Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą be aukciono, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia teisines pasekmes, terminą kreiptis į teismą, skundžiant administracinius aktus, ir jo atnaujinimą, ieškinio ribų peržengimą bylose, kuriose egzistuoja viešasis interesas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-447-916/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26401-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.1.14.10; 3.1.10.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“, trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, J. J., S. D., H. K., I. G., E. V., V. Š., A. R., A. Š. (A. Š.), I. Š., R. L., J. N., T. M., E. R. (E. R.), J. R. (J. R.), J. M. (J. M.), J. Š. (J. Š.), R. S. (R. S.), M. Š. (M. Š.), V. B., M. S., M. Ž., Z. P. (Z. P.), A. D., L. M., D. V., J. V. (J. V.), P. V. (P. V.), V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S. (P. S.), E. T. (E. T.), J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., L. M., dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statinių nugriovimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą be aukciono, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia teisines pasekmes, terminą kreiptis į teismą, skundžiant administracinius aktus, ir jo atnaujinimą, ieškinio ribų peržengimą bylose, kuriose egzistuoja viešasis interesas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė:

2.1. pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2007-465 dalinio pakeitimo ir pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2007-465 dėl 0,0673 ha žemės tęstinumą;

2.2. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191;

2.3. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696;

2.4. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259;

2.5. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859;

2.6. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001;

2.7. panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

2.8. panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2;

2.9. panaikinti 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

2.10. panaikinti 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2;

2.11. panaikinti 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

2.12. panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

2.13. panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

2.14. panaikinti 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3;

2.15. panaikinti 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

2.16. panaikinti 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

2.17. panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2;

2.18. panaikinti 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3;

2.19. panaikinti 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9;

2.20. panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5;

2.21. panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 6;

2.22. panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7;

2.23. panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 8;

2.24. panaikinti 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10,

2.25. panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

2.26. panaikinti 2014 m. vasario 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

2.27. panaikinti 2014 m. vasario 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

2.28. įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti šiuos statinius, esančius 82 699 kv. m žemės sklypo Oslo g. 1 dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs Nr. 1095-8029-7030, Nr. 1095-8029-7109, Nr. 1095-8029-7118, Nr. 1095-8029-7020, Nr. 1095-8029-7096, Nr. 1095-8029-7185, Nr. 1095-8029-7430, Nr. 1095-8029-7441, Nr. 1095-8029-7452, Nr. 1095-8029-7463, Nr. 1095-8029-7474, Nr. 1095-8029-7485, Nr. 1095-8029-7496, Nr. 1095-8029-7509, Nr. 1095-8029-7514, Nr. 1095-8029-7528, Nr. 1095-8029-7530, Nr. 1095-8029-7674, Nr. 1095-8029-7685, Nr. 1095-8029-7016, Nr. 1095-8029-7152, Nr. 1095-8029-7163, Nr. 1095-8029-7541, Nr. 1095-8029-7552, Nr. 1095-8029-7720, Nr. 1095-8029-7141, Nr. 1095-8029-7196, Nr. 1095-8029-7209, Nr. 1095-8029-7210, Nr. 1095-8029-7222, Nr. 1095-8029-7230, Nr. 1095-8029-7241, Nr. 1095-8029-7252, Nr. 1095-8029-7263, Nr. 1095-8029-7274, Nr. 1095-8029-7285, Nr. 1095-8029-7296, Nr. 1095-8029-7309, Nr. 1095-8029-7310, Nr. 1095-8029-7324, Nr. 1095-8029-7330, Nr. 1095-8029-7341, Nr. 1095-8029-7352, Nr. 1095-8029-7363, Nr. 1095-8029-7374, Nr. 1095-8029-7563, Nr. 1095-8029-7574, Nr. 1095-8029-7585, Nr. 1095-8029-7609, Nr. 1095-8029-7596, Nr. 1095-8029-7616, Nr. 1095-8029-7620, Nr. 1095-8029-7630, Nr. 1095-8029-7641, Nr. 1095-8029-7652, Nr. 1095-8029-7663, Nr. 1095-8029-7709, Nr. 4400-1406-1468, Nr. 4400-3010-1718, Nr. 4400-2839-9426, Nr. 4400-2966-2159, Nr. 4400-2997-4403, Nr. 4400-3044-4258, Nr. 4400-3044-4225, Nr. 4400-3044-4247, Nr. 4400-3044-4336, Nr. 4400-2920-4006, ir sutvarkyti atlaisvintą žemės sklypo dalį;

2.29. išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82 699 kv. m. žemės sklypo Oslo g. 1 dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. 1095-8029-7030, Nr. 1095-8029-7109, Nr. 1095-8029-7118, Nr. 1095-8029-7020, Nr. 1095-8029-7096, Nr. 1095-8029-7185, Nr. 1095-8029-7430, Nr. 1095-8029-7441, Nr. 1095-8029-7452, Nr. 1095-8029-7463, Nr. 1095-8029-7474, Nr. 1095-8029-7485, Nr. 1095-8029-7496, Nr. 1095-8029-7509, Nr. 1095-8029-7514, Nr. 1095-8029-7528, Nr. 1095-8029-7530, Nr. 1095-8029-7674, Nr. 1095-8029-7685, Nr. 1095-8029-7016, Nr. 1095-8029-7152, Nr. 1095-8029-7163, Nr. 1095-8029-7541, Nr. 1095-8029-7552, Nr. 1095-8029-7720, Nr. 1095-8029-7141, Nr. 1095-8029-7196, Nr. 1095-8029-7209, Nr. 1095-8029-7210, Nr. 1095-8029-7222, Nr. 1095-8029-7230, Nr. 1095-8029-7241, Nr. 1095-8029-7252, Nr. 1095-8029-7263, Nr. 1095-8029-7274, Nr. 1095-8029-7285, Nr. 1095-8029-7296, Nr. 1095-8029-7309, Nr. 1095-8029-7310, Nr. 1095-8029-7324, Nr. 1095-8029-7330, Nr. 1095-8029-7341, Nr. 1095-8029-7352, Nr. 1095-8029-7363, Nr. 1095-8029-7374, Nr. 1095-8029-7563, Nr. 1095-8029-7574, Nr. 1095-8029-7585, Nr. 1095-8029-7609, Nr. 1095-8029-7596, Nr. 1095-8029-7616, Nr. 1095-8029-7620, Nr. 1095-8029-7630, Nr. 1095-8029-7641, Nr. 1095-8029-7652, Nr. 1095-8029-7663, Nr. 1095-8029-7709, Nr. 4400-1406-1468, Nr. 4400-3010-1718, Nr. 4400-2839-9426, Nr. 4400-2966-2159, Nr. 4400-2997-4403, Nr. 4400-3044-4258, Nr. 4400-3044-4225, Nr. 4400-3044-4247, Nr. 4400-3044-4336, Nr. 4400-2920-4006;

2.30. atsakovei UAB „SKR Baltic“ neįvykdžius reikalavimo atlaisvinti žemės sklypo dalį, teisę nugriauti joje esančius statinius suteikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovės UAB „SKR Baltic“ lėšomis.

3. Ieškovas nurodo, kad 2007 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis atsakovei UAB „SKR Baltic“ ne aukciono tvarka buvo išnuomota 0,79 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypas, ir 7,4126 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypas juose esančių statinių specializuotam šiltnamių ūkiui, specializuotam augalininkystės ūkiui eksploatuoti. Valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti iki to laiko, kol pagal teritorijų planavimo dokumentus jie bus panaudoti ne žemės ūkio paskirčiai, bet ne ilgiau kaip 25 metams. 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovei UAB „SKR Baltic“ ne aukciono tvarka 45 metams išnuomotas 0,0673 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypas garažui ir kolonėlėms su kuro rezervuarais eksploatuoti.

4. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. sausio 28 d. įsakymu nutraukė prieš terminą 0,7900 h ir 7,4126 ha valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis dėl to, kad išnuomoti valstybinės žemės sklypai naudojami ne pagal valstybinės žemės nuomos sutartyse nustatytą žemės ūkio paskirtį. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu UAB „SKR Baltic“ ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo buvo atmestas, teismui konstatavus, kad nuomininkas pažeidė esmines valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygas, dėl to sutartį nuomotojas nutraukė pagrįstai.

5. 2010 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, 2012 m. balandžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu žemės sklypai, kadastro Nr. 0101/0068:1235, Nr. 0101/0068:1173 ir Nr. 0101/0068:1090, buvo sujungti į vieną 8,2699 ha žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/006/:2200), nurodant, kad žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

6. 2012 m. liepos 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas įsakymu ne aukciono tvarka 50 metų išnuomojo atsakovei UAB „SKR Baltic“ 8,2699 ha valstybinės kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/006/:2200. 2012 m. liepos 30 d. susitarimu buvo pakeista 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis ir atsakovei UAB „SKR Baltic“ išnuomotas 8,2699 ha ploto žemės sklypas 50 metų.

7. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. liepos 30 d. susitarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – ir Taisyklės) 28 punktą be aukciono išnuomojami naudojami žemės sklypai tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

8. Ieškovas teigia, kad atsakovė UAB „SKR Baltic“ po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo neteko teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu jame esantiems statiniams eksploatuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.105 straipsnio 3, 4 dalimis, reglamentuojančiomis teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes, su UAB „SKR Baltic“ negalėjo būti sudaromi susitarimai dėl tų pačių žemės sklypų, kuriuose yra atsakovei priklausantys statiniai, nuomos ne aukciono būdu, nepaisant to, kad šie sklypai buvo sujungti į vieną ir suformuotas naujas sklypas. Atsakovė UAB „SKR Baltic“ gali naudotis tik 0,0673 ha valstybinės žemės sklypo dalimi pagal 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl UAB „SKR Baltic“ turi būti įpareigota atlaisvinti likusią 8,2699 ha žemės sklypo dalį nuo jai priklausančių statinių.

9. Sudarant 2012 m. liepos 30 d. susitarimą didžioji ginčo žemės sklypo dalis buvo užimta šiltnamių ir jų priežiūrai skirtų statinių, kurie nebuvo naudojami pagal tikslinę jų paskirtį ir savininkė neturėjo tikslo juos naudoti pagal šią paskirtį, teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu šiems statiniams eksploatuoti statinių savininkė buvo praradusi 2009 m. sausio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu. Be aukciono atsakovei valstybinė žemė galėjo būti išnuomota tik tiems šios bendrovės nuosavybės teise valdomiems statiniams, kurių Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta tiesioginė paskirtis atitiko patvirtintame detaliajame plane nustatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas šiems statiniams eksploatuoti. Prie ginčo susitarimo pridėtame išnuomotos žemės sklypo plane pažymėtų statinių didžiąją dalį sudaro šiltnamiai, kurių paskirtis Nekilnojamojo turto registre – pagalbinio ūkio, o ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Taigi sklype esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos naudojimo paskirties, todėl, ginčo sklypą išnuomojus pagal kitą naudojimo paskirtį, buvo pažeistos imperatyviosios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos.

10. Pagal Taisyklių 30.5, 30.6 punktus ginčo susitarimui sudaryti reikėjo įvertinti sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenis, kuriais remiantis turėjo būti nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas. Ginčo susitarime nenurodoma, kokiems statiniams eksploatuoti išnuomojamas žemės sklypas. Žemės nuomos terminas nurodytas 50 metų, tačiau nėra duomenų apie valstybinės žemės nuomos termino nustatymo motyvus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daugumos sklype esančių statinių nusidėvėjimo lygis buvo 30–85 proc., statybos pabaigos metai – nuo 1960 iki 1983 metų. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565, stiklinio šiltnamio gyvavimo trukmė – 35 metai. Taigi, sudarant 2012 m. liepos 30 d. susitarimą, daugumos sklype esančių statinių gyvavimo trukmė jau buvo pasibaigusi.

11. Atsakovė UAB „SKR Baltic“ neteisėtai naudojamame žemės sklype atliko (atlieka) statybos darbus – statinių (šiltnamių) kapitalinį remontą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statybos teisės įgyvendinimas susijęs su statytojo turima teise į žemės sklypą, kuriame vykdoma statyba.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d sprendimu civilinę bylą trečiajam asmeniui I. S. nutraukė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 7 punktą; ieškinį tenkino iš dalies:

12.1. pripažino negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0068:2200) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Oslo g. 1 išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ nuo jo priėmimo dienos;

12.2. pripažino negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento;

12.3. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191;

12.4. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696;

12.5. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259;

12.6. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859;

12.7. panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001;

12.8. panaikino 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

12.9. panaikino 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2;

12.10. panaikino 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

12.11. panaikino 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;.

12.12. panaikino 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

12.13. panaikino 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;.

12.14. panaikino 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3;

12.15. panaikino 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

12.16. panaikino 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1;

12.17. panaikino 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2;

12.18. panaikino 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3;

12.19. panaikino 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9;

12.20. panaikino 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5;

12.21. panaikino 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 6;

12.22. panaikino 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7;

12.23. panaikino 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 8;

12.24. panaikino 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10;

12.25. panaikino 2014 m. vasario 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

12.26. panaikino 2014 m. vasario 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

12.27. panaikino 2014 m. vasario 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

13. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 8 d. įsakymu, 2007 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „SKR Baltic“ buvo išnuomotas 7900 kv. m ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 0101/0068:1090) iki to laiko, kol pagal teritorijų planavimo dokumentus jis bus panaudotas ne žemės ūkio paskirčiai, bet ne ilgiau kaip dvidešimt penkeriems metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos.

14. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 9 d. įsakymu, 2007 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „SKR Baltic“ buvo išnuomotas 74 126 kv. m ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 0101/0068:1235) iki to laiko, kol pagal teritorijų planavimo dokumentus jis bus panaudotas ne žemės ūkio paskirčiai, bet ne ilgiau kaip dvidešimt penkeriems metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos.

15. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 27 d. įsakymu, 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „SKR Baltic“ buvo išnuomotas 673 kv. m ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 0101/0068:1173) 45 metams, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos.

16. 2007 m. vasario 12 d. valstybinės žemės sklypų sutartys dėl 7900 kv. m ir 74 126 kv. m plotų sklypų nuomos su atsakove UAB „SKR Baltic“ buvo nutrauktos Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 28 d. įsakymu pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1-88-492/2011 buvo konstatuota, kad nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartys nutrauktos pagrįstai ir UAB „SKR Baltic“ ieškinys buvo atmestas.

17. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-1632 „Dėl sklypų Oslo g. 1, Šiltnamių g. 26 detaliojo plano tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti žemės sklypų Oslo g. 1 ir Šiltnamių g. 26 (kadastro Nr. 0101/0068:1235, 0101/0068:1090, 0101/0068:1173) Lazdynų seniūnijoje detaliojo plano sprendinius: ribas ir plotą – 82 699 kv. m, paskirtį – kitos paskirties, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos (indeksas K), naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (indeksas K1), statinių aukštį – iki 2 aukštų, įskaitant mansardą.

18. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu nusprendė pertvarkyti 74 126 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0068:1235), 673 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0068:1173) ir 7900 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0068:1090) sujungimo būdu ir patvirtino šio sklypo (82 699 kv. m) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Kagema“ matininko 2010 m. lapkričio 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypas 2012 m. gegužės 24 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

19. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. liepos 27 d. įsakymu išnuomojo ne aukciono tvarka 50 metų UAB „SKR Baltic“ 82 699 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0068:2200.

20. 2012 m. liepos 30 d. UAB „SKR Baltic“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, sudarė susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo (toliau – ir 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis), kurio 1 punkte nurodyta, kad šalys susitarė pakeisti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, naują redakciją išdėstydamos taip: „Nuomotojas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymu, išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 82 699 kv. m ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. 0101/0068:2200, unikalus Nr. 4400-2356-7782, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Oslo g. 1“. Pagal susitarimo 2 punktą žemės sklypas išnuomojamas 50 metų, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (susitarimo 3 punktas).

21. Teismas nurodė, kad ginčijamas 2012 m. liepos 30 d. susitarimas turi būti vertinamas kaip nauja sutartis dėl valstybinės žemės nuomos sudarymo. Teismas nurodė, kad 8,2699 ha valstybinės žemės sklypas bendrovei buvo išnuomotas be aukciono. Išnuomotas žemės sklypas yra užstatytas bendrovei nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais – statiniais. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-550/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-550/2013">3K-3-550/2013</a>). Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą.

22. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2012 m. gegužės 24 d. duomenimis nustatyta, kad UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausė 58 statiniai, iš kurių 46 – šiltnamiai bei pagalbiniai pastatai. Iš ginčijamo susitarimo priedo – žemės sklypo plano matyti, kad didžiąją dalį ginčo sklypo ploto užima šiltnamiai. 2010 m. lapkričio 29 d. UAB „Kagema“ matininko parengtoje žemės sklypo kadastro byloje nurodyta, kad žemės sklype yra šie pastatai – prekybos centras, šiltnamių pagalbinis pastatas, cheminis cechas, budėtojo pastatas, šilumos punktas-transformatorinė, transformatorinė, katilinė, 46 vnt. šiltnamių, koridorius – praėjimas ir garažas. 2012 m. gegužės 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 8,2699 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2356-7782, kadastro Nr. 0101/0068:2200, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo sklypo teritorijoje stovi bendrovei nuosavybės teise priklausantys ne tik šiltnamiai, bet ir prekybos centras, budėtojo pastatas, šilumos punktas-transformatorinė. Tai lemia išvadą, kad būtina įvertinti, ar bendrovei galėjo būti išnuomotas visas 82 699 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0068:2200.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 30 punkte nurodyta, kokių reikalavimų laikomasi išnuomojant naudojamus žemės sklypus. Minėta, kad, Nekilnojamojo turto registro 2012 m. gegužės 24 d. duomenimis, ginčo sklype bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių buvo 58, iš kurių 46 vnt. buvo šiltnamių, kurių kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pabaigos metai – 1960, 1964, 1973, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc., 85 proc., sienos – „stiklas su karkasu“, išskyrus šiltnamį, su tarnybine (pagalbine) patalpa, unikalus Nr. 1095-8029-7674, statytą 1991 metais (jo gyvavimo trukmė pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ yra 35 metai (iki 2026 metų)). Teismas sprendė, kad NŽT nevertino sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenų, nuo kurių priklauso nuomos termino nustatymas (Taisyklių 30.5, 30.6 punktai). Nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs.

24. Be to, kaip matyti, ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pakeista, o bendrovei nuosavybės teise priklausiusių pastatų, statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nebuvo keista (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Teismas konstatavo, kad dalies statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis neatitinka ginčo žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties. Teismas pažymėjo, kad ir NŽT pripažįsta, jog nebuvo tinkamai įvykdyti Taisyklėse nurodyti reikalavimai.

25. Taisyklėse nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs, todėl jų nesilaikymas vertinamas kaip imperatyviųjų įstatymo nuostatų nesilaikymas. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas teismui ex officio (pagal pareigas) pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymą. Teismas tenkino prokuroro prašymą dėl termino administraciniam aktui ginčyti atnaujinimo, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinį prokuroras pareiškė viešojo intereso tikslu. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, kurio pagrindu buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tuo pačiu pagrindu pripažįstamas negaliojančiu ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) nuo jo sudarymo momento.

26. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre bendrovei priklausančių statinių paskirtis nurodyta kaip prekybos, kita, garažų, gamybos, pramonės, o tai lemia pagrįstą išvadą, kad statinių savininkas turi teisę į nurodytiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad nurodytiems statiniams eksploatuoti buvo reikalingas visas 82 699 kv. m valstybinės žemės sklypas.

27. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dėl 0,673 ha žemės tęstinumą. Teismas nurodė, kad tęsti tokios sutarties po to, kai buvo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas, negalima.

28. Teismas, pripažinęs negaliojančia 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, sprendė, kad yra pagrindas naikinti išduotus statybą leidžiančius dokumentus, deklaracijas apie statybos užbaigimą ar paskirties pakeitimą, pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

29. Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 30 d. susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo buvo pripažintas negaliojančiu, nes nuomotojas nesilaikė valstybinės žemės nuomojimo procedūros. Teismas sprendė, kad sandoris pripažintas negaliojančiu ne dėl valstybinės žemės nuomininko (pastatų savininko) kaltės. Be to, tam, kad būtų galima taikyti CK 4.105 straipsnio 3 dalį, būtina ir kita sąlyga – pastatų savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, t. y. kad toks klausimas buvo svarstytas ir nutarta nesuteikti žemės sklypo kitu įstatyme nustatytu teisėtu būdu. Teismas konstatavo, kad CK 4.105 straipsnio 3 dalis netaikytina, nes neįrodyta, kad nėra kitų teisėtų būdų naudotis žemės sklypu.

30. Teismas sprendė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog prašomi nugriauti statiniai yra fiziškai susidėvėję, kelia grėsmę ir t. t., nėra, todėl atmetė ieškinio reikalavimą dėl statinių nugriovimo ir šiuo pagrindu. Teismas atmetė ir kitus ieškinio reikalavimus – sutvarkyti atlaisvintą ginčo žemės sklypą, išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro prašytus nugriauti statinius – kaip išvestinius.

31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovės UAB „SKR Baltic“ apeliacinius skundus, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą: priėmė ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukė bylos dalį dėl ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimų: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-0019; panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą; panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82 699 kv. m žemės sklypo Oslo g. 1 dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs numeriai: Nr. 1095-8029-7016, Nr. 4400-2839-9426, Nr. 4400-2966-2159, Nr. 4400-3044- 4258, Nr. 4400-2920-4006; išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82 699 kv. m žemės sklypo Oslo g. 1 dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. 1095-8029-7016, Nr. 4400-2839-9426, Nr. 4400-2966-2159, Nr. 4400-3044-4258, Nr. 4400-2920-4006; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

32. Kolegija priėmė prokuroro dalies ieškinio ir apeliacinio skundo atsisakymą ir šią bylos nutraukė vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 4 punktu.

33. Kolegija sprendė, kad teismas, ex officio panaikinęs įsakymą tais pačiais kaip ir susitarimą pagrindais, neperžengė ieškinio ribų ir neapribojo atsakovės teisės į tinkamą teismo procesą, nepažeidė proceso dispozityviškumo, rungimosi bei proceso lygiateisiškumo principų.

34. Šioje byloje ieškovas pripažino, kad praleido nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti administraciniams aktams – 2012 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. gruodžio 20 d. rašytiniams pritarimams statinio projektams (ieškinio reikalavimų 2–5 punktai), deklaracijoms apie statybos užbaigimą ar paskirties pakeitimą, surašytoms iki 2014 m. birželio 18 d. (ieškinio reikalavimų 7–18 punktai), bei pažymoms apie statinio statybą be nukrypimų (ieškinio reikalavimų 25–27 punktai), ir prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

35. Kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas 2014 m. kovo 4 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimą dėl galimai neteisėto susitarimo, kuriuo UAB „SKR Baltic“ be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas, nuginčijimo ir baigtas 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2014 m. birželio 3 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos skundas dėl tokio prokuroro sprendimo. Aukštesniajam prokurorui nustačius, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą, ir padarė nepagrįstą išvadą dėl skundžiamo sandorio teisėtumo, nutarimas buvo panaikintas ir 2014 m. birželio 1 d. surašytas ieškinys teismui.

36. Sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti šio termino eigos pradžią, kuri siejama su informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą pakankamumu. Atsižvelgiant į tai, kad Generalinės prokuratūros prokuroras privalėjo atlikti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir šiam tikslui surinkti bei įvertinti dokumentus, kuriais remiantis bus grindžiami ieškinio reikalavimai, taip pat į tai, kad visi veiksmai Generalinėje prokuratūroje buvo atlikti be delsimo požymių, priežastys, dėl kurių praleistas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą, laikytinos svarbiomis.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjctNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-527-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-527-695/2016">3K-3-527-695/2016</a> yra nurodęs, kad spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir bylos aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai sprendė klausimą dėl ginčijamų administracinių aktų pagrįstumo, nors ieškovas pripažino nežymiai dėl svarbių priežasčių praleidęs terminą šiems aktams ginčyti.

38. Kolegija dėl termino 2012 m. liepos 27 d. įsakymui ginčyti atnaujinimo pažymėjo, kad pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo teisę praleistą terminą atnaujinti savo iniciatyva.

39. Kolegija, įvertinusi įrodymus, konstatavo, kad UAB „SKR Baltic“ nuo statinių įsigijimo momento iki 2012 m. liepos 27 d. įsakymo priėmimo nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Kolegija konstatavo, kad UAB „SKR Baltic“, praradusi valstybinės žemės nuomos teisę po sutarčių nutraukimo 2009 m. sausio 28 d., kurių nutraukimo teisėtumas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu, tiems patiems statiniams, vadovaujantis 2012 m. liepos 27 d. įsakymu, 2012 m. liepos 30 d. pasirašė naują sutartį. Valstybinės žemės nuomotojas, nutraukęs valstybinės žemės nuomos sutartis dėl to, kad nuomininkas dėl savo kaltės nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą, privalėjo spręsti nuomos sutarčių nutraukimo pasekmes, kurias reglamentuoja CK 4.105 straipsnis, tačiau nuomotojas minėtų veiksmų neatliko, o patvirtinus naujus detaliojo plano sprendinius (ribas ir plotą – 82 699 kv. m, paskirtį – kitos paskirties, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), pertvarkė sklypus sujungimo būdu ir naujai suformuotą sklypą vėl išnuomojo UAB „SKR Baltic“.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, sudarant 2012 m. liepos 30 d. susitarimą, kuriuo nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo 82 699 kv. m ploto žemės sklypą, nebuvo laikytasi imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, nustatančių teisę be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę. Nuomotojas galėjo priimti sprendimą be aukciono išnuomoti valstybinę žemę UAB „SKR Baltic“ tik tiems šios bendrovės nuosavybės teise valdomiems statiniams, kurių Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis atitiko patvirtintame detaliajame plane nustatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, o faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčijamo susitarimo pasirašymo metu šiltnamių paskirtis Nekilnojamojo turto registre – pagalbinio ūkio, o ginčo sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Tai lemia išvadą, kad sklype esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, todėl, ginčo sklypą išnuomojus pagal kitą naudojimo paskirtį, buvo pažeistos imperatyviosios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad užstatyti žemės sklypai be aukciono išnuomojami jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovei UAB „SKR Baltic“ tik nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo išduodami rašytiniai pritarimai statinių paprastojo remonto bei kapitalinio remonto projektams, nuo 2014 m. sausio 10 d. išduodamos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, todėl atsakovei UAB „SKR Baltic“ priklausančių statinių paskirtis buvo pakeista iš „pagalbinio ūkio“ į „prekybos paskirties“. Atitinkamai darytina išvada, kad ir laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2014 m., kai buvo įregistruojama pakeista statinių paskirtis, atsakovė UAB „SKR Baltic“ nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį. Imperatyviosios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeidimas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį neteisėta.

41. Kolegija nurodė, kad pagal Taisyklių 30.5, 30.6 punktus sudarant žemės nuomos sutartį reikėjo įvertinti sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenis ir jais remiantis spręsti, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad NŽT pažeidė nurodytas imperatyviąsias teisės normas, nes nevertino sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenų ir jais remdamasi nenustatė išnuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos termino. Ginčo susitarime net nenurodoma, kokiems statiniams eksploatuoti išnuomojamas žemės sklypas.

42. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagrindas pripažinti ginčijamą susitarimą negaliojančiu nebuvo vien aplinkybė dėl nuomos terminų nustatymo, todėl teismui nereikėjo spręsti, kokie nuomos terminai turėjo (galėjo) būti nustatyti vadovaujantis imperatyviosiomis teisės normomis. Kolegija nevertino įrodymų, susijusių su valstybiniame žemės sklype esančių statinių saugaus naudojimo trukme ir atitinkamai ginčijamu sandoriu nustatyta žemės nuomos termino trukme.

43. Kolegija pažymėjo, kad Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodyti dokumentai, būtini svarstant statybą leidžiančio dokumento išdavimą, tarp kurių turi būti pateiktas žemės sklypo, kuriame planuojama atlikti statybos darbus, naudojimo teisėtumą pagrindžiantys dokumentai. Kolegija konstatavo, kad, pripažinus negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos, yra pagrindas naikinti tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, nes išduoti dokumentai yra panaikinto 2012 m. liepos 30 d. sandorio dėl teisės naudotis valstybinės žemės sklypu pasekmė.

44. Kolegija konstatavo, kad dėl dalies statinių atsakovei UAB „SKR Baltic“ gali būti suteikiama teisė į žemės sklypą, kad atsakovei UAB „SKR Baltic“ gali būti suteikta teisė naudotis sklypo 0,0673 ha dalimi, kuri buvo išnuomota 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ir vėliau pateko į naujai suformuotą 82 699 kv. m ploto žemės sklypą. Kolegija nurodė, kad kai prarastos teisės į žemės sklypą, praradimo pasekmes reglamentuoja CK 4.105 straipsnis, pagal kurį iš esmės statiniai turi būti nugriaunami, nukeliami ar perleidžiami trečiajam asmeniui žemės sklypo savininko sutikimu, jeigu statinių savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Taigi, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą nugriauti statinius nenustačius, kad nesuteiktina teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu.

45. Kolegija nurodė, kad didžiąją dalį statinių atsakovė UAB „SKR Baltic“ įgijo nuosavybės teise sutarčių pagrindu iki 2007 m. vasario 12 d. bei 2007 m. balandžio 20 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių ir šioje byloje ginčijamo 2012 m. liepos 30 d. susitarimo sudarymo. Ginčo, kad atsakovei UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausantys statiniai pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovei UAB „SKR Baltic“, kaip statinių savininkei, nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, o ar ji gali būti suteikta kitais teisėtais būdais, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija sprendė, kad CK 4.105 straipsnio nuostatos dėl įpareigojimo nukelti arba nugriauti statinius negali būti taikomos ir kad ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti statinius bei išregistruoti šiuos statinius iš Nekilnojamojo turto registro atmestini.

46. Kolegija konstatavo, kad susitarimas pripažintas negaliojančiu ir dėl žemės sklypo savininko, ir dėl statinių savininkės kaltės. Nuomininkės UAB „SKR Baltic“ kaltė pasireiškė tuo, kad susitarimo pagrindu išsinuomotame valstybinės žemės sklype jai nuosavybės teise priklausančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl teisę naudotis žemės sklypu atsakovė prarado dėl savo kaltės. Nuomotojo kaltė pasireiškė tuo, kad, jis, sudarydamas susitarimą, nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, dėl nuomotojo kaltės valstybinė žemė buvo išnuomota nuomininkei.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai, prisidėjimai prie kasacinių skundų

47. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „SKR Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys tenkintas, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

47.1. Teismai reikalavo iš atsakovės vykdyti neįmanomą prievolę, nes reikalavo pagal paskirtį naudoti tiek žemės sklypą, tiek pastatus, nors šių nekilnojamojo turto objektų paskirtis nesutampa ne dėl jo kaltės. Tiek žemę, tiek statinį naudoti pagal jų paskirtį reikalauja ir Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kai žemės sklypo ir ant jo esančių pastatų paskirtis nesutampa ir jeigu nuomininkas naudoja valstybinę žemę pagal paskirtį, tai jis pažeidžia pareigą naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį, o jeigu nuomininkas naudoja statinius pagal tiesioginę paskirtį, tai jis pažeidžia pareigą naudoti valstybinę žemę pagal paskirtį. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra taisyklės, jog valstybinės žemės lengvatine tvarka išnuomoti negalima, jeigu statinių paskirtis nesutampa su žemės sklypo paskirtimi.

47.2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad susitarimo pasirašymo metu šiltnamiai, kurių paskirtis Nekilnojamojo turto registre, – pagalbinio ūkio, o ginčo sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, sprendė, kad sklype esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17 punktą pagalbinio ūkio pastatai (pavyzdžiui, sandėlis, garažas, dirbtuvės ar kitoks ūkio reikmėms reikalingas pastatas) yra skirti pagelbėti subjektams naudojant pagrindinės paskirties pastatą. Taigi pagalbinio ūkio paskirties pastatai nėra pagrindiniai – jie yra tiesiogiai susiję su pagrindinės paskirties pastatu ir būtent šio pastato paskirtis lemia tai, kam yra naudojamas pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2012">3K-3-12/2012</a>; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04My05NjkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-83-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-83-969/2015">3K-3-83-969/2015</a>). Buvimas pagalbiniu statiniu reiškia, kad tas statinys yra pagrindinio statinio priklausinys (pagalbinio ūkio paskirtis savaime nenurodo, kokiu būdu turi būti naudojamas statinys). Teismai, neįvertinę funkcinio ryšio tarp pagrindinio pastato ir pagalbinio ūkio pastatų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir netinkamai taikė CK 4.19 straipsnį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinis žemės sklype esantis pastatas – prekybos centras – buvo naudojamas pagal įregistruotą paskirtį, tai reiškia, kad iki 2014 m., kada pagalbinio ūkio statinių paskirtis buvo pakeista į prekybos paskirties paskirtį, šie pastatai vis tiek buvo naudojami pagal pagrindinio pastato, kuriems tarnauti šie pastatai skirti, paskirtį (prekybos paskirtis).

47.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos yra negaliojantis, prieštarauja kitai šio teismo išvadai, kad turėtų būti svarstoma dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono atsakovei. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą tiek valstybinės žemės nuomai, tiek valstybinės žemės pardavimui be aukciono yra taikomos tos pačios sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-570/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-570/2008">3K-3-570/2008</a>). Jeigu atsakovei gali būti parduodamas valstybinės žemės sklypas, tai lygiai taip pat jai tas pats sklypas galėjo būti ir pagrįstai buvo išnuomotas.

47.4. Kai žemės sklypo ir ant jo esančių statinių savininkai nesutampa, tai turi būti siekiama kuo didesnio aiškumo, kiek teisių kiekvienas iš savininkų turi, kad kiekvienas iš jų galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu. Tačiau teismams panaikinus 2012 m. liepos 27 d. įsakymą ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimą, susiklostė tokia situacija, kad atsakovei nesudarytos jokios galimybės įgyvendinti nuosavybės teisių į priklausančius statinius. Atsakovė valstybinės žemės nesinuomoja, teisė naudotis valstybine žeme nesuteikta ir servituto, užstatymo teisės ar kitos daiktinės teisės pagrindu. UAB,,SRK Baltic“ nebegali naudoti savo nuosavybės pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį ir naudojimo būdą, nes statiniai buvo perstatyti įgyvendinant byloje panaikinus statybą leidžiančius dokumentus. Teismai panaikino deklaracijas ir pažymas dėl šių statybos darbų atlikimo, taigi naudojimas ir disponavimas tokiais statiniais negalimas. Sugrąžinti statinių į iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo buvusią būklę taip pat negalima, nes tam reikia atlikti naujus statybos darbus, kuriems reikalinga žemės sklypo nuomos sutartis. Kita vertus, pagal NŽT poziciją, valstybinės žemės nuomos sutartis galėtų būti sudaryta tik detaliajame plane nurodytai veiklai, t. y. jeigu atsakovei priklausytų panaikintuose statybą leidžiančiuose dokumentuose ir deklaracijoje nustatytos paskirties statiniai. Tokia situacija reiškia faktinį atsakovės nuosavybės nusavinimą, kai nėra įmanomas joks normalus nuosavybės teisių įgyvendinimas.

47.5. Teismai nepagrįstai panaikino įsakymą ir susitarimą, remdamiesi argumentu dėl valstybinės žemės nuomos termino tinkamo nenustatymo. Vien tai, kad terminas nebuvo įvertintas (su tuo atsakovė nesutinka), automatiškai nereiškia, jog valstybinės žemės sklypas atsakovei apskritai negalėjo būti išnuomotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai visiškai neatskyrė termino „statinio gyvavimo trukmė“ (statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002) ir termino „ekonomiškai pagrįsta statinio trukmė“ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovės valdyba 2012 m. balandžio 30 d. pakeitė ekonomiškai pagrįstą statinių trukmę, nustatydama terminą iki 2111 m. Būtent į ekonomiškai pagrįstą statinių trukmę pagal teisės aktus būtina atsižvelgti nustatant valstybinės žemės nuomos terminą. Pagal kasacinio teismo praktiką nustačius, kad nuomos terminų trukmė buvo nustatyta nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, tačiau nuomotojas neįvykdė pareigos motyvuoti šių terminų nustatymą, vien tik pastaroji aplinkybė, atsižvelgiant į bendruosius teisės principus bei jos teisinę reikšmę, vargu ar galėtų būti paprastai vertinama kaip pakankamas pagrindas eliminuoti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011). Teismai, pripažindami negaliojančiais 2012 m. liepos 27 d. įsakymą ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimą vien tariamų procedūrinių pažeidimų, susijusių su nuomos terminu, pagrindu, pažeidė CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, konstatavus, kad nuomos terminai ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimus buvo nustatyti nepagrįstai ilgi, būtų teisinis pagrindas pripažinti niekinėmis tas jų dalis, kuriomis šie terminai nustatyti nepagristai ilgi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011). Todėl atsakovė prašė apeliacinės instancijos teismo įvertinti, kokiam terminui, atsižvelgiant į statinių nusidėvėjimą, jai būtų buvę galima išnuomoti valstybinės žemės sklypą.

47.6. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė jokių savarankiškų deklaracijų ir pažymų panaikinimo pagrindų, t. y. Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio (pažymų atveju), taip pat Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašo (deklaracijų atveju) pažeidimų, pavyzdžiui, esminių projekto pažeidimų ir pan. Šie ieškovo reikalavimai tenkinti tik dėl to, kad buvo tenkinti reikalavimai dėl atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Pastarieji taip pat buvo tenkinti išimtinai dėl to, kad teismas tenkino reikalavimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Proporcingumo principas šiuo atveju reiškia, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės pasibaigimo turi būti proporcingas siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03). Netgi savavališkų statinių nugriovimas yra vertinamas kaip kraštutinė priemonė ir turi būti taikomas tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Akivaizdu, kad tos pačios sąlygos ir principai turi galioti ir sprendžiant dėl nuosavybės teisės apribojimo į statinius, kurių paskirtis buvo pakeista byloje ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu. Kitoks teisės aiškinimas reikštų, kad savininkų, kurie pakeitė statinių paskirtį turėdami statybą leidžiančius dokumentus (nepadarę administracinio teisės pažeidimo), padėtis yra blogesnė nei tų, kurie identiškomis aplinkybėmis pakeitė paskirtį neturėdami jokių statybą leidžiančių dokumentų.

47.7. Teismai nepagrįstai konstatavo dalinę atsakovės kaltę dėl neva negaliojančio susitarimo sudarymo. Nepaisant anksčiau sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, atsakovei nuosavybės teisė į statinius išliko. Atitinkamai pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą jam išliko ir teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono). Pažymėtina, kad 2012 m. jau buvo pasikeitusi tiek valstybinės žemės sklypo paskirtis, tiek jo plotas – t. y. tai buvo visiškai naujas objektas. Atitinkamai atsakovė turėjo atitikti kitas valstybinės žemės nuomos sąlygas – ji pretendavo išsinuomoti nebe žemės ūkio, o komercinei veiklai skirtą kitos paskirties žemės sklypą. Taigi ta aplinkybė, kad atsakovė iki 2012 m. nenaudojo žemės sklypo pagal žemės ūkio paskirtį, buvo visiškai nebeaktuali sudarant naują valstybinės žemės nuomos sutartį – jai šį sklypą reikėjo naudoti jau pagal kitą paskirtį. Taigi apeliacinės instancijos teiginiai, kad ankstesnis atsakovės žemės sklypo nenaudojimas pagal jo paskirtį leidžia spręsti dėl atsakovės kaltės dėl naujų sutarčių negaliojimo, yra visiškai nepagrįsti. Be to, 2012 m. liepos 30 d. susitarimas tarp atsakovės ir NŽT buvo sudarytas 2012 m. liepos 27 d. įsakymo pagrindu. Individualūs administraciniai aktai tol, kol jie nėra nuginčyti, laikomi teisėtais ir sukuriančiais teisines pasekmes (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad susitarimas, kuriam valstybės institucija (NŽT) davė leidimą, gali būti neteisėtas ar negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės kaltės prieštarauja EŽTT praktikai, kad valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita (EŽTT 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją, Nr. 32457/05; 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą, Nr. 25545/14).

47.8. Teismai, nustatę, kad prokurorė reikalavimus panaikinti individualius administracinius aktus pareiškė praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį 1 mėnesio terminą, nepagrįstai jį atnaujino. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo tvarka yra atskirai reglamentuojama ABTĮ 30 straipsnyje (o tai reiškia, kad CPK, taip pat ir CPK 78 straipsnis, šio termino atnaujinimui nėra subsidiariai taikomas). Praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, išskirtinės, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMjQ3LTY2Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-247-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-247-662/2018">AS-247-662/2018</a>). Teismai, atnaujindami praleistą terminą, turėjo vadovautis ABTĮ 30 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Ginčo atveju nebuvo jokios išskirtinės, nuo prokurorės valios nepriklausančios situacijos, kuri pateisintų 1 mėnesio termino praleidimą. Prokurorė teismo posėdžio metu pati pripažino, kad procesinis terminas buvo praleistas dėl jos užimtumo. Pareiškėjo užimtumas nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-129-520/2016). Be to, prokurorė nesilaikė ABTĮ 30 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų įrodyti termino praleidimą nulėmusias aplinkybes. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2014 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė ginti viešąjį interesą. Tačiau teismai procesinio termino pradžios terminą skaičiavo tik nuo Generalinės prokuratūros sužinojimo apie ginčo situaciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 4 straipsnį Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.

47.9. Prokurorė nei pradiniu, nei patikslintu ieškiniu neprašė teismo pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymą. Teismas, pripažinęs 2012 m. liepos 27 d. įsakymą negaliojančiu, be pagrindo peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas neištaisė.

48. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys J. J., S. D., A. Š., A. R., I. Š., J. M., E. M., T. M., H. K., R. L., R. M., V. Š., A. M., J. R., J. N., E. R., Z. P., A. D., M. Š., M. Ž., E. V., J. Š., L. M. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo atsakovės UAB „SKR Baltic“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

48.1. Valstybinės žemės is?nuomoti pagal Žeme?s įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkta? negalima, jeigu statiniu? paskirtis nesutampa su valstybine?s z?eme?s paskirtimi. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-232/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-232/2014">3K-3-232/2014</a>). Byloje nustatyta, kad žemės sklypas nėra naudojamas, nykstančių, fiziškai sunykusių pamatų negalima laikyti statiniais, t. y. sklypo dalyje nėra pastatų, kuriems žemės sklypas būtų naudojamas.

48.2. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statiniu? klasifikavimas pagal ju? naudojimo paskirti?“ 8.17 punktą, „pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes“. Taigi, šis punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Atsakovės nurodomi statiniai pagal STR 8.20, 8.20.1 punktus laikytini kitos (šiltnamių) paskirties pastatais – šiltnamiais. Pažymėtina, kad statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statiniu? klasifikavimas pagal ju? naudojimo paskirti?“ yra nebegaliojantis.

48.3. Kadangi nagrinėjamu atveju statiniai pastatyti iki 1996 m. sausio 1 d., tai, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.5 punktu, žemės nuomos terminas nustatomas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237. Šios tvarkos 2 punkte nurodyta: „Pastato, statinio, įrenginio, pastatyto iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo terminas apskaičiuojamas, nustatant jo likutinę gyvavimo trukmę, tai yra iš jo gyvavimo trukmės atėmus faktišką naudojimo (eksploatavimo) trukmę, kurios pradžia nustatoma pagal techninės apskaitos (kadastrinių matavimų) byloje nurodytus duomenis, pagal kuriuos skaičiuojamas statinio nusidėvėjimas“. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 7.11 punktu, šiltnamio su stiklinėmis sienomis (stiklas-karkasas) gyvavimo trukmė – 35 metai. Taigi šiltnamių (36ŠT/1 – 38ŠT/1 ir 39Š1/g – 59Š1/g), pastatytų 1973 metais, faktiškas naudojimo terminas susitarimo sudarymo metu buvo 39 metai. Šiltnamių (24Š1/g – 35Š1/g), pastatytų 1960 metais, faktiškas naudojimo terminas susitarimo metu buvo 52 metai. Taigi, atsižvelgiant į šiltnamių nusidėvėjimo duomenis, valstybinės žemės nuomos sutartis (susitarimas) negalėjo būti sudaryta.

49. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės UAB „SKR Baltic“ kasacinį skundą prašo spręsti dėl šio kasacinio skundo teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad, teismui pripažinus negaliojančia žemės nuomos sutartį, kaip pasekmė turėjo būti panaikinti ir statybą leidžiantys dokumentai, ir pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir deklaracijos apie statybos užbaigimą ar paskirties keitimą.

50. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės UAB „SKR Baltic“ kasacinį skundą prašo spręsti dėl šio kasacinio skundo, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Atsiliepime nurodoma, kad nors susitarimas buvo pripažintas negaliojančiu, kaip to pasekmė ir administraciniai aktai, leidžiantys statybas, buvo panaikinti, tačiau atsakovė UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teisės į statinius neprarado, kas reiškia, jog žemės sklypas (ar jo dalis) laikytinas užimtu UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančių statinių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovei, kaip statinių savininkei, nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Tai, ar ši teisė gali būti suteikta kitais teisėtais būdais, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės paliko teisę statinių savininkui kartu su žemės sklypo patikėtiniu spręsti dėl tolesnių teisinių santykių, atsakovei naudojantis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

51. Kasaciniais skundais ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys J. J., S. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

51.1. Pagal CK 4.105 straipsnio 3 dalį žemės sklype esantys pastatai nugriaunami, kai sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo pripažįstamas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad žemės nuomos sutartis panaikinta dėl statinių savininko kaltės. UAB „SKR Baltic“ kaltė pasireiškė tuo, kad susitarimo pagrindu išnuomotame valstybinės žemės sklype ji sau nuosavybės teise priklausančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl teisę naudotis žemės sklypu atsakovė prarado dėl savo kaltės. Teismas, taikydamas CK 4.105 straipsnio 3 dalį, privalėjo patikrinti, ar panaikinus sandorį, kurio pagrindu atsakovė UAB „SKR Baltic“ naudojo žemės sklypą, yra kitų teisėtų būdų jai naudotis ginčo žemės sklypu ir, vadovaudamasis CK 4.105 straipsnio 5 dalimi, išspręsti ginčą dėl statinių nukėlimo ar nugriovimo.

51.2. Žemės savininko teises įgyvendinančios institucijos teisminio nagrinėjimo metu pareikšta pozicija suponuoja išvadą, jog kompetentinga institucija, vykdanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, apsvarstė atsakovės galimybes kitais teisėtais būdais naudotis ginčo sklypu, tačiau tokios galimybės nesuteikė. Teismai neaptarė ir nevertino šių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovei nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, ir nepagrįstai sprendė, kad nenustatyta viena iš būtinųjų CK 4.105 straipsnio 3 punkte įtvirtintų sąlygų – statinių savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Pažymėtina, kad, teismui konstatavus, jog atsakovė neeksploatavo sau priklausančių pastatų pagal jų paskirtį, t. y. prarado teisę naudotis ginčo žemės sklypu šiems pastatams eksploatuoti, suponuojama išvada, jog atsakovė negali naudotis žemės sklypu lengvatinėmis sąlygomis.

51.3. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismai pagrįstai sprendė, jog sudarant valstybinės žemės nuomos be aukciono sutartį UAB „Energo Development“ ir Vilniaus apskrities viršininkas veikė pažeisdami galiojančius teisės aktus, reglamentavusius ir reglamentuojančius valstybinės žemės be aukciono nuomos santykius, todėl UAB „Energo Development“ negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis 6430 kv. m valstybinės žemės sklypu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai, nusprendę panaikinti ginčijamą administracinį aktą ir valstybinės žymės sklypo nuomos sutartį, turėjo spręsti dėl kitų teisės į žymės sklypą praradimą padarinių (CK 4.105 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370/2013">3K-3-370/2013</a>). Kasacinis teismas nurodytoje byloje sprendė, kad sudarydamos valstybinės žemės nuomos be aukciono sutartį šalys pažeidė galiojančius teisės aktus, reglamentavusius ir reglamentuojančius valstybinės žemės be aukciono nuomos santykius, todėl valstybinės žemės nuomininkui negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis valstybinės žemės sklypu, dėl ko nuomininkas pagrįstai įpareigotas atlaisvinti valstybinės žemės sklypą.

51.4. Žemės sklypo savininkui nesutinkant, kad statiniai (jų dalys) liktų žemės sklype, statinių savininkas turi tokius statinius nusikelti arba nusigriauti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-490/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-490/2009">3K-3-490/2009</a>). Teismui priėmus sprendimą statinius nugriauti ar pašalinti, turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl jų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

52. Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys J. J., S. D., D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., L. M. prisidėjo prie ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinio skundo.

53. Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., L. M. prisidėjo prie trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasacinio skundo.

54. Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, tretieji asmenys D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., L. M. prisidėjo prie atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinio skundo.

55. Atsakovė UAB „SKR Baltic“ atsiliepimais į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

55.1. Atsakovė nėra kalta dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka valstybei, privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101-469/2015">3K-3-101-469/2015</a>).

55.2. Pagal CK 4.105 straipsnio 3 dalį statinių nusikėlimas (nugriovimas) galimas esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) sandorio, kurio pagrindu naudojamasi žemės sklypu, pripažinimui negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės, 2) teisės naudotis žemės sklypu kitu teisėtu būdu nesuteikimu. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovei suteikti teisės naudotis valstybinės žemės sklypu nauja nuomos sutartimi ar kitu būdu būtų objektyviai neįmanoma. Atsakovė šiuo metu tebeatitinka visas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto sąlygas išsinuomoti Žemės sklypą be aukciono. Nė vienoje Žemės įstatymo ar kito įstatymo normoje nėra nurodyta, kad valstybinės žemės savininko teises įgyvendinanti institucija (NŽT), egzistuojant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai situacijai, turėtų diskreciją valstybinės žemės nuomos sutarties su statinių savininku nesudaryti. Be to, atsakovė turėtų galimybę teisėtai naudotis valstybinės žemės sklypu ir kitais įstatymų nustatytais būdais (ne vien tik nuomos sutarties pagrindu). Pavyzdžiui, atsakovė šiuo metu atitinka visas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto sąlygas išsipirkti valstybinę žemę ne aukciono tvarka, taip pat egzistuoja visos sąlygos valstybinės žemės sklypui nustatyti žemės servitutą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

55.3. Reikalavimo nugriauti atsakovei priklausančius statinius tenkinimas reikštų atsakovės nuosavybės teisių pažeidimą. Nuosavybės teisės suvaržymai galimi tik tuo atveju, jeigu tai yra teisėta (suvaržymai nustatomi pagal tikslius įstatymo reikalavimus) ir yra pasiekiamas balansas tarp visuomenės ir privataus asmens interesų (pvz., EŽTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Belane Nagy prieš Vengriją, Nr. 53080/13; 2010 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, Nr. 34044/02; 2009 m. rugsėjo 19 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją, Nr. 10373/05). Atsakovė, atsižvelgdama į galiojančius įstatymus, niekaip negalėjo numatyti, kad ji gali būti įpareigota nugriauti savo teisėtai įsigytus pastatus ir nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja viešasis interesas, kuris pateisintų statinių nugriovimą.

55.4. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370/2013">3K-3-370/2013</a> suformuotos praktikos. Civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370/2013">3K-3-370/2013</a> ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi (ant žemės sklypo buvo tik tvora, o kitų statinių valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu ant žemės sklypo nebuvo, kas reiškia, kad žemės sklypas išnuomotas būsimiems statiniams).

56. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimais į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasacinius skundus prašo spręsti dėl šių kasacinių skundų teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad, teismui valstybinės žemės nuomos sutartį pripažinus negaliojančia, be kita ko, panaikinus statybą leidžiančius dokumentus, pažymas apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą, šioje civilinėje byloje būtina išspręsti teisės praradimo į žemės sklypą pasekmių pašalinimo klausimą (CK 4.105 straipsnis, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad teismas galėtų suteikti teisę atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti ginčo statinius, jei jų per nustatytą terminą nenugriautų statinių savininkas, tik tuo atveju, jei nustatytų, kad ginčo statinių statyba pažeidė teisės aktų reikalavimus.

57. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasacinius skundus prašo spręsti dėl šių kasacinių skundų, atsižvelgiant į atsiliepimuose nurodytus argumentus. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

57.1. CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymui turi būti nustatytas dviejų sąlygų egzistavimas, t. y. sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės; jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Be to, net nustačius šias sąlygas, statinius savininkas gali nusikelti, jeigu nusikelti statinių neįmanoma, tokiu atveju žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad CK 4.105 straipsnio nuostatos dėl pasekmių (nukelti arba nugriauti) negali būti taikomos, nes, praradus teisę į žemės sklypą nuomos be aukciono būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad įvykdyta ir kita minėtojo straipsnio keliama sąlyga, kad teisė į žemę negali būti suteikta kitu teisėtu būdu. Pripažinus susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos negaliojančiu, šalys, spręsdamos statinių tolesnį likimą, turėtų apsispręsti dėl teisės kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu.

57.2. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370/2013">3K-3-370/2013</a> suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės praradimo pasekmių, nes nurodytos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės nuomos

58. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

59. Valstybinė žemė turi būti naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teikti visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

60. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto.

61. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) 28.1 punkte. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) 30.5 punkte nurodyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintu aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237.

62. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį.

63. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-570/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-570/2008">3K-3-570/2008</a>).

64. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-550/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-550/2013">3K-3-550/2013</a>; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-232/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-232/2014">3K-3-232/2014</a>).

65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-570/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-570/2008">3K-3-570/2008</a>).

66. Nagrinėjamu atveju pagal 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį atsakovei išnuomotas 82 699 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas ne aukciono tvarka, sutartyje nurodant, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Byloje nėra ginčo, kad valstybinės žemės sklypas atsakovei ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomotas tik kaip pastatų savininkei. Pagal nurodytą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką valstybinės žemės sklypas atsakovei kaip statinių savininkei ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomotas tik patikrinus, kiek statinių faktiškai yra, ar šie statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kokiam terminui gali būti išnuomotas žemės sklypas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, sudarant 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, šių imperatyvių reikalavimų laikytasi nebuvo.

67. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos pripažindami negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo, o atsakovės UAB „SKR Baltic“ kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pripažinus negaliojančia 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, konstatuotina, jog pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsakovė UAB „SKR Baltic“ neturėjo teisės būti statytoja, todėl tai sudarė pagrindą teismams panaikinti rašytinius pritarimus statinio projektui, deklaracijas apie statybos užbaigimą ar paskirties pakeitimą, pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

Dėl termino kreiptis į teismą, skundžiant administracinius aktus, ir jo atnaujinimo

69. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-242/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-242/2014">3K-3-242/2014</a>; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktą ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

70. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzQtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-134-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-134-916/2016">3K-7-134-916/2016</a>). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas).

72. Klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2011">3K-3-428/2011</a>). Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjctNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-527-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-527-695/2016">3K-3-527-695/2016</a>, 65 punktas).

73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255-219/2015">3K-3-255-219/2015</a>).

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas, kada prokuroras surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą, ar renkant šiuos duomenis nebuvo delsimo, kiek praleistas terminas kai kuriems administraciniams aktams ginčyti, kokių teisių pažeidimas siejamas su šių administracinių aktų galiojimu, nustatytas termino daliai administracinių aktų ginčyti praleidimo priežastis pripažindamas svarbiomis ir tenkindamas prokuroro prašymą atnaujinti praleistą terminą kai kuriems administraciniams aktams ginčyti, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nustačius, kad ieškinio senaties terminas žemės nuomos sutarčiai ir terminas kreiptis į teismą dėl dalies administracinių aktų praleistas nebuvo, o terminas kreiptis į teismą dėl kitos dalies administracinių aktų praleistas nežymiai, atsižvelgiant į didelį kiekį ginčijamų administracinių aktų, į tai, kad su skundžiamų administracinių aktų galiojimu siejamas nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybinės žemės nuomos teisių pažeidimas, buvo pagrindas atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą.

Dėl pasekmių statinių savininkui, kai sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu

75. CK 4.105 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu (1 dalis). Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (2 dalis). Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinio savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami (3 dalis).

76. Taigi kai sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, tai pasekmės statinio savininkui gali būti įvairios: jis gali būti įpareigotas nugriauti statinį, gali perleisti statinį sklypo savininkui arba trečiajam asmeniui, jei sklypo savininkas sutinka, jam gali būti suteikta teisė teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, reikalingu statiniui eksploatuoti, jam gali būti atlyginama statinio vertė, jis gali perleisti statinį ir kt. Kokios pasekmės bus taikomos statinių savininkui, priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ar ne dėl jo kaltės, ar statinių savininkui suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, nuo žemės sklypo savininko sutikimo ir pan.

77. Kad statinių savininkas būtų įpareigotas statinius nugriauti, turi būti nustatyta: 1) statinių savininko kaltė dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu; 2) kad statinių savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu; 3) kad sklypo savininkas nesutinka, jog statiniai būtų perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininkui.

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl statinių savininko kaltės, atsižvelgtina į EŽTT jurisprudenciją, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr. EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą Lelas prieš Kroatiją; 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Trgo prieš Kroatiją ir kt.).

79. EŽTT analizavo šiuos valstybės ir asmens sąžiningumo, teisėtų lūkesčių vertinimo kriterijus nurodytų subjektų tarpusavio sandorių sudarymo kontekste: sandorio sudarymo aplinkybes (ar sandorio sudarymą organizavo kompetentinga valstybės institucija; ar asmuo galėjo paveikti sandorio sudarymo sąlygas, kainą, ar tai priklausė išimtinei valstybės kompetencijai; ar sandoris sudarytas pagal standartines sąlygas; ar valdžios institucijos turėjo pareigą patikrinti pareiškėjo tinkamumą žemei paskirti ir žemės pardavimo atitiktį galiojančiai procedūrai ir įstatymams); ar asmuo pasinaudojo savo privilegijuota padėtimi, ar elgėsi kitaip, neteisėtai (ar galėjo žinoti, kad sandorio sudarymo metu buvo kokių nors problemų dėl sandorio objekto ir pan.) (žr. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą Padalevičius prieš Lietuvą; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą Bogdel prieš Lietuvą; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą Pyrantienė prieš Lietuvą; 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Digrytė Klibavičienė prieš Lietuvą ir kt). EŽTT yra nurodęs, kad sąžiningai besielgiantis asmuo iš principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigūnų, kurie panašu, jog turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiškiai išplaukia arba asmuo žinojo, arba turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę“ (žr. cituotą Lelas, par. 74).

80. Privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101-469/2015">3K-3-101-469/2015</a>).

81. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kurios pagal nurodytą praktiką sudaro pagrindą pripažinti statinių savininko kaltę dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, bylą nagrinėję teismai nenustatė. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinų sąlygų tam, kad statinių savininkas būtų įpareigotas statinius nugriauti.

82. Kita būtina sąlyga tam, kad statinių savininkas būtų įpareigota statinius nugriauti, yra ta, kad statinių savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Nagrinėjamu atveju tik nustačius, kiek statinių faktiškai buvo 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu, ar šie statiniai atitiko teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas buvo būtinas statiniams eksploatuoti pagal tuo metu Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kokiam terminui gali būti išnuomotas žemės sklypas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237, t. y. tik nustačius, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas galėjo būti 2012 m. liepos 30 d. išnuomotas atsakovei UAB „SKR Baltic“ kaip statinių savininkei, galima spręsti dėl statinių, nepatenkančių į tą žemės sklypą likimo.

83. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustačius būtinų sąlygų tam, kad statinių savininkas būtų įpareigotas statinius nugriauti, t. y. nenustačius statinių savininko kaltės dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, taip pat nenustačius, kad statinių savininkui nesuteikiama teisė teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, nebuvo pagrindo taikyti CK 4.105 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ nugriauti statinius.

Dėl ieškinio ribų peržengimo bylose, kuriose egzistuoja viešasis interesas

84. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-414/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-414/2014">3K-7-414/2014</a>).

85. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus. Pavyzdžiui, teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ar netvirtinti šalių taikos sutarties, esant viešajam interesui teismas savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, juos tirti ir vertinti, peržengti pareikšto ieškinio ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368/2014">3K-3-368/2014</a>).

86. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra viešasis interesas (dėl to ginčo byloje nėra), sprendžia, kad teismai, tenkindami ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo, turėjo teisę peržengti ieškinio ribas ir pripažinti negaliojančiu ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo. Pažymėtina, kad, teismui peržengiant ieškinio ribas ir ex officio pripažįstant negaliojančiu administracinį aktą, terminas kreiptis į teismą dėl šio akto ginčijamo netaikytinas.

87. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinių skundų argumentų kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai.

88. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti ar pakeisti remiantis kasacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

89. Atmetus ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „SKR Baltic“, trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasacinius skundus ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos.

90. Atsakovė UAB „SKR Baltic“ patyrė 1573 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 961, 98 straipsniais, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.14 punktais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „SKR Baltic“ pateikė tris atsiliepimus į tris kasacinius skundus, kuriuose visuose buvo keliami tie patys teisės klausimai, bet argumentai nebuvo identiški, atsakovei UAB „SKR Baltic“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteistina 760,92 Eur (1,7 × 895,2 / 2) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

91. Atsakovė UAB „SKR Baltic“ patyrė 1089 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „SKR Baltic“ pateikė tris atsiliepimus į tris kasacinius skundus, kuriuose visuose buvo keliami tie patys teisės klausimai, bet argumentai nebuvo identiški, atsakovei UAB „SKR Baltic“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 760,92 Eur (1,7 × 895,2 / 2) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

92. Atsakovė UAB „SKR Baltic“ patyrė 1815 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „SKR Baltic“ pateikė tris atsiliepimus į tris kasacinius skundus, kuriuose visuose buvo keliami tie patys teisės klausimai, bet argumentai nebuvo identiški, atsakovei UAB „SKR Baltic“ iš trečiųjų asmenų J. J., S. D. priteistina 760,92 Eur (1,7 × 895,2 / 2), t. y. po 380,46 Eur iš kiekvieno trečiojo asmens išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

93. Kasacinis teismas patyrė 141,99 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „SKR Baltic“, trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasaciniai skundai atmesti, tai valstybei iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „SKR Baltic“ priteistina po 35,49 Eur, o iš trečiųjų asmenų J. J., S. D. – po 17,74 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ (j. a. k. 300512605) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) 760,92 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ (j. a. k. 300512605) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 760,92 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ (j. a. k. 300512605) iš trečiojo asmens J. J. (duomenys neskelbtini) 380,46 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt Eur 46 ct) ir iš trečiojo asmens S. D. (duomenys neskelbtini) 380,46 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt Eur 46 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) 35,49 Eur (trisdešimt penkis Eur 49 ct), iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 35,49 Eur (trisdešimt penkis Eur 49 ct), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ (j. a. k. 300512605) 35,49 Eur (trisdešimt penkis Eur 49 ct), iš trečiojo asmens J. J. (duomenys neskelbtini) 17,74 Eur (septyniolika Eur 74 ct), trečiojo asmens S. D. (duomenys neskelbtini) 17,74 Eur (septyniolika Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Dalia Vasarienė