pastatas ir priklauso tik vienam iš buvusių sutuoktinių – atsakovui, įgijusiam šį pastatą dar iki santuokos su ieškove sudarymo, tačiau byloje nepaneigta ir tai, kad prie jo pagerinimo atitinkama dalimi prisidėjo ir ieškovė, bendromis sutuoktinių lėšomis iki santuokos nutraukimo dengdama dalį įmokų. Atsakovui priklausantis sodo pastatas buvo pagerintas iš AB SEB banko gauta paskolos suma – 24 679,17 Eur (85 000 Lt), todėl atitinkamai ieškovei kompensuotina 1/2 dalis į sodo pastato pagerinimą investuotos sumos, t. y. 12 339,58 Eur.

12. Teismas nustatė, kad su AB SEB banku 2007 m. birželio 15 d. sudarytoje kredito sutartyje nustatyta šalių solidarioji atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius AB SEB bankas nesutiko keisti šalių solidariosios atsakomybės, teismas paliko šalis solidariai atsakingas pagal šią kredito sutartį. Kadangi šalys sutiko, kad su AB DNB banku 2013 m. kovo 14 d. sudaryta kredito sutartis taip pat liktų solidari, teismas dėl šios kreditavimo sutarties plačiau nepasisakė.

13. Teismas taip pat nustatė, kad, panaudodamos gautą 6000 Lt (1737,72 Eur) kreditą, šalys santuokos metu įsigijo automobilį „Seat Alhambra“, šį ieškovė prašė priteisti jai, o atsakovas tam neprieštaravo. Dėl šios priežasties teismas automobilį priteisė ieškovei.

14. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė su UAB „SEB gyvybės draudimas“ 2007 m. birželio 18 d. sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį ir per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį sumokėjo 3301,62 Eur draudimo įmokų; 2016 m. gruodžio 20 d. draudimo sutartis buvo nutraukta ieškovės prašymu. UAB „SEB gyvybės draudimas“ ieškovei išmokėjo 1882,81 Eur išperkamąją sumą.

15. Teismas, spręsdamas kompensacijų atsakovui priteisimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovė viena augina šalių nepilnametį sūnų ir automobilis jai reikalingas sūnaus poreikiams užtikrinti. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dar santuokos metu atsakovas 2016 m. lapkričio 19 d. už 300 Eur pardavė automobilį „Ford Galaxy“ ir gautų už automobilio pardavimą pinigų su ieškove nepasidalijo, tikėtina, panaudojo juos savo reikmėms. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad šalys daugiau negu 10 metų gyveno atsakovui priklausančiame sodo pastate ir, nutrūkus šeiminiams santykiams, ieškovė su sūnumi išsikraustė gyventi į kitą miestą. Taigi atsakovui liko namuose esantys baldai, buitinė technika bei kiti namų apyvokos daiktai. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad kompensacija nei už ieškovei tenkantį automobilį, nei už gautą draudimo išperkamąją sumą atsakovui nepriteistina.

16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pakeitė Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria nuspręsta palikti asmenine atsakovo nuosavybe 0,0664 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą ir ūkinį pastatą bei priteisti ieškovei iš atsakovo 12 339,58 Eur kompensaciją, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: pripažino sodo pastatą (namą), ūkinį pastatą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisė šalims nuosavybės teise po 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

17. Kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89, 3.90 straipsniais, vadovaudamasi kasacinio teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, nurodė, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų (nagrinėjamu atveju atsakovas turi dovanojimo sutartį), patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas. Tačiau aplinkybė, kad atsakovas iki santuokos su ieškove sudarymo dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,0664 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą ir ūkinį pastatą, neapriboja ieškovės, kaip sutuoktinės, teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams pagal atitinkamas teisės normas.

18. Kolegija nustatė, kad ginčo turtas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1995 m. liepos 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Sodo namo rekonstrukcijai šalys solidariai dar iki santuokos sudarymo su AB SEB banku 2007 m. birželio 15 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią jiems buvo suteiktas 24 679,17 Eur (85 000 Lt) kreditas. 2007 m. spalio 31 d., t. y. šiek tiek daugiau negu po 4 mėnesių nuo kredito sutarties sudarymo, šalys susituokė. Bylos nagrinėjimo metu negrąžintas paskolos likutis buvo 13 133,99 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad kredito suma buvo panaudota sodo pastatui rekonstruoti.

19. Įvertinusi minėtą kredito sutartį, kolegija nustatė, kad kredito paskirtis – sodo namo statyba (ne remontas ar buities prekių pirkimas), turto vertė, nurodyta kredito sutartyje, – 30 989 Eur (107 000 Lt), o imamas kreditas – 24 679,17 Eur, t. y. suma, artima paties turto vertei. Ginčo dėl to, kad kreditas buvo imamas santuokos metu ir paskola dengiama bendromis sutuoktinių lėšomis, byloje nėra. Iš byloje esančio prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito Nr. 8731261 matyti, kad 2009 m. kovo 13 d. buvo užsakyta sudaryti techninę dokumentaciją dėl sodo namelio rekonstrukcijos, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įrengimo. Atsakovas, kolegijos nuomone, nepaneigė ieškovės teiginių, kad sodo pastatas iš paimtos paskolos buvo perdarytas (rekonstruotas) ir pagerintas taip, kad tapo tinkamas gyventi, t. y. buvo sudėti langai, įrengta ventiliacija, šildymo įrenginiai ir kaminų sistemos, pakloti kanalizacijos vamzdžiai, atlikti stogo remonto darbai, uždėta nauja danga, pirkti statybiniai blokeliai ir pan., atitinkamai sutvarkyti ir priklausiniai bei žemės sklypas, iškastas šulinys ir kt. Šias aplinkybes, kolegijos vertinimu, patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai – kvitai, čekiai, sutartys ir t. t. Be to, atsakovas neneigė, kad ginčo turto įsigijimo metu sodo pastatas nebuvo pritaikytas nuolat jame gyventi, tai tapo įmanoma tik po rekonstrukcijos.

20. Kolegija, įvertinusi darbų apimtį (sodo pastatas tapo tinkamas nuolat gyventi, įrengta kanalizacija ir vandentiekis, šildymas) ir investuotą pinigų sumą, kuri beveik lygi paties turto vertei, sprendė, kad turtas – 0,0664 ha ploto žemės sklypas, sodo pastatas ir ūkinis pastatas – akivaizdžiai buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis. Aplinkybė, kad asmeninis atsakovo, kaip sutuoktinio, turtas, kuris jam buvo padovanotas, buvo pagerintas santuokos metu dėl rekonstrukcijos, kolegijos vertinimu, teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog šis turtas buvo pagerintas iš esmės. Kolegija sprendė, kad ieškovė įrodė esminio turto pagerinimo faktines aplinkybes, todėl konstatavo, jog ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir gali būti padalytas tarp jų lygiomis dalimis (CK 3.90 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

21. Kolegija preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, kolegija priteisė ieškovei 1/2 dalį ginčo turto.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apeliacinės instancijos teismas ginčo nekilnojamąjį turtą nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesant CK 3.90 straipsnio 1 dalimi nustatytų faktinių aplinkybių visumos: 1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

22.2. Teismas nepagrįstai pripažino iki santuokos šalių gautą paskolą bendromis sutuoktinių lėšomis ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas, kad turtas buvo pagerintas neva iš bendrų sutuoktinių lėšų. Paskola iš AB SEB banko buvo gauta dar iki santuokos sudarymo, todėl šios lėšos nelaikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis, kaip tai galėtų būti konstatuota pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad dar iki santuokos sudarymo šalys, kreipdamosi dėl paskolos suteikimo ir gaudamos atitinkamą kreditą, veikė ne kaip sutuoktiniai, o jungtinės veiklos sąlygomis, todėl pagal iki santuokos sudarymo sudarytą paskolos sutartį gautos lėšos negali būti laikomos sutuoktinių bendromis lėšomis (kaip bendroji jungtinė nuosavybė). Dėl šios priežasties teismas negalėjo konstatuoti vienos iš minėtų esminių faktinių aplinkybių (iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis), sudarančių teisinį pagrindą taikyti CK 3.90 straipsnio nuostatas. Kredito lėšos yra asmeninės šalių lėšos, kurios asmeninės nuosavybės teise šalims priklausė po 1/2 dalį suteikto kredito. Taigi, priešingai negu nurodė teismas, ginčo sodo namas buvo gerinamas ne bendromis sutuoktinių lėšomis, o asmeninėmis lėšomis, t. y. ieškovei ir atsakovui investuojant po 42 500 Lt (12 339,58 Eur) asmeninių lėšų, kurios buvo gautos pagal kredito sutartį, sudarytą dar iki šalių santuokos sudarymo.

