Dėl 2024 m. vasario 11 d. nusikalstamos veikos (K. B. atvejis) parodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai

Baudžiamoji byla Nr. e1-501-927/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00565-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.1;

2.1.15.3.3.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4;

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

B. B. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:

ji, 2024 m. vasario 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę dukrą K. B., t. y. tyčia metė į K. B. sriubos dubenėlį, kuris suskilo ir pataikė jai į kairės rankos alkūnę, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai K. B. padarydama pjautines žaizdas kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, B. B. mušdama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui šeimos nariui ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

ji, 2024 m. gruodžio 18 d. dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą A. B., tai yra tyčia sudavė diržu savo dukrai į kairę šlaunį ir taip padarė nukentėjusiajai A. B. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė jai fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu B. B. duodama parodymus dėl 2024 m. vasario 11 d. nusikalstamos veikos (K. B. atvejis) parodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Viskas įvyko taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Pripažįsta, kad 2024 m. vasario 11 d., vakare, laiko neprisimena, ji būdama dukros K. kambaryje neblaivi, supykusi ant K. numetė į jos pusę keramikinį dubenėlį, kurioje buvo atvėsinta sriuba ir pataikė jai į alkūnę. Dubenėlis sudužo ir šukės supjaustė K. kairės rankos alkūnę. Dėl minėto įvykio labai išsigando ir vietoje tuo, kad nuvažiuotų kartu su dukra į ligoninę, išvažiavo pas sugyventinį. Ji nenorėjo sužaloti dukros, buvo pikta, kad K. atsisakė valgyti. Supranta, kad turėjo numatyti, kad savo veiksmais gali sužaloti dukrą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, jos veiksmams turėjo įtakos, kad buvo neblaivi. Ji dukros atsiprašė ir jos susitaikė. Jai gėda dėl tokių veiksmų. Prašo šį tyrimą nutraukti joms susitaikius. Savo dukrą K. myli, daugiau panašių atvejų nepasikartos. Supranta, kad auklėdami vaikus tėvai privalo būti blaivūs ir svarbiausia, mokėti valdyti savo emocijas ir elgtis adekvačiai. Kaltinamoji B. B. duodama pirminius parodymus dėl 2024 m. gruodžio 18 d. nusikalstamos veikos (A. B. atvejis) kaltės nepripažino. Tačiau papildomos apklausos 2025 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu B. B. papildomai parodė, kad dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta pilnai ir nori parodyti, kad viską gerai apgalvojus nori prisipažinti, kad 2024 m. gruodžio 18 d. dieną jos namuose adresu (duomenys neskelbtini) nesusivaldžius sudavė dukrai A. diržu vieną kartą. Kaip kas vyko dabar gerai neatsimena, ir nenori prisiminti. Tačiau kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi dėl jos tokio poelgio. Papildomai 2025 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta B. B. parodė, kad kaltę (dėl abiejų nusikalstamų veikų) pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Parodymus davė pirmųjų apklausų metu, naujų parodymų neduos. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 1 t., b. l. 162–165, 3 t., b. l. 30–33, 38–40, 58–60).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamosios kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- 2024 m. balandžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyriaus) pranešimu, kad 2024-02-11 vaiko motina B. B., galimai nesuvaldžiusi emocijų, žodinio konflikto metu sužalojo vaiką. Mergaitei buvo sužalota ranka, teko kreiptis į medikus. Mergaitė pasakojo, kad „mama su sese išėjo iš šių namų 2024-02-11 dieną, mergaitė įsiminė šią dieną, nes kilo konfliktas su mama (buvo neblaivi), supykus mama pagriebė lėkštę sriubos šaukdama, kad mergaitė valgytų ir skilus lėkštei sužeidė mergaitei ranką. Seneliai išvežė K. į ligoninę, kur gydytojas susiuvo žaizdą. Mama kitą dieną atsiprašė vaiko žinute ir kai susitiko dar kartą atsiprašė“ (iš Nr. 3VSV-1651). Apie smurto atvejį prasitarė vaiko seneliai – L. Ž. ir J. Ž. – „Prieš kelis mėnesius, ji buvo kelias dienas apsvaigusi ir visai nekreipė dėmesio, kad jos vyresnioji dukra (K.) serga, turi aukštą temperatūrą. Vaiko senelė pasakė savo dukrai pastabą, kad ji turėtų nevartoti alkoholio, o labiau pasirūpinti dukra, ją palepinti, kažką skanaus pagaminti, nes vaikas po ligos nusilpęs, nevalgius. Senelės teigimu, tuomet vaiko motina griebė lėkštę su sriuba ir nunešė K. į kambarį, piktai trenkė lėkštę, lėkštė dužo ir galimai netyčia šukė sužalojo mergaitei ranką. Seneliai nuvežė mergaitę į skubios pagalbos skyrių Santariškėse, mergaitei buvo siuvama ranka. Apie tikrus vaiko sužalojimo faktus įvykio šokiruoti seneliai nutylėjo, mergaitė mamai atleido, nes mama atsiprašė vaiko. K. pati medikams pasakė, kad ji netyčia susipjaustė“ (iš Nr. 3VSV-1651).

- 2024 m. balandžio 26 d. kartu su pareiškimu buvo gauta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-1651, dėl pokalbio su nepilnamete K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad Skyriaus specialistai su ja bendravo 2024-04-18 17.30 val. Su vaiku bendrauta senelių namuose, kur mergaitė gyvena, jos mama su sese A. išsikrausčius iš namų, K. liko gyventi pas senelius, 4 kambarių name. Mergaitė švari, apsirengusi pagal sezoną. Mergaitė bendravo lenkų kalba, minėjo, kad senelių namuose turi viską normaliam gyvenimui. Bendravo noriai, atrodė šiek tiek liūdna. Bendravimo metu K. nurodė: „jaučiasi blogai dėl to, kad mama čia nebegyvena, norėtų, kad čia gyventų ir mama su sese. Sesuo A., kartais mamai leidus lieka nakvoti pas senelius. Mama su sese išėjo iš šių namų 2024-02-11 dieną, mergaitė įsiminė šią dieną, nes kilo konfliktas su mama (buvo neblaivi), supykus mama pagriebė lėkštę sriubos šaukdama, kad mergaitė valgytų ir skilus lėkštei sužeidė mergaitei ranką. Seneliai išvežė K. į ligoninę, kur gydytojas susiuvo žaizdą. Mama kitą dieną atsiprašė vaiko žinute ir kai susitiko dar kartą atsiprašė. Su mama susitinka pas mamą darbe arba mokykloje, į namus mama niekada neateina. Mama gyvena pas savo draugą (duomenys neskelbtini) rajone, ten nėra tinkamos sąlygos gyvenimui ir K. nenori ten gyventi. Su mamos draugu P. matosi kartais, kartais jis paskambina, pasidomi kaip K. sekasi. Vyras vartoja kartais alkoholį, ir mama kartais vartoja. Mergaitė teigė, kad P. šiaip neagresyvus, bet kai išgeria, būna piktas. P. kartais A. po pamokų pasiima namo, bet ne visada, tada sesuo būna pas mamą darbe „(duomenys neskelbtini)“, pagalbinėse patalpose iki kol mama baigia darbą ir užrakina parduotuvę, vėlai vakare. Mama yra sakiusi, kad yra užsiregistravusi į eilę dėl socialinio būsto gavimo. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kuri visai netoli namų, galima nueiti pėsčiomis, vidurkis 9. Turi draugų klasėje ir ne mokykloje yra draugų. Lanko mokyklos chorą, daug mokosi. Su tėvu nebendrauja nuo 2021 metų, kai išsikraustė su mama iš tėvo namų (duomenys neskelbtini), tėvas stipriai gėrė, žino, kad toliau geria. Tada apsigyveno pas senelius. Iš tėvo pusės yra teta O., su kuria kartais šeima bendravo, dabar ne. Susitinka kartais su mamos broliu Č., kuris atvažiuoja pas senelius, kartais su sūnumi atvažiuoja.”;

