Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo (institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Civilinė byla Nr. e3K-3-67-969/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33478-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.1.1.2.6; 3.2.4.9.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. (R. M.) ieškinį atsakovams M. M., D. P. (D. P.) ir E. M., atstovaujamai atstovų pagal įstatymą atsakovų M. M. ir D. P., dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo (institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl: 1) pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti vaiko motinai, kaip atsakovei pagal ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, baudą už neatvykimą į ekspertizės įstaigą atlikti DNR ekspertizės, paskirtos civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovo, laikančio save vaiko tėvu, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, procese; 2) DNR ekspertizės skyrimo, vaiko motinai ir asmeniui, vaiko gimimo įraše įrašytam kaip vaiko tėvui, nesutinkant su tokios ekspertizės skyrimu ir atlikimu, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl šių asmenų atsisakymo atlikti DNR ekspertizę teisinių padarinių.

2. Ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas: nustatyti, kad atsakovas D. P. nėra E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti, kad ieškovas yra E. M. tėvas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams, įpareigojo ieškovą ir atsakovę M. M. 2018 m. balandžio 25 d. 13 val. atvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją, be to, įpareigojo atsakovus M. M. ir D. P. pristatyti E. M. į laboratoriją.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi skyrė atsakovams M. M. ir D. P. po 300 Eur baudą, nes atsakovė M. M. teismo nustatytu laiku neatvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją, be to, atsakovai teismo nustatytu laiku nepristatė E. M. į minėtą laboratoriją.

5. Atsakovai M. M. ir D. P. pateikė prašymą dėl paskirtų baudų panaikinimo. Nurodė, kad jie neatvyko į laboratoriją dėl objektyvių priežasčių: mažametė E. M. sirgo, o atsakovui D. P. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas slaugyti sergantį vaiką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovų M. M. ir D. P. prašymą dėl baudų panaikinimo: panaikino atsakovui D. P. skirtą 300 Eur baudą; atmetė kitą prašymo dalį.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui D. P. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl E. M. slaugymo. Teismo vertinimu, šios priežastys pateisina vaiko nepristatymą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją ir kartu sudaro pagrindą panaikinti atsakovui D. P. paskirtą baudą.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė M. M. 2018 m. kovo 30 d. nutartimi buvo įpareigota ne tik pristatyti savo dukterį į laboratoriją, bet ir pati atvykti, tačiau ji neįvykdė šio įpareigojimo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad vaikas sirgo, nepateisina atsakovės M. M. neatvykimo į laboratoriją, nes sergančia mažamete rūpinosi atsakovas D. P. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti atsakovei M. M. paskirtą baudą.

9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės M. M. atskirąjį skundą, 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį.

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nepilnametė E. M. sirgo nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 29 d., todėl nustatytą ekspertizės atlikimo dieną negalėjo būti pristatyta į laboratoriją. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad atsakovai tik 2018 m. balandžio 25 d., t. y. nustatytą ekspertizės atlikimo dieną, informavo teismą apie atsakovo D. P. nedarbingumą dėl nepilnamečio vaiko slaugymo, nors jau nuo 2018 m. balandžio 12 d. žinojo apie pablogėjusią vaiko sveikatą. Teismo vertinimu, atsakovai tokiu savo elgesiu pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principą ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

11. Teismas papildomai pažymėjo, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovai kitą dieną pristatė vaiką į laboratoriją ar kad jie būtų dėję pastangas įvykdyti teismo įpareigojimą nuvykti į laboratoriją. Priešingai, teismo posėdžio, vykusio 2018 m. kovo 26 d., garso įrašas patvirtina, kad atsakovai nesutinka su ekspertizės atlikimu, kad jie nenorėjo derinti atvykimo į laboratoriją laiko. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nėra suinteresuoti teisingu ir greitu bylos išnagrinėjimu ir išsprendimu.

12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatavo, kad atsakovė M. M. neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties ir nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji negalėjo įvykdyti šios nutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jos prašymo dėl baudos panaikinimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13. Atsakovė M. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir patenkinti jos prašymą dėl baudos, skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 21 d. nutartimi, panaikinimo. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321-687/2016">3K-3-321-687/2016</a>). Atsakovai šios bylos atveju labai aiškiai išreiškė savo nesutikimą atlikti ekspertizę. Akivaizdu, kad bauda yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama, taikant finansines sankcijas, priversti šalį atlikti DNR ekspertizę, o tokios priemonės taikymas neatitinka pirmiau įvardytos kasacinio teismo praktikos.