22.3. Nagrinėjamu atveju ieškovės piniginis indėlis (12 339,58 Eur) į sodo namo pagerinimus negali būti vertinamas kaip esminis atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimas. Kaip matyti iš kreditavimo sutarties, suteikiant banko paskolą ginčo nekilnojamojo turto vertė buvo 107 000 Lt (30 898,34 Eur). Atsižvelgiant į ginčo turto vertę paskolos sudarymo metu ir visą investuotą suteikto kredito sumą (tai bendrai sudaro 55 668,51 Eur (30 989,34 Eur turto vertė + 24 679,17 Eur visa suteikta banko paskola), pagrįstai teigtina, kad ieškovės asmeninių lėšų suma 12 339,58 Eur sudaro vos 22 procentus bendros turto vertės. Dėl šios priežasties nebuvo jokio faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas neva buvo žymiai ir iš esmės pagerintas ieškovės lėšomis. Byloje nebuvo įrodyta, kad būtent dėl ieškovės dalinio piniginio indėlio į sodo namo pagerinimus šio nekilnojamojo turto vertė žymiai, iš esmės padidėjo.

22.4. Teismas, konstatuodamas tariamą esminį pastato pagerinimą, iš esmės rėmėsi vien bylos duomenimis, kad buvo įgyti ir sumontuoti į sodo namą langai, įrengta ventiliacija, šildymo įrenginiai, kaminų sistemos, pirktos statybinės medžiagos, atlikti stogo remonto darbai, pakeista stogo danga ir kt. Tačiau teismas visiškai nevertino ir nesiaiškino realaus turto vertės pokyčio dėl atliktų pagerinimų, taip pat nesiaiškino, kokia realia dalimi prie turto pagerinimo savo lėšomis (darbu) prisidėjo ieškovė. Be to, ieškovė neįrodinėjo turto vertės esminio padidėjimo, neteikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų, turto vertinimų, o teismas šių aplinkybių netyrė ir jų nesiaiškino, tai rodo, kad teismo išvados dėl tariamo esminio turto pagerinimo yra grindžiamos prielaidomis, o ne objektyviais ir patikimais bei nagrinėjant bylą tiesiogiai ištirtais įrodymais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti įrodymai, kad šalių lėšos, panaudotos nekilnojamajam turtui pagerinti, tokia pat suma realiai padidino ir nekilnojamojo turto vertę.

22.5. Teismas pažeidė imperatyviąsias proceso teisės normas, pagal kurias teismo priimamas procesinis sprendimas turi būti pagrįstas ir išsamiai motyvuotas (CPK 263, 265 straipsniai, 268 straipsnio 4 dalis, 270, 331 straipsniai). Teismas CK 3.90 straipsnio pagrindu pripažino bendru turtu visą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: sodo namą, ūkinį pastatą, žemės sklypą, tačiau dėl ūkinio pastato ir žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnį teismas nenurodė ir nepateikė jokių argumentų bei motyvų. Nors skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad neva buvo iš esmės pagerintas sodo namas, tačiau nutartyje apskritai nėra argumentų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada apie žemės sklypo ir ūkinio pastato pagerinimą, lėmusį šio turto pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas, pripažindamas atsakovo turtą – žemės sklypą ir ūkinį pastatą – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bet skundžiamoje nutartyje nenurodydamas dėl to nė vieno argumento, nepateikdamas dėl to jokių motyvų, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, lėmusį absoliutų teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

22.6. Teismas, spręsdamas dėl viso atsakovo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 177, 185 straipsniai). Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl ieškovė, siekdama, kad visas atsakovo turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti kiekvieno nekilnojamojo daikto esminį pagerinimą atskirai. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad žemės sklypas ar ūkinis pastatas iš esmės buvo pagerintas bendromis lėšomis ar ieškovės asmeninėmis lėšomis. To ji padaryti negalėjo, nes faktinių aplinkybių konstatuoti dėl šio turto tariamo esminio pagerinimo objektyviai nėra, nes nei žemės sklypas, nei ūkinis pastatas santuokos metu nebuvo iš esmės pagerinti. Ieškovės dėstoma deklaratyvi pozicija, kad žemės sklypas, sodo namas ir ūkinis pastatas yra vientisas objektų kompleksas, kad namo naudojimas be žemės sklypo faktiškai neįmanomas, kad žemės sklype buvo iškasta kanalizacija ir vandentiekis (tai realiai yra susiję ne su žemės sklypo pagerinimu, bet su sodo namo naudojimu), savaime nereiškia, kad dėl atitinkamų namo pakeitimų iš esmės didėja sklypo ar ūkinio pastato vertė (to neįrodinėjo ieškovė ir tai byloje nebuvo nustatyta jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais). Taigi byloje nebuvo nustatyta jokių faktų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe būtų pagrindas pripažinti visą atsakovo nekilnojamąjį turtą (t. y. ir žemės sklypą, ir ūkinį pastatą). Dėl šios priežasties teismas, pripažindamas visą atsakovo turtą (t. y. ne tik sodo pastatą, bet ir žemės sklypą bei ūkinį pastatą) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.90 straipsnio nuostatas, formuodamas neteisingą CK 3.90 straipsnio nuostatų taikymą susiaurinant bei apribojant asmens, reikalaujančio pripažinti kito sutuoktinio turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pareigą įrodinėti, jog kiekvienas turto vienetas, šalies reikalaujamas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo iš esmės pagerintas bendromis ar vieno sutuoktinio lėšomis (darbu).

22.7. Teismas, pripažindamas atsakovo iki santuokos sudarymo įgytą asmeninį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CK 3.90 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2011">3K-3-491/2011</a>; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2012">3K-3-447/2012</a>; 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2013">3K-3-187/2013</a>; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

23. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1. Teismas pagrįstai visą atsakovo turtą, t. y. sodo pastatą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje suformuotos sąlygos, kurioms esant turtas, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2006">3K-3-126/2006</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a>; kt.).

23.2. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2006">3K-3-126/2006</a>; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-584/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-584/2008">3K-3-584/2008</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a>; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2012">3K-3-447/2012</a>; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-441/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-441/2013">3K-3-441/2013</a>; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTQtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-594-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-594-686/2015">3K-3-594-686/2015</a>). Šiuo atveju teismas nustatė, kad sodo pastatas ir likęs turtas iš paimtos paskolos buvo perdarytas (rekonstruotas) ir pagerintas taip, kad tapo tinkamas jame nuolat gyventi, atitinkamai sutvarkyti ir priklausiniai bei žemės sklypas, įrengtas vandens gręžinys ir kt. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai (kvitai, čekiai, sutartys ir kt.). Be to, atsakovas neneigė, kad turtas įsigijimo metu nebuvo pritaikytas nuolat gyventi, tai tapo įmanoma tik po rekonstrukcijos (CPK 182, 187 straipsniai). Dėl šios priežasties atsakovo argumentas, kad ieškovė privalėjo įrodyti turto vertės esminį padidėjimą, nepagrįstas, nes turto vertė neginčijamai padidėjo iš esmės (sodo ir ūkinis pastatas tapo tinkami gyventi, o žemės sklypas, ant kurio yra pastatai, buvo pagerintas įrengiant jame inžinerines komunikacijas, t. y. vandenį, kanalizaciją ir kt.). Atsakovui pripažinus faktą, kad sodo pastatas buvo rekonstruotas taip, kad tapo tinkamas gyventi, ieškovė neprivalėjo įrodyti esminio turto pagerėjimo fakto. Vis dėlto byloje esantys įrodymai (paskolos sutartis ir joje nurodyta kredito gavimo paskirtis, sodo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos techninė dokumentacija, atlikti geodeziniai matavimai, įrengtos ir sudėtos palangės, įrengta ventiliacija, šildymo įrenginiai ir kaminų sistemos, įdėti kaminų įdėklai, dengta PVC danga, perkami blokeliai namui, langai, sudėti vandens kranai (čiaupai) ir kita įranga, atliktas viso namo šiltinimas, atlikti stogo darbai, įrengti kanalizacijos vamzdžiai, atlikti dažymo darbai, sudėtos vonios plytelės, ir kt.) akivaizdžiai patvirtina, kad turtas buvo pagerintas iš esmės, nes buvo atlikti darbai tam, kad jis (pastatas ir žemės sklypas) būtų pritaikytas gyventi.

