G. P. pagal BK 180 str. 3 d., 62 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-166/2009

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.3.2.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteistas G. G., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė:

G. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su G. G. 2007 m. rugpjūčio 21 d. apie 23.10 val. Kalvarijos savivaldybės Brazavo kaimo aikštelėje prie kapinaičių, G. G. pagrasinus nukentėjusiajai Lenkijos Respublikos pilietei E. D. (E. D.) G. P. priklausančiu dujiniu 8 mm kalibro „Police“ pistoletu Nr. E 195589, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamu „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, pagrobė 400 pakelių E. D. ir 100 pakelių J. E. Š. (J. E. S.) 900 Lt bendros vertės rusiško pavyzdžio banderolėmis pažymėtų cigarečių „Jin Ling“.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę taikant BK 62 straipsnio nuostatas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Kasatorius nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį skyrė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas atmetė skundą, neatsižvelgę į aplinkybes, kad jis vienas augina 2004 m. gimusį sūnų, kurio kasatoriui netekus laisvės nebus kam prižiūrėti. Teismai neteisingai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 3 dalies nuostatų, kas leistų taikyti taip pat BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Kasatoriaus kreipimasis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš vaiko motinos ir Kalvarijos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išduota pažyma liudija, jog mažametį vaiką augina ir juo rūpinasi jis vienas, sūnaus motina išvykusi gyventi į užsienį, šiuo metu prie vaiko išlaikymo neprisideda. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vaiko motinai nėra apribotos vaiko auklėjimo bei priežiūros teisės, todėl vaiką prižiūrėti bus kam.

Kasatorius pažymi, jog baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad dar ikiteisminio tyrimo metu jis nukentėjusiesiems atlygino visą materialinę žalą. Tai yra BK 59 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir vienas iš BK 62 straipsnyje nustatytų pagrindų taikyti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, bausmę.

Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme kaltu neprisipažino, kadangi, jo manymu, su G. G. neveikė bendrininkų grupe, susitarimo tarp jų dėl svetimo turto užvaldymo, panaudojant šaunamąjį ginklą, nebuvo. Kasatorius nuėjo ir susirinko Lenkijos piliečių turėtus tabako gaminius po to, kai pamatė, kad G. G. juos pagąsdino šaunamuoju ginklu. Taigi, kasatoriaus manymu, prisidėjo prie G. G. tik po to, kai šis panaudojo psichologinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Kasatoriui gynėjas išaiškino, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip vagystė, nes jis pats jokio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo. Dėl šių priežasčių kasatorius kaltu dėl plėšimo, panaudojant šaunamąjį ginklą, neprisipažino. Susipažinęs su 2008 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo apeliacine nutartimi, dėl kilusių klausimų, apie jo padarytos veikos kvalifikavimą kasatorius kreipėsi teisinės pagalbos į kitą advokatą. Šis advokatas išaiškino kasatoriui, kad jo padaryti veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nes jis pasinaudojo G. G. sukurta nukentėjusiems grasinančia bei keliančia nesaugumo jausmą situacija. Be to, kasatoriui buvo išaiškinta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nors jis pats neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip fizinis ar psichologinis smurtas prieš nukentėjusiuosius, jo padaryti veiksmai vertinami kaip bendrininkavimas plėšime. Kasatorius nurodo, jog kaip ir anksčiau nuoširdžiai gailisi bei pripažįsta savo veiksmus, tačiau dabar sutinka ir su jo padarytų veiksmų kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, ko anksčiau nepadarė dėl teisinių žinių stokos.

Kasatorius mano, jog atsižvelgęs į visas svarbias nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas jam turėtų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas bei skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę, t.y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, ko nepadarė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai.

Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo G. P. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. G. P. nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatyme numatyta, bausmė. Prokuroro manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai netaikė G. P. BK 62 straipsnio nuostatų, nes BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visuma G. P. byloje nenustatyta. Vienintelė iš BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybių visumos nustatyta aplinkybė yra ta, kad G. P. savo noru pašalino turtinę žalą. Ji pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau be šios dar turi būti nustatytos ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Prokuroro manymu, nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, jog dabar jis savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, yra deklaratyvūs, įtakoti kitų asmenų bei nenoro atlikti laisvės atėmimo bausmę. Toks prisipažinimas negali būti laikomas geranorišku ir negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokuroras taip pat pažymi, kad nuteistojo vaiko motinai neapribotos teisės, vaiko prižiūrėti neatsisako ir vaiko motinos tėvai, vaiko seneliai, todėl kasatoriaus argumentai dėl vaiko priežiūros sunkumų neteisingi ir nepagrįsti. G. P. padaryta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas taikant BK 75 straipsnio nuostatas negalimas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, jog kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais, susijusiais su skundų argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų. Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dalis kasatoriaus skundo argumentų neatitinka teisinių kasacinio nagrinėjimo dalyko kriterijų. Ginčijamas šioje baudžiamojoje byloje teismų spręstas klausimas dėl kasatoriaus sūnaus priežiūros galimybių yra susijęs pirmiausia su faktų vertinimu, kurio imtis kasacinės instancijos teismas neturi kompetencijos. Be to, iš bylos dokumentų turinio matyti, kad nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde ginčijo tik veikos kvalifikavimą ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą, o klausimo dėl BK 75 straipsnio taikymo nekėlė. Šis klausimas apeliacinės instancijos teismo ir nebuvo nagrinėtas. Taigi, čia nurodyti kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir paliktini nenagrinėti.

Dėl bausmės individualizavimo

Skirdamas bausmę G. P., pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino savanorišką žalos pašalinimą. Atsižvelgta ir į tai, kad G. P. neteistas, charakterizuojamas teigiamai, augina nepilnametį vaiką. Iš viso to padaryta išvada, kad jam skirtina BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumui artimesnė laisvės atėmimo bausmė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė ir, atsižvelgęs į G. P. asmenybę, paskyrė adekvačią padarytam nusikaltimui bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Šis teismas, vertindamas paskirtąją bausmę, atkreipė dėmesį į tai, kad G. P. augina 2004 m. gimusį sūnų, kurio motina išvykusi į užsienį, tačiau jai teisės dėl vaiko auklėjimo bei priežiūros neapribotos ir šios pareigos išlieka, todėl vaiką bus kam prižiūrėti; kad G. P. neteistas, bet baustas administracinėmis nuobaudomis; kad savo kaltės pagal nustatytas faktines aplinkybes nepripažino; kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, panaudojant šaunamąjį ginklą. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad taikyti BK 62 straipsnio nuostatas teismas gali, bet neprivalo, jeigu nustato, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui yra atitinkami pagrindai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tokios galimybės neįžvelgė ir jos nesvarstė. Tokiu atveju dėstyti argumentų dėl galimumo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas šis teismas neprivalėjo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, tokią galimybę svarstė, bet atmetė ir išdėstė argumentus dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo negalimumo. Teismų sprendimuose bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai. Bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo G. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Albinas Sirvydis

Egidijus Bieliūnas