Dėl skolos, baudos priteisimo iš ieškovės ir ieškovės iškeldinimo iš patalpų

Civilinė byla Nr. e2S-141-267/2019

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01667-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;3.3.2.4.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. įmonės „Dasma“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5440-1048/2018 išsprendus atsakovės R. S. įmonės „Dasma“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) UAB „Baltic souvenir“ ieškinį atsakovei R. S. įmonei „Dasma“ dėl sutarties sąlygų modifikavimo, vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir baudos priteisimo ir atsakovės R. S. įmonės „Dasma“ patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Baltic souvenir“ dėl skolos, baudos priteisimo iš ieškovės ir ieškovės iškeldinimo iš patalpų.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Baltic souvenir“ patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti 2009-01-06 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2009/01-01 2.1 p., 2.4 p., 6.1 p. bei 2016-05-02 Susitarimo dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2009/01-01, sudarytos 2009-01-06, pakeitimo 1 p. sąlygas nuo 2018-06-20 nurodant, kad 2.1 punkte – nuomotojas įsipareigoja išnuomoti nuomininkui, o nuomininkas įsipareigoja išsinuomoti negyvenamąsias patalpas, kurių bendras plotas yra 86,12 kv. m, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), ir pažymėtas pridėtame priede Nr. 1 (patalpos); 2.4 punkte – nuomininkas mokės nuomotojui nustatytą nuomos mokestį už patalpų 86,12 kv. m bendro naudojimo plotą, kuris yra nurodytas priede Nr.1, kaip numatyta šios Sutarties 6.1 punkte (į nuompinigius neįskaičiuojamos visos eksploatacinės ir papildomos išlaidos, jos mokamos atskirai nuo nuompinigių, taip, kaip aptarta šios Sutarties 6.2 punkte); 6.1 punkte ir Susitarimo 1 p. – nuo 2018-06-20 nuomininkas turi mokėti 1352,02 Eur dydžio nuomos mokestį ir 21 proc. PVM – 283,92 Eur, visa nuomos kaina yra 1635,94 Eur suma; 2) pripažinti 2018-09-17 vienašališką terminuotos 2009-01-06 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2009/01-01 nutraukimą neteisėtu; 3) priteisti iš atsakovės 23204,40 Eur baudą ieškovės naudai kaip skolą; 4) priteisti iš atsakovės 8 proc. procesines palūkanas; 5) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė R. S. įmonė „Dasma“ pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: priteisti atsakovei iš ieškovės 9667,09 Eur skolos, 23204,40 Eur baudą, 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d.; iškeldinti ieškovę su jai priklausančiais daiktais iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei iš ieškovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė patikslintame priešieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba pas trečiuosius asmenis, priešieškinio sumos – 32911,49 Eur. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, be to, priešieškiniu reikalaujama suma yra didelė, kadangi ieškovė neatsiskaito už patalpų nuomą jau tris mėnesius, šiuo metu skola už nuomą yra 9667,09 Eur. Tai reiškia, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti, dėl to yra didelė rizika, jog ateityje gali iškilti grėsmė galbūt atsakovei palankaus sprendimo vykdymui. Be to, reikalaujama suma yra didelė, o ieškovė neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, ji patiria finansinių sunkumų ir vengia atsiskaityti su Socialinio draudimo fondo valdyba. Iš ieškovės balanso matyti, kad mokėtinos sumos per metus sudaro 36022 Eur, ieškovės pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad ieškovė dirba nuostolingai – 2016 metais patyrė 35693 Eur nuostolių, o 2017 metais nuostolių suma padidėjo iki 69877 Eur. Atsakovės vertinimu, yra didelė tikimybė, jog ieškovė, sužinojusi apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, elgsis nesąžiningai bei slėps, perleis kitiems asmenims ar kitokiu būdu bandys suvaržyti jai priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovės R. S. įmonės „Dasma“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė priešieškinyje suformulavo reikalavimus, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, teismas vertino, kad pateiktas priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas.

5. Teismas akcentavo, kad būtina įrodyti antrą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad priešieškinio suma yra didelė, kadangi atsakovė neatsiskaito už patalpų nuomą jau tris mėnesius, teismui nesudarė pagrindo nagrinėjamos bylos stadijoje konstatuoti ieškovės nesąžiningumo ir spręsti, jog ieškovė turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt atsakovei palankų teismo sprendimą. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį teismas nepripažino, jog ieškovė vengia atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Atsižvelgęs į ieškovės vykdomos veiklos pobūdį (ieškovė užsiima juvelyrinių gaminių prekyba) teismas vertino, kad ieškovė ilgalaikio turto neturi, tačiau turi pakankamai trumpalaikio turto, todėl atsakovės teiginį, kad ieškovė šį turtą gali paslėpti, perleisti kitiems asmenims, atmetė kaip nepagrįstą. Aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ieškovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti atsakovei galbūt palankų teismo sprendimą, atsakovė nepateikė, t. y. šioje proceso stadijoje teismas nenustatė bent tikėtino ieškovės nesąžiningumo, siekiant ateityje išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad atsakovė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tinkamai nepagrindė. Teismas nenustatęs antros sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, sprendė, jog nėra pagrindo ieškovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė R. S. įmonė „Dasma“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės UAB „Baltic Souvenir“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, areštuoti ieškovės nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba pas trečiuosius asmenis. Taip pat prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis ir jas pagrindžiantys įrodymai bus teismui pateikti CPK nustatyta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas priimdamas nutartį privalėjo atsižvelgti į atsakovo ieškovei reiškiamo reikalavimo dydį bei įvertinti jį ieškovės turtinės padėties kontekste. Ieškovė jau tris mėnesius piktybiškai neatsiskaito su atsakovo už patalpų nuomą ir skolos suma už nuomą gruodžio mėnesį jau sieks 14629,91 Eur. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti, dėl to yra didelė rizika, jog ateityje gali iškilti grėsmė, galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymui, dėl to teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Ieškovė patiria finansinių sunkumų ir vengia atsisakyti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – SODRA), skola svyruoja nuo 226,70 iki 2040,99 Eur. Iš ieškovės balanso matyti, kad mokėtinos sumos per metus sudaro 36022 Eur, pelno nuostolio ataskaita patvirtina, kad ieškovė dirba nuostolingai, 2016 m. ji patyrė 35 693 Eur nuostolių, o 2017 m. nuostolių suma padidėjo iki 69 877 Eur. Darytina išvada, kad iš ieškovės reikalaujama suma jai yra didele, todėl yra pagrindas taikyti ieškovei laikinąsias apsaugos priemones.

6.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė yra nesąžininga bei gali imtis nesąžiningų priemonių jai priklausančiam turtui paslėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises į jį. Ieškovė jokio vertingo nekilnojamojo turto neturi, jos turtą sudaro jos parduodami juvelyriniai dirbiniai, kurie yra ypač likvidus turtas, kurį ieškovė, esant jai nepalankiam teismo sprendimui, galės be jokio suvaržymo ar problemų realizuoti, paslėpti ar kitaip užkirsti kelią jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymui. Ieškovės akivaizdų nesąžiningumą įrodo tai, kad ji sąmoningai neatliko ginčo patalpų einamojo remonto, atsisakė bet kokiu būdu prisidėti prie jo ir tokiu būdu visą patalpų priežiūros ir remonto naštą perkėlė atsakovui, nors sutartis pareigą atlikti einamąjį remontą numatė būtent ieškovei. Be to, ieškovė nutraukė sutartį su pastato, kuriame yra patalpos, priežiūra vykdančia bendrove UAB Senamiesčio ūkis, nors ginčo patalpomis ieškovė naudojasi iki šiol, mokesčius UAB Senamiesčio ūkis, kaip patalpų savininkas, turės mokėti atsakovas. Taip, būdama nesąžininga, ieškovė didina nuostolius atsakovui. Nepaisant to, kad atsakovas su ieškove nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovė šias patalpas be jokio pagrindo iki šiol užima bei jomis naudojasi, taip ribodama atsakovo, kaip teisėto patalpų savininko nuosavybės teises.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Baltic souvenir“ prašo atskirąjį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Patikslintas priešieškinis su padidintais piniginiais reikalavimais, netgi preliminariai vertinant kelia pagrįstų abejonių. Teismas taip pat pagrįstai vertino tą aplinkybę, kad ieškovė Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neturi jai pareikštų turtinio pobūdžio reikalavimų.

7.2. Pažymi, jog ieškovė paslaugų teikimo sutarties su patalpų priežiūra vykdančia įmone UAB Senamiesčio ūkis nėra nutraukusi, ji bus nutraukta tik 2019-01-06. Atsakovas iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo 3 581,00 Eur dydžio draudimo išmoką ir rūsio remontas faktiškai yra atliktas 75,6 proc. iš draudimo gautų lėšų dėl ieškovės patirtų išlaidų draudimui, nors ieškovės kaltės dėl avarijos nėra, t. y. avarijos priežastis yra būtent pačios atsakovės neveikimo padarinys. Net pasibaigus nuomos terminui nėra reikalaujama atlikti einamąjį remontą, jei patalpos atitinka natūralų nusidėvėjimą, tačiau šios aplinkybės yra fakto klausimai, kurie bus vertinami teisme, sprendžiant pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

10. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas teigiamai pasisakė dėl priešieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo sąlygos egzistavimo, tačiau sprendė, jog apeliantas neįrodė, kad egzistuoja antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Neįrodžius bent vienos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos, nėra pagrindo šių poveikio priemonių apskritai taikyti.

11. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo ieškovei reiškiamo reikalavimo dydį ir jo nevertino ieškovės turtinės padėties kontekste. Ieškovė patiria finansinių sunkumų ir vengia atsisakyti su SODRA, o iš ieškovės balanso matyti, kad mokėtinos sumos per metus sudaro 36022 Eur, pelno nuostolio ataskaita patvirtina, kad ieškovė dirba nuostolingai, 2016 m. patyrė 35 693 Eur nuostolių, o 2017 m. nuostolių suma padidėjo iki 69 877 Eur. Apeliantas įsitikinęs, kad priešieškiniu jo reikalaujama suma ieškovei yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Atsakovo prašyme ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, ieškovės turtinė padėtis, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti ieškovės (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie ieškovės nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Taip pat akcentuota, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai priešieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien priešieškinio sumos dydis ieškovei ar jos neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu atsakovu patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl ieškovės nesąžiningumo ar su tokiu jos elgesiu susijusių priežasčių, todėl tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą ieškovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

14. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė yra nesąžininga bei gali imtis nesąžiningų priemonių jai priklausančiam turtui paslėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises į jį. Ieškovės akivaizdų nesąžiningumą, apeliantės nuomone, įrodo tai, kad ji sąmoningai neatliko ginčo patalpų einamojo remonto, atsisakė bet kokiu būdu prisidėti prie jo, nutraukė sutartį su pastato, kuriame yra patalpos, priežiūra vykdančia bendrove UAB Senamiesčio ūkis, be jokio pagrindo iki šiol užima bei naudojasi atsakovui priklausančiomis patalpomis.

15. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (ieškovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie ieškovės jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškovės nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kilusiomis dėl ginčo esmės. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė ieškovės nesąžiningumo, t. y. nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių pabloginant savo turtinę padėtį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nustatytas tikėtinas ieškovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jos atžvilgiu reikalavimai bus patenkinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis nurodyta formuojama praktika, vertina, jog atskirojo skundo argumentai nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. spręsti, jog egzistuoja ir antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė