A. P., S. Ž. ir I. K. pagal BK 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-145/2009 Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.; 2.3.6.4.5.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

nuteistiesiems S. Ž., I. K.,

nuteistųjų A. P. ir S. Ž. gynėjui Vladimirui Buslovičiui,

civilinio ieškovo atstovui Tomui Šunskiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir S. Ž. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteisti: A. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, S. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda nuteistas I. K., bet dėl to kasacinio skundo negauta. Iš nuteistųjų A. P., S. Ž. ir I. K. solidariai AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai priteista 529 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo S. Ž., jo ir nuteistojo A. P. gynėjo, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistojo I. K., prašiusio apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, civilinio ieškovo atstovo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

I. K., A. P. ir S. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, kad 2008 m. sausio 23 d. apie 23.10 val. tarpstotėje Žasliai-Kaišiadorys, 61 kilometre, Kaišiadorių rajone, veikdami bendrininkų grupe, A. P. dirbdamas šilumvežio mašinistu, o S. Ž. – mašinisto padėjėju, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pažeisdami šilumvežio (duomenys neskelbtini) kuro sistemą ir išleisdami pro ją į penkias plastmasines talpyklas pagrobė 169,5 kg dyzelino, priklausančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui, padarydami šiai įmonei 566,13 Lt turtinę žalą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu I. K., A. P. ir S. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apylinkės teismas nurodė, kad išnaudojus visas galimybes nepavyko pašalinti abejonių dėl kaltinamųjų kaltės, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėlionėmis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas neišsamiai įvertino bylos duomenis ir padarė klaidingą išvadą nesant pakankamai įrodymų, kad I. K., A. P. ir S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas išdėstė taip: I. K., A. P. ir S. Ž. 2008 m. sausio 23 d. apie 23.10 val. tarpstotėje Žasliai-Kaišiadorys, 61 kilometre, Kaišiadorių rajone, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pažeisdami šilumvežio (duomenys neskelbtini) kuro sistemą ir išleisdami pro ją į penkias plastmasines talpyklas, pagrobė 169,5 kg dyzelino, priklausančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui, padarydami AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui 566,13 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Nuteistojo teigimu, Kauno apygardos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vertindamas įrodymus, padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Šio teismo teisėjų kolegija įrodymus vertino neišsamiai, atsietai vienus nuo kitų, suteikdama prioritetą liudytojų K. Č., J. V., T. S. parodymams, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų.

P. pažymi, kad pagal BPK 301 straipsnį nuosprendis turi būti pagrįstas ne abejotinomis prielaidomis, o teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių sampratą įrodymais yra tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, daromos tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Šiuo atveju išvados, kuriomis grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, yra pagrįstos ne ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, teisme ištirtais įrodymais, o tik netiesioginiais įrodymais, prielaidomis, subjektyviais samprotavimais.

Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymų vertinimas pradedamas nuo liudytojų K. Č., J. V., T. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, išdėstymo. Šie liudytojai matė, kaip I. K. Panerių geležinkelio stotyje prie viaduko padavė į pravažiuojantį šilumvežį tuščias plastmasines talpyklas ir sėdęs į automobilį nuvažiavo, o netoli Žaslių geležinkelio stoties iš pravažiuojančio šilumvežio buvo išmestos penkios plastmasinės talpyklos su dyzelinu, kurias bandydamas pasikrauti į savo automobilį I. K. buvo sulaikytas. Kauno apygardos teismas, remdamasis šių liudytojų parodymais, ignoruodamas visų kitų ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad dyzelinas buvo pavogtas būtent iš šilumvežio (duomenys neskelbtini), kurio mašinistas buvo A. P., o mašinisto padėjėjas S. Ž., kuro sistemos. Vertindamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytą aplinkybę, kad liudytojai K. Č., J. V. ir T. S. pro naktinio matymo žiūronus negalėjo identifikuoti traukinio, į kurį buvo perduotos ir iš kurio buvo išmestos talpyklos su dyzelinu, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad „minėti liudytojai traukinį matė tamsoje, be to, nė vienas iš liudytojų nėra geležinkelietis, todėl akivaizdu, kad, neturint specialaus išsilavinimo, sudėtinga arba beveik neįmanoma nurodyti traukinio skiriamųjų ženklų“. Toks duomenų vertinimas, pasak kasatoriaus, yra ydingas, nes konkretūs duomenys gali būti paneigiami tik įrodžius jų klaidingumą kitais konkrečiais duomenimis, o ne samprotavimais ir prielaidomis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose objektyviai nurodyti dviejų traukinių, iš kurių galėjo būti padaryta vagystė, skiriamieji ženklai – šilumvežių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mašinisto kelialapiai – tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis ignoravo.

A. P. nurodo, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatomi prieštaravimai tarp įrodymų, turinčių reikšmės teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas ne tik gali bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti prieštaringus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad įrodymų tyrimas turi būti atliktas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo gali būti tinkamai patikrinti tik papildomai ištyrus reikšmingas bylai aplinkybes. Tačiau, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kolegija papildomai apklausė tik nuteistuosius ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė vien tik pirmosios instancijos teismo tirtais įrodymais, neišnaudodama visų galimybių prieštaravimams pašalinti.

Kasaciniu skundu S. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendį. Pažymėtina, kad S. Ž. kasacinio skundo argumentai yra visiškai identiški teiginiams, išdėstytiems A. P. kasaciniame skunde, todėl jie nekartojami.

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistųjų veikos aplinkybių nustatymo ir išdėstymo nuosprendyje

Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą pirmosios instancijos teisme, pagrindinių nuostatų.

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat turi būti išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visuomet išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, bendrininkų rūšies ir bendrininkavimo formos. Jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius (įsibrovimas į saugyklą ir pan.), nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai yra nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį šių BPK normų ir jų taikymo teismų praktikoje reikalavimų, išdėstytų Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40, nesilaikė.

Iš apeliacinės instancijos teismo išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo visiškai neaišku, kaip kiekvienas iš nuteistųjų dalyvavo darant šią veiką. Grįsdamas savo išvadas dėl išteisintųjų kaltės, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymais, kurie matė, kaip I. K. Panerių geležinkelio stotyje prie viaduko padavė į pravažiuojantį šilumvežį tuščias plastmasines talpyklas ir sėdęs į automobilį nuvažiavo, o netoli Žaslių geležinkelio stoties iš pravažiuojančio šilumvežio buvo išmestos penkios plastmasinės talpyklos su dyzelinu, kurias bandydamas pasikrauti į savo automobilį I. K. buvo sulaikytas. Palyginęs šiuos parodymus su nustatytais šilumvežio kuro sistemos užsandarinimo pažeidimais, šilumvežio darbo grafiku, talpyklų perdavimo į šilumvežį laiku, greitmačio juostos šifravimo pažyma ir kitais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dyzelinas pagrobtas būtent iš to šilumvežio, kuriame dirbo išteisintieji šilumvežio mašinistas A. P. ir mašinisto padėjėjas S. Ž. Tačiau toks konstatavimas yra nepakankamas sprendžiant A. P. ir S. Ž. bei I. K., kaip bendrininko, kaltės rūšies nustatymo klausimus.

Kasatoriai A. P. ir S. Ž. visą laiką neigė, kad jų darbo metu iš šilumvežio kuro sistemos buvo pagrobta dyzelino, savo poziciją argumentuodami ir tuo, kad Kaune buvo atlikta šilumvežio apžiūra, kurios metu jokių pažeidimų nenustatyta. Tie pažeidimai nustatyti vėliau, kai jie šilumvežį jau buvo perdavę kitai pamainai. Nuteistasis I. K. irgi neigė savo kaltę, iškeldamas visiškai kitokią dyzelino įsigijimo versiją. Apeliacinės instancijos teismas jo versiją paneigė, tačiau ir nustačius, kad dyzelinas buvo pagrobtas tuo metu, kai jame dirbo kasatoriai A. P. ir S. Ž., neatsiskleidžia kiekvieno iš jų dalyvavimas darant šią nusikalstamą veiką. Iš pirmosios instancijos teisme duotų kaltinamojo S. Ž. parodymų matyti, kad mašinistui ir padėjėjui yra galimybė darbo metu nematyti vienas kito veiksmų. Šie parodymai apeliacinės instancijos teismo nebuvo tikrinami ir vertinami. Kita vertus, netgi vienas kito veiksmų stebėjimas, nenustačius konkrečių dalyvavimo darant nusikalstamą veiką veiksmų, dar nerodo bendrininkavimo. Byloje pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas lokomotyvų mašinistų instruktorius R. S. pakomentavo bylos duomenis apie nustatytus kuro sistemos pažeidimus ir davė paaiškinimus apie jam žinomus galimus kuro grobimo būdus. Liudytojo parodymai nėra specialiųjų žinių pateikimo baudžiamajame procese forma. Teismas pagal BPK 284 straipsnio nuostatas turėjo pavesti šiam asmeniui pateikti specialisto išvadą ir tik tada jį apklausti. Būtina aiškintis, ar yra techninė galimybė vienam asmeniui įsibrauti į šilumvežio kuro sistemą, ar tam reikalinga speciali įranga, kitas technines aplinkybes, kurios duotų pagrindą teigti, kad vienas asmuo tokių veiksmų negalėjo atlikti. Tik tuomet būtų galima spręsti apie A. P. ir S. Ž. bendrininkavimą bei jo rūšį. Išdėstytos aplinkybės patvirtina kasatorių teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė kasatorių veikos objektyviųjų požymių ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė vienintelio nuteistojo I. K. konkrečius veiksmus darant nusikalstamą veiką, kuris perdavė į šilumvežį tuščias talpyklas ir priėmė išmestas iš šilumvežio talpyklas su dyzelinu, tačiau ir jų tinkamai neišdėstė, aprašydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nors pačiame šilumvežyje I. K. nebuvo, teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip vykdytojo. Visų nuteistųjų veiksmus teismas kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nepaaiškindamas, koks vagystę kvalifikuojantis požymis ir kokiais motyvais inkriminuojamas. Galima tik numanyti, kad kuro pagrobimas iš užsandarintos šilumvežio kuro sistemos laikomas padarytas įsibraunant į saugyklą. Vis dėlto netgi teismui akivaizdžios aplinkybės neatpalaiduoja nuo pareigos vykdyti įstatymo reikalavimus pateikti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas.

Išdėstyti BPK pažeidimai yra esminiai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šie pažeidimai turėjo įtakos ir nuteistajam I. K., kuris nėra padavęs kasacinio skundo, todėl pagal BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatas panaikinama ir nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo ir visa byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėjant bylą, būtina atlikti įrodymų tyrimą techniniais kuro pagrobimo iš užsandarintos šilumvežio kuro sistemos ir išteisintųjų A. P. bei S. Ž. galimo bendrininkavimo klausimais ir tik tada spręsti išteisintųjų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ir kitus su tuo susijusius klausimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Aldona Rakauskienė

Vladislovas Ranonis