Baudžiamoji byla Nr. 2K-103-303/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04998-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.2; 2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu G. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dvidešimt parų arešto, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį trisdešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė G. Š. paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nutartimi nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo ir kontrabandos, kartu su dar dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasiskirstę vaidmenimis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. liepos 25 d., asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, davus nurodymą vykti į Italiją automobiliu „Renault Megane Cabriolet“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su slėptuve narkotinėms medžiagoms, G. Š., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą bei jam ir asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, pavestą užduotį dėl narkotinių medžiagų gabenimo, pasiėmęs nusikalstamai veikai vykdyti pritaikytą pirmiau minėtą automobilį, 2019 m. liepos 26 d. apie 10.30 val. šiuo automobiliu atvyko į degalinę „Baltic Petroleum“, Vilniaus g. 3A, Prienuose, kur jo laukė nusikalstamos veikos vykdymo bendrininkas, dėl kurio tyrimas išskirtas. Po to, jam vairuojant minėtą automobilį, kartu su bendravykdžiu 2019 m. liepos 27 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, atvyko į iš anksto sutartą vietą, t. y. į viešbutį „Miramare“ adresu: Via Domitiana Km 46, Vacaturo NA, Italija, kur 2019 m. liepos 28 d. ryte, tiksliai nenustatytu laiku, jam ir kartu su juo vykusiam bendravykdžiui būnant minėto viešbučio stovėjimo aikštelėje, šios nusikalstamos veikos organizatorius atnešė į Lietuvos Respublikos teritoriją gabenti paruoštą juodos spalvos medžiaginį maišelį su užrašu „Heute Couture MNML Beachwear“, kuriame buvo įdėta 7 vnt. polietileninių maišelių su labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino kiekiu, kurio grynasis svoris – 498,961 g. Organizatoriui įdėjus į automobilio slėptuvę minėtą kiekį narkotinės medžiagos, pastarojo nurodymu jis su bendravykdžiu minėtu automobiliu, gabendami labai didelį anksčiau minėtos narkotinės medžiagos kiekį, išvyko į Lietuvos Respubliką. G. Š. 2019 m. liepos 30 d. 9.32 val. vairuodamas minėtą automobilį kartu su bendravykdžiu per Lazdijų pasienio praleidimo punktą, esantį Lazdijų rajono savivaldybėje, neturėdami leidimo, specialioje slėptuvėje į Lietuvos Respubliką atgabeno labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, tą pačią dieną 9.51 val. prie pastato, esančio Kauno g. 34, Lazdijuose, policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą pirmiau minėtą automobilį, atliko jame kratą ir aptiko labai didelį narkotinės medžiagos – kokaino kiekį, t. y. 498,961 g, ir jį paėmė.
2. Be to, G. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį narkotinės medžiagos kiekį šiomis aplinkybėmis: veikdamas asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo ir kontrabandos, kartu su dar dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasiskirstę vaidmenimis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. liepos 25 d., asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, davus nurodymą vykti į Italiją automobiliu „Renault Megane Cabriolet“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su slėptuve narkotinėms medžiagoms, G. Š., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą bei jam ir asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, pavestą užduotį dėl narkotinių medžiagų gabenimo, pasiėmęs nusikalstamai veikai vykdyti pritaikytą anksčiau minėtą automobilį, 2019 m. liepos 26 d. apie 10.30 val. minėtu automobiliu atvyko į degalinę „Baltic Petroleum“, Vilniaus g. 3A, Prienuose, kur jo laukė nusikalstamos veikos vykdymo bendrininkas, dėl kurio tyrimas išskirtas. Po to, jam vairuojant minėtą automobilį, kartu su bendravykdžiu 2019 m. liepos 27 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, atvyko į iš anksto sutartą vietą, t. y. į viešbutį „Miramare“ adresu: Via Domitiana Km 46, Vacaturo NA, Italija, kur 2019 m. liepos 28 d. ryte, nenustatytu laiku, jam ir kartu su juo vykusiam bendravykdžiui būnant minėto viešbučio stovėjimo aikštelėje, šios nusikalstamos veikos organizatorius atnešė į Lietuvos Respublikos teritoriją gabenti paruoštą juodos spalvos medžiaginį maišelį su užrašu „Heute Couture MNML Beachwear“, kuriame buvo įdėta 7 vnt. polietileninių maišelių su labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino kiekiu, kurio grynasis svoris – 498,961 g, įdėjo į paruoštą anksčiau minėto automobilio slėptuvę, taip ją paslėpdamas. Po to jis kartu su bendravykdžiu, žinodami, kad jo vairuojamame automobilyje paslėptas labai didelis narkotinės medžiagos kiekis, neturėdami leidimo ją gabenti, 2019 m. liepos 30 d. apie 9.32 val., kai jis vairavo anksčiau minėtą automobilį, neteisėtai, nepateikdami muitinės kontrolei, kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Lazdijų pasienio praleidimo punktą, esantį Lazdijų r. savivaldybėje, atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelį narkotinės medžiagos – kokaino kiekį – 498,961 g.