- liudytojos L. Ž. 2024 m. balandžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kad ji turi dukrą B. B., kuri turi dvi dukras, K. ir A., tai yra jos anūkės. Šiuo metu anūkė K. B. gyvena kartu su ja. Ji su ja gyvena jau apie 3-4 mėnesius, po to kai B. B. išsikraustė gyventi pas savo sugyventinį P., į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Anūkė K. B. pasakė, kad kartu su mama ir jos sugyventiniu gyventi nenori, todėl pasiliko gyventi su ja. Nori parodyti, kad jos dukra B. B. kartais vartoja alkoholinius gėrimus. Ji rūpinasi savo dukromis, tačiau kartais būna neatsakinga, su ja būna problemų. Vieną kartą, t.y. 2024, vasario mėnesį, tikslios dienos neatsimena, jos anūkė tuo metu sirgo, jautėsi prastai, nieko nevalgė. Dukra buvo nunešusi jai sriubos dubenėlyje. Tačiau anūkė jos nevalgė. Ji dukrai pasakė, kad ji nueitų pas anūkę, pažiūrėtų, nuneštų jai dar kažką pavalgyti. Tačiau dukra atsakė, kad ji nieko nenori valgyti. Nors K. B. visada valgydavo, kai ji jai kažką duodavo. Vėliau, praėjus kuriam laikui K. B. atėjo iš kambario, ant jos alkūnės buvo įpjovimas, įbrėžimas, bėgo kraujas. Jos sutuoktinis iš karto pravalė žaizdą, užbintavo ją, ir jie nuvežė anūkę į Santariškių ligoninę. Anūkė iš karto pasakė, kad motina metė į ją lėkštę, ko pasekoje pas ją atsirado minėta žaizda. Ligoninėje žaizdą anūkei susiuvo, ir jie grįžo namo. Ligoninėje K. pasakė, kad ji pati nukrito, nes nenori pyktis su motina. B. B. kitą dieną labai atsiprašinėjo dukros dėl šio įvykio. Ji pati savo akimis šio įvykio nematė, todėl ar B. B. tyčia į savo dukrą metė lėkštę, ji pasakyti negali. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos pateikti negali;

- liudytojo J. Ž. 2024 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis yra K. B. senelis. K. nuo gimimo gyvena su savo motina, t. y. jo dukra B. B. jų su žmona L. namuose adresu (duomenys neskelbtini) sav. Kai K. tėvas D. B. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, jo dukra su šiuo išsiskyrė ir grįžo gyventi pas juos. Jie su žmona padėjo ir padeda auginti K.. Jų santykiai su K. artimi, draugiški, daug laiko praleidžia kartu, kartu sprendžia iškilusias problemas. K. gerbia juos su žmona, klauso jų patarimų. B. pradėjusi gyventi su D. irgi pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kai B. pradėjo gyventi pas juos su žmona, alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti rečiau. Bet būna, kad išgeria. B. yra ramus, geras žmogus, bet nelabai klauso jų su žmona patarimų dėl įvairių buitinių dalykų, pyksta. 2024 m. vasario 11 d. vakare, laiko neprisimena, B. grįžo iš svečių išgėrusi. Tuo metu K. buvo namuose, savo kambaryje, ji jautėsi prastai, jai buvo pakilusi temperatūra. Visą dieną K. nieko nevalgė. Kai namo grįžo B., L. paprašė B. užeiti pas dukrą (K.) ir nunešti jai sriubos, kurią įpylė į keramikinį dubenėlį. B. paėmė dubenėlį su sriuba ir nuėjo pas dukrą į kambarį. Kas įvyko K. kambaryje tarp K. ir B., žino tik iš K. žodžių. K. jiems su žmona pasakė, kad kai pas ją užėjo B., ji (K.) gulėjo ant lovos, ant dešiniojo šono, žiūrėjo telefone filmą. B. liepė suvalgyti sriubą. K. valgyti atsisakė, tada B. metė dubenėlį į K. ir dubenėlis pataikė K. į alkūnę, dubenėlis nuo smūgio sudužo ir šukės supjaustė jai kairės rankos alkūnę. Jie su žmona nuvežė K. į Santariškių ligoninę, kur žaizdą anūkei susiuvo, uždėjo 10 siūlių ir jie grįžo namo. B. nuvažiavo pas savo sugyventinį P. Minėtą vakarą K. buvo susijaudinusi, kažkiek paverkė ir nusiramino. Šiuo metu ji su mama susitaikė, santykiai tarp jų draugiški, artimi. Pas juos viskas gerai. B. išsiskyrė su savo sugyventiniu P. ir grįžo gyventi pas juos, t. y. gyvena kartu su K. ir kita savo dukra;

- 2024 m. gegužės 2 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2024 m. balandžio 30 d. bendraujant su L. Ž., ji nurodė, jog anūkės K. B. išrašo iš ligoninės pateikti negalės, nes neturi;

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad įvertinus pareiškime išdėstytas bei patikslinimo metu nustatytas aplinkybes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime nurodyta, kad įvertinus įvykio aplinkybes, šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad šiame įvykyje būtų požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi iš surinktos medžiagos darytina išvada, kad B. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. požymių, kadangi nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad B. B. naudojo fizinį smurtą, ar tyčia sužalojo savo nepilnametę dukrą K. B.. Dėl šios priežasties yra atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau B. B. veiksmuose įžvelgiami administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, požymiai;

- 2024 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro nutarimu, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjos Katrinos Solovej nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-24513-24, siekiant patikslinti ir papildomai įvertinti surinktus duomenis, o atlikus būtinus veiksmus – priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti. Prokuroro nutarime buvo nurodyta gauti medicininius dokumentus iš gydymo įstaigos ir nustatyti sveikatos sutrikdymo mąstą, gauti vaiko situacijos vertinimo anketą ir informaciją iš Skyriaus apie šeimą, atlikti kitus būtinus veiksmus ir tik tuomet, išsamiai išanalizavus gautų duomenų visumą, nuspręsti yra ar nėra nusikalstamos veikos požymių nagrinėjamu atveju bei priimti argumentuotą, pagrįstą surinktais duomenimis, procesinį sprendimą;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto Dmitrij Fomin 2024 m. liepos 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad apklausos metu apžiūrėti išreikalauti K. B. medicininiai dokumentai. Jis nurodė, kad apžiūrėjus E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą (ligos istorijos Nr. E24-2PA-3588, data: 2024-02-11), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), padarytos pjautinės žaizdos kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su aštriais, pjaunančių savybių turinčiais daiktais, kuriais galėjo būti ir sudužusio dubenėlio aštrūs fragmentai. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninės Santaros klinikas 2024 m. vasario 11 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- 2024 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro nutarimu dėl Skyriaus pranešime nurodytų aplinkybių t. y. dėl smurto panaudojimo K. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00565-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

- 2024 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu nepilnametė K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažinta nukentėjusiąja;

- 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu J. Ž. (J. Ž.) leista dalyvauti procese kaip nepilnametės nukentėjusiosios K. B. atstovui pagal įstatymą;

- 2024 m. spalio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu nepilnametei nukentėjusiajai K. B. paskirtas įgaliotas atstovas – advokatas Vidmantas Baumila (Advokato Vidmanto Baumilos kontora, el. [email protected]).

- 2024 m. spalio 1 d. tarp nukentėjusiosios nepilnametės K. B. (dalyvavo nepilnametės K. B. atstovas pagal įstatymą J. Ž., įgaliotas atstovas advokato Vidmantas Baumila, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas Gžegož Masian) ir įtariamosios B. B. (dalyvaujant pastarosios gynėjui advokatui A. Kviatkovskiui) buvo pasirašytas susitaikymo protokolas. Nukentėjusioji nepilnametė K. B. pareiškė, kad su įtariamąja–savo mama B. B. susitaikė, jai pretenzijų neturi ir prašo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03130-24 būtų nutrauktas joms susitaikius. Įtariamoji B. B. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios nepilnametės K. B., su dukra susitaikė, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas joms susitaikius;

- 2024 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro nutarimu, kuris patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. spalio 21 d. rezoliucija ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00565-25 nutrauktas įtariamajai B. B. ir nepilnametei nukentėjusiajai K. B. susitaikius (BK 38 str.);

- 2024 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu VTL 8:46 val. gautas skambutis iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojos V. G., tel. Nr. (nurodytas), kuri pranešė, kad vakar pastebėjo ant klasės auklėtinė kojos didžiulę mėlynę, mergaitė sakė, kad jai skauda, negali daryti fizinio lavinimo pamokos. Mergaitė pasakė, kad ją mušė mama, dėl to, kad gavo keletą pastabų mokykloje. Taip pat mergaitė pasakojo, kad mama jai nepadeda ruošti namų darbų. Buvo susisiekta su mama, kad atvyktų šiandien į mokyklą, tačiau ji neatvyko. Mama nebendradarbiauja su auklėtoja, klausimais, susijusiais su vaiko ugdymo procesu;

- 2024 m. gruodžio 20 d. kartu su pranešimu gauta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3P-VSV-, dėl pokalbio su nepilnamete A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad Skyriaus specialistai su ja bendravo vaiko gyvenamojoje vietoje. Su mažamete A. buvo bendrauta atskirai. Bendravimo metu mergaitė buvo nelabai drąsi, sėdėjo ant sofos, kalbėjo noriai. A. papasakojo, kad prieš keletą dienų mama ją barė dėl nenoro mokytis, o vėliau mama jai diržu sudavė vieną kartą, sudavė per koją. Tuo metu vaikui skaudėjo, liko sumušimo žymė. Mažametės teigimu mama jos anksčiau nemušė, neskriaudė, mama ją myli ir rūpinasi. A. taip pat pasakė, kad ji labai pergyvena, nes labai nenori išvažiuoti iš savo namų, nenori likti be savo mamos, sesės ir senelių. Vaikas išreiškė didelį norą per artėjančias šventes ir toliau likti gyventi su savo mama, nes ją labai myli. Bendravimo metu vaikas daugiau jokių nusiskundimų neišsakė. Mergaitė papildomai papasakojo:,,Aš nenoriu vaikščioti į mokyklą, nes klasiokai A. ir D. mane ten išvadina visokiais žodžiais. Jie man sako, kad aš,,bomž O.“. Jie turi visokius brangius žaislus, o aš neturiu. Tokį žaislą – leteną. Jie neša žaislus į mokyklą, o mama man neleidžia nešti žaislų į mokyklą. Dėl to nenoriu eiti į mokyklą. Aš negaliu žiūrėti, kaip jie žaidžia, jie turi gražius žaislus, o aš ne.“ Vaiką apžiūrėjo greitosios pagalbos medicinos darbuotoja;

- liudytojos V. G. 2024 m. gruodžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba pradinių klasių mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ji yra trečiokų auklėtoja, jos klasėje mokosi mokinė A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ji jos auklėtiniams veda visas pamokas, išskyrus lietuvių kalbos, anglų kalbos ir tikybos. 2024 m. gruodžio 19 d. į ją kreipėsi A. B., kuri pasakė, kad ji negali dalyvauti fizinio lavinimo pamokoje, kadangi jai skauda koją. Ji jos paklausė, kodėl jai skauda koją. Jai A. pasakė, kad ji negali sakyti, neleidžia mama. Pasibaigus pamokai vaikai išėjo, o A. pasiliko. Ji jos dar kartą paprašė pasakyti, ir A. jai parodė didelę mėlynę ant kairės kojos, netoli sėdmens. Jai paklausus, kas atsitiko ir iš kur atsirado mėlynė, A. pasakė, kad dėl to, jog ji mokykloje gavo daug pastabų, mama vakar ją mušė su diržu, taip pat nurodė, kad mušė su diržo metaline dalimi (sagtimi). Ji A. mėlynę nufotografavo (nuotrauką prideda). Ji apie įvykį pranešė mokyklos vaiko gerovės komisijos darbuotojai (socialinei darbuotojai E. G.), kuri tą pačią dieną susisiekė su A. mama B. B., kuri nurodė, kad 2024 m. gruodžio 20 d. ryte atvyks į mokyklą, kur bus surengtas vaiko gerovės komisijos posėdis. B. B. nurodė, kad atvyks į posėdį, tačiau 2024 m. gruodžio 20 d. ryte B. nepasirodė, telefonu neatsiliepė, nieko nepranešė. Gali pasakyti, kad dėl smurto atvejo prieš A. kreipiasi jau antrą kartą, pirmąjį kartą kreipėsi 2024 m. vasario mėnesį, kai taip pat ant A. įvairių kūno vietų buvo matoma daug mėlynių. Bendrai A. yra labai gabi, bet jai labai sunku, kadangi ji negali valdyti jos emocijų, todėl ji mokykloje gauna pastabas. Tą dieną kai pastebėjo sužalojimą, mergaitė buvo be nuotaikos. B. B. nei su ja, nei su mokyklos socialiniais darbuotojais nebendrauja, jų vengia. Su ja nebendrauja jau dėl pirmojo pranešimo apie smurtą;

- 2024 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu nepilnametė A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažinta nukentėjusiąja;

- 2024 m. sausio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu Gžegožui Masianui (Gžegož Masian) leista dalyvauti procese kaip nepilnametės nukentėjusiosios A. B. atstovui pagal įstatymą;

- 2025 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu nepilnametei nukentėjusiajai K. B. paskirtas įgaliotas atstovas – advokatė Birutė Strimaitytė (Advokatų B. Strimaitytės, M. Bartaševičiūtės ir partnerių kontora, el. [email protected]);

- mažametės nukentėjusiosios A. B. 2025 m. vasario 4 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotais parodymais, kad ji yra A. B., jai 9 metai. Šiandien kalbės apie mėlynę. Truputį nori pasakyti, kas atsitiko. Pas ją atsirado mėlynė, nes mama ją nenorint padarė. Tiesiog ji nežinojo vieno žodžio lietuvių kalba ir mama tada jai truputį sudavė su diržu. Jai skaudėjo, verkė. Daugiau nieko nevyko. Mama jai sudavė į dešinę šlaunį. To įvykio niekas nematė. Mėlynę parodė auklėtojai. Jos mokytoja – V. G.. Kai mama jai sudavė, buvo kambaryje, ten miega ji ir mama. Tai įvyko jų namuose adresu (duomenys neskelbtini). Mama jai sudavė truputį, sudavė tiesiog su diržu. Jai skaudėjo visą naktį, ryte jau neskaudėjo. Jai perštėjo. Po to įvykio mama elgėsi gerai, jos apie tai nekalbėjo. Mama po to įvykio atsiprašė. Šiuo metu su mama viskas gerai, ji nepyksta. Su mokslais jai sekasi gerai, draugų neturi. Po to, kai jai sudavė mama, nelankė kūno kultūros pamokų, nes jai skaudėjo. Prieš apklausą su mama kalbėjo, mama paprašė, kad per daug šiandien nepasakytų;

- 2025 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro nutarimu, kuris patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. vasario 19 d. rezoliucija, ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00565-24 atnaujintas (BK 38 str. 4 d.);

- 2025 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 02-2-00565-25 ir Nr. 01-1-50594-24 sujungti, tyrimui suteikiant Nr. 02-2-00565-24;?

- 2025 m. vasario 28 d. A. B. naudai įgaliotosios atstovės adv. Birutė Strimaitytės pareikštu 300,00 eurų civiliniu ieškiniu neturtinei žalau atlyginti;

- 2025 m. kovo 7 d. kaltinamosios B. B. pasirašytu įsipareigojimu dėl 300,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. B. naudai iki 2025 m. birželio 6 d.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba tai padarė kankindamas nukentėjusį asmenį. Šių nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs. Pavojinga veika gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, pavojingi padariniai – fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sužalojimu arba trumpu susargdinimu. Užtenka bent vienos pavojingos veikos atlikimo ir jos sukeltų vienų padarinių, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Mažamečio asmens sąvoka atskleidžiama BK 141 straipsnio 3 dalyje – šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad B. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo šeimos narį – nepilnametę dukrą K. B., prieš kurią panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia metė į K. B. sriubos dubenėlį, kuris suskilo ir pataikė jai į kairės rankos alkūnę, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai K. B. padarydama pjautines žaizdas kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to B. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą A. B., prieš kurią panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia sudavė diržu savo dukrai į kairę šlaunį ir taip padarė nukentėjusiajai A. B. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė jai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodytus duomenis, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami B. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas pažymi, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. BK 140 straipsnio 3 dalyje pasikeitė už šio nusikaltimo padarymą galimos skirti bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės apribojimas iki trejų metų. Taigi straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyviomis viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmėmis. Įvertinus tai, kad už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą nuo 2025 m. vasario 1 d. numatyta daugiau alternatyvių bausmių, o kaltinamajai neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, Įstatymas laikytinas kaltinamosios teisinę padėtį lengvinančiu ir tai sudaro pagrindą jos padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, o pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią redakciją BK 140 straipsnio 3 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamų veikų numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) padarymą skirti kaltinamajai laisvės apribojimo bausmes su įpareigojimais ir draudimais. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl bausmės individualizavimo

B. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiosioms sukeltas pasekmes, į kaltinamosios asmenybę: neteista, galiojančių administracinių nuobaudų priimtų jos atžvilgiu nėra, išsiskyrusi, dirbanti. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jos sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokuroro pareiškime teismui siūlomas bausmes – laisvės apribojimus, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais ir draudimais, nustatant jų trukmę didesnę už įstatyme numatytą minimalią.

BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus ir draudimus. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamosios padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, todėl tikslinga kaltinamąją įpareigoti tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiosios mažametės A. B. naudai įgaliotoji atstovė advokatė Birutė Strimaitytė pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji patyrė ne tik fizines, bet ir emocines kančias. Dėl patirto įvykio ji negalėjo užsiimti įprasta veikla–lankyti visas pamokas, jautėsi įbauginta ir pažeminta, kas akivaizdžiai neigiamai veikia ir nukentėjusiosios psichologinę būseną. Nukentėjusios išgyvenimai yra skausmingesni dėl to, kad smurtas jos atžvilgiu buvo vartojamas jai artimo žmogaus–motinos. Patirtos psichologinės traumos jai neleidžia gyventi ir jaustis taip, kaip jautėsi prieš įvykį. Nurodoma, kad dėl panaudoto smurto nukentėjusiajai yra padaryta žala jos emocinei būklei ir savivertei.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau? CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.25⁰ straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Teismas pažymi, kad 2025 m. kovo 7 d. kaltinamoji B. B. pasirašė įsipareigojimą dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. B. naudai iki 2025 m. birželio 6 d., t. y. su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko visiškai.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, A. B. atžvilgiu vartoto fizinio smurto intensyvumą, jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusiosios amžių, teismas sprendžia, kad 300 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, todėl nukentėjusiosios įgaliotos atstovės advokatės civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

B. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

B. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant bei skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, B. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti B. B. per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus– panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. įgaliotosios atstovės advokatės Birutės Strimaitytės pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios B. B. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Išaiškinti B. B., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė