Civilinė byla Nr.3K-3-464/2006
Procesinio sprendimo kategorijos 35.4; 35.5;
42.9; 42.11.4; 44.5.1; 50.1; 50.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Artapolas“ ieškinį atsakovui UAB „Medonos mėsa“ dėl įsiskolinimo už subnuomą priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Artapolas“ nurodė, kad 2004 m. kovo 30 d. sudarė su atsakovu UAB „Medonos mėsa“ negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 30/03/2004 (toliau – Sutartis), pagal kurią jis (ieškovas) suteikė atsakovui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti už suteiktas subnuomos paslaugas po 2400 Lt kas mėnesį už visą subnuojamų patalpų plotą. Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2004 m. kovo 30 d. iki 2005 m. kovo 30 d. Nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio atsakovas nutraukė subnuomos mokesčio mokėjimą, dėl to už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. sausio 18 d. liko skolingas jam (ieškovui) 9810,66 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas, sudarydamas negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį ir pasirašydamas jos priedą Nr. 1, matė, nes tai buvo akivaizdu, ir žinojo, jog patalpos nesutvarkytos ir nėra tinkamos mėsos gaminių prekybai vykdyti, todėl prisiėmė atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus (pagal Sutarties priedą Nr. 1). Kadangi atsakovas apie subnuomos mokesčio nemokėjimo priežastis ar subnuomos sutarties nutraukimą prieš terminą jo (ieškovo) neinformavo, tai jis (ieškovas) ir toliau vykdė savo prievoles, t. y. atsakovui 2004 m. lapkričio mėnesį pabaigus vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus iškloti plytelėmis grindis po būsimomis stiklinėmis durimis, kai objektyviai tapo įmanoma tiksliai išmatuoti durų parametrus, jis (ieškovas) įstatė duris. Ieškovas taip pat nurodė, kad patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kaip patalpų priėmimą ir perdavimą įforminantis dokumentas, subnuomos sutarties termino pradžios dieną (2004 m. kovo 30 d.) nebuvo surašytas atsakovo iniciatyva – atsakovas reikalavo surašyti jį po rekonstrukcijos darbų baigimo, o jis (ieškovas) su šia žodine sutarties išlyga sutiko. Nepaisant to, subnuojamos patalpos atsakovui buvo faktiškai perduotos subnuomos termino pradžios dieną ir jis jomis naudojosi: remontavo, atsivežė ir kurį laiką laikė jose savo turtą (šaldytuvus). Tvirtindamas, kad jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė visiškai, bei remdamasis CK 1.136 straipsniu, 1.137 straipsnio 1 dalimi, 1.138, 6.1, 6.4 straipsniais, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.59 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais ir 6.189 straipsnio 1 dalimi, ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 9810,66 Lt įsiskolinimo pagal negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį.
Priešieškiniu, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.62 straipsnio 2 dalimi, 6.64 ir 6.484 straipsniais, atsakovas UAB „Medonos mėsa“ prašė teismo priteisti jam iš ieškovo UAB „Artapolas“ 28 114,87 Lt nuostolių atlyginimo (12 420 Lt išlaidų, turėtų sumokėjus už atliktus darbus rangovui UAB „Skarotoji eglutė“ ir 15 694,87 Lt nuostolių, patirtų sumokėjus ieškovui už negautą turtą, atlyginimo). Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad 2004 m. kovo 30 d. sudarė su ieškovu negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 30/03/2004, pagal kurią ieškovas išnuomojo jam 58,71 kv.m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1.1 punktu ieškovas įsipareigojo perduoti subnuojamas patalpas subnuomos termino pradžios dieną. Kadangi patalpos nebuvo tinkamos naudoti pagal paskirtį, tai Sutarties priedu Nr. 1 šalys susitarė, kad ieškovas savo sąskaita įdės plastikinius langus, duris ir apmokės pusę plytelių kainos, o jis (atsakovas) – rekonstruos pakabinamas lubas, gipso-kartono sienas ir išklos grindis plytelėmis. 