3. G. Š. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, tačiau ši teismų sprendimų dalis kasacine tvarka neapskųsta.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Š. ir jo gynėja advokatė D. Višinskienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nutarties dalis dėl G. Š. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir dėl šios dalies priimti naują išteisinamąjį nuosprendį G. Š. arba pakeisti šių teismų sprendimų dalis dėl bausmės paskyrimo ir sušvelninti G. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatoriai skunde nurodo:
4.1. Teismai netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 3 dalį, nes, grįsdami baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą padarant nusikalstamas veikas, nenustatė šiame straipsnyje įtvirtintos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatomas nuteistojo G. Š. tyčios bendrumas su kitais trimis asmenimis, t. y. organizatoriumi, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kitu dalyviu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu. Byloje yra susidariusi tokia situacija, kad nuteistasis yra vienintelis asmuo, pripažintas kaltu dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje, nors, vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, joje turi dalyvauti du ir daugiau asmenų. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų susitaręs daryti nusikalstamas veikas su kitais asmenimis (D. S. ar S. K.). Taigi, teismai neturėjo pakankamo pagrindo padaryti išvadai, jog nuteistasis dalyvavo organizuotoje grupėje, o jo tyčia su dar trimis asmenimis buvo bendra, siekiant vykdyti BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas.
4.2. Teismai netinkamai vertino įrodymus pripažindami nuteistąjį kaltu padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis). Nuteistasis G. Š. nuosekliai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, parodė, kad apie slėptuvę automobilyje ir joje esančias narkotines medžiagas nežinojo, M. M. ir S. K. nepažinojo, būtent D. S. organizavo kelionę į Italiją, nurodė, kur reikia važiuoti, apmokėjo visas kelionės išlaidas ir pan.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi byloje esančiu G. Š. surašytu ir pasirašytu paaiškinimu, kuris buvo išgautas iš karto jį sulaikius, esant stresinei situacijai, pareigūnams grasinant ilgalaike bausme ir pažeidžiant įtariamojo teisę į gynybą, t. y. neišaiškinus įtariamajam jo teisių ir pareigų. Išgavus minėtą paaiškinimą, G. Š., būdamas tokios pat šoko būsenos, buvo apklaustas vos po paros nuo sulaikymo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, todėl jis ir laikėsi tų pačių paaiškinimų, kuriuos pateikė neteisėtai išgautame paaiškinime.
4.4. Apkaltinamasis nuosprendis grįstas prielaidomis, pažeidžiant principą in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai), paremtas išimtinai tik vieno nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo D. S. parodymais, neva patvirtinančiais faktą, jog G. Š. žinojo apie planuojamą ir vykdomą nusikalstamą veiką. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina tik tai, kad G. Š. vairavo automobilį, kuriame buvo slėptuvė su narkotinėmis medžiagomis, tačiau nė vienas rašytinis įrodymas byloje nepatvirtina aplinkybės, jog G. Š. žinojo, kad automobilyje yra slėptuvė ar kad automobiliu per valstybės sieną jis gabeno narkotines medžiagas. Taigi objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės – nuteistojo tiesioginės tyčios.
4.5. Nagrinėjamu atveju teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad D. S., kaip asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, siekis buvo perkelti nusikalstamos veikos vykdytojo atsakomybę G. Š., nors tikrasis nusikalstamos veikos vykdytojas (galimai organizatorius) buvo jis pats. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino fakto, kad jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtino D. S. nurodytų aplinkybių, neva G. Š. žinojo, jog vykdo nusikalstamą veiką. Teismai neįvertino aplinkybės, kad D. S. neatskleidė savo vaidmens nusikalstamoje veikoje svarbos, ją sumenkino, nepagrįstai nurodydamas, jog vienas iš nusikalstamos veikos bendrininkų buvo ir nuteistasis. Analizuojant D. S. parodymus, kyla klausimas, kodėl jis vyko į Italiją, jeigu, kaip pats tvirtina, jis neatliko jokio vaidmens gabenant narkotines medžiagas (tik sėdėjo automobilyje ir dalyvavo susitikimuose su S. K.).
4.6. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų E. B., M. M. ir S. M. parodymais, kurie charakterizavo liudytoją D. S. ir suteikė pagrindą abejoti jo parodymų teisingumu. Būtent D. S. gyvenamojoje vietoje buvo rastos elektroninės svarstyklės, kurios naudojamos narkotinėms medžiagoms sverti, su narkotinių medžiagų likučiais ant jų. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent D. S. ne tik organizavo narkotinių medžiagų gabenimą, bet ir dalyvavo jas laikant ir galimai platinant. Atlikus kratą G. Š. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta narkotinės medžiagos (kokaino) pėdsakų, rastas tik nedidelis kiekis (skirtas asmeniškai vartoti) narkotinės medžiagos (kanapių). Pažymėtina ir tai, kad D. S. nuo 2018 m. pradžios buvo pažįstamas su nusikalstamų veikų organizatoriumi S. K. (informacija „Facebook“ socialiniame tinkle, liudytojos K. L. parodymai). Esant tokiai situacijai, teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo D. S. vaidmens organizuotoje grupėje, tikėtina, kad jis buvo vienas iš organizuotos grupės pagrindinių vadovų – suorganizavęs narkotinių medžiagų gabenimo priemonę, apgaule įviliojęs G. Š. gabenti minėtas medžiagas, tiesiogiai dalyvavęs tiek nuvykstant į narkotinių medžiagų paėmimo vietą, tiek jas sudedant į slėptuvę, tiek jas gabenant į Lietuvą.
4.7. Objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nuteistojo telefono „Iphone 6“ paieškos istorijoje užfiksuotas internetinis adresas su viešbučio, kuriame buvo apsistoję nuteistasis ir D. S., koordinatėmis, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, reiškia, jog nuteistasis nežinojo kelio, kur važiuoti. Byloje nėra pateikta įrodymų (pvz., pirštų atspaudų), kurie patvirtintų, jog G. Š. lietė slėptuvę, kaip teigė D. S. Nepaneigti ir nuteistojo parodymai, kad į automobilį „Renault Megane Cabriolet“ jis pirmą kartą įsėdo degalinėje Prienuose ir kad su šiuo automobiliu į degalinę atvažiavo būtent D. S., tačiau jis transporto priemonės nevairavo, jį į susitikimo vietą atvežė jo automobiliu. Priešingai teismo išvadai, pakankamai gyvenimiška situacija, kad G. Š. pasinaudojo galimybe nemokamai nuvykti į Italiją, kadangi D. S., praradęs teisę vairuoti, suteikė transporto priemonę, apmokėjo kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.
4.8. Pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. Š. pripažinimo kaltu padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas ir jį patvirtinusi apeliacinio teismo nutartis yra nepagrįsti, todėl naikintini, G. Š. priimtinas išteisinamasis nuosprendis.
4.9. Be to, skirdamas bausmę G. Š. ir parinkdamas jos dydį, teismas ne tik kad nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir neskyrė švelnesnės, nei nustatyta atitinkamų BK straipsnių sankcijose, bausmės, bet paskyrė tokią bausmę, kuri yra artima bausmių vidurkiui. Parenkant bausmę G. Š., nepagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Priešingai nei nusprendė teismai, egzistuoja išimtinės aplinkybės dėl paties G. Š. ir jo padarytų veikų mažesnio pavojingumo. Jo vaidmuo organizuotoje grupėje turėtų būti pripažįstamas minimaliu (dalyvavo tik vairuodamas automobilį), nusikalstama veika prarado pavojingumą dėl to, kad nusikaltimas buvo užkardytas – nesukelti jokie žalingi padariniai ar reali žala visuomenei. Nėra duomenų, kad nuteistasis būtų buvęs nusikalstamos veikos iniciatorius ar organizatorius, dalyvavęs planuojant nusikalstamą veiką, įrengiant slėptuvę, kad veika būtų buvusi versliška ir trukusi ilgą laiką. Nuteistasis anksčiau Lietuvoje neteistas, yra jauno amžiaus (27 metų). Teismų praktikoje yra ne vienas pavyzdys, kai teismai panašiais atvejais pripažįsta esant išimtines aplinkybes, kurių pagrindu taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nustatyta, bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-239-449/2018, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-788/2019">2K-316-788/2019</a>, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-188-579/2021, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1088-1113/2021).
4.10. Netinkamai taikytos ir BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatos. G. Š., kaip pirmą kartą Lietuvoje teisiamam asmeniui, buvo paskirta ne minimali sankcijoje nustatyta bausmė, o didesnė bausmė nei sankcijos vidurkis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjYwLTE0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-260-148/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-260-148/2016">1A-260-148/2016</a>).
4.11. Pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas išteisinti G. Š., o neišteisinus – skirti švelnesnę, nei sankcijoje nustatyta, arba minimalią laisvės atėmimo bausmę.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
5.1. Kasacinio skundo argumentai dėl BK 25 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo nepagrįsti. Šioje baudžiamojoje byloje teismai nustatė, kad organizuotoje grupėje dalyvavo keturi asmenys. Ta aplinkybė, kad dėl dviejų iš šių asmenų ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas pastariesiems pasislėpus, o trečiasis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaneigia galimybės svarstyti ketvirtojo organizuotos grupės nario, kurį patraukti baudžiamojon atsakomybėn nėra teisinių kliūčių, atsakomybės klausimą.
5.2. Kasatorių teiginiai, kad teismai šioje baudžiamojoje byloje nenustatinėjo bendrininkavimo (organizuotos grupės) objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumos ir nenustatė G. Š. tyčios bendrumo su kitais bendrininkais, taip pat nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokios situacijos, kai asmuo bendrininkauja su nenustatytais (ar nuo tyrimo pasislėpusiais) asmenimis, nebūtinai reiškia, kad nėra galimybių nustatyti asmens indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju ir jų tyčios bendrumo. Apie tokio asmens susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismui galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90/2013">2K-90/2013</a>). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Be to, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-229/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-229/2008">2K-229/2008</a>). Teismai išanalizavo bylos duomenis ir pateikė argumentus, kodėl šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog G. Š. veikė organizuota grupe kartu su dar trimis šios grupės dalyviais. Iš teismų sprendimų matyti, kad G. Š. suvokė priklausantis grupei, turinčiai tikslą daryti labai sunkų nusikaltimą, taip pat tai, kad šioje veikoje jis dalyvauja atlikdamas konkrečias užduotis kartu su kitais bendrininkais, suvokė, kad jo pastangos yra reikalingos siekiant bendrų nusikalstamų tikslų, todėl jo tyčios bendrumas su kitais asmenimis byloje buvo nustatytas. Nors nenustatyta, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, tačiau byloje surinkti įrodymai ir nuteistojo atliktų veiksmų pobūdis patvirtina buvus G. Š. susitarimą su kitais bendrininkais.
5.3. Kasaciniame skunde taip pat skundžiamas įrodymų vertinimas (BPK 20 straipsnis), tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229- 495/2021).
5.4. Skunde kasatoriai ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su tuo, kaip teismai jas įvertino, ir pateikia savąjį įrodymų vertinimą, tačiau nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad teismai, vertindami įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus. Kasacinis skundas savo argumentais yra iš esmės identiškas apeliacinio skundo turiniui, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė jame nurodytais klausimais – tiek dėl D. S., tiek ir dėl kitų asmenų parodymų vertinimo, išanalizavo ir įvertino byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad G. Š. žinojo apie automobilyje esančią slėptuvę ir joje gabenamas narkotines medžiagas.
5.5. Kasacinio skundo teiginiai, kad G. Š. sulaikę pareigūnai liepė jam rašyti paaiškinimą, kuris buvo išgautas pažeidžiant įtariamojo teisę į gynybą, deklaratyvūs. 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo, G. Š. apie kelionės tikslą davė tokius pačius paaiškinimus, kokius jis nurodė minėtame paaiškinime. Posėdžio metu dalyvavo ir G. Š. gynėjas, apie kokius nors pareigūnų neteisėtus veiksmus, liepimą rašyti paaiškinimus G. Š. minėto posėdžio metu nenurodė. G. Š. paaiškinimai pasikeitė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Tokią G. Š. pozicijų kaitą aptarė ir visų bylos įrodymų kontekste įvertino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. Š. duotuose parodymuose yra ir kitų byloje esančių įrodymų neatitinkančių aplinkybių, todėl pagrįstai juos vertino kritiškai.
5.6. Liudytojo D. S. parodymai buvo svarbūs, tačiau ne vienintelis įrodymas, pagrindžiantis G. Š. kaltę. G. Š. kaltė buvo grindžiama visuma bylos įrodymų, o ne išimtinai tik liudytojo D. S. parodymais. Teismai atidžiai vertino D. S. parodymus, atsižvelgdami į tai, jog šis liudytojas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. analizavo tiek jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, kur visi proceso dalyviai galėjo užduoti jam klausimų ir ginčyti jo parodymus. Taigi liudytojo D. S. parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui buvo skirtas didesnis dėmesys, atidžiai analizuojant jų nuoseklumą ir atitiktį kitiems bylos įrodymams, o vien tai, kad kasatoriai nesutinka su tuo, kaip teismai įvertino D. S. parodymus, nereiškia, jog juos vertinant buvo padaryta BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų.
5.7. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo G. Š. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti G. Š. veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą ar pripažinti, jog jo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, palyginti su kitais, ir leidžianti teismui paskirti švelnesnę nei sankcijoje nurodytą bausmę, nėra nustatyta. Priešingai, šioje byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamai įprastos ir būdingos daugeliui tokio pobūdžio bylose pasitaikančių situacijų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia teismo išvada ir atmesdamas apeliacinio skundo argumentus taip pat atkreipė dėmesį į keletą kitų aplinkybių, apibūdinančių nusikaltimo pavojingumą. Teismų išvada dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo G. Š. yra teisinga, padaryta įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvuota.
5.8. Kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika, kai panašiomis aplinkybėmis teismai pripažino esant pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Nuteistojo G. Š. ir jo gynėjos kasaciniame skunde nurodytos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, nes skiriasi tiek šių bylų faktinės aplinkybės, tiek nuteistuosius apibūdinančios aplinkybės (pvz., gabenta kitokios rūšies narkotinė medžiaga (augalinės kilmės medžiaga – kanapės (antžeminės dalys)), nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, skiriasi aplinkybės, susijusios su šeimine padėtimi, sveikatos būkle, ir pan.), todėl nurodytos bylos ir jose priimti sprendimai negali būti laikomi precedentais šioje byloje.
5.9. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 54 straipsnio 1 dalies taikymo nepagrįsti. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta: G. Š. skirta atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatyta bausmės rūšis ir parinktas šių sankcijų ribas atitinkantis bausmės dydis (tik nežymiai viršijantis sankcijų vidurkį). Baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui turi būti skiriama tik minimali atitinkamo BK straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė, todėl kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo BK taikymo yra nepagrįsti. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir nurodė bausmių skyrimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės skyrimo, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, tinkamai jas individualizavo, t. y. G. Š. paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą, padarytos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teismo vertinimu, G. Š. ne tik nebuvo jokio pagrindo skirti švelnesnę bausmę, negu nustatyta sankcijoje, tačiau ir nebuvo pagrindo švelninti nežymiai sankcijų vidurkį viršijančias bausmes. Teismas dar kartą atkreipė dėmesį į nusikaltimo dalyko, t. y. narkotinės medžiagos – kokaino labai didelį kiekį, į nuteistojo asmenybę ir į tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo G. Š. ir jo gynėjos advokatės D. Višinskienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-71-677/2016 ir kt.).
8. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
9. Dėl to nuteistojo G. Š. ir jo gynėjos advokatės D. Višinskienės kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, kuriais ginčijamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų (nuteistojo G. Š., liudytojų parodymų, kt.) ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio pažeidimais
10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, juos turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nustatydamas asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką teismas negali remtis prielaidomis, o dėl to kilus pagrįstų abejonių, kai jų nebegalima pašalinti, privalo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį šios abejonės ir įvairūs dviprasmiškumai aiškinami kaltinamojo naudai.
11. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020).
12. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, atitikties įstatymų reikalavimams, jų patikimumo yra nepagrįstos.
13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, liudytojus, balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus asmenų parodymus, paskelbė išvardydamas dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę seką, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas, priešingai nei nurodo kasatoriai, tyrė ir analizavo tiek G. Š. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia G. Š. kaltę.
14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą įvertinęs šio teismo ištirtus įrodymus, pats atlikęs dalies įrodymų tyrimą (apklausė nuteistąjį G. Š., liudytoją D. S., kitus liudytojus, ištyrė papildomus dokumentus), bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtoje nutartyje į visus esminius apeliantų nuteistųjų argumentus atsakė bei motyvuotai paaiškino, kodėl nuteistojo G. Š. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, dar nereiškia jų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK, pažeidimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatoriai, nuosprendyje išdėstė argumentus ir išvadas, paaiškinančias, kodėl šis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos ir teisingos. Šis teismas daug dėmesio skyrė proceso dalyvių parodymų ir jų patikimumo analizei. Priešingai nei argumentuojama kasaciniame skunde, teismas motyvuotai pasisakė, kodėl liudytojo D. S., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymai laikytini teisingais ir patikimais, o nuteistojo G. Š. – nenuosekliais bei neatitinkančiais kitų bylos duomenų, taip pat aptarė nuteistojo gynybos versijas dėl kelionės į Italiją tikslų ir byloje esančių įrodymų pagrindu motyvuotai jas atmetė.
16. Nuteistojo G. Š. ir jo gynėjos argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo parodymus, nepagrįstai rėmėsi G. Š. surašytu paaiškinimu, kuris, kasatorių teigimu, buvo išgautas iš karto jį sulaikius, neišaiškinus jam, kaip įtariamajam, jo teisių ir pareigų, G. Š. parodymais, duotais teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimas, taip pat atmestinas. Teisėjų kolegija pritaria, kad G. Š. paaiškinimas kaip toks neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės ir į tai, vertindamas šio paaiškinimo turinį bei jo surašymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė. Šis teismas pripažino, kad situacija, kurioje tuo metu buvo G. Š. (nerimas, kiti neigiami pojūčiai dėl sulaikymo, neadekvati reakcija į susidariusią situaciją), jo surašytam paaiškinimui galėjo turėti įtakos. Tačiau G. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo jam klausimą, kuriuose jis nurodė tas pačias, kaip ir buvo surašęs paaiškinime, aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino kartu su kitais įrodymais ir esminių nuteistojo parodymų vertinimo pažeidimų pagal kasaciniame skunde pateiktus argumentus nepadarė.
17. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas aptarė liudytojų E. B., M. M. ir S. M. parodymus, pripažindamas, kad jų parodymai su G. Š. kaltės klausimo išsprendimu tiesiogiai nesusiję (liudytojai nieko neparodė apie bylos aplinkybes), o tik apibūdino nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą liudytoją D. S.
18. Taip pat atmestinas kasatorių argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis paremtas išimtinai nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo D. S. parodymais. Liudytojo D. S. parodymai buvo svarbūs, tačiau jie nebuvo vienintelis įrodymas, pagrindžiantis G. Š. kaltę. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami bylos aplinkybes ir G. Š. kaltę, taip pat vadovavosi ir liudytojos K. L. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis: kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę tarp M. M. ir D. S., G. Š. telefono „Iphone 6“ apžiūros protokolu, automobilio „Renault Megane Cabriolet“ apžiūros protokolu, kratos protokolu, specialisto išvadomis. Taigi G. Š. kaltė buvo grindžiama visuma bylos įrodymų, o ne remiantis tik liudytojo D. S. parodymais, kaip teigiama kasaciniame skunde.
19. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pagrįstai pažymėjo, kad byloje nebandoma paneigti D. S. vaidmens: kad jis nebuvo organizuotos grupės narys ar kad neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, nebuvo susijęs su kitais byloje minimais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas D. S. atsakomybės klausimas, nes šis klausimas jau buvo išspręstas atleidus D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas, nustačius, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl D. S. aktyvių veiksmų ir vaidmens niekaip nepaneigia G. Š. kaltės už jo atliktus veiksmus. Teismai atidžiai vertino D. S. parodymus, atsižvelgdami į tai, jog šis liudytojas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės: analizavo jo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, liudytojas taip pat buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme. Įvertinęs liudytojo D. S. parodymus visų bylos duomenų kontekste, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymais, nes šie parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje, o visuma bylos duomenų ne tik patvirtina liudytojo D. S. parodymų teisingumą, bet ir visiškai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Liudytojo D. S. parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui buvo skirtas didesnis dėmesys, atidžiai analizuojant jų nuoseklumą ir atitiktį kitiems bylos įrodymams.
20. Taigi iš bylos proceso abiejų instancijų teismuose, taip pat teismų sprendimų turinio matyti, kad įrodymų tyrimas šioje byloje ir kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas bylos įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti dėl G. Š. priimtus teismų sprendimus, neturi. Teismų sprendimai logiški ir motyvuoti, visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas nustatydami kasatorių ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir motyvuotai įvertinti teismų sprendimuose, nurodant, kuriais iš jų remiamasi darant išvadas, o kurie atmestini.
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, kasatorių nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nepadarė.
Dėl organizuotos grupės požymių (BK 25 straipsnio 3 dalis)
22. Kasatoriai skunde nepagrįstai teigia, kad teismai šioje byloje netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalį, nes nenustatė visų organizuotos grupės objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
23. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
24. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017).
25. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bendrininkavimas su nenustatytais asmenimis esant tam tikrų aplinkybių visumai teisiškai gali būti pagrįstas. Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismui galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90/2013">2K-90/2013</a>).
26. Nagrinėjamoje byloje G. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų (kokaino) kiekiu ir šių narkotinių medžiagų kontrabandą veikiant organizuota grupe su kitais trimis asmenimis: šios grupės organizatoriumi, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kitu šios grupės dalyviu bei asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu.
27. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. Š. nusikaltimų organizatoriaus, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, pavedimu kito organizuotos grupės dalyvio, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, parūpintu automobiliu su specialiai tam įrengta slėptuve kartu su dar vienu bendrininku, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), vyko į Italiją, kur veikų organizatorius parūpino ir paslėpė automobilyje narkotinę medžiagą, organizatoriaus pavedimu grįžo ir nuslėpdamas nuo muitinės labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino parvežė į Lietuvą, kur šią medžiagą pagal susitarimą turėjo perduoti organizatoriui.
28. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai bendrininkavimo formos – organizuotos grupės inkriminavimą pagrindė nurodydami, jog byloje pakanka duomenų nustatyti, kad organizuotos grupės nariai, kurių iš viso buvo keturi, susitarė ir įgyvendino bendrą sumanymą atlikti nusikalstamų veikų dispozicijoje nurodytus veiksmus (vienas iš grupės narių organizavo nusikalstamą veiką, kiti ją vykdė ar kitaip prie jos prisidėjo). Skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstyta, kuo pasireiškė organizuotos grupės požymiai, bendrininkams padarant sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (kokaino) gabenimą ir kontrabandą. Teismų sprendimuose aiškiai aprašytas nuteistojo ir kitų organizuotos grupės narių vaidmuo, konkretūs atlikti veiksmai siekiant bendro tikslo. Grupės veikla pasižymėjo pakankamu organizuotumo lygiu, narių pasiskirstymu vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininko konkrečių užduočių atlikimu, kad ją galima būtų pripažinti organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad be visų organizuotos grupės narių, taip pat G. Š., pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą jis nebūtų įgyvendintas.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai teisingai nusprendė, jog pagal nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos, nurodytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarytos veikiant organizuota grupe. Daryti priešingas išvadas pagal nuteistojo ir jo gynėjos kasaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo. Taigi baudžiamasis įstatymas (BK 25 straipsnio 3 dalis) nuteistojo G. Š. padarytiems nusikaltimams pritaikytas tinkamai.
Dėl nuteistajam G. Š. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
30. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (pavyzdžiui, paskirta bausmė nėra nustatyta BK arba savo dydžiu viršija BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytą viršutinę ribą, arba yra žemiau žemutinės sankcijos ribos, o sąlygos, kodėl tokia bausmė paskirta, nenurodytos ir pan.). Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos.
31. B
32. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018 ir kt.).
33. Teisės taikymo aspektu patikrinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad šioje byloje nuteistajam G. Š. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skiriant kasatoriui bausmę netinkamai būtų taikytas baudžiamasis įstatymas.
34. Skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstyti aiškūs, bylos duomenimis pagrįsti motyvai, kodėl nėra išimtinių aplinkybių, susijusių su mažesniu G. Š. asmenybės ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumo vertinimu. Tokia motyvuota išvada padaryta teismams išsamiai įvertinus tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Teismai vertino tai, kad G. Š. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, kitą – labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, veikdamas organizuota grupe, tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Vertindami G. Š. asmenybę, teismai atsižvelgė į tai, kad šis asmuo anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į kitas aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pavojingumą, t. y. kad G. Š. disponavo narkotinėmis medžiagomis – kokainu, kurių kiekis net beveik 5 kartus didesnis nei nustatytas labai didelis kiekis (100 g) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Be to, G. Š. indėlis į nusikalstamas veikas buvo svarbus – jis narkotinėmis medžiagomis disponavo bei kontrabandos būdu pargabeno iš Italijos į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, teismų išvada dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo G. Š. yra teisinga, padaryta įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvuota, nenustačius jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti kaltininko veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą ar pripažinti, kad kaltininko asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga ir leidžianti teismui paskirti švelnesnę, nei sankcijoje nustatyta, bausmę.
35. Nepagrįsti ir kasatorių teiginiai dėl netinkamo BK 54 straipsnio 1 dalies taikymo. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų, BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. G. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Taigi nuteistajam paskirta tik nežymiai sankcijos vidurkį viršijanti bausmė (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį) arba sankcijos vidurkiui lygi bausmė (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį). G. Š. skirta atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatyta bausmės rūšis ir parinktas šių sankcijų ribas atitinkantis bausmės dydis. Kaip teisingai nurodyta prokuroro atsiliepime, baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui turi būti skiriama tik minimali atitinkamo BK straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė, todėl kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo BK 54 straipsnio 1 dalies taikymo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, tinkamai jas individualizavo. Byloje nenustatyta ne tik pagrindų G. Š. skirti švelnesnę bausmę, negu nustatyta sankcijoje, tačiau ir pagrindo švelninti nežymiai sankcijų vidurkį viršijančią (jį atitinkančią) bausmę.
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal paduotą kasacinį skundą teisės taikymo aspektu patikrinus apskųstus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį darytina išvada, jog teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti ar keisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. Š. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
