Dėl teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto byloje kreditoriaus pagal paskolos sutartį finansinio reikalavimo tvirtinimą, palūkanų ir delspinigių pagal negrąžintą paskolą skaičiavimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-110-219/2019

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00264-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.1; 2.6.29.1; 3.4.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. I. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus Sauliaus Grigaravičiaus prašymą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo A. I. bankroto byloje; suinteresuoti asmenys – uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko procesinių teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest 2“, A. I., V. M., N. B., A. R., A. D.-K., uždaroji akcinė bendrovė „Orem“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“, R. S., N. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto byloje kreditoriaus pagal paskolos sutartį finansinio reikalavimo tvirtinimą, palūkanų ir delspinigių pagal negrąžintą paskolą skaičiavimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėjas bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto administratorius S. Grigaravičius pateikė teismui prašymą patvirtinti A. I. bankroto byloje kreditorių finansinius reikalavimus: įkeitimu užtikrintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 301,35 Eur finansinį reikalavimą; pirmos eilės kreditorės A. I. 10 118,49 Eur finansinį reikalavimą; antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus: pagal UAB Medicinos banko 2017 m. balandžio 20 d. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, patvirtinti UAB Medicinos banko 464 931,96 Eur, UAB „OREM“ 17 377,20 Eur, N. S. ir K. S. 12 164,04 Eur, R. S. 1 920 470,24 Eur, A. D.–K. 27 224,28 Eur, N. B. 243 801 Eur, A. R. 86 886 Eur, V. M. 1 252 256,97 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 10 162,21 Eur, UAB „Naujamiesčio būstas“ 4312,41 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 41,51 Eur, UAB „Corpus A“ 4968,37 Eur, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 18 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 175,49 Eur, antstolės R. Vizgaudienės 2210 Eur.

3. Bankroto administratorius nurodė, kad ginčija kaip nepagrįstus šiuos pareikštus kreditorių finansinius reikalavimus ir prašo teismo jų netvirtinti: UAB Medicinos banko 657 089,07 Eur, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 45,22 Eur, V. M. 19 465,21 Eur, A. I. 681,51 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 62 396,34 Eur, S. B. 14 191,38 Eur.

4. Pareiškime bankroto administratorius nurodė, kad iš viso neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 4 055 209,52 Eur, o ginčijami – 753 868,73 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Plungės apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-48-588/2017 ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTExMS0xNjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-111-163/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-111-163/2017">e2S-111-163/2017</a> A. I. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto administratoriumi paskirtas S. Grigaravičius.

6. Plungės apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi nutarta patvirtinti A. I. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus: įkeitimu užtikrintą kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 301,35 Eur finansinį reikalavimą; pirmos eilės kreditorės A. I. 10 118,49 Eur finansinį reikalavimą; antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus: UAB Medicinos banko 464 931,96 Eur, UAB „OREM“ 17 377,20 Eur, N. S. ir K. S. 12 164,04 Eur, R. S. 1 920 470,24 Eur, A. D.-K. 27 224,28 Eur, N. B. 243 801 Eur, A. R. 86 886 Eur, V. M. 1 252 256,97 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 10 162,21 Eur, UAB „Naujamiesčio būstas“ 4312,41 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 41,51 Eur, UAB „Corpus A“ 4968,37 Eur, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 18 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 175,49 Eur, antstolės R. Vizgaudienės 2210 Eur. Bendra A. I. patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 4 057 419,52 Eur. Teismo nutartimi nepatvirtinti šių kreditorių finansiniai reikalavimai: UAB Medicinos banko 657 089,07 Eur, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 45,22 Eur, V. M. 19 465,21 Eur, A. I. 681,51 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 62 396,34 Eur, S. B. 14 191,38 Eur. Bendra A. I. nepatvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 753 868,73 Eur.

7. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi panaikinta Plungės apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties dalis, kuria patvirtinti kreditorių A. I. 10 118,49 Eur, UAB Medicinos banko 464 931,96 Eur, R. S. 1 920 470,24 Eur, A. D.-K. 27 224,28 Eur, N. B. 243 801 Eur, V. M. 1 252 256,97 Eur finansiniai reikalavimai ir nepatvirtintas UAB Medicinos banko 657 089,07 Eur finansinis reikalavimas, ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Dėl nurodytos bylos dalies Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymo dalis tenkinta iš dalies – teismas nutarė patvirtinti A. I. bankroto byloje pirmos eilės kreditorės A. I. 10 118,49 Eur finansinį reikalavimą, antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus: UAB Medicinos banko 1 110 604,73 Eur; R. S. 1 920 470,24 Eur; A. D.-K. 27 224,28 Eur; N. B. 243 801 Eur; V. M. 1 252 256,97 Eur; bei nepatvirtinti UAB Medicinos banko 11 416,30 Eur finansinio reikalavimo.

9. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi panaikinta tik Plungės apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties dalis dėl kreditorių UAB Medicinos banko, R. S., A. D.-K., N. B., A. I., V. M. patvirtintų finansinių reikalavimų ir UAB Medicinos banko nepatvirtintų finansinių reikalavimų, šią bylos dalį pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo iš naujo.

10. Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuri aktuali ir fizinių asmenų bankroto bylose, išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328/2012">3K-7-328/2012</a>; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-630/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-630/2012">3K-3-630/2012</a>).

11. Kreditorius UAB Medicinos bankas prieštaravo dėl N. B., V. M., R. S., A. D.-K., A. I. finansinių reikalavimų, prašydamas jų netvirtinti. Bankrutuojantis asmuo A. I. reiškė abejones dėl kreditoriaus UAB Medicinos banko teisės ginčyti kitų kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje įmonių bankroto bylose (kas yra aktualu ir fizinių asmenų bankroto bylose) yra pasisakęs, kad visi kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą išsakyti savo poziciją dėl kito kreditoriaus pareikšto reikalavimo, skųsti nutartį, kuria patvirtintas kito kreditoriaus reikalavimas, nes nuo to, ar šis reikalavimas bus (nebus) patvirtintas, priklauso kiekvieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimo proporcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328/2012">3K-7-328/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy03NC0zMTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-74-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-74-313/2017">3K-7-74-313/2017</a>). Nurodytų kreditorių finansinius reikalavimus teismas patvirtino remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais priteistos lėšos, taip pat vykdytinomis sutartimis.

12. Dėl kreditoriaus UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo nustatymo – su visu UAB Medicinos banko apskaičiuotu finansiniu reikalavimu nesutiko bankroto administratorius ir bankrutuojantis asmuo A. I., jie prašė taikyti ieškinio senaties terminą prašomiems priteisti delspinigiams bei reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti. Be to, A. I. nurodė, kad 0,1 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną yra per dideli, todėl prašė juos mažinti iki įprastų 0,02 proc.

13. Teismas nurodė, kad reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: šis terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Netgi suėjus ieškinio senaties terminui kreditoriaus teisė apginti pažeistą teisę teisme neišnyksta, nes ieškinio senatį teismas taiko tik reikalaujant šaliai, o nustatęs, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, o pažeistoji teisė turi būti ginama – atnaujina praleistą terminą (CK 1.126, 1.131 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2010">3K-3-335/2010</a>; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM4LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-138-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-138-684/2018">e3K-3-138-684/2018</a>; kt.).

14. Kreditorius UAB Medicinos bankas pripažino, kad pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį ir pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį išieškotinus delspinigius yra skaičiavęs už ilgesnį laikotarpį nei 6 mėnesius, t. y. pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį delspinigiai apskaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. sausio 15 d., o pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį delspinigiai apskaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. sausio 15 d., todėl prašo atnaujinti galimai pasibaigusį senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, prašymą motyvuodamas tuo, kad tarp šalių ilgą laiką – nuo 2010 m. birželio mėn. iki galutinio kredito grąžinimo termino pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį suėjimo (2011 m. birželio 1 d.) – vykdė derybas dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, tačiau nepavykus susitarti dėl kredito sutarčių pakeitimo ir suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui banko valdyba 2011 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininko. Vykdant šį nutarimą, buvo parengti ir pateikti teismui 2011 m. liepos 14 d. pareiškimai dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto. Be to, UAB Medicinos bankas nurodė, kad su A. I. delspinigių dydis, jų skaičiavimo tvarka buvo individualiai aptarti ir įtraukti į kredito sutartis, o 0,1 proc. delspinigių dydis teismų praktikoje nėra pripažintas kaip aiškiai per didelės netesybos.

15. Pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį (6.3.2 punktas), ir pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį (2.9 punktas) šalys buvo sutarusios dėl 0,1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško skolos sumokėjimo. Į UAB Medicinos banko pareikštą finansinį reikalavimą įeina ir 151 047,72 Eur delspinigių. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d, nutartimi, be kita ko, yra patvirtintas ir UAB Medicinos banko reikalavimas iš A. I. išieškoti 151 047,72 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismo tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi skolininkas turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMyLTIxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-332-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-332-219/2017">e3K-3-332-219/2017</a>).

17. A. I. nei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d. nutarties Nr. 3691V/2011, nei delspinigių dydžio ir termino, už kuriuos jie skaičiuojami, neginčijo, savarankiško ieškinio dėl senaties terminų taikymo nereiškė (byloje tokių duomenų nėra). Reikalavimą sumažinti iš jo išieškomus delspinigius, taikant senatį, pareiškė tik jam iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje, sprendžiant klausimą dėl kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų tvirtinimo. Šis pareiškėjo ilgai trukęs (daugiau nei penkerius metus) neveikimas teismo įvertintas kaip nepateisinamas ir laikytinas nesąžiningu kitos sutarties šalies atžvilgiu. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d. nutartis Nr. 3691V/2011 yra galiojanti, todėl vykdytina, ja patvirtintas UAB Medicinos banko reikalavimas iš A. I. išieškoti 151 047,72 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių šioje byloje nekvestionuotinas.

18. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nė vienos kredito sutarčių sąlygų A. I. neginčijo, todėl sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Kredito suma, paskirtis, palūkanų norma, terminas, delspinigiai ir kitos sąlygos yra individualiai aptarti ir šalių atskirai susitarti. Kadangi delspinigių dydis buvo šalių abipusiškai išreikšta valia susitartas ir įtvirtintas sutartyje ir sutartyje nėra susitarta dėl išlygų, taip pat dėl kitokių nuostatų, kuriomis galėtų būti mažinamas delspinigių dydis, iš kredito sutarties kylančio pagrindo mažinti delspinigių dydį nėra, o pati sąlyga dėl delspinigių dydžio nustatymo negali būti pripažinta nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-358/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-358/2005">3K-3-358/2005</a>).

19. Teismų praktikoje nėra nustatyta, kad delspinigių dydis, viršijantis 0,02 proc., visais atvejais laikytinas nepagrįstai dideliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad netesybų mažinimas iki minimalių įstatyme įtvirtintų nuostolių dydžio (0,02 proc.) gali be pagrindo paneigti šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pažeisti protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-386/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-386/2010">3K-3-386/2010</a>). 0,1 proc. delspinigių dydis kasacinio teismo praktikoje yra pripažintas pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-236/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-236/2014">3K-3-236/2014</a>). Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nelaikytinas praleistu (atnaujintinas) ir delspinigiai nėra neprotingai dideli, todėl neturi būti mažinami šiais pagrindais.

20. Bankroto administratorius ginčijo banko finansinio reikalavimo dalį dėl palūkanų: pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį – 330 801,40 Eur, pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį – 160 067,52 Eur, bei kitų 15 172,43 Eur išlaidų, argumentuodamas tuo, kad bankas nepateikė palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo pagrindimo, nėra aišku, ar nebuvo taikyta dviguba atsakomybė skolininkui. Bankrutuojantis fizinis asmuo A. I. taip pat ginčijo banko finansinį reikalavimą dėl palūkanų, nurodydamas, kad iš banko pateiktų palūkanų skaičiavimo lentelių akivaizdu, jog banko pareiškime nurodytą palūkanų sumą, be pelno ir procesinių palūkanų, sudaro ir kompensuojamosios pagal savo prasmę palūkanos (vadinamos padidintomis palūkanomis nuo pradelsto kredito likučio).

21. Kredito sutarčių 2.2 punkte buvo sutartos palūkanos: pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį nustatoma kintamoji palūkanų norma, susidedanti iš vienerių metų LIBOR ir banko skolinimo ir pelno maržos. 2008 m. gruodžio 12 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad nuo sutarties pasirašymo dienos šešiems mėnesiams nustatyta 7,5 proc. dydžio palūkanų norma, kuri keičiama kas šešis mėnesius, šešiems mėnesiams į priekį, imant vienerių metų LIBOR ir pridedant 6,13 proc. maržą; pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį nustatoma kintamoji palūkanų norma, susidedanti iš vienerių metų LIBOR ar VILIBOR ir banko skolinimo ir pelno maržos. 2008 m. liepos 3 d. papildomo susitarimo Nr. 5 prie 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad nustatoma 12 proc. dydžio palūkanų norma, kuri keičiama kas šešis mėnesius, šešiems mėnesiams į priekį, imant vienerių metų LIBOR ar VILIBOR ir pridedant 6,57 proc. maržą. 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutarties 4.5 punktu bei 2006 m. rugsėjo 13 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutarties 4.8 punktu šalys susitarė, jog kredito gavėjui pažeidus sutartyje nustatytą kredito ar jo dalies grąžinimo terminą, bankas įgyja teisę nuo pažeidimo iki įsiskolinimo dienos skaičiuoti, o kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 1 procentu didesnę metinę palūkanų normą už laiku nesumokėtą sumą.

22. Šalys ne kartą derino ir keitė pagrindinių kredito sutarčių sąlygas, nustatydamos palūkanų dydžius ir mokėjimo sąlygas bei tvarką. Iš tarp A. I. bei UAB Medicinos banko sudarytų kredito sutarčių bei vėlesnių jų pakeitimų matyti, kad buvo susitarta dėl palūkanų tiek už naudojimąsi pinigais, tiek dėl palūkanų už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.

23. Teismas iš dalies sutiko su suinteresuotu asmeniu A. I., kad kreditorius, reikalaudamas ir delspinigių, ir padidintų palūkanų, jam taiko dvigubą atsakomybę.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku gali nustatyti ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas, ir toks susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tačiau kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Todėl kai už termino grąžinti kreditą praleidimą kreditoriaus patirti nuostoliai kompensuojami skaičiuojant padidintas palūkanas, būtent papildomas netesybų (delspinigių) skaičiavimas už kompensuojamąsias palūkanas reikštų dvigubą netesybų taikymą.

25. 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutarties 2.9 punktu susitarta dėl 0,1 proc. delspinigių, kurie pagal 6.4.2 punktą mokami nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško skolos sumokėjimo bankui dienos. Tokią pareigą pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį nustatė 6.3.2 punktas. Iš kreditoriaus skaičiavimų ir jo paaiškinimų matyti, kad delspinigiai nuo padidintų palūkanų buvo skaičiuojami ir jie atsispindi 3.3 punkte. Taigi A. I. buvo taikyta dviguba atsakomybė. Prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys kredito sutartimis susitarė ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl mažesnioji suma turi būti įskaitoma į didesniąją. Kreditorius reikalavimą priteisti delspinigius yra pareiškęs tik pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį. Pagal šią sutartį nuo padidintų palūkanų yra apskaičiuota 2847,91 Eur delspinigių, jie įtraukti į bendrą reikalaujamų patvirtinti delspinigių sumą. Vadinasi, finansinio reikalavimo pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį prašoma patvirtinti delspinigių suma mažintina 2847,91 Eur ir sudaro 148 199,81 Eur (151 047,72 Eur – 2847,91 Eur = 148 199,81 Eur).

26. UAB Medicinos bankas A. I. bankroto byloje pareiškė iš viso 1 122 021,03 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą taip pat ir pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Nr. 3690V/2011, ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartimi Nr. 3691V/2011 patenkintus UAB Medicinos banko reikalavimus (dėl jų dalies, kuri liko nepatenkinta realizavus įkeistus turto objektus). Iš kreditoriaus pateiktų skaičiavimų matyti skolų pagal 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartis detalus apskaičiavimas ir įsipareigojimų dengimai, įskaitant ir iš įkeisto turto realizavimo pajamų. Teismo vertinimu, kreditorius pareikštą finansinį reikalavimą dėl palūkanų ir netesybų skaičiavimo pagrindė 2017 m. gegužės 25 d. pateiktais dokumentais ir skaičiavimais. A. I., nesutikdamas su antstolių atliekamais vykdymo veiksmais, išieškant kreditoriaus UAB Medicinos banko naudai iš hipoteka įkeisto turto, galėjo juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytus terminus, tačiau to nedarė.