13.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnio nuostatas. Šios proceso įstatymo nuostatos aiškiai įtvirtina šalies teisę atsisakyti ekspertizės. Šios teisės įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu ir veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą, asmuo negali būti baudžiamas už naudojimąsi jam suteikta teise. Priešingas situacijos vertinimas kartu reikštų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 ir 21 straipsnių, CK 2.25 straipsnio, įtvirtinančių žmogaus teisę į kūno vientisumą ir neliečiamumą, pažeidimą.

14. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė atsiliepimų į kasacinį skundą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

15. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

16. Kaip pirmiau atskleista, tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar minimizuoti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.

17. Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

18. Pirmiau išdėstytos CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje.

19. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali sukelti dvejopo pobūdžio teisinius padarinius: 1) deliktinės civilinės atsakomybės taikymą – įpareigojimą atlyginti kito dalyvaujančio byloje asmens patirtus nuostolius; 2) procesinės prievartos priemonės, t. y. teismo nuobaudos, taikymą – baudos paskyrimą. Pažymėtina, kad pastariesiems padariniams yra būdingas vienas ypatumas, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) atskleistas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, – teismas, imdamasis aptariamos procesinės prievartos priemonės, gali nustatyti, kad skiriamos baudos dalis atitenka kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šiame nutarties punkte aptariamiems teisiniams padariniams nėra būdingas subsidiarumas, t. y. vienų padarinių atsiradimo galimybė nepriklauso nuo kitų padarinių atsiradimo galimybės (padariniai gali kilti tiek skyrium, tiek kartu). Kita vertus, pirmųjų padarinių atsiradimas nėra galimas be dalyvaujančio asmens reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, o antrųjų padarinių taikymas gali būti ir teismo veikimo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) rezultatas.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, laikantis save E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, pareiškė ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Teismui priėmus ieškinį ir pradėjus civilinę bylą pagal šį ieškinį, buvo papildytas vaiko gimimo įrašas duomenimis apie vaiko tėvą – kaip vaiko tėvas įrašytas atsakovas (pagal pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo), todėl ieškovas pareiškė papildomą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas, siekdamas nustatyti arba paneigti ieškovo ir vaiko biologinį ryšį, 2018 m. kovo 30 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, pavedė šią ekspertizę atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams, įpareigojo ieškovą ir atsakovę – vaiko motiną – nustatytu laiku atvykti į ekspertizės įstaigą, be to, įpareigojo atsakovus – vaiko motiną ir asmenį, vaiko gimimo įraše įrašytą kaip vaiko tėvą, – nustatytu laiku pristatyti vaiką į ekspertizės įstaigą.

21. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovai neįvykdė teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties – vaikas nebuvo nustatytu laiku pristatytas į ekspertizės įstaigą, be to, neatvyko ir pati atsakovė – vaiko motina. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl baudų, paskirtų atsakovams už nutarties dėl ekspertizės skyrimo neįvykdymą, panaikinimo, nustatyta, jog vaikas sirgo teismo nutartimi nustatytą ekspertizės atlikimo dieną, ir kartu prieita prie išvados, kad vaiko liga yra objektyvi priežastis, pateisinanti teismo nutarties dalies dėl vaiko pristatymo į ekspertizės įstaigą neįvykdymą. Kita vertus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad atsakovė – vaiko motina – be pagrindo neatvyko į ekspertizės įstaigą. Teismai pažymėjo, kad aplinkybė, jog vaikas sirgo, nepateisina vaiko motinos neveikimo, nes vaiku rūpinosi atsakovas – asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas. Apeliacinės instancijos teismas pridūrė, kad atsakovams jau 2018 m. balandžio 12 d. buvo žinoma, jog pablogėjo vaiko sveikata, tačiau jie tik 2018 m. balandžio 25 d., t. y. nustatytą ekspertizės atlikimo dieną, informavo teismą apie atsakovo – asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvo, nedarbingumą dėl vaiko slaugymo. Teismai kvalifikavo įvardytus atsakovės – vaiko motinos – veiksmus kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir kartu kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sudariusį pagrindą skirti atsakovei baudą.

22. Kaip žinoma, teismas ex officio aiškina ir taiko teisę (CPK 2 straipsnis), o, įgyvendindamas šią savo prerogatyvą, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Protingumo principas, be kita ko, reikalauja, kad teismas, konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste aiškindamas ir taikydamas teisę, vadovautųsi ir logikos dėsniais, t. y., be kitų teisės aiškinimo metodų, taikytų ir loginį teisės aiškinimo metodą.

23. Pažymėtina, kad teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi paskirtos ekspertizės atlikimas, t. y. ieškovo ir vaiko biologinio ryšio nustatymas ar paneigimas, nėra galimas be paties vaiko dalyvavimo atliekant šią ekspertizę. Vaiko kraujo mėginio paėmimas ir ištyrimas ekspertizės įstaigoje yra būtinoji tokios teismo medicinos ekspertizės tinkamo atlikimo sąlyga. Kaip minėta, vaikas 2018 m. balandžio 25 d., t. y. nustatytą ekspertizės atlikimo dieną, sirgo ir dėl šios objektyvios priežasties negalėjo būti pristatytas į ekspertizės įstaigą. Vadinasi, paskirtoji ekspertizė nustatytą dieną vis vien nebūtų buvusi atlikta, jeigu pati atsakovė – vaiko motina – ir būtų atvykusi į ekspertizės įstaigą.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko liga – objektyvi visų asmenų, turinčių dalyvauti atliekant teismo medicinos ekspertizę, neatvykimo į ekspertizės įstaigą priežastis, ir konstatuoja, kad nėra protinga ir kartu logiška reikalauti (iš esmės betikslio ekspertizės atlikimo prasme) vaiko motinos atvykimo į ekspertizės įstaigą, taip tiesiog siekiant užtikrinti formalaus teisingumo, t. y. teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo dalies, kuria vaiko motina įpareigota atvykti į ekspertizės įstaigą, įvykdymą (neįvertinus paties įpareigojimo nustatymo tikslo ir prasmės), ir atitinkamai bausti už tokį neveikimą, iš esmės pripažįstant, kad toks vaiko motinos elgesys reiškia sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą CPK 95 straipsnio prasme.

25. Kaip nustatyta, atsakovai tik ekspertizės atlikimo dieną pranešė teismui apie vaiko ligą ir apie atsakovui – asmeniui, vaiko gimimo įraše įrašytam kaip vaiko tėvui, išduotą nedarbingumo pažymėjimą slaugyti vaiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės – vaiko motinos – elgesys gali būti kvalifikuotas kaip nepakankamo bendradarbiavimo tiek su teismu, tiek su ieškovu išraiška. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, vaiko sveikatai pablogėjus 2018 m. balandžio 12 d., atsakovė turėjo numatyti, kad ji nepagerės iki ekspertizės atlikimo dienos (2018 m. balandžio 25 d.), ir todėl privalėjo anksčiau informuoti ieškovą apie neatvykimą į ekspertizę. Pirmiau nurodytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsakovės elgesio nepakanka piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti CPK 95 straipsnio prasme.

Dėl DNR ekspertizės skyrimo, vaiko motinai ir asmeniui, vaiko gimimo įraše įrašytam kaip vaiko tėvui, nesutinkant su tokios ekspertizės skyrimu ir atlikimu, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl šių asmenų atsisakymo atlikti DNR ekspertizę teisinių padarinių

26. Pažymėtina, kad tiesioginis kasacinio apskundimo objektas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys, kuriomis pripažintas baudos paskyrimo pagrįstumas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant šių nutarčių pagrįstumą, būtina įvertinti ir pačios nutarties dėl ekspertizės skyrimo, dėl kurios nevykdymo (vaiko motinos požiūriu) buvo paskirta bauda, teisėtumą ir pagrįstumą. Tokio vertinimo atlikimo pagrindas, inter alia (be kita ko), yra tas, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo negalėjo būti savarankiškai apskųsta apeliacine tvarka, o šios nutarties vykdymas susijęs su tam tikrų asmeninių teisių ribojimais.

27. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu.

28. Pažymėtina, kad tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321-687/2016">3K-3-321-687/2016</a>, 45 punktas).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialiųjų procesinių prievartos priemonių nenumatymas ir galimybės panaudoti bendrąsias proceso įstatyme įtvirtintas prievartos priemones nebuvimas siekiant užtikrinti DNR ekspertizės, skirtos biologiniam tėvystės ryšiui patvirtinti ar paneigti, atlikimą paaiškintinas, inter alia, būtinybe garantuoti konstitucinės teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą užtikrinimą (Konstitucijos 21 straipsnis) – šios konstitucinės teisės sudėtinė dalis yra ta, kad su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, kad CK 2.25 straipsnio, įgyvendinančio Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, pirmojoje dalyje yra pateikta šiek tiek platesnė įvardytos teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą sudėtinės dalies apibrėžtis, t. y. kad be paties asmens valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Pažymėtina, kad teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą yra absoliuti – tik pats asmuo sprendžia dėl šios teisės įgyvendinimo. Vadinasi, pirmiau nurodyta DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš vaiko tėvų, veikiančių kaip vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai, valią, t. y. prievarta, nes toks atlikimas reikštų nepagrįstą įsikišimą į pirmiau įvardytos konstitucinės teisės veikimo sferą.

30. Nutarties dėl ekspertizės skyrimo priėmimas yra būtinoji teismo medicinos ekspertizės atlikimo sąlyga. Tokio pobūdžio nutartis, kaip pirmiau minėta, nėra savarankiško apskundimo apeliacine tvarka objektas, vadinasi, ji įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimas suponuoja jo privalomumą (CPK 18 straipsnis), o įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas, inter alia, reiškia, kad jo vykdymui užtikrinti gali būti pasitelktos atitinkamos procesinės prievartos priemonės. Vadinasi, nutarties skirti DNR ekspertizę priėmimo faktas sudaro prielaidas panaudoti procesinę prievartą prieš vaiko tėvus, veikiančius kaip vaiko atstovus pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, todėl tokios nutarties priėmimas taip pat yra nesuderinamas su konstitucine teise į kūno neliečiamumą ir vientisumą, jeigu vaiko tėvai, sprendžiant klausimą dėl tokios ekspertizės skyrimo, išreiškia nesutikimą su jos skyrimu.

31. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 28–30 punktuose išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismas neturi skirti DNR ekspertizę spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti, jeigu vaiko tėvai, veikiantys kaip vaiko atstovai pagal įstatymą ir (ar) savo vardu (jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai), išreiškia nesutikimą dėl tokios ekspertizės skyrimo.

32. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad abu atsakovai – vaiko motina ir asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas – jau atsiliepime į ieškinį išreiškė nesutikimą dėl ekspertizės skyrimo ir nuosekliai laikėsi šios pozicijos iki pat kasacinio skundo pateikimo, todėl, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skirti DNR ekspertizę ir vėlesnis reikalavimas vykdyti šią nutartį (pasitelkus procesinės prievartos priemonių taikymą) yra nepagrįsti.

33. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi. Procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, par. 64).

34. Pažymėtina, kad tokios alternatyvios priemonės, kokios yra minimos pirmiau nurodytoje EŽTT praktikoje, yra įtvirtintos CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje, kurie reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Šio teisinio reguliavimo kontekste išskirtini du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aspektą, kad pirmiau įvardyta nuostata, pagal kurią ekspertizės atsisakymas gali būti pripažįstamas kaip tėvystės įrodymas, yra įtvirtinta tik tarp tų materialiosios ir proceso teisės nuostatų, kurios išimtinai reglamentuoja tėvystės nustatymo institutą ir bylų dėl tėvystės nustatymo ypatumus, – tokios nuostatos nėra tarp tų nuostatų, kurios reglamentuoja tėvystės nuginčijimo aspektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama nuostata yra įtvirtinta prioritetinei vaikų teisių ir interesų apsaugai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) užtikrinti. Vaikas turi prigimtinę teisę žinoti savo kilmę, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Tėvai, be kitų pareigų, turi pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, šių pareigų atsiradimas ir vykdymas būtent ir yra siejamas su vaiko kilmės nustatymu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, grindžiamus jo kilme, ir eliminuoti spėjamo vaiko tėvo, kaip atsakovo pagal ieškinį dėl tėvystės nustatymo, galimybę atsisakyti ir vengti prisiimti pirmiau įvardytas pareigas, prisidengiant savo teise atsisakyti ekspertizės, ir yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią ekspertizės atsisakymas gali būti pripažįstamas kaip tėvystės įrodymas.

36. Pažymėtina, kad visiškai kitokia situacija yra bylų dėl tėvystės nuginčijimo atvejais. Tokių bylų atvejais yra ginčijami vaiko gimimo įrašo duomenys apie vaiko motiną ar tėvą (CK 3.149 straipsnio 1 dalis), t. y. siekiama paneigti jau patvirtintą vaiko kilmę ir jos pagrindu atsiradusias vaiko teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko teisės žinoti savo biologinę kilmę užtikrinimas jau esant patvirtintai vaiko kilmei ir kartu atsiradus vaiko kilme grindžiamoms teisėms ir pareigoms ne visada reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais (ypač tais atvejais, kai tarp asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvas, ir vaiko yra susiformavęs emocinis ryšys). Todėl, įvertinus tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutų ypatumus, kyla klausimas, ar nuostata, pagal kurią ekspertizės atsisakymas gali būti pripažįstamas kaip tėvystės įrodymas, būdinga tėvystės nustatymo institutui ir turinti atitinkamą paskirtį, gali būti taikoma ir bylų pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir jo tėvystės nustatymo atvejais. Atsakymui į šį klausimą pateikti būtina plačiau įvertinti paties tėvystės nuginčijimo instituto specifiką.

37. CK 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus, antrąją dalį nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

38. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Pažymėtina, kad materialiosios teisės normos, reglamentuojančios tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus, kitaip negu yra reglamentuoti tėvystės nustatymo pagrindai, nekonkretizuoja, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis gali būti įrodinėjamos faktinės aplinkybės, sudarančios tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus. Tokios įrodinėjimo priemonės nėra apibrėžtos ir proceso įstatyme.

39. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-969/2018">3K-3-362-969/2018</a>, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc1LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-475-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-475-969/2018">e3K-3-475-969/2018</a>, 7 punktas).

40. Kaip pirmiau atskleista, tėvystės nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Minėta, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, o vaiko kilmė, kaip žinoma, paprastai grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu. Kita vertus, siekiamybė nustatyti vaiko biologinę kilmę, ką patvirtina šios nutarties 39 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, neturi būti suabsoliutinta. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas, kaip minėta, nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų svarba yra akcentuojama ir EŽTT praktikoje, kurioje pažymėta, kad tokio (tėvystės nuginčijimo) pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę. Vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (pvz., 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Kasacinis teismas savo ruožtu taip pat yra pripažinęs, kad vaiko interesai, be kita ko, gali nulemti asmens, siekiančio nuginčyti savo tėvystę, teisės į privatų gyvenimą (papildomai pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr., pvz., 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05)) apribojimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-969/2018">3K-3-362-969/2018</a>, 48 punktas; nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc1LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-475-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-475-969/2018">e3K-3-475-969/2018</a>, 26 punktas).

41. Pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad vaiko interesai gali būti teisėtas pagrindas riboti asmens teisę nuginčyti savo tėvystę, kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą sudėtinę dalį.

42. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinimai, sudarantys pagrindą prieiti prie tokios išvados, suformuluoti nagrinėjant bylų pagal asmenų, vaiko gimimo įraše įrašytų kaip vaiko tėvas, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atvejus. Ši kasacine tvarka peržiūrima civilinė byla pradėta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, ieškinį, kuriuo jis ginčija kito asmens tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, ir siekia nustatyti savo tėvystę. Vadinasi, egzistuoja bylų faktinių situacijų skirtumas, kita vertus, ši nesutaptis neeliminuoja nurodytų išaiškinimų aktualumo.

43. Kaip pirmiau nurodyta, teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pats šios teisės ribojimo standartas (geriausiais vaiko interesais) turi būti taikomas įgyvendinant šią teisę tiek negatyviuoju aspektu (ginčijant savo tėvystę), tiek pozityviuoju aspektu (ginčijant kito asmens tėvystę ir siekiant nustatyti savo tėvystę). Todėl teisėjų kolegija, plėtodama šios nutarties 39 punkte išdėstytą kasacinio teismo praktiką, nurodo, jog: 1) vaiko interesai turi esminę reikšmę ir tais atvejais, kai asmuo, pareikštu ieškiniu ginčydamas kito asmens tėvystę, siekia nustatyti savo tėvystę ir taip tapti teisių ir pareigų, sudarančių tėvų valdžios turinį, turėtoju; 2) asmens, laikančio save vaiko tėvu, siekis, nuginčijus kito asmens tėvystę, nustatyti savo tėvystę ir atitinkamai prisiimti vaiko kilme grindžiamas teises ir pareigas savaime nereiškia geriausių vaiko interesų užtikrinimo; 3) vaiko interesai gali nulemti ir asmens teisės į tėvystės nustatymą (nuginčijus kito asmens tėvystę), kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą sudėtinės dalies, apribojimą.

44. Šios nutarties 43 punkte suformuluoti išaiškinimai turi esminę reikšmę atsakant į nutarties 36 punkte iškeltą klausimą, ar nuostata, pagal kurią ekspertizės atsisakymas gali būti pripažįstamas kaip tėvystės įrodymas, būdinga tėvystės nustatymo institutui, gali būti taikoma ir bylų pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo atvejais: teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakymas atlikti DNR ekspertizę, išreikštas vaiko motinos ir (ar) asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvas, gali būti kartu su kitais įrodymais (tokiais įrodymais, pvz., gali būti faktiniai duomenys, patvirtinantys tuos įrodomuosius faktus, kurie įvardyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir CPK 389 straipsnyje) įvertintas kaip įrodymas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau toks pripažinimas nereiškia, kad teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo pagrįstumo klausimą, gali apsiriboti aplinkybių, susijusių su biologinių ryšių tarp ginčo šalių ir vaiko nustatymu, ištyrimu ir įvertinimu. Pirmiausia teismas turi įvertinti vaiko interesus ir galimos biologinės tėvystės nustatymo atitiktį geriausiems vaiko interesams. Be to, negali būti ignoruojami ir asmens, laikančio save vaiko tėvu, bei vaiko motinos ir asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvas, teisės ir teisėti interesai, – teismas, be vaiko interesų, turi įvertinti ir tuos aspektus, ar reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo (ne)tenkinimas nepagrįstai neapribos ieškovo, siekiančio nustatyti savo tėvystę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą bei vaiko motinos ir asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvo, siekiančių išsaugoti nustatytą tėvystę, teisės į privataus ir (ar) šeimos gyvenimo gerbimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo užduotis nagrinėjant tokio pobūdžio bylas – rasti, kiek tai objektyviai įmanoma, teisingą balansą tarp konfliktuojančių interesų, atsižvelgiant pirmiausia į vaiko interesus.

45. Teisėjų kolegija apibendrindama išskiria šiuos pagrindinius aspektus: 1) DNR ekspertizės skyrimas nesutinkant vaiko tėvams, veikiantiems kaip vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, prieštarauja asmens teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą prigimčiai, todėl teismas neturi teisės tokiais atvejais skirti ekspertizę spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti; 2) bylų pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, ieškinį dėl kito asmens tėvystės nuginčijimo ir jo tėvystės nustatymo atvejais vaiko motinos ir (ar) asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvo, atsisakymas atlikti DNR ekspertizę gali būti kartu su kitais įrodymais įvertintas kaip įrodymas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau aplinkybių, susijusių su biologinių ryšių tarp ginčo šalių ir vaiko nustatymu, ištyrimo ir įvertinimo nepakanka sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą – pirmiausia turi būti įvertinti vaiko interesai ir galimos biologinės tėvystės nustatymo atitiktis geriausiems vaiko interesams, be to, turi būti įvertinti ginčo šalių interesai ir, kiek tas objektyviai įmanoma, užtikrinta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, prioritetą teikiant vaiko interesams.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nesutiko su ieškovo prašymu skirti teismo medicinos ekspertizę.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad:

47.1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi nepagrįstai paskyrė teismo medicinos ekspertizę;

47.2. Teisiškai nepagrįsta teismų išvada, kad atsakovės – vaiko motinos – veiksmai, t. y. neatvykimas į ekspertizės įstaigą atlikti teismo medicinos ekspertizę, skirtą biologiniam tėvystės ryšiui patvirtinti ar paneigti, nustatytą ekspertizės atlikimo dieną sergant vaikui, kurio dalyvavimas yra būtinas atliekant šią ekspertizę, sudaro pagrindą pripažinti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jai baudą.

48. Teisėjų kolegija, pripažindama pagrįstu atsakovės kasacinį skundą, panaikina skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir priima naują procesinį sprendimą – tenkina atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo ir panaikina 300 Eur baudą, paskirtą jai teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos galutiniu teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas M. M. prašymas dėl baudos panaikinimo, panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – patenkinti M. M. prašymą ir panaikinti 300 (trijų šimtų) Eur baudą, paskirtą jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas