Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-479/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2004 m. gegužės 13 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad jos tėvas, atsakovas J. V., veikdamas pagal ieškovės išduotą jam įgaliojimą, savo nuožiūra 2002 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės vardu sudarė jai nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė nurodytą butą A. V. už 74 000 Lt. Atsakovas gavo pinigus už parduotą butą, tačiau, pažeisdamas CK 2.150 straipsnį, jų neperdavė ieškovei, todėl nepagrįstai praturtėjo. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 74 000 Lt.

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2004 m. gegužės 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, įvertinęs liudytojų parodymus, nustatė, kad atsakovas 2002 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė A. V. ieškovei nuosavybės teise priklausiusį butą už 74 000 Lt; ieškovė 2002 m. rugsėjo 5 d. pasirašė ir notarė patvirtino ieškovės pareiškimą apie tai, kad buto pirkėja visiškai atsiskaitė ir ieškovė neturi jokių pretenzijų pirkėjai A. V. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvykdė ieškovės įgaliojimą, atliko veiksmus, nustatytus CK 2.150 straipsnyje, ieškovė gavo buto pirkimo–pardavimo sutartį, buto pirkėja su ieškove atsiskaitė už parduotą butą, todėl ieškovė neįrodė, jog atsakovas, pardavęs butą, nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 10 d. d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus (ieškovės pasirašytą ir notariškai patvirtintą pareiškimą, liudytojų parodymus) ir padarė teisingą išvadą, kad buto pirkėja visiškai atsiskaitė su ieškove, notaras tokį atsiskaitymą patvirtino išduodamas liudijimą; ieškovė nenuginčijo ir nepateikė įrodymų, jog jos pareiškime notarei ir notarės liudijime nurodyti duomenys apie atsiskaitymą su ja yra neteisingi.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė CK 6.65 straipsnį, neteisingai aiškino notaro patvirtintą pareiškimą. Kasatorės manymu, įgaliojime nurodyta pareiga atsakovui atiduoti pinigus įgaliotojui galėjo būti įrodinėjama tik CK 6.65 straipsnyje nustatytomis priemonėmis, t. y. pakvitavimu. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino notarės patvirtinto pareiškimo turinį, nes jame nurodyta tik tai, kad buto pirkėja visiškai atsiskaitė su ieškove ir atsakovu, tačiau nenurodyta, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius dokumentus. Jis nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl pareigų, kylančių iš atstovavimo teisinių santykių, teisingai įvertino įrodymus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Atsakovas, veikdamas pagal ieškovės išduotą jam įgaliojimą, 2002 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės vardu sudarė ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį; ieškovė 2002 m. rugsėjo 5 d. pasirašė ir notarė patvirtino ieškovės pareiškimą apie tai, kad buto pirkėja visiškai atsiskaitė už buto pirkimą ir ieškovė neturi pirkėjai jokių pretenzijų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę šį dokumentą ir liudytojų parodymus, konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvykdė ieškovės įgaliojimą: savo nuožiūra pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą ir atliko kitus su buto pardavimu susijusius veiksmus.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atstovavimo santykius, ar teisingai įvertino iš atstovavimo teisinių santykių kylančių pareigų vykdymą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią viena sutarties šalis (įgaliotinis) įsipareigojo kitos šalies (įgaliotojo) vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (1964 m. CK 397 straipsnis, CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Pavedimo sutartis buvo įforminta įgaliojimu (1964 m. CK 67 straipsnis, CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Įstatymai leidžia civilinių teisinių santykių subjektams sudarinėti sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus per savo atstovus. Tokiu atveju atstovas visuomet veikia pagal jam duotą įgaliojimą. Pagrindinė įgalioto asmens pareiga yra ginti įgaliotojo teises ir teisėtus jo interesus. Esminis atstovavimo santykių požymis yra jų fiduciarinis pobūdis, t. y. šie santykiai grindžiami sutarties šalių abipusių pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tarp šalių susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, nes ieškovė įgaliojo tėvą parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, sudaryti su pirkėju pirkimo–pardavimo sutartį ir gauti pinigus už parduotą butą. Atsakovas, vykdydamas pavedimą, pardavė ieškovės butą ir apie tai informavo įgaliotoją, pateikdamas ieškovei buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl įgaliotojai buvo žinoma buto pardavimo kaina ir atsiskaitymo už parduodamą butą tvarka, taip pat ir tai, kad pinigų dalis (70 300 Lt) bus pervesti į jos tėvo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad atsakovas, pateikdamas atstovaujamajai ataskaitą apie savo veiklą vykdant pavedimą pagal įgaliojimą, atidavė ieškovei pinigus, kurie buvo gauti vykdant pavedimą. Šį faktą patvirtino liudytojas R. V. Teismai nustatė, kad kitą dieną po pinigų perdavimo atstovaujamajai, ši 2002 m. rugsėjo 5 d. pasirašė dokumentus pas notarą apie tai, jog pirkėja su ja yra visiškai atsiskaičiusi ir jokių pretenzijų jai dėl sutarties sąlygų įvykdymo neturi. Tokį ieškovės pareiškimą patvirtino notaras, išdavęs liudijimą, kad pirkėja A. V. visiškai atsiskaitė su ieškove, tai patvirtina ir faktą, jog atstovas įvykdė jam duotą pavedimą, atsiskaitė su atstovaujamąja, perdavė jai viską, ką buvo gavęs vykdydamas pavedimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė CK 2.150 straipsnio nuostatas ir jų nepažeidė. Be to, vertindami byloje esančius rašytinius įrodymus (ieškovės pareiškimą, patvirtintą notaro, ir notaro išduotą liudijimą) kartu su šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis), pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai pripažino, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog atstovas, vykdydamas pavedimą, atsiskaitė su atstovaujamąja už viską, ką jis buvo gavęs vykdydamas pavedimą, todėl šiuo atveju bylą nagrinėję teismai taip pat tinkamai aiškino ir taikė CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6.65 straipsnio nuostatas ir jų nepažeidė.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasaciniame skunde nurodytu kasatorės argumentu, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesiniame įstatyme, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios procesinės teisės normos esmė yra ta, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu, vertina įrodymus tik pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), nė vienas įrodymas neturi viršenybės prieš kitus, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus, apibrėžtus CPK 197 straipsnio 2 dalyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų įvertinimo principas. Šis principas reiškia, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, būtų pažeidę CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles ar būtų įvertinę įrodymus ne pagal vidinį savo įsitikinimą ar neobjektyviai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas byloje nustatytoms aplinkybėms, nurodytų teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius dokumentus kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Antanas Simniškis

Algimantas Spiečius