2004 m. gegužės 10 d. jis (atsakovas) sudarė su UAB „Skarotoji eglutė“ statybos rangos sutartį Nr. 05-02, pagal kurią pastaroji įsipareigojo atlikti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Už šiuos darbus, kurie buvo baigti 2004 m. birželio 28 d., jis (atsakovas) sumokėjo 12 420 Lt. Tačiau duris į patalpas ieškovas įdėjo tik 2004 metų gruodžio mėnesį, be to, patalpose nebuvo elektros (tik jos įvadas statybos darbams), tai reiškia, jog visą subnuomos sutarties galiojimo laiką jis (atsakovas) šiomis patalpomis negalėjo naudotis. Atsakovas taip pat nurodė, kad abipusiu žodiniu šalių susitarimu subnuojamų patalpų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo surašytas iki nebus atlikti rekonstrukcijos darbai. Nuompinigius jis (atsakovas) mokėjo ir rekonstrukcijos metu, nes ieškovas žadėjo sumokėtas sumas įskaityti į nuomos mokestį nuo to laiko, kai patalpos bus perduotos jam (atsakovui), bei aiškino, kad pinigai jam (ieškovui) reikalingi rekonstrukcijos darbams atlikti. Kadangi ieškovas vilkino leidimų gavimą (leidimas rekonstrukcijai buvo gautas tik 2005 m. liepos 14 d.), iki Sutarties galiojimo pabaigos (2005 m. kovo 30 d.) jam (atsakovui) patalpų, tinkamų naudoti pagal paskirtį, neperdavė, tai jis (atsakovas) nuompinigių mokėjimą nutraukė, o, sumokėdamas ieškovui 15 694,87 Lt nuompinigių už negautą turtą, taip pat turėdamas 12 420 Lt šio turto remonto išlaidų, patyrė 28 114,87 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti Sutarties neįvykdžiusi šalis, t. y. ieškovas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui UAB „Artapolas“ iš atsakovo UAB „Medonos mėsa“ 9810,66 Lt subnuomos mokesčio įsiskolinimo. Teismas nustatė, kad šalys žodžiu tarpusavyje susitarė nevykdyti Sutarties sąlygų dėl patalpų priėmimo-perdavimo akto surašymo (Sutarties 5.1 ir 5.2 punktai) iki patalpų rekonstrukcijos pabaigos. Tačiau, teismo nuomone, faktinis patalpų perdavimas įvyko: atsakovas naudojosi patalpomis, vykdė jose remontą ir, net ir būdamas 2004 m. rugsėjo mėnesį vienašališkai nutraukęs subnuomos mokesčio mokėjimą, 2004 m. lapkričio mėnesio pabaigoje – gruodžio mėnesio pradžioje baigė kloti plyteles, eksploatavo subnuojamas patalpas, laikydamas jose savo turtą – šaldytuvus. Dėl to subnuomos sutartis, atsakovui 2004 m. rugsėjo mėnesį vienašališkai nutraukiant subnuomos mokesčio mokėjimą, buvo galiojanti, ir atsakovas, nutraukdamas subnuompinigių mokėjimą galiojant Sutarčiai, ją pažeidė. Teismas laikė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas pažeidė Sutartį. Atsakovas, manydamas, kad ieškovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų (neįstatė durų, nesutvarkė elektros ir sanitarinių mazgų, nesurašė patalpų priėmimo-perdavimo akto) ar vykdo juos netinkamai, turėjo teisę reikalauti, kad ieškovas įvykdytų savo prievoles pagal Sutartį, tačiau jos galiojimo metu jokių pretenzijų ar reikalavimų ieškovui nereiškė, apie vienašališką Sutarties nutraukimą ieškovui nepranešė, tačiau nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio vienašališkai nutraukė subnuomos mokesčio mokėjimą. Remdamasis Sutarties 3.7 punktu, pagal kurį prievolę mokėti subnuomos mokestį šalys susiejo ne su turto valdymu, o su Sutarties pradžia – 2004 m. kovo 30 d., bei atsižvelgęs į nustatytą patalpų faktinio perdavimo atsakovui aplinkybę, pastarojo argumentą, jog, negavus daikto, nereikia mokėti ir subnuomos mokesčio, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Medonos mėsa“ apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 15 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikino, ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Priteisė atsakovui UAB „Medonos mėsa“ iš ieškovo UAB „Artapolas“ 28 114,87 Lt nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad Sutartimi patalpos atsakovui buvo išnuomotos prekybai mėsos gaminiais (Sutarties 1.4 punktas), o tai ir yra sutartimi numatyta patalpų naudojimo paskirtis. Atsakomybę už šių patalpų panaudojimą pagal nurodytą paskirtį prisiėmė atsakovas (Sutarties 4.2.3, 7.2.1 punktai), o ieškovas privalėjo užtikrinti patalpų tinkamumą ir perduoti atsakovui tik tinkamas naudoti pagal Sutartimi numatytą paskirtį patalpas (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Kolegijos nuomone, Sutarties termino pradžios dieną (2004 m. kovo 30 d.) subnuomojamos patalpos atsakovui nebuvo perduotos, nes, tą pačią dieną papildomu susitarimu (Sutarties priedu Nr. 1) susitardamos dėl patalpų paruošimo darbų atlikimo ir patalpų priėmimo-perdavimo akto tik po šių darbų atlikimo įforminimo, šalys nukėlė patalpų perdavimą. Darbų atlikimo (kartu ir patalpų perdavimo) terminas minėtame rašytiniame susitarime nebuvo nustatytas. Kolegija laikė, jog šis terminas, kaip Sutarties spraga, nustatytinas remiantis CK 6.195 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas, įstatymo numatytas nuomotojo pareigas, Sutarties esmę bei jos tikslą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Nustačiusi, kad atsakovas minėtu susitarimu numatytus darbus atliko 2004 m. birželio 28 d., kai perėmė UAB „Skarotoji eglutė“ atliktus darbus, tačiau ieškovas duris įstatė tik 2004 m. lapkričio 11 d., o patalpų atsakovui pagal aktą apskritai neperdavė, teisėjų kolegija pripažino ieškovą neįvykdžius pagrindinio Sutartimi prisiimto įsipareigojimo perduoti tinkamas naudoti pagal paskirtį patalpas. Konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog patalpos faktiškai buvo perduotos, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Sutartimi patalpos buvo išnuomojamos prekybai, tačiau atsakovas jomis galėjo naudotis ir naudojosi ne šiuo tikslu, o tik atlikdamas remonto darbus, be to, naudotis jomis pagal paskirtį nebuvo galimybės, nes iki 2004 m. lapkričio mėn. patalpose nebuvo net durų, o jas įdėjus, raktas atsakovui nebuvo perduotas. Dėl to, kolegijos nuomone, atsakovas, remdamasis CK 6.484 straipsniu, turėjo teisę atsisakyti Sutarties; tą, nutraukdamas subnuomos mokesčio mokėjimą, jis iš esmės ir padarė. Kolegija sprendė, kad, ieškovui neperdavus patalpų, atsakovas be pagrindo sumokėjo ieškovui 15 694,87 Lt subnuomos mokesčio, taip pat turėjo 12 420 Lt patalpų įrengimo išlaidų, taip patirdamas 28 114,87 Lt nuostolių, kurių atlyginimo, remiantis CK 6.64 straipsnio 4 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi ir 6.484 straipsniu, jis turi teisę reikalauti iš ieškovo, pažeidusio savo prievolę.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Artapolas“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.156, 6.158 ir 6.189 straipsnius), netaikė tų materialinės teisės normų, kurias turėjo taikyti (CK 6.483 straipsnio 1 dalies, 6.485 straipsnio 5 dalies) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-722/1999). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįvykdė pagrindinio subnuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo perduoti tinkamas naudoti pagal paskirtį patalpas ir kad tik nuomotojas yra atsakingas už išnuomoto daikto tinkamumą naudoti jį pagal paskirtį, taip pat be pagrindo paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad patalpos atsakovams faktiškai buvo perduotos. Kasatoriaus (ieškovo) teigimu, atsakovas prieš sudarydamas sutartį lankėsi ginčo patalpose, matė jų būklę, ir, pasirašydamas sutartį, sutiko su tuo, kad patalpose jis pats atliks remonto darbus, o nuomos mokestį mokės ne nuo patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, turėjusio būti pasirašyto atlikus patalpų remontą, o nuo sutarties sudarymo dienos (tokio žodinio susitarimo, kad atsakovas pats atliks patalpų remonto darbus ir pritaikys patalpas pagal jų paskirtį ir tik tada bus pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, buvimą atsakovas pripažino pirmosios instancijos teisme). Šias sutarties sąlygas atsakovas vykdė pusę metų ir jokių pretenzijų dėl sutarties sąlygų vykdymo, kol nebuvo užvesta civilinė byla dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, nereiškė. Atsakovas valdė ginčo patalpas nuo pat sutarties sudarymo dienos, remontavo jas, laikė jose savo turtą ir jomis naudojosi, o priėmimo-perdavimo akto pasirašymo terminai, taip pat patalpų paskirties pakeitimas priklausė nuo atsakovo remonto darbų, kuriuos jis nuolat vilkino, atlikimo. Kasatorius taip pat nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, ir taip buvo pažeista jo procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Medonos mėsa“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis skundas iš esmės yra grindžiamas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, tai prieštarauja CPK 346 straipsnio reikalavimams. Kasatoriaus nurodomi faktai prieštarauja bylą nagrinėjusių teismų nustatytoms bylos aplinkybėms. Atsakovo teigimu, patalpas paruošti turėjo ne tik jis, bet ir ieškovas, prisiimdamas prievolę įstatyti išnuomotose patalpose duris ir langus. Be to, subnuomos sutartimi nebuvo susitarta, kad jis (atsakovas) mokės nuomos mokestį ir tuo atveju, jei kasatorius (ieškovas) neperduos jų atsakovui arba atsakovas negalės jų naudoti pagal paskirtį dėl ieškovo kaltės. Teismų nustatytos aplinkybės, kad šiuo metu ginčo patalpas faktiškai valdo kasatorius, kad 2004 m. gruodžio mėnesį, t. y. dar galiojant subnuomos sutarčiai, kasatorius įstatė duris, užrakino patalpas, o raktų atsakovui neperdavė, patvirtina, jog visą subnuomos sutarties galiojimo terminą kasatorius nesudarė galimybės atsakovui naudotis išsinuomotomis patalpomis.
k o n s t a t u o j a :
IV Teismų nustatytos aplinkybės
Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad šalys 2004 m. kovo 30 d. sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį prekybai mėsos gaminiais vykdyti, kuri įsigaliojo nuo 2004 m. kovo 30 d. (Sutarties 1.4, 2.1 punktai). Patalpų subnuomos mokestis šalių susitarimu buvo nustatytas 2400 Lt su PVM per mėnesį (Sutarties 3.1 punktas). Jis pradedamas skaičiuoti nuo 2004 m. balandžio 1 d. (Sutarties 3.7 punktas). Iš Sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad šalys sutarties sudarymo dieną susitarė ir dėl subnuomojamų patalpų remonto. Subnuomotojas įsipareigojo savo sąskaita įdėti plastikinius langus, duris, apmokėti pusę plytelių kainos, o subnuomininkas rekonstruoti pakabinamas lubas, gipso-kartono sienas, iškloti plytelėmis grindis. Teismai pažymėjo, kad sutarties priedo turinys leidžia daryti išvadą, kad subnuomojamose patalpose nebuvo galima vykdyti prekybos, sutarties sudarymo metu šalys matė akivaizdžių nuomojamų patalpų trūkumų, abi prisiėmė įsipareigojimus dėl jų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas, esant tokiam šalių susitarimo turiniui ir galiojančiai subnuomos sutarčiai, laikė, kad subnuomininkas ne tik turėjo teisę reikalauti iš subnuomotojo, kad šis vykdytų savo pareigas pagal sutartį, bet ir pats turėjo pareigą šią sutartį vykdyti – mokėti subnuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad subnuomininkas pats pažeidė prievolę – neįvykdė pagrindinio nuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo – perduoti tinkamas naudoti pagal paskirtį patalpas, todėl išieškoti nuompinigius nėra teisinio pagrindo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliamas materialinių teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties šalių teises ir pareigas (CK XXVIII skyriaus – Nuoma – antrojo skirsnio normų) aiškinimo ir taikymo klausimai byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti. Dėl jų teisėjų kolegija pasisako.
Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Sutarties dalyviai veikia remdamiesi dispozityviškumu, t. y. galėjimu spręsti tam tikros sutarties sudarymo klausimą, pasirinkti kontrahentą, nustatyti sutarties turinį. Civiliniai įstatymai įtvirtina sutarčių sudarymo ir tam tikros sutarties turinio modelį. Būdamos lygios, šalys savo iniciatyva suderintos valios išreiškimu nustato konkretų savo elgesį, t. y. teises ir pareigas. Įstatymas numato priemones sutartims įgyvendinti, jos įgyvendinamos priverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones.
Byloje sprendžiamas subnuomos sutarties nustatytų teisių ir pareigų klausimas (CK 6.490 straipsnio 7 dalis). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) –mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Tai yra dvišalis, atlygintinas konsensualinis sandoris. Pagrindinės nuomininko pareigos yra laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi turtu ir naudotis išsinuomotu turtu atsižvelgiant į sutartyje nustatytas sąlygas ir turto paskirtį. Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad šalys sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį prekybai mėsos gaminiais vykdyti (2004 m. kovo 30 d. – 2005 m. kovo 30 d. sutarties 2.2 punktas), šalių susitarimu nustatytas patalpų subnuomos mokestis ir nustatyta, kad jis pradedamas skaičiuoti nuo 2004 m. balandžio 1 d. (Sutarties 3.7 punktas). Įstatymo (CK 6.477 straipsnio 1 dalis) ir aptartų Sutarties nuostatų pagrindu ginčo patalpų subnuomotojas (atsakovas) įgijo pareiga mokėti nuomos mokestį. Įstatyme taip pat nustatyta, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis) ir aptarti daikto trūkumus, jei jų yra (CK 6.483 straipsnio 2 dalis). Iš Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 30/03/2004 priedo Nr. 1 matyti, kad išnuomojamas daiktas turėjo trūkumų ir šalys sutarties sudarymo dieną susitarė dėl subnuomojamų patalpų remonto. Pagal Sutarties priedą patalpas tikslinei nuomos paskirčiai paruošti turėjo ne tik subnuomininkas, bet ir šių patalpų subnuomotojas (kasatorius), prisiimdamas prievolę įstatyti išnuomotose patalpose langus ir duris, sumokėti pusę plytelių kainos, o subnuomininkas – rekonstruoti pakabinamas lubas, gipso-kartono sienas, iškloti plytelėmis grindis (T. 1, b. l. 44). Kasacinio skundo argumentas, kad sudarant patalpų subnuomos sutartį buvo sutarta, jog tik atsakovas atliks remonto darbus, reikalingus patalpų eksploatacijai pagal paskirtį, neatitinka minėtame Sutarties priede šalių sulygtų pareigų. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nustatyta, kad subnuomotojas pats pažeidė prievolę, nes patalpos iki 2004 m. lapkričio mėnesio nebuvo paruoštos naudoti pagal tikslinę paskirtį – patalpose nebuvo durų ir langų, kuriuos įstatyti turėjo subnuomotojas. Šio teismo sprendime taip pat nustatyta, kad subnuomotojas (kasatorius) nesiėmė visų galimų priemonių Sutarties priede Nr. 1 prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, tuo tarpu subnuomininkas šias pareigas įvykdė. Subnuomos sutartį šalys sudarė vienerių metų laikotarpiui. Beveik iki šios Sutarties pabaigos dėl subnuomotojo kaltės subnuomininkas patalpomis pagal tikslinę paskirtį apskritai nesinaudojo. Įstatyme (CK 6.487 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad nuomininkas (subnuomininkas) privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas (subnuomininkas) gali būti atleistas visiškai ar iš dalies nuo nuompinigių mokėjimo, jeigu išnuomoto turto negalima panaudoti pagal paskirtį dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuomininko (subnuomininko). Remiantis aptartais argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės galioti, taikant CK 6.487 straipsnio 1 dalį ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti. Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) išvardytų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti. Kasatoriaus nurodyta CK 6.485 straipsnio 5 dalis ginčo teisiniams santykiams reguliuoti, remiantis aptartais argumentais, netaikytina. Paruošti išnuomotas patalpas tikslinei paskirčiai Sutarties priedu Nr. 1 įsipareigojo ir subnuomininkas. Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalių sudarytas Sutarties priedas Nr. 1 dėl pareigų pasiskirstymo, atliekant remonto darbus, įstatymui neprieštarauja.
Lietuvos Respublikos CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą šalys informuojamos pranešimais. Byloje yra įrodymų, kad kasatoriui pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo išsiųstas (T 2., b. l. 133, 137). CPK 124 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo pranešimai įteikiami be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą. Dėl to laikyti, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta kasatoriui (ieškovui) apie tai nepranešus, nėra teisinio pagrindo.
Iš kasatoriaus (ieškovo) priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms surašant atsiliepimą į kasacinį skundą (T. 2, b. l. 167 – 168) apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Medonos mėsa“ iš ieškovo UAB „Artapolas“ 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
