V. U. pagal BK 178 str. 2 d., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-160/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2.; 1.1.8.3.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Dalios Bajerčiūtės, pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,

nuteistajam V. U.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio.

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu V. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. liepos 6 d. televizoriaus „Vido“ vagystės iš A. S.) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi V. U. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 10 d. įskaitytinai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu V. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. liepos 6 d. DVD grotuvo „Vido“ vagystės iš A. S.) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį pakeitė: pripažino V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kuriuo konstatuota, kad V. U. yra recidyvistas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, V. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams. Įpareigojo V. U. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; panaikino V. U. kardomąją priemonę suėmimą ir paleido jį teismo salėje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo nuosprendžius, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

V. U. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 6 d., apie 21 val., pro langą įsibrovė į A. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pasikėsino pagrobti A. S. priklausantį 300 Lt vertės televizorių „Vido“, taip nukentėjusiajai A. S. pasikėsino padaryti 300 Lt turtinę žalą, tačiau veikos negalėjo baigti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

V. U. išteisintas dėl to, kad 2008 m. liepos 6 d., apie 18 val., pro atrakintas duris įsibrovė į A. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė A. S. priklausantį DVD grotuvą „Vido“ 250 Lt vertės.

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. ir Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžius:

1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas teiginys, kad V. U. yra recidyvistas, ir panaikinti jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį;

2) pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį: nuteistajam į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. vadovaujantis BK 66 straipsniu.

Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad V. U. naują tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui (BK 97 straipsnis), ir pagrįstai konstatavo, kad jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Jos nuomone, teistumas būtų išnykęs 2008 m. kovo 23 d. [praėjus trejiems metams po realios bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis)], tačiau nuteistasis 2008 m. kovo 11 d. padarė naują tyčinį nusikaltimą (pavogė 500 Lt vertės telefoną – BK 178 straipsnio 1 dalis) – nesuėjus trejų metų terminui. Kasatorė nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai pašalino iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad V. U. yra recidyvistas: (apygardos teismui buvo žinoma, kad V. U. padarė nusikaltimą nepraėjus trejiems metams po bausmės atlikimo), taip pat kad apygardos teismas nepagrįstai atidėjo nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Jos nuomone, netinkamas vienos teisės normos pritaikymas (BK 27 straipsnis) suponavo netinkamą kitos teisės normos BK 41 straipsnio 2 dalies taikymą. Kasatorės teigimu, kardomojo kalinimo įskaitymo laiką reglamentuoja BK 66 straipsnis, todėl V. U. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas turi būti įskaitomas į bausmės laiką vadovaujantis BK 66 straipsniu, o ne BK 63 straipsnio 9 dalimi, kaip nurodė apylinkės teismas.

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 56 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas V. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje tokios bausmės paskyrimas yra motyvuotas, į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) atsižvelgta. Nuteistasis V. U. nusikalstamą veiką – vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), už kurią Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, padarė 2008 m. liepos 6 d. neišnykus teistumui, t. y. nepraėjus trejiems metams nuo realaus bausmės atlikimo, nes Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu V. U. pripažintas kaltu, padaręs naują tyčinį nusikaltimą – vagystę 2008 m. kovo 11 d., pagrobiant mobilaus ryšio telefoną (BK 178 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo laikomas recidyvistu. Sprendžiant nusikaltimų recidyvo klausimą būtina nustatyti, ar nuteistasis tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepasibaigus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui, kada asmuo laikomas teistu (BK 97 straipsnis). Naujas nusikaltimas teistumo išnykimo eigą nutraukia (BK 97 straipsnio 8 dalis). V. U. buvo nuteistas už apysunkį tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas išnyksta praėjus trejiems metams po realaus bausmės atlikimo (BK 11 straipsnio 4 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad V. U. padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą, neišnykus teistumui (2008 m. kovo 11 d. padaryta nusikalstama veika nutraukė teistumo išnykimo eigą), teisingai nurodė, kad jis yra recidyvistas, ir remdamasis BK nuostatomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles, recidyvistui už padarytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 27, 97 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias teistumo ir nusikaltimo recidyvo institutus, ir todėl netinkamas šių teisės normų pritaikymas sutrukdė priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad V. U. buvo išnykęs teistumas ir todėl nepagrįstai iš apylinkės teismo nuosprendžio pašalino teiginį, jog V. U. yra recidyvistas, o tai lėmė neteisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad apeliaciniam teismui buvo žinomi faktiniai duomenys: [įtariamų, kaltinamų, teistų asmenų žinybinio registro duomenys apie fizinį asmenį (T. 1, b. l. 64), pranešimas apie įtarimą 2008 m. kovo 11 d. padarius nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (T. 1, b. l. 54), 2008 m. liepos 11 d. nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (T. 1, b. l. 59), prokuratūros pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (T. 1, b. l. 55-56), teismo posėdžio protokolas (T. 1, b. l. 57)] ir tai davė realų pagrindą teigti, kad nauja nusikalstama veika padaryta nepraėjus trejiems metams po bausmės už apysunkį nusikaltimą atlikimo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo sąlygos

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiaulių apygardos teismas, 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu atidėdamas bausmės vykdymą V. U., nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokį ydingą sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos vieningumo aspektu, dėl to BK 75 straipsnio taikymą motyvavo akcentuodamas, įvertindamas ir išskirdamas nuteistojo V. U. teigiamus socialinius ryšius (dirbo, baudžiamuosius įstatymus pažeidė teistumui išnykus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi). Tuo tarpu Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendyje motyvuotai pasisakyta, kad BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju negalimas (V. U. nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo aštuonis kartus teistas, teistumas neišnykęs, yra recidyvistas, išvadų nedaro, nes pakartotinai daro nusikaltimus, apibūdinamas neigiamai). Todėl, atsižvelgiant į išvardytų aplinkybių visumą, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį). Todėl aptariama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimtą dėl V. U. paskirtos bausmės vykdymo (BPK 383 straipsnis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos paduotame kasaciniame skunde dėl skundžiamų teismų sprendimų, vertinant Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį, nurodomas netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 9 dalies) pritaikymas, kuris yra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Nors nurodytą pirmosios instancijos teismo netinkamą įstatymo pritaikymo pažeidimą kasatorė laiko būtinu pakeisti, tačiau atsižvelgiant į jo išties formalų pobūdį ir pripažįstant jį nekeičiančiu nuteistojo V. U. teisinės padėties ir nekeičiančiu priimto teismo sprendimo vykdymo, taip pat nesvarbiu baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymo paskirčių įgyvendinimui, pripažintinas neesminiu. Šis kasatorės prašymas paliekamas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė BK 66 straipsnio nuostatas ir nuteistajam V. U. į bausmės atlikimo laiką įskaitė kardomąjį kalinimą (suėmimą) bei laikinojo sulaikymo laiką nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 10 d. (T. 1, b. l. 29, 30, 59). Tokią materialinės teisės normą teismas nurodė nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje suklydęs įrašė kitą straipsnį (BK 63 straipsnio 9 dalį). Dėl šios techninės klaidos nuteistojo teisinė padėtis jokiu aspektu nepakito. Abejonių dėl teismo nuosprendžio teisėtumo nekilo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendį:

1) panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas teiginys, kad V. U. yra recidyvistas;

2) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje V. U., pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, taip pat įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kitą apygardos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Dalia Bajerčiūtė

Benediktas Stakauskas