23.3. Šalių solidariai paimta kredito suma (24 679,17 Eur) yra panaši į AB SEB banko atlikto turto vertinimo metu nustatytą turto vertę (30 989,34 Eur), dėl to neabejotina, kad turtas faktiškai buvo pagerintas suma, lygia jo vertei. Taigi nagrinėjamu atveju turto vertė padvigubėjo. Turtas (pastatai ir žemės sklypas) buvo pritaikyti taip, kad tenkintų šeimos poreikius jame gyventi ir juo naudotis.

23.4. Nepriteisus ieškovei turto (dalies), būtų pažeidžiami mažamečio šalių sūnaus interesai. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ji neturi jokio turto, su vaiku gyvena nuomojamame bute. Atsakovas šiuo metu jau turi kitą mažametį vaiką, su juo gyvena ginčo name, todėl egzistuoja reali rizika, kad šalių vaikas, pablogėjus ieškovės finansinei padėčiai, liks be jokio turto ir gyvenamosios vietos.

23.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad turtas negali būti laikomas pagerintu bendromis sutuoktinių lėšomis, nes kreditas buvo gautas dar iki santuokos sudarymo. Visų pirma kredito sutartyje nurodyta kredito paskirtis – atsakovui priklausančio sodo namo statyba. Nors sodo namas buvo iš esmės pagerintas iš kredito, kuris buvo šalių solidariai gautas iki santuokos, tačiau, skirtingai negu teigia atsakovas, tai nereiškia, jog turtas pagerintas ne iš bendrų sutuoktinių lėšų. Šalys susituokė praėjus vos 4 mėnesiams po kredito sutarties sudarymo ir visuomet mokėjo paskolą kaip sutuoktiniai. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys skolinosi lėšas sodo pastatui pagerinti ir beveik 10 metų iš bendrų savo, kaip sutuoktinių, lėšų, iš savo gaunamo darbo užmokesčio mokėjo kreditą bankui, t. y. kad sodo pastatas buvo pagerintas šalių santuokos metu.

23.6. Šalys, gaudamos kreditą, veikė ne jungtinės veiklos sąlygomis, nes nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės. Šalių tikslas visada buvo sukurti šeimą ir turėti gyvenamąją vietą, tinkamą kartu gyventi ir auginti vaiką. Paimdamos kreditą šalys veikė kaip sutuoktiniai, o ne kaip jungtinės veiklos dalyviai. Be to, kredito gavimo metu ieškovė jau laukėsi bendro vaiko, taigi šalys palaikė santuokinius ryšius dar iki santuokos įregistravimo, kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį.

23.7. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė jokių faktų ir nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog yra pagrindas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti visą atsakovo nekilnojamąjį turtą – sodo namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą. Teismas, priteisdamas ieškovei dalį viso turto, akcentavo, kad viso turto vertė yra artima paimtos paskolos dydžiui; nustatė, kad visas turtas, o ne tik sodo namas, buvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis; pažymėjo, kad buvo gerintas ne tik sodo pastatas, bet visi objektai kartu, nes jie yra neatsiejami vienas nuo kito. Be to, pats atsakovas pripažino, kad ne tik sodo namas, bet ir kitas jam priklausantis turtas buvo pagerintas taip, jog tapo tinkamas gyventi.

23.8. Priteisus ieškovei kompensaciją, o ne dalį turto, kaip to siekia atsakovas, ieškovė neturės nei turto, nei galimai ir pinigų (atsakovas nesumokės kompensacijos, jau yra anksčiau nemokėjęs išlaikymo, neatlyginęs bylinėjimosi išlaidų, dėl to ieškovei teko kreiptis į antstolį), o atsakovas turės turtą, taip pat tik iš dalies mokės paskolą už turto pagerinimą. Tai būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga (CK 1.5 straipsnis), nebūtų užtikrinami nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

24. Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

25. CK 3.87 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis); sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis).

26. Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę reglamentuoja CK 3.88 straipsnis. Paprastai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas ir pajamos, įgyti po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Be to, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

27. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas, be kita ko, turtas ir pajamos, abiejų sutuoktinių atskirai įgyti iki santuokos sudarymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 3 dalis).

28. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTQtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-594-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-594-687/2016">3K-3-594-687/2016</a> 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTctOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417-969/2016">3K-3-417-969/2016</a> 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti šiame straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTQtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-594-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-594-687/2016">3K-3-594-687/2016</a> 16 punktą).

32. Byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTctOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417-969/2016">3K-3-417-969/2016</a> 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise nuo 1995 m. liepos 28 d. valdo 0,0664 ha žemės sklypą, sodo pastatą ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Šalys solidariai 2007 m. birželio 15 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį. Šia sutartimi joms buvo suteiktas 24 679,17 Eur kreditas, jo paskirtis – sodo namo statyba, nurodyta turto vertė – 30 989 Eur. Šalys susituokė 2007 m. spalio 31 d. Šalys 2009 m. kovo 13 d. užsakė sudaryti techninę dokumentaciją dėl sodo namelio rekonstrukcijos, gyvenamojo namo įrengimo. Širvintų rajono savivaldybė 2009 m. kovo 26 d. išdavė statybos leidimą, jame nurodyta statybos rūšis – rekonstrukcija, statybos objektas – sodo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcija, keičiant paskirtį į gyvenamąjį namą. Santuokos metu šalys gautą kreditą panaudojo minėtiems sodo namui ir ūkiniam pastatui rekonstruoti, šis turtas buvo rekonstruotas tokiu būdu, kad tapo tinkamas gyventi nuolat (be kita ko, buvo įrengti kanalizacija, vandentiekis ir šildymas), jame šalių šeima ir gyveno.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, atliktų darbų apimtį ir pobūdį, sprendė, kad ginčo turtas – žemės sklypas, sodo pastatas ir ūkinis pastatas – šalių santuokos metu buvo pagerintas iš esmės bendromis šalių (sutuoktinių) lėšomis, todėl šį asmenine nuosavybės teise turėtą atsakovo turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

35. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, vadovaudamasi šios nutarties 29–32 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl sodo pastato ir ūkinio pastato esminio pagerinimo santuokos metu bendromis šalių lėšomis.

36. Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo išvada, kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad minėtas turtas buvo pagerintas ne bendromis sutuoktinių lėšomis, nes iki santuokos sudarymo gautas kreditas nelaikytinas bendromis sutuoktinių lėšomis pagal CK 3.88 straipsnį („Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“), o gaudamos šį kreditą šalys veikė jungtinės veiklos pagrindu, todėl gautos lėšos (atitinkama jų dalis) buvo asmeninė šalių nuosavybė.

37. Kaip nurodyta šios nutarties 28 punkte, viena iš būtinųjų sąlygų tam, kad asmeninis vieno sutuoktinio turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra faktas, jog toks turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nenustačius šios aplinkybės (sutuoktinių bendrų arba asmeninių lėšų ar darbo panaudojimo turtui pagerinti), nėra teisinio pagrindo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe valdomo turto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

38. Šios nutarties 26 ir 27 punktuose minėta, kad paprastai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas ir pajamos, įgyti po santuokos sudarymo, o turtas ir pajamos, įgyti iki santuokos sudarymo, – asmenine sutuoktinių (vieno iš jų) nuosavybe. Tačiau šios bendrosios taisyklės gali būti paneigtos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų byloje susiklosčiusį atvejį.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abu sutuoktiniai buvo kredito sutarties šalys ir kreditas buvo suteiktas jiems abiem, kreditas šalių buvo gautas vos 4 mėnesiai iki jų santuokos sudarymo, t. y. šalims jau turint ketinimų kurti šeimą, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenimo sąlygoms gerinti (sodo ir ūkiniam pastatams pritaikyti nuolat gyventi), o kreditas buvo grąžinamas bendromis šalių lėšomis (atsakovas neteigia ir nagrinėjant bylą neįrodinėjo priešingai, t. y. kad jis ir ieškovė, gyvendami santuokoje, paskolą (jos dalį) mokėjo kiekvienas atskirai savo asmeninėmis lėšomis), sprendžia, kad šalių pagal 2007 m. birželio 15 d. kredito sutartį gauta paskola yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad sodo namas ir ūkinis pastatas santuokos metu buvo pagerinti bendromis sutuoktinių lėšomis.

40. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sodo namo ir ūkinio pastato atlikti pagerinimai yra esminiai, dėl kurių akivaizdžiai padidėjo šio turto vertė.

41. Šios nutarties 30 punkte minėta, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje, įvertinęs, be kita ko, turto vertės pokytį prieš pagerinimą ir po jo.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog iki ginčytinų pagerinimų atlikimo sodo namas nebuvo tinkamas gyventi visus metus (išskyrus šiltąjį metų laiką); po atliktų pagerinimų šalys su vaiku gyveno minėtame name, jis buvo pritaikytas gyventi nuolat, name įrengtas šildymas, vandentiekis ir kanalizacija, pakeisti langai, stogo danga ir atlikti kiti darbai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditas šalims buvo išduotas sodo namui statyti (rekonstruoti), o statybos leidimas buvo išduotas rekonstruoti sodo namą ir ūkinį pastatą, keičiant paskirtį į gyvenamojo namo. Be to, šalims išduotos paskolos suma buvo beveik lygi sutartyje nurodytai turto vertei.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 42 punkte nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi šios nutarties 29, 30 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog tiek sodo pastatas, tiek ūkinis pastatas santuokos metu buvo pagerinti iš esmės. Sodo namo ir ūkinio pastato esminį pagerinimą akivaizdžiai įrodo šių pastatų sujungimas ir pritaikymas gyventi nuolat, kanalizacijos, vandentiekio ir šildymo įrengimas. Dėl tokio turto pagerinimo neabejotinai didėja jo vertė ir paklausa rinkoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta kita būtinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sąlyga – turto esminis pagerinimas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) santuokos metu.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, t. y. kad asmeninis atsakovo turtas (sodo namas ir ūkinis pastatas) buvo pagerintas iš esmės santuokos metu šalių bendromis lėšomis, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį asmenine nuosavybės teise minėtą buvusį atsakovo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

45. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo ir neargumentavo savo išvados dėl žemės sklypo, ant kurio yra minėtas turtas (sodo namas ir ūkinis pastatas), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien sodo namo ir ūkinio pastato esminis pagerinimas savaime nereiškia, jog taip pat iš esmės buvo pagerintas ir žemės sklypas. Nors nurodyti darbai, atlikti gerinant namų valdą, didina žemės sklypo vertę, tačiau byloje apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir dėl jos nepasisakė. Byloje nenustatyta, kiek pakito sklypo vertė, ar dėl atliktų darbų galėjo padidėti jo paklausa rinkoje. Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių negalima tinkamai išspręsti klausimo dėl šio asmeninio atsakovo turto – žemės sklypo – pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė, esant tam CK 3.90 straipsnyje nustatytam pagrindui, žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklaususį vienam iš sutuoktinių, pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTctOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417-969/2016">3K-3-417-969/2016</a>). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu pagal byloje nustatytinas aplinkybes nebus galima žemės sklypo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tada turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės galimybės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kurią užima jai priklausanti 1/2 dalis sodo namo ir ūkinio pastato ir kuri būtina šiam turtui pagal paskirtį naudoti (pvz., servituto nustatymas).

47. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

48. Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sodo namo ir ūkinio pastato pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalijimo, priėmė teisėtą sprendimą, tačiau, spręsdamas dėl žemės sklypo, teismas nenustatė visų šiam klausimai tinkamai išspręsti būtinų aplinkybių, todėl ši bylos dalis galėjo būti tinkamai neišspręsta. Kadangi šios nutarties 45 punkte nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis), egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti minėtą apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 6,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių I. P. ir D. P. nuosavybe ir I. P. bei D. P. nuosavybės teise priteista po 1/2 dalį šio žemės sklypo. Perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Dalia Vasarienė