27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš skolininko A. I. UAB Medicinos banko naudai teismo procesiniais sprendimais priteistas mažesnis bylinėjimosi išlaidų dydis, nei kreditorius prašė patvirtinti, ir kreditoriui nepateikus bankroto administratoriui bei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui aiškių ir visas finansiniame reikalavime išdėstytas kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo dalį dėl 15 172,43 Eur kitų išlaidų (bylinėjimosi, priverstinio išieškojimo, turto draudimo, saugojimo ir išlaikymo, turto vertinimo ir kitų išlaidų) teismas sumažino iki įrodytos ir bankroto administratoriaus neginčytos sumos – 6603,99 Eur.

28. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas nutartyje sprendė patvirtinti UAB Medicinos banko 1 110 604,73 Eur finansinį reikalavimą ir netvirtinti banko finansinio reikalavimo dėl 11 416,30 Eur sumos (FABĮ 23 straipsnio 2 ir 6 dalys).

29. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą pagal suinteresuoto asmens A. I. ir kreditoriaus UAB Medicinos banko atskiruosius skundus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis pakeista ir bankrutuojančio A. I. antros eilės kreditoriaus UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas nuo 1 110 604,73 Eur padidintas iki 1 122 021,03 Eur, kita Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis palikta nepakeista.

30. Dėl UAB „Medicinos bankas“ atskirojo skundo – jame nurodyta ir tai, kad teismas nepagrįstai nepatvirtino UAB Medicinos banko 2847,91 Eur finansinio reikalavimo dalies ir nepagrįstai šią banko reikalaujamą sumą kvalifikavo kaip kompensuojamąsias palūkanas, kurios negali būti skaičiuojamos kartu su netesybomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sutartyje nustatyti delspinigiai atlieka kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl skolininko prievolės pažeidimo (nevykdymo laiku), kompensuojamąją funkciją. Tuo tarpu palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio, t. y. palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (dar vadinamos pelno palūkanomis – tai atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

31. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB Medicinos bankas taikė skolininkui dvigubą civilinę atsakomybę, ir dėl to finansinio reikalavimo pagal šią kredito sutartį dalį dėl delspinigių išieškojimo sumažino 2847,91 Eur suma, t. y. iki 148 199,81 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko.

32. Iš byloje esančio A. I. skolos pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį apskaičiavimo 3.3 punkto matyti, kad skolininkui, be kita ko, buvo apskaičiuota 2847,91 Eur delspinigių nuo minėto apskaičiavimo 2.2 punkte nurodytų padidintų palūkanų, apskaičiuotų nuo pradelsto grąžinti kredito likučio. Iš byloje esančių UAB Medicinos banko paaiškinimų matyti, kad skaičiavimo lentelės 2.2 punkte nurodytos padidintos palūkanos pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį skolininkui buvo skaičiuojamos šios sutarties 2.2, 4.3 ir 4.5 punktų pagrindu. Minėtos kredito sutarties 2.2 punktas nustato, kad metinė palūkanų norma yra kintamoji, ją sudaro vienerių metų LIBOR ir banko skolinimo rizikos ir pelno maržos. Pagal sutarties 4.3 punktą šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos kiekvieną dieną už faktiškai paimtą kredito lėšų dalį iki visiško skolos sumokėjimo bankui dienos. Sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad jei kredito gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytą kredito ar jo dalies grąžinimo terminą, bankas įgyja teisę nuo pažeidimo iki įsiskolinimo sumokėjimo dienos skaičiuoti, o kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 1 proc. didesnę metinių palūkanų normą už laiku nesumokėtą sumą.

33. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad įsipareigojimų pagal kredito sutartį pažeidimas reiškia ne tik nuostolių atsiradimą kreditoriui, bet kartu lemia ir padidėjusią kreditoriaus riziką, susijusią su pinigų skolinimu bei jų grąžinimu. Dėl šios priežasties kredito sutartyje esantis susitarimas dėl didesnės palūkanų normos taikymo netinkamo skolininko įsipareigojimų vykdymo atveju yra logiškas bei leidžia kompensuoti padidėjusią kreditoriaus riziką dėl galimo skolos negrąžinimo. Įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, todėl šalys gali iš anksto sutartyje susitarti dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos įvykus juridiniam faktui – sutarties pažeidimui. Nors 1 proc. padidintų palūkanų skaičiavimas pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutarties 4.5 punktą siejamas su įsipareigojimų pagal kredito sutartį pažeidimu, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia šių palūkanų kvalifikuoti kaip kompensuojamųjų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju kredito sutarties 4.5 punkte nustatytos palūkanos kvalifikuotinos ne kaip kompensuojamąją, bet mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurios gali būti taikomos kartu su sutartyje nustatytomis netesybomis. Todėl 2847,91 Eur palūkanų sumą apeliacinės instancijos teismas įtraukė į tvirtinamą finansinį reikalavimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendė patvirtinti UAB Medicinos banko 8568,44 Eur finansinio reikalavimo dalį dėl kitų banko patirtų išlaidų atlyginimo, nes ši išlaidų dalis buvo pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. UAB Medicinos bankas kartu su 2017 m. balandžio 20 d. prašymu pateikė sąskaitų išrašus, kuriuose nurodytos banko patirtų išlaidų rūšys, dydžiai, lėšų gavėjai, išlaidas patvirtinančių sąskaitų faktūrų datos, numeriai ir kita informacija. Nei bankrutuojantis asmuo, nei bankroto administratorius nenuginčijo kreditoriaus pateiktų rašytinių įrodymų dėl šios rūšies išlaidų, todėl negalima daryti išvados, kad šios išlaidos realiai nebuvo patirtos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas kreditoriaus UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą padidino iš viso nuo 1 110 604,73 Eur iki 1 122 021,03 Eur.

35. Dėl suinteresuoto asmens A. I. atskirojo skundo – jis nesutiko su banko reikalaujamu delspinigių dydžiu ir prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų, kurios yra apskaičiuotos už ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, tačiau tokį prašymą apeliacinės instancijos teismas vertino kaip nepagrįstą.

36. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismo tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir pagal hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM4LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-138-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-138-684/2018">e3K-3-138-684/2018</a>).

37. UAB Medicinos banko bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pareikšto reikalavimo dalį sudaro 151 047,72 Eur delspinigiai pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį. Delspinigių išieškojimas iš skolininko buvo pradėtas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d. nutarties pagrindu, kuria nutarta UAB Medicinos banko naudai iš A. I. išieškoti 595 150,41 Eur negrąžinto kredito, 124 410,23 Eur palūkanų, 151 047,72 Eur delspinigių bei kitas nutartyje nurodytas sumas. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad hipotekos teisėjui priėmus 2012 m. sausio 2 d. nutartį dėl 151 047,72 Eur delspinigių išieškojimo ir pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto, skolininkas A. I. būtų ginčijęs banko reikalavimą dėl netesybų dydžio ir pareiškęs reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo. Kadangi ieškinio senaties terminas gali būti taikomas tik ginčo šalies prašymu, nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d. nutarties priėmimo skolininkas nesiėmė aktyvių veiksmų šiuo pagrindu ginčyti banko reikalaujamą delspinigių dydį, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį UAB Medicinos banko reikalavimui dėl 151 047,72 Eur delspinigių išieškojimo.

38. Skolininkas atskirajame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog bankas nepagrįstai reikalauja ir netesybų (delspinigių), ir kompensuojamųjų palūkanų, tačiau nepagrįstai šias sumas patvirtino kaip finansinį reikalavimą. Skolininko teigimu, banko finansinis reikalavimas dėl 160 067,52 Eur palūkanų pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį ir 330 801,40 Eur palūkanų pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį reiškia dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Šiuos skundo teiginius apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino kaip nepagrįstus.

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-916/2016">e3K-3-153-916/2016</a>).

40. Iš byloje pateikto palūkanų apskaičiavimo matyti, kad palūkanos skolininkui buvo apskaičiuotos taikant kredito sutartyse ir jų pakeitimuose nustatytas palūkanų normas. UAB Medicinos banko reikalavimas dėl 160 067,52 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį bei 330 801,40 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį apeliacinės instancijos teismo įvertintas kaip reikalavimas sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas už skolininko naudojimąsi skolintais pinigais. Kadangi pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimas kartu su netesybomis nėra draudžiamas, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su skolininko teigimu, kad jam buvo taikoma dviguba civilinė atsakomybė.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su skolininko atskirojo skundo argumentu, kad kredito sutartyse buvo nustatytos nepagrįstai didelės netesybos, t. y. 0,1 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015).

43. Pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį bankas A. I. apskaičiavo sumokėti 151 047,72 Eur delspinigių. Dėl netinkamo skolininko įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį vykdymo bankui nebuvo grąžinta 292 695,92 Eur kredito, nesumokėta 330 801,40 Eur palūkanų, patirta 7710,89 Eur išlaidų už advokato paslaugas, 2830,47 Eur išlaidų už antstolio paslaugas, 9751,40 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, 420,54 Eur išlaidų dėl turto vertinimo, 233,55 Eur kitų išlaidų. Prievolės pažeidimas šiuo atveju lėmė itin didelių nuostolių atsiradimą kreditoriui, todėl kredito sutartyje nustatytas ir apskaičiuotas delspinigių dydis pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra neprotingai didelis.

44. Kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo pagrįstas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d. nutartimi, kuria, be kita ko, nutarta UAB Medicinos banko naudai iš A. I. išieškoti 151 047,72 Eur delspinigių. Po to, kai buvo priimta hipotekos teisėjo nutartis pradėti skolos pagal kredito sutartį priverstinį išieškojimą, skolininkas neginčijo delspinigių dydžio, iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nereiškė jokių su tuo susijusių reikalavimų.

45. Kreditorius UAB Medicinos bankas šioje fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė reikalavimo dėl delspinigių išieškojimo iš skolininko pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad netesybos pagal šią kredito sutartį buvo padengtos pardavus įkeistą turtą. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau sumokėtos. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartyje nustatyto netesybų dydžio pagrįstumo ir šiuo pagrindu atsisakyti tvirtinti UAB Medicinos banko reikalavimą dėl delspinigių išieškojimo.

46. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ar dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis).

47. CK 6.64 straipsnio nuostatoms taikyti yra būtina nustatyti kreditoriaus prievolės pažeidimo faktą. Iš UAB Medicinos banko procesiniuose dokumentuose esančių paaiškinimų matyti, kad turto vertinimą atliko nepriklausomas turto vertintojas, o turto vertinimo ataskaitas pateikė pats skolininkas. Priverstine tvarka realizavus įkeistą turtą, skolininkas neginčijo turto pardavimo kainos ir šiuo pagrindu nekėlė turto perleidimo teisėtumo klausimo. Kadangi šioje byloje nebuvo įrodyti jokie neteisėti kreditoriaus UAB Medicinos banko veiksmai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.64 straipsnio 2 dalies nuostatų ir atleisti skolininką nuo prievolės dalies vykdymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

48. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. I. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojančio A. I. antros eilės kreditoriaus UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas buvo padidintas nuo 1 110 604,73 Eur iki 1 122 021,03 Eur, taip pat panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas A. I. antros eilės kreditoriaus UAB Medicinos banko 1 110 604,73 Eur finansinis reikalavimas, ir UAB Medicinos banko 2017 m. balandžio 20 d. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atmesti, o kitas skundžiamų nutarčių dalis palikti nepakeistas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

48.1. Teismai neįvertino Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. gegužės 16 d. nutarimo (šiuo nutarimu buvo atmestas UAB Medicinos banko skundas dėl atsisakymo A. I. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą), kuriame nurodyta, kad „UAB Medicinos bankas savo naudai iš A. I. 2017 m. kovo 21 dienos duomenimis jau yra gavęs 917 974,20 Eur. Tuo tarpu išduoto kredito suma pagal abi kredito sutartis siekia 909 101 Eur sumą“. Bankas yra apskaičiavęs dar 1 122 021,03 Eur skolos (tokio dydžio finansinis reikalavimas yra pateiktas tvirtinti nagrinėjamoje byloje). Bankas yra apskaičiavęs, kad už suteiktą 909 101 Eur kredito sumą jis turėtų atgauti iš viso 2 039 995,23 Eur. Tai leidžia suabejoti, ar tokie banko lūkesčiai yra teisėti, t. y. ar tokį skolos dydį nulemia kredito sutartimis prisiimti bankrutuojančio asmens įsipareigojimai, bet ne banko vienašališkai atliekami nepagrįsti skaičiavimai.

48.2. Suinteresuotas asmuo byloje 2017 m. gegužės 22 d. prieštaravimuose dėl banko finansinio reikalavimo ir 2018 m. rugsėjo 19 d. atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė išsamius argumentus, susijusius su nepagrįstais banko skaičiavimais, – delspinigius skaičiuojant už kelis kartus ilgesnį laikotarpį nei 6 mėnesių senaties terminas; už tą patį laikotarpį skaičiuojant ir kompensuojamąsias (padidintas) palūkanas, ir delspinigius; už tą patį laikotarpį skaičiuojant ir procesines, ir kompensuojamąsias palūkanas. Be to, taip nepagrįstai apskaičiuotos didelės netesybų sumos buvo padengtos hipotekos procese už realizuotą turtą gautomis lėšomis, dėl to bendras skolos dydis sumažėjo gerokai mažiau, nei turėjo būti sumažintas. Galiausiai dėl to toliau skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuojamos nuo didesnio skolos dydžio, nei jis faktiškai buvo, kas taip pat nepagrįstai padidino galutinį skolos dydį. Šie argumentai skundžiamuose teismo sprendimuose iš esmės liko neįvertinti, tačiau būtent jie paaiškina, kaip bankas vienašališkai padidino skolos dydį tokia apimtimi, kad grąžintina suma už suteiktus kreditus tapo daugiau nei dvigubai didesnė, nei suteiktų kreditų suma.

48.3. Banko pareikštas finansinis reikalavimas apskaičiuotas taikant dvigubą civilinę atsakomybę – už tą patį laikotarpį skaičiuojant tiek kredito sutartyse už mokėjimo termino praleidimą nustatytas padidintas palūkanas, tiek delspinigius. Ginčas kilo dėl padidintų palūkanų kvalifikavimo kaip kompensuojamųjų ar mokėjimo palūkanų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl banko apskaičiuotų padidintų palūkanų vertinimo kaip kompensuojamųjų, tačiau teisines pasekmes pritaikė tik vienai iš kredito sutarčių, to niekaip nemotyvuodamas ir taip pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas padidintas palūkanas nepagrįstai įvertino kaip pelno (mokėjimo) palūkanas, remdamasis vien tuo, kad tokios palūkanos nustatytos šalių sudarytose sutartyse, taip nukrypdamas nuo suformuotos kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje konstatuota, jog kredito sutartyje už mokėjimo termino praleidimą nustatytos padidintos palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-719/2002; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

48.4. Iš banko pateiktų skolų apskaičiavimo lentelių (banko į bylą pateiktos 2017 m. gegužės 25 d.) matyti dar daugiau – kad nagrinėjamu atveju A. I. ne tik nepagrįstai buvo apskaičiuoti ir delspinigiai, ir kompensuojamosios palūkanos (skaičiuojant kartu už tą patį laikotarpį), bet apskaičiuoti dar ir delspinigiai nuo šių kompensuojamųjų (padidintų) palūkanų (skolos apskaičiavimo lentelės 3.3 punktas). Netinkamai kvalifikuodamas padidintas palūkanas kaip mokėjimo palūkanas, teismas kartu nukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos, draudžiančios priteisti kompensuojamąsias palūkanas kartu su netesybomis bei reikalaujančios jas įskaityti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156-687/2015">3K-3-156-687/2015</a>; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-916/2016">e3K-3-153-916/2016</a>; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ3LTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-147-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-147-690/2018">e3K-3-147-690/2018</a> ir kt.; 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).

48.5. Pareikštu finansiniu reikalavimu bankas siekia dvigubos bankrutuojančio asmens civilinės atsakomybės taikymo ne tik iki kredito sutartyse nustatyto kreditų grąžinimo termino (2005 m. kredito grąžinimo terminas baigėsi 2010 m. liepos 3 d., 2008 m. kredito – 2011 m. birželio 1 d.) bei iki kreipimosi į hipotekos teisėją, bet ir skaičiuodamas kartu procesines bei kompensuojamąsias (padidintas) palūkanas už visą tolesnį laikotarpį iki bankroto bylos A. I. iškėlimo. Pasibaigus kredito sutarties terminui kreditoriaus reikalavimas mokėti palūkanas iki visiško skolos grąžinimo yra reikalavimas taikyti skolininkui civilinę atsakomybę už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, todėl taikytinas dvigubos civilinės atsakomybės draudimas, t. y. draudimas taikyti kartu kompensuojamąsias bei procesines palūkanas (pastarosios kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstamos kompensuojamosiomis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>) taikytinas ir banko reikalavimams dėl palūkanų mokėjimo pasibaigus kredito sutartyse nustatytiems kreditų gražinimo terminams. Tačiau skundžiamose nutartyse teismai patvirtino banko finansinį reikalavimą ir dėl tos dalies, kuria nuo 2011 m. procesinės palūkanos skaičiuojamos kartu su kredito sutartyse iki jų pasibaigimo dienos nustatytomis kompensuojamosiomis palūkanomis.

48.6. Po 2011 m. bankas skaičiavo kredito sutartyse nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad kredito sutartimis buvo nustatytos kintamosios palūkanos ir kad nuo 2015 m. fiksuojama neigiama (tiek LIBOR, tiek EURIBOR) tarpbankinių palūkanų norma (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todėl be jokio pagrindo nuo 2011 m. skaičiuoja net 7,79 proc. (skolos pagal 2005 m. kredito sutartį apskaičiavimo lentelė) bei 7,685 proc. (skolos pagal 2008 m. kredito sutartį apskaičiavimo lentelė) kompensuojamąsias palūkanos (greta to, dar skaičiavo ir 5 proc. procesines palūkanas).

48.7. Skundžiamose nutartyse teismai nevertino bankrutuojančio asmens atsikirtimų dėl dvigubos civilinės atsakomybės taikymo ir tuo aspektu, kad: kompensuojamosios (padidintos) palūkanos buvo skaičiuojamos kartu su kompensuojamosiomis (procesinėmis) palūkanomis už tą patį laikotarpį po hipotekos teisėjo nutarčių priėmimo. Iš skolos pagal 2005 m. kredito sutartį apskaičiavimo lentelių 2.2 ir 3.1 punktų matyti, kad už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. kovo 21 d. A I. buvo skaičiuojami delspinigiai ir kompensuojamosios (padidintos) palūkanos (apskaičiuota virš 127 920 Eur vien tik delspinigių). Tas pats pasakytina ir apie 2008 m. kredito sutartį – lentelės 2.2 ir 3.1 punktai patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. A. I. buvo skaičiuojami delspinigiai ir kompensuojamosios (padidintos) palūkanos (apskaičiuota virš 127 945 Eur vien tik delspinigių). Po hipotekos teisėjo nutarčių priėmimo, nuo 2011 m. už tuos pačius laikotarpius bankas skaičiavo kartu kompensuojamąsias (padidintas) bei kompensuojamąsias (procesines) palūkanas. Tokių palūkanų pareikštame finansiniame reikalavime iš viso apskaičiuota virš 490 867 Eur (banko pateiktų skolų pagal abi kredito sutartis apskaičiavimo lentelių, byloje pateiktų 2017 m. gegužės 25 d., 2.2, 2.3 punktai). Nurodyto dvigubo netesybų skaičiavimo taikymas turėjo esminę įtaką nustatant faktinį skolos dydį, todėl atitinkamų skolininko atsikirtimų dėl dvigubos civilinės atsakomybės taikymo netinkamas įvertinimas nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą ir banko nepagrįsto finansinio reikalavimo patvirtinimą.

48.8. Bankrutuojantis asmuo byloje prašė taikyti ieškinio senatį delspinigiams bei mažinti delspinigių dydį. Bankas A. I. delspinigius už prievolės laiku neįvykdymą skaičiavo už gerokai ilgesnį laikotarpį nei šeši mėnesiai (pvz., pagal 2008 m. kredito sutartį delspinigiai skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d., t. y. beveik už 20 mėnesių). Iš viso pagal 2005 m. kredito sutartį apskaičiuota ir padengta iš pajamų, gautų realizavus hipoteka įkeistą turtą, 146 523,61 Eur delspinigių (būtent tokia delspinigių suma nurodoma Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje Nr. 3690V/2011, o banko pateiktuose skolos skaičiavimuose pagal 2005 m. kredito sutartį delspinigių suma jau nurodoma - „0“, kas reiškia, jog ji buvo dengiama realizavus hipoteka įkeistą turtą).

48.9. Tai, kad delspinigiams taikomo ieškinio senaties termino pažeidimas yra pagrindas perskaičiuoti skolos dydį net ir tuo atveju, jei delspinigių sumos jau buvo padengtos realizuojant hipoteka įkeistą turtą, patvirtina kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-719/2002). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003 perskaičiuotos paskolos davėjo (banko) nepagrįstai apskaičiuotos ir jau sumokėtos sumos buvo priteistos kaip be pagrindo įgytas turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAtNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290-611/2017">3K-3-290-611/2017</a> taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai vykdymo procedūros pagal hipotekos teisėjo nutartį yra pasibaigusios, skolininkas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos dėl nepagrįsto hipotekos kreditoriaus praturtėjimo (išreikalavus jam pagal sutartį nepriklausiusius delspinigius; perdavus daugiau ar didesnės vertės, nei priklauso, turto ir pan.,), turi teisę ginti savo teises įstatyme nustatyta tvarka.

48.10. Byloje kilęs ginčas dėl jau išieškotų delspinigių, kurie buvo nepagrįstai apskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesiai laikotarpį, nebuvo apskritai sprendžiamas (nebuvo nagrinėjamas iš esmės). Dėl šios ginčo dalies yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, bei nukrypimą nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismai neišsprendė bankroto administratoriaus prašymo taikyti delspinigiams ieškinio senatį (teismų motyvai, kad skolininkas ilgą laiką hipotekos nutarčių neginčijo, netaikytini bankroto administratoriui, kuris banko pareikštą finansinį reikalavimą ginčijo remdamasis FABĮ 23 straipsnio 2 dalimi), teismai nepateikė dėl to jokių motyvų, o tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus laikytina absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais bei CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimu.

48.11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2013 konstatavo, kad bylą nagrinėjantis teismas turi siekti, jog kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, ir kad teismas turi teisę ir pareigą spręsti ginčą dėl finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo, nepaisydamas hipotekos nutarties. Šiuo išaiškinimu remiantis darytina išvada, kad banko finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio vertinimas bankroto byloje, nepaisant anksčiau priimtų hipotekos nutarčių, ne tik galimas, bet ir būtinas, todėl skundžiamose nutartyse nepagrįstai konstatuota, jog bankrutuojantis asmuo skolos dydį (delspinigius) turėjo ginčyti ne bankroto byloje.

48.12. Teismai netenkino ir kito A. I. prašymo – sumažinti netesybų (delspinigių) dydį nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. Pagal 2008 m. kredito sutartį bankas A. I. apskaičiavo 151 047,72 Eur delspinigių (kas sudaro 51,61 proc. negrąžinto kredito (292 695,92 Eur)), o pagal 2005 m. kredito sutartį buvo apskaičiuota ir padengta iš pajamų, gautų realizavus hipoteka įkeistą turtą, 146 523,61 Eur delspinigių (kas sudaro 88,46 proc. negrąžinto kredito (165 632,05 Eur)); CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad negali būti mažinamos jau sumokėtos netesybos. Tačiau ši teisės norma taikoma tik tuo atveju, jeigu netesybos sumokėtos geruoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005).

48.13. A. I. nepagrįstai buvo apskaičiuoti ir delspinigiai, ir kompensuojamosios (padidintos) palūkanos (kartu už tą patį laikotarpį); už tą patį laikotarpį buvo apskaičiuoti dar ir delspinigiai nuo kompensuojamųjų (padidintų) palūkanų (skolos apskaičiavimo lentelės 3.3 punktas); ikiteisminiame tyrime priimtu Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu tirtos kredito sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybės, o šioje byloje šių aplinkybių, taip pat banko prisiimtos rizikos ir lūkesčių vertinimas nebuvo atliktas.

48.14. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija mažinti netesybas ir savarankiškai, remiantis šalių pateiktais įrodymais, nustatyti protingą jų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis Nr. 3K-3- 446/2013). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismai apsiribojo paminėdami sutarties laisvės principą ir formaliai konstatavo, kad 0,1 proc. delspinigiai nėra neprotingi, tačiau visiškai nevertino individualių ginčo aplinkybių.

48.15. Teismai nevertino aplinkybių, susijusių su banko rizikos prisiėmimu sudarant kredito sutartį. Bankas vertino skolininko kreditavimo riziką neatsakingai, apsiribodamas tik hipoteka įkeisto turto verte ir nepaisydamas turimų duomenų, kad kredito gavėjo pajamos jau nuo 2005 m. nėra pakankamos kredito sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Bankas negalėjo nežinoti apie artėjantį nekilnojamojo turto kainų kritimą, todėl privalėjo į tai atsižvelgti, kartu – ir į skolininko kreditavimo istoriją, vertindamas išduodamo kredito grąžinimo riziką ir skolos išieškojimo iš įkeisto turto galimybes.

48.16. 2017 m. gegužės 22 d. prieštaravimuose bankrutuojantis asmuo teikė prašymą sumažinti palūkanų dydį ta dalimi, kuri atitinka skirtumą tarp įkeisto turto vertės, nustatytos sudarant 2008 m. kredito sutartį (955 746,06 Eur), ir kainos, už kurią hipoteka įkeistas turtas buvo realizuotas (436 246,52 Eur), t. y. prašė sumažinti pagal 2008 m. kredito sutartį apskaičiuotų palūkanų dydį 259 749,77 Eur suma (1/2 x (955 746,06 Eur – 436 246,52 Eur)).

48.17. Bankrutuojantis asmuo A. I. pritaria bankroto administratoriaus reikalavimui netvirtinti banko finansinio reikalavimo dėl kitų išlaidų (žyminio mokesčio, advokato išlaidų, priverstinio išieškojimo išlaidų, turto draudimo, saugojimo ir išlaikymo išlaidų ir kitų banko patirtų išlaidų), t. y. dėl 15 172,43 Eur. Pirmosios instancijos teismas padarė faktais ir teisės normomis pagrįstą išvadą, kad bankas nepateikė bankroto administratoriui bei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui aiškių ir visas finansiniame reikalavime išdėstytas kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl pagrįstai šią banko finansinio reikalavimo dalį (žyminį mokestį, advokato išlaidas, turto vertinimo išlaidas) sumažino iki 6603,99 Eur, t. y. patvirtino į banko pareikštą finansinį reikalavimą įtrauktas kitose bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokia apimtimi, kokia jos buvo pripažintos pagrįstomis teismų sprendimais, priimtais tose bylose, kuriose tokios išlaidos ir buvo patirtos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad priteistinos visos banko sąskaitų išrašuose atsispindinčios išlaidos, tarp jų ir tos, kurias jau yra įvertinę kaip nepagrįstas anksčiau A. I. ir banko teisminius ginčus nagrinėję teismai, pažeidžia proceso teisės normas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, pagal banko pateiktą sąskaitų išrašų aprašymą galima daryti išvadą, kad: į banko finansinį reikalavimą įtrauktų išlaidų dalis yra bylinėjimosi išlaidos dar neišnagrinėtose bylose, t. y. išlaidos, kurių pagrįstumo klausimas nepriskirtinas spręsti kitam teismui, išskyrus konkretų bylą nagrinėjantį teismą (CPK 93 straipsnis); įtrauktos vertimo į anglų kalbą išlaidos (2015 m. sausio 20 d. mokėjimas), nors toks poreikis skolininkui nežinomas (duomenų apie tai byloje taip pat nėra); bei kitos išlaidos, kurių pagrįstumą bankas grindė tik išrašais iš banko sąskaitų. Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, dėl to apeliacinės instancijos teismas, tvirtindamas visą banko finansinį reikalavimą, pažeidė nurodytą teisės normą.

49. Atsiliepimu į kasacinį skundą UAB Medicinos banko procesinių teisių perėmėja UAB „EDS Invest 2“ prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma:

49.1. Dėl padidintų palūkanų – teismai netaikė dvigubos civilinės atsakomybės. 2005 m. kredito sutarties (2006 m. rugsėjo 13 d. papildomo susitarimo Nr. 2 prie kredito sutarties) 4.8 punkte ir 2008 m. kredito sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad jei kredito gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytą kredito ar jo dalies grąžinimo terminą, bankas įgyja teisę nuo pažeidimo iki skolos sumokėjimo dienos skaičiuoti, o kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 1 proc. didesnę metinę palūkanų normą už laiku nesumokėtą sumą. Sutartinės (pelno) palūkanos atlieka dvi pagrindines funkcijas: 1) atlyginimo už suteiktą paskolą; 2) paskolos davėjo prisiimamos rizikos, kad paskola gali būti negrąžinta, valdymo priemonės. Sutartinės (pelno) palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už suteiktą paskolą, reglamentuotos CK 6.881 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį (palūkanas) už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Padidintos 1 proc. metinės palūkanos atliko padidėjusios skolininko rizikos valdymo ir atlyginimo funkciją.

49.2. UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas, kurį, be kita ko, sudaro ir padidintos (pelno) palūkanos grindžiamas ne tik kredito sutarčių nuostatomis, bet ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Nr. 3690V/2011 bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartimi Nr. 3691V/2011. Pagal šias nutartis hipotekos teisėjas nusprendė UAB Medicinos banko naudai iš skolininko išieškoti skolą (pagal kredito sutartis), kurią, be kita ko, sudarė ir padidintos palūkanos.

49.3. UAB Medicinos bankui kreipiantis į hipotekos teisėją dėl išieškojimo, buvo pateikti ir išsamūs prašomų išieškoti skolos sumų apskaičiavimai, tarp jų buvo prašoma išieškoti padidintas (pelno) palūkanas (skaičiuojamas pagal 2005 m. kredito sutarties 4.8 punktą ir 2008 m. kredito sutarties 4.5 punktą). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, įvertinęs UAB Medicinos banko prašymus, juos nutartimis visiškai tenkino, A. I. nutarčių neginčijo.

49.4. Dėl kintamųjų palūkanų – kasaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo 2015 m. fiksuojama neigiama tarpbankinių palūkanų norma, UAB Medicinos bankas nepagrįstai skaičiavo 7,79 proc. bei 7,685 proc. kompensuojamąsias palūkanas. Su tuo kreditorius nesutinka. Kasacinio skundo argumentai dėl kintamųjų palūkanų negali būti kasacijos dalykas, nes nebuvo keliami ir nagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kintamosios palūkanos buvo nustatytos kredito sutarčių 2.2 punkte. Šios palūkanos, priešingai nei teigia skolininkas, atlieka ne kompensuojamąją funkciją, o mokėjimo, t. y. kredito sutarčių 2.2 punkte nustatytos palūkanos yra atlygis kredito davėjui už kredito gavėjo naudojimąsi kredito pinigais. Šis palūkanų dydis priteistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje Nr. 3690V/2011 ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartyje Nr. 3691V/2011, šios teismo nutartys nebuvo skundžiamos.

49.5. Dėl delspinigių skaičiavimo – priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino skolininko prašymą taikyti 6 mėn. senaties terminą UAB Medicinos banko nurodomiems delspinigiams, bet jo netenkino. Delspinigių suma (146 523,61 Eur) priteista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Nr. 3690V/2011 (nutartis yra galiojanti ir įsiteisėjusi), skolininkas šios teismo nutarties neskundė. Delspinigių suma pagal 2005 m. kredito sutartį (146 523,61 Eur) skolininko UAB Medicinos bankui jau yra sumokėta ir UAB Medicinos bankas finansinio reikalavimo dėl šios delspinigių sumos skolininko bankroto byloje neteikė, t. y. šioje byloje minėti delspinigiai pagal 2005 m. kredito sutartį nėra ginčo dalykas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartis Nr. 3691V/2011 yra galiojanti, todėl vykdytina, ir ja patvirtintas UAB Medicinos banko reikalavimas iš skolininko išieškoti 151 047,72 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių (pagal 2008 m. kredito sutartį), yra pagrįstas. Skolininkas neginčijo UAB Medicinos banko reikalavimo dėl netesybų dydžio ir nepareiškė reikalavimo dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo. Skolininkas reikalavimą sumažinti iš jo išieškomus delspinigius, taikant senatį, pareiškė tik jam iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje, sprendžiant klausimą dėl kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų tvirtinimo. Šis skolininko ilgai trukęs (daugiau nei penkerius metus) neveikimas negali būti pateisinamas ir laikytinas nesąžiningu kitos sutarties šalies atžvilgiu.

49.6. Dėl delspinigių dydžio mažinimo – netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją netinkamai įvykdo.

49.7. Teismai pagrįstai netenkino skolininko prašymų mažinti kredito sutartyje nustatytą delspinigių dydį, nes nėra jokio objektyvaus pagrindo mažinti kredito sutartyse nustatytą 0,1 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc. Skolininkas ir UAB Medicinos bankas laisva valia sudarė kredito sutartis ir įsipareigojo jas tinkamai vykdyti. Per 2005–2008 m. iš viso skolininkui buvo išduota 909 100 Eur kreditų, iš šių jis ne priverstine tvarka per antstolį UAB Medicinos bankui 2005–2011 m. grąžino tik 14 481,59 Eur.

49.8. UAB Medicinos bankas iš skolininko pagal kredito sutartis atgavo apie 770 000 Eur, t. y. mažesnę sumą nei skolininkui suteikta 909 101 Eur kredito suma pagal kredito sutartis. 1 122 021,03 Eur UAB Medicinos banko pareikšto finansinio reikalavimo didžiausią dalį sudaro palūkanos ir delspinigiai, kurių suma visų pirma priklausė nuo paties skolininko veiksmų.

49.9. Dėl kreditoriaus pareigų – CK 6.64 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo. UAB Medicinos bankas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų skolininko atžvilgiu, tarp jų teisės aktų reikalavimų, susijusių su skolininko įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymu. Skolininkas neįrodė, kad prievolių pagal kredito sutartis jis neįvykdė dėl UAB Medicinos banko kaltės, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp UAB Medicinos banko veikimo (neveikimo) pažeidimo ir savo negalėjimo įvykdyti prievolės.

49.10. UAB Medicinos bankas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad skolininkas nustatytais terminais negrąžino skolos pagal kredito sutartis, o skolininko pateiktos užtikrinimo priemonės nuvertėjo arba skolininkas neinvestavo ir taip nepadidino jų rinkos vertės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepakankamų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų taikymas nešalina neteisėtus veiksmus atlikusio asmens civilinės atsakomybės ir nereiškia, kad nukentėjęs asmuo visiškai ar iš dalies kaltas dėl neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>).

49.11. Dėl finansinio reikalavimo dalies atlyginti bylinėjimosi išlaidas – FABĮ nenustato, kad finansinis reikalavimas fizinio asmens bankroto byloje privalo būti pagrįstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl vien ta aplinkybė, jog finansiniame reikalavime nurodytų išlaidų dalis nebuvo priteista iš skolininko, savaime nėra pagrindas tokio finansinio reikalavimo netvirtinti. Prašydamas patvirtinti ginčijamą finansinį reikalavimą UAB Medicinos bankas kartu su 2017 m. balandžio 20 d. prašymu pateikė sąskaitų išrašus, kuriuose nurodytos UAB Medicinos banko patirtų išlaidų rūšys, dydžiai, lėšų gavėjai, išlaidas patvirtinančių sąskaitų faktūrų datos, numeriai ir kita informacija. Nei skolininkas, nei bankroto administratorius nenuginčijo kreditoriaus pateiktų šios rūšies išlaidų rašytinių įrodymų, todėl negalima daryti išvados, jog šios išlaidos realiai nebuvo patirtos (CPK 178 straipsnis).

50. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas bankroto administratorius S. Grigaravičius prašo kasacinį skundą nagrinėti bei teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma:

50.1. Dėl kreditoriaus UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo dydžio bei jo pagrįstumo bankrutuojančiam fiziniam asmeniui A. I. bankroto administratorius jau pasisakė, teikdamas Plungės apylinkės teismui 2017 m. gegužės 8 d. prašymą, 2017 m. gegužės 10 d. raštą ir 2017 m. gegužės 18 d. prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens A. I. kreditorių finansinius reikalavimus.

50.2. Bankroto administratorius laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir teikdamas teismui patvirtinti kreditorių sąrašą, dėl kreditoriaus UAB Medicinos banko 464 931,96 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo ir 657 089,07 Eur dydžio finansinio reikalavimo nepagrįstumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutartyje nustatytų mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų bei įstatyme nustatytų kompensuojamųjų (ikiteisminių ir procesinių) palūkanų, taip pat delspinigių atskyrimo

51. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus.

52. Piniginės prievolės neįvykdymo atveju bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas, susideda iš, pirma, neįvykdytos piniginės prievolės sumos; antra, palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokėjimo, pelno palūkanos, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis); trečia, palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis).

53. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156-687/2015">3K-3-156-687/2015</a>; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ3LTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-147-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-147-690/2018">e3K-3-147-690/2018</a>, 20 punktas).

54. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų atskyrimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų santykio, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais pasisako.

55. Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio palūkanas). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2006">3K-3-373/2006</a>; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156-687/2015">3K-3-156-687/2015</a>).

56. Pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenustatoma kas kita. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

57. CK 6.37 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams; rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio normoje nurodyta galimybė nustatyti šalių susitarimu didesnes procesines palūkanas, nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 proc. norma. Tačiau ši taisyklė neeliminuoja galimybės sutarties šalims susitarti ir dėl mažesnių nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytų (5 proc.) palūkanų, CK 6.210 straipsnis neriboja galimo šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-548-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-548-248/2016">3K-3-548-248/2016</a>, 38 punktas).

58. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

59. Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2009">3K-3-12/2009</a>).

60. Nagrinėjamos bylos atveju 2005 m. ir 2008 m. kredito sutartyse nurodyta, kad jei kredito gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytą kredito ar jo dalies grąžinimo terminą, bankas įgyja teisę nuo pažeidimo iki įsiskolinimo sumokėjimo dienos skaičiuoti, o kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 1 proc. didesnę metinę palūkanų normą už laiku nesumokėtą sumą.

61. Kasaciniu skundu vienas iš keliamų klausimų yra dėl padidintų palūkanų kvalifikavimo – ar jos kvalifikuotinos kaip kompensuojamosios, ar kaip mokėjimo palūkanos. Kasaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padidintas palūkanas įvertino kaip pelno (mokėjimo) palūkanas, remdamasis vien tuo, kad tokios palūkanos nustatytos šalių sudarytose sutartyse. Kasaciniame skunde nurodoma, kad padidintos palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos turėtų būti kvalifikuojamos kaip kompensuojamosios.

62. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad padidintos palūkanos už sutartyje nustatytą kredito ar jo dalies grąžinimo termino pažeidimą turėtų būti laikomos pelno palūkanomis, nes jos atlieka atlyginimo už kreditą ir rizikos valdymo funkcijas.

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad mokėjimo, pelno palūkanos, t. y. mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200/2013">3K-3-200/2013</a>; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2014">3K-3-272/2014</a>).

64. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2014">3K-3-98/2014</a>).

65. Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, padidintos palūkanos, nustatytos sutartyje už sutartyje nustatyto kredito ar jo dalių grąžinimo termino praleidimą, turėtų būti laikomos kompensuojamosiomis palūkanomis, o ne, kaip kvalifikavo apeliacinės instancijos teismas, mokėjimo (pelno) palūkanomis.

66. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011–2012 m. nutartimis priteista iš skolininko (suinteresuoto asmens A. I.) skola kreditoriui bankui kartu su palūkanomis ir delspinigiais. Hipotekos nutartys yra įsiteisėjusios ir iš dalies įvykdytos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad po hipotekos teisėjo nutarčių priėmimo, nuo 2011 m. už tuos pačius laikotarpius bankas skaičiavo kartu kompensuojamąsias (sutartyje nustatytas padidintas) bei kompensuojamąsias (procesines) palūkanas.

67. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-509/2010">3K-3-509/2010</a>; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-400/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-400/2011">3K-3-400/2011</a>; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc5LTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-379-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-379-969/2017">e3K-3-379-969/2017</a>, 24 punktas).

68. Taigi kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-548-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-548-248/2016">3K-3-548-248/2016</a>, 32 punktas). Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-434/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-434/2005">3K-3-434/2005</a>; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-400/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-400/2011">3K-3-400/2011</a>; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDA1LTMxMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-405-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-405-313/2017">e3K-3-405-313/2017</a>, 21 punktas).

69. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos sutartyje nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat sutartyje nustatytos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (nebent pagal sutartį ar įstatymus kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos neskaičiuojamos) arba (sutartyje nenustačius ir jei sutartis ar įstatymai nedraudžia) įstatyme (CK 6.210 straipsnis) nustatyto 5 ar 6 proc. dydžio kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos.

70. Už termino praleidimą bankas skaičiavo sutartyje nustatytas padidintas kompensuojamąsias palūkanas; bankas galėjo nepagrįstai skaičiuoti ir apeliacinės instancijos teismas patvirtinti į banko finansinį reikalavimą nepagrįstai įtraukdamas kartu ir sutartyje nustatytas kompensuojamąsias palūkanas, ir CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas 5 proc. kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.

71. Pagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad po hipotekos teisėjo nutarčių priėmimo nuo 2011 m. už tuos pačius laikotarpius bankas neturėjo pagrindo skaičiuoti kartu sutartyje nustatytas kompensuojamąsias (padidintas) bei įstatyme (CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose) nustatytas kompensuojamąsias palūkanas. Kasaciniame skunde nurodyta, kad tokių dvigubų palūkanų iš viso apskaičiuota daugiau kaip 490 867 Eur, sudarant banko pareikštą finansinį reikalavimą.

72. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-367/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-367/2006">3K-7-367/2006</a>). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

73. Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-916/2016">e3K-3-153-916/2016</a>, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ3LTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-147-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-147-690/2018">e3K-3-147-690/2018</a>, 22 punktas).

74. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos; pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

75. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2013">3K-3-124/2013</a>; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156-687/2015">3K-3-156-687/2015</a>; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTItNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452-415/2016">3K-3-452-415/2016</a>, 103-105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDA1LTMxMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-405-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-405-313/2017">e3K-3-405-313/2017</a>, 22 punktas).

76. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanas apskaičiuotos už laikotarpį iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Tokiu atveju pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles skaičiavimas, todėl kompensuojamosios procesinės palūkanos, kurias CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato tik už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolininkui fiziniam asmeniui apskritai negali būti skaičiuojamos nuo bankroto bylos iškėlimo dienos.

77. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė aptartas teisės normas ir jas aiškinant formuojamą teismų praktiką, todėl nenustatė visų reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių, t. y. nenustatė, ar banko pareikštą finansinį reikalavimą sudarančios sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos nebuvo skaičiuojamos už tuos pačius laikotarpius, kaip ir įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos, ir ar į sutartines kompensuojamąsias palūkanas nebuvo įskaičiuoti delspinigiai, dėl to stokoja faktinio ir teisinio pagrindimo apeliacinės instancijos teismo išvada dėl patvirtinto banko finansinio reikalavimo dydžio. Be to, apeliacinės instancijos teismas už paskolos grąžinimo termino praleidimą sutartyje nustatytas palūkanas klaidingai kvalifikavo kaip mokėjimo (pelno), o ne kaip kompensuojamąsias palūkanas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir yra naikintina. Nutarties 60, 66, 70, 71 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių dėl į banko pareikštą finansinį reikalavimą įskaičiuotų sutartinių kompensuojamųjų palūkanų, taip pat įstatyme nustatytų ikiteisminių bei procesinių kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydžio ištyrimas, nustatymas ir įvertinimas yra faktų nustatymo klausimai, sprendžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nes kasacinis teismas sprendžia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus bei yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodytoms aplinkybėms ištirti, nustatyti ir įvertinti byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

78. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų delspinigių įtraukimo į banko finansinį reikalavimą, kai banko finansinis reikalavimas dėl delspinigių pagrįstas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d. įsiteisėjusia nutartimi, kuria, be kita ko, nutarta UAB Medicinos banko naudai iš A. I. išieškoti 151 047,72 Eur delspinigių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, tuo atveju, kai vykdymo procedūros pagal hipotekos teisėjo nutartį yra pasibaigusios, skolininkas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos dėl nepagrįsto hipotekos kreditoriaus praturtėjimo (išsireikalavus jam pagal sutartį nepriklausiusius delspinigius; perdavus daugiau ar didesnės vertės, nei priklauso, turto ir pan.), turi teisę ginti savo teises įstatyme nustatyta tvarka pateikdamas teismui prieš hipotekos kreditorių atitinkamu pagrindu nukreiptą ieškinį (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-494/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-494/2011">3K-3-494/2011</a>; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAtNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290-611/2017">3K-3-290-611/2017</a>, 21 punktas).

79. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė (nutarties 17 punktas), kad skolininkas nepareiškė anksčiau atskiroje byloje savarankiško ieškinio dėl hipotekos teisėjo nutartimi išieškotinos skolos (delspinigių) apimties, o prašymą sumažinti delspinigius pareiškė tik iškeltoje jo kaip fizinio asmens bankroto byloje, pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks ilgai trukęs (daugiau kaip penkerius metus nuo hipotekos teisėjo nutarties dėl išieškotinų delspinigių priėmimo) skolininko neveikimas nėra pateisinamas, o prieštaravimas, pareikštas tik kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo metu, yra nesąžiningas dėl kreditoriaus. Todėl bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutartimis turėjo pakankamą pagrindą pagal skolininko prieštaravimus nespręsti dėl hipotekos teisėjo nutartimi išieškotinų delspinigių sumažinimo. Tvirtindami banko pareikštą finansinį reikalavimą pirmosios ir apeliacinės teismai taip pat pažymėjo, kad delspinigių suma susidarė skaičiuojant sutartyse nurodytą 0,1 proc. delspinigių dydį, delspinigiai nėra neprotingai dideli, jų mažinti iki skolininko prašomų 0,02 proc. teismai nenustatė teisinio pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad delspinigių, įskaitant hipotekos teisėjo nutartimi nurodytus išieškotinus delspinigius, dydį ginčijo bankroto administratorius pareiškime tvirtinti banko pareikštą finansinį reikalavimą, prašydamas taikyti delspinigiams ieškinio senatį, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas taikyti ieškinio senatį delspinigiams vien dėl skolininko aktyvių veiksmų nebuvimo, iš esmės neįvertino bankroto administratoriaus prašymo dėl senaties taikymo. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ją nagrinėjantis iš naujo teismas turėtų pasisakyti ir dėl bankroto administratoriaus prašymo taikyti delspinigiams ieškinio senatį.

80. Dėl banko finansinio reikalavimo dalies dėl 15 172,43 Eur kitų išlaidų (bylinėjimosi, priverstinio išieškojimo, turto draudimo, saugojimo ir išlaikymo, turto vertinimo išlaidų ir kitų išlaidų) apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šios išlaidos yra pagrįstos banko pateiktais išlaidas patvirtinančiais įrodymais, tačiau nekonstatavo, ar šios išlaidos yra susijusios su kitomis anksčiau teismų išnagrinėtomis skolininko A. I. ir banko bylomis, ar tos išlaidos buvo pagrįstos, bei nevertino priežasčių, dėl kurių tik dalis (6603,99 Eur) banko nurodytų išlaidų bendros sumos buvo patvirtinta ir priteista teismų ankstesnėse bylose, ir nebuvo priteistas kitos išlaidų dalies atlyginimas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, atlyginimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, negalėtų būti tvirtinama kaip kreditoriaus finansinis reikalavimas tų pačių šalių ankstesnėse bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis dėl išlaidų advokato paslaugoms, kai tų išlaidų atlyginimo nepriteisė ankstesnes bylas nagrinėję teismai. Todėl, perdavus nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismui iš naujo, nustatytinos faktinės aplinkybės dėl kitų išlaidų, sudarančių finansinio reikalavimo dalį, pagrįstumo.

81. Kasacinio skundo argumentai dėl kintamųjų palūkanų, t. y. kad nuo 2015 m. fiksuojama neigiama tarpbankinių palūkanų norma, UAB Medicinos bankas nepagrįstai skaičiavo 7,79 proc. bei 7,685 proc. kompensuojamąsias palūkanas, negali būti kasacijos dalykas, nes tie argumentai nebuvo keliami ir nagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir dėl šių argumentų teismai nepasisakė. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi įtakos pirmiau išdėstytiems teismo motyvams ir padarytoms išvadoms dėl ginčo esmės, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

82. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas