Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-34-495/2022
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00088-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. ir jo atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. R. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį nubaustas 1200 Eur bauda, taip pat jam skirtos administracinio poveikio priemonės – motociklo „Honda“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (ANK 29 straipsnis); specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams (ANK 28 straipsnis) už tai, kad jis 2021 m. balandžio 16 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., vairavo transporto priemonę – motociklą „Honda“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti, be galiojančios techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16 ir 226 punktus.
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi netenkino A. R. apeliacinio skundo ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. ir jo atstovės advokatės A. Vosyliūtės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjai prašo pakeisti apylinkės ir apygardos teismų sprendimus – panaikinti A. R. paskirtą ANK 28 straipsnyje nustatytą administracinio poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Pareiškėjai prašyme nurodo:
4.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 28 straipsnio nuostatas, dėl to padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, turintį įtakos teisės taikymui. Akivaizdu, kad šios rūšies administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei ji buvo suteikta asmeniui ir jei asmuo ja naudodamasis padarė administracinį nusižengimą. Byloje nustatyta, kad A. R. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl nusižengimai padaryti nesinaudojant specialiąja teise, nes ši teisė jam nebuvo suteikta (nebuvo įgijęs).
4.2. Teismai nepagrįstai nurodo, kad ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas šios priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, tai reiškia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis); 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Teismai, aiškindami ANK 28 straipsnio nuostatas, ignoravo ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, kuri nustato šios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatas, – suteiktos specialiosios teisės atėmimas skiriamas tik tuo atveju, jei naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Teismai taip pat neteisingai interpretavo ANK 28 straipsnio 3 dalį, kuri nustato taisykles, taikytinas jau paskyrus asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą, bet ne jį skiriant. Be to, tiek ANK 28 straipsnio pavadinime, tiek ir šio straipsnio 1 dalyje kalbama ne apie bet kokios specialiosios teisės atėmimą, o būtent apie asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą, tai reiškia, kad atimti galima tik tokią teisę, kuri asmeniui buvo suteikta. Nelogiška atimti tai, ko asmuo neturėjo, t. y. to, kas asmeniui nebuvo suteikta.
4.3. Už ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą yra nustatyta alternatyvi sankcija, kuri priklauso nuo to, ar nusižengimą padarė asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, ar tokios teisės neturintis. Jei minėtą nusižengimą padarė asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, jam tiek minimali, tiek maksimali bauda už nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą yra žymiai didesnė, nei nustatyta asmeniui, kuris tokią teisę turi. Taigi pats įstatymo leidėjas diferencijuoja atsakomybę pagal specialiosios teisės turėjimą (neturėjimą). Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnio 11 dalį asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo argumentas, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta, yra nepagrįstas, nes, kaip minėta, A. R. negali įgyti teisės vairuoti transporto priemones pagal SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalį nuo nusižengimo padarymo dienos. Taigi, žemesnės instancijos teismai, nubausdami A. R. už padarytus administracinius nusižengimus, neįvertino visų teisės aktų, turinčių reikšmės jo nubaudimui; neįvertino įstatyme nustatytų A. R. taikytinų griežtesnių sankcijų (baudų dydžių), todėl teismų argumentas, kad neturėdami specialiųjų žinių bei įgūdžių asmenys gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta, yra nepagrįstas.
5. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilavičė atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistus ir A. R. atstovės advokatės A. Vosyliūtės prašymo netenkinti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
5.1. ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo turinys, reiškiantis tai, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Dėl SEAKĮ nuostatų taikymo yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018. SEAKĮ nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.
5.2. Institucija sutinka su teismų sprendimais ir mano, kad A. R. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirtas teisėtai, pagrįstai ir proporcingai, todėl pareiškėjo atstovės prašymą tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. ir jo atstovės advokatės A. Vosyliūtės prašymas atmestinas.
Dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo taikymo (ANK 28 straipsnis)
7. Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą siejamas su ANK 28 straipsniu, kai asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, teismo sprendimu taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
8. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
9. Nagrinėjamoje byloje A. R. pripažintas kaltu padaręs tris administracinius nusižengimus pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį. Už ANK 426 straipsnio 5 dalies pažeidimą nustatyta administracinė nuobauda bauda, kartu ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tai reiškia, kad už šį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių teismui galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar kitokios priemonės parinkimą, įstatymas nenustato. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog įstatymo leidėjo aptariamo administracinio nusižengimo sankcijoje nustatyta didesnė bauda asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, nei asmeniui, kuris tokią teisę turi, savaime nėra teismo diskrecija dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (ne)taikymo. ANK 426 straipsnio 5 dalyje įstatymo leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už jame nurodyto administracinio nusižengimo padarymą tiek asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones, tiek asmeniui, tokios teisės neturinčiam, ir to paties straipsnio 7 dalyje įtvirtindamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nediferencijuoja asmenų, ar jiems tokia teisė buvo suteikta, ar ne. Būtent tokia teisės normos konstrukcija, priešingai nei teigia pareiškėjai, reiškia, jog nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, ar ne, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį pažeidimą, ji turi būti atimta įstatyme nustatytam terminui.
10. Pažymėtina, kad pareiškėjai, prašyme neigdami administracinio poveikio priemonės, t. y. asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo, taikymo galimybę asmeniui, kuris šios teisės neturėjo, remiasi ne išsamia šios administracinio poveikio priemonės samprata bei turiniu, atitinkančiais administracinio poveikio priemonėms keliamus tikslus, akcentuoja administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui naudingus lingvistinius ANK 28 straipsnio elementus. Atitinkamai pagal tai daroma bendra išvada dėl asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, negalimumo pritaikyti administracinio poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės atėmimą. Teismų praktikoje šis klausimas jau spręstas ir dėl ANK 28 straipsnio taikymo teismų sprendimuose yra pasisakyta.
11. ANK 28 straipsnyje nustatytos administracinio poveikio priemonės pavadinimas gali kelti tam tikrų neaiškumų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių, yra išaiškinta, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, kad ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, jog asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis); 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).
12. Be to, SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Tai praktikoje aiškinama kaip galimybė specialiosios teisės atėmimą taikyti ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję). Remiantis sisteminiu ANK ir SEAKĮ nuostatų aiškinimu, praktikoje papildomai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turi būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018).
13. Aptardama kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija, priešingai nei teigia pareiškėjai, kartu sutinka ir su skundžiamuose teismų sprendimuose akcentuotu teisingumo principu, skiriant A. R. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Visiškai pritartina išvadai, kad tokioje teisinėje situacijoje, kai specialioji teisė nebūtų atimta jos neturintiems asmenims, pastarieji, nors neturėdami specialiųjų žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta.
14. Atsižvelgiant į tokius įstatymų nuostatų išaiškinimus ir įvertinus nagrinėjamos bylos situaciją pagal pareiškimo argumentų ribas, darytina išvada, kad teismai, skirdami specialiosios teisės atėmimą A. R., kuris nusižengimo padarymo metu tokios teisės nebuvo įgijęs, laikėsi ANK nuostatų, įstatymą taikė tinkamai, teismų sprendimas skirti šią poveikio priemonę atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
