Dėl vykdymo išlaidų priteisimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims skolininkui UAB „Edana“ ir kreditoriui AB „Vakarų laivų gamykla“

Civilinė byla Nr. 3K-7-5/2007

Procesinio sprendimo kategorija 129.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio, Algimanto Spiečiaus, Teodoros Staugaitienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims skolininkui UAB „Edana“ ir kreditoriui AB „Vakarų laivų gamykla“.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjas antstolis A. Selezniovas prašė priteisti iš skolininko UAB „Edana“ 11 204,91 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojoje byloje dėl 250 080 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Edana“ išieškotojo AB „Vakarų laivų gamykla“ naudai apskaičiuota 11 204,91 Lt vykdymo išlaidų, kurių skolininkas nesumoka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Palangos mieto apylinkės teismas 2006 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymų instrukcija, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktą byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikoma Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją vykdymo išlaidos skirstomos į: bylos administravimo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Teismas nurodė, kad skolininkas sprendimą įvykdė pasibaigus antstolio raginime nurodytam dešimties dienų terminui. Iš 2005 m. rugsėjo 1 d. darbų perdavimo ir priėmimo akto, 2005 m. rugsėjo 16 d. skolininko prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, 2005 m. spalio 5 d. išieškotojo rašto antstoliui matyti, kad skolininkas gera valia padengė įsiskolinimo sumą. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos, vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimas antstoliui už dalies vykdomojo dokumento įvykdymą yra išieškotos. Teismas padarė išvadą, kad antstoliui galėtų būti atlyginamos tik bylos administravimo išlaidos ir vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, nes skolininkui, nors ir praėjus raginime nustatytam terminui, visą įsiskolinimo sumą padengus geruoju, nėra pagrindo pripažinti, kad skolininko gera valia sumokėta išieškotojui suma yra antstolio pagal vykdomąjį dokumentą išieškota suma ir kad antstolis įvykdė vykdomąjį dokumentą, už ką jam priklausytų pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotas atlyginimas. Atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė jį visą ar jo dalį (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3 punktas), o atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma (Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktas, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi antstolio atskirąjį skundą atmetė, Palangos mieto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad 2005 m. balandžio 25 d. kreditorius AB „Vakarų laivų gamykla“ antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai pateikė vykdomąjį raštą dėl nuostolių atlyginimo ir avanso grąžinimo iš skolininko UAB „Edana“. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktu, kad byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikoma Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. patvirtinta Sprendimų vykdymų instrukcija. Kolegija, remdamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 89, 67.3 punktais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl atlyginimo antstoliui apskaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2005), padarė išvadą, kad tais atvejais, kai išieškotinos sumos dalį sumoka skolininkas, o kitą dalį išieško antstolis, tai atlyginimas antstoliui turi būti apskaičiuojamas nuo jo išieškotos sumos, o ne nuo visos išieškotinos sumos. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vykdomosios bylos administravimo, atskirų veiksmų vykdymo bei faktinės vykdymo išlaidos iš skolininko UAB „Edana“ antstoliui yra išieškotos, o 11 204,91 Lt atlyginimą antstolis apskaičiavo nuo išieškotinos 250 080 Lt sumos, tačiau antstolis realiai išieškojo 16 291,18 Lt ir nuo šios realiai išieškotos sumos atlyginimas yra 598,87 Lt, kurį antstolis gavo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už visus faktiškai atliktus vykdymo veiksmus antstolis iš skolininko UAB „Edana“ išieškojo visas vykdymo išlaidas, tarp jų ir atlyginimą antstoliui, todėl nėra pagrindo patenkinti antstolio prašymo ir iš skolininko priteisti 11 204,91 Lt atlyginimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas antstolis A. Selezniovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-870/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2005, buvo suformuluota taisyklė, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik nuo realiai išieškotos sumos. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad bylos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet atsižvelgiant į esamus.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymų instrukcijos 89 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymų instrukcijos 74 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu buvo išieškota dalis išieškotinos sumos ir antstolio atlyginimas nustatomas pagal 1 lentelėje nurodytą minimalų atlyginimą, antstolio atlyginimo dydis nustatomas proporcingai minimalaus atlyginimo dydžiui pagal išieškotinos ir realiai išieškotos sumos santykį. Šis punktas taikomas tik kartu su 106 punktu antstoliui skirstant išieškotas pinigines lėšas, bet negali būti taikomas sprendžiant apie atlyginimą antstoliui visoje vykdomojoje byloje. Pripažįstant, kad atlyginimas antstoliui mokamas tik nuo realiai išieškotos sumos, tokiu atveju, kai skolininkas dešimt metų slepia turtą, o po to sumoka skolą kreditoriui, pervesdamas pinigus į šio sąskaitą, jis galėtų išvengti atlyginimo antstoliui mokėjimo. Kasatoriaus nuomone, sumokėjus skolą iki raginime nustatyto termino, atlyginimo antstoliui skolininkas nemoka, sumokėjus skolą po raginime nustatyto termino – moka. Atlyginimo dydis nuo atliktų veiksmų nepriklauso, antstolis gali skolą išieškoti kitą dieną po raginime nustatyto termino pabaigos nurašydamas lėšas nuo skolininko sąskaitos arba realizuodamas skolininko turtą po dešimties metų, bet nuo to atlyginimo dydis nesikeis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo skolininkas UAB „Edana“ prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal bendrąją civilinėje teisėje galiojančią kolizijų šalinimo taisyklę, esant skirtingiems precedentams, galioja vėlesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005).

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymų instrukcijos teisėtumas kelia abejonių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. spalio 28 d. sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas ir šiuo įsakymu patvirtinta instrukcija prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 1 punkto 3 papunkčiui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymų instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, kaip nežinybingą, tačiau motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 3 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinis reikalavimas valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustatyti tik įstatymu yra svarbi asmenų teisių apsaugos garantija. Šio konstitucinio imperatyvo mutatis mutandis privalu laikytis ir nustatant asmenims kitus turtinius įpareigojimus – jie taip pat turi būti grindžiami įstatymu.

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymų instrukcijos 89 punktas prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai dėl teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Antstolis tik surinko informaciją, areštavo turtą ir nuo skolininko sąskaitos nurašė 12 556,48 Lt. Reikalavimas apmokėti už neatliktą darbą prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Įmonė atsiskaitė su išieškotoju atlikdama suderintus darbus, tai patvirtina 2005 m. rugsėjo 1 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2005 m. balandžio 25 d. kreditorius AB „Vakarų laivų gamykla“ antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai pateikė vykdomąjį raštą dėl nuostolių atlyginimo ir avanso grąžinimo iš skolininko UAB „Edana“. Dalis skolos išieškota antstoliui taikant priverstinio vykdymo priemones, dalį skolinių įsipareigojimų įvykdė skolininkas pasibaigus antstolio raginime nurodytam dešimties dienų terminui (2005 m. rugsėjo 1 d.). Vykdomosios bylos administravimo išlaidos, vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimas antstoliui už dalies vykdomojo dokumento įvykdymą yra išieškotos. Antstolis prašė priteisti atlyginimą, apskaičiuotą nuo sumos, kurią sumokėjo skolininkas, pasibaigus raginime nustatytam terminui.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl vykdymo išlaidų atlyginimo antstoliui, kai skolininkas įvykdo prievolę (skolinį įsipareigojimą) pasibaigus antstolio raginime nurodytam terminui.

Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją, suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją. Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 21 d. kreditoriui išduoto vykdomojo rašto, kuris pateiktas antstoliui 2005 m. balandžio 25 d., vykdymo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.

Suinteresuoto asmens atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos teisėtumas kelia abejonių, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime pažymėjo, jog valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai turi būti nustatyti tik įstatymu, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. spalio 28 d. sprendime konstatavo, kad teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtinta instrukcija prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 1 punkto 3 papunkčiui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal visuotinai pripažintą įstatymo ar kito teisės akto teisėtumo prezumpcijos principą įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nepripažįstamas neteisėtu įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismo kreditoriui išduotas vykdomasis raštas buvo įvykdytas iki Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. sprendimo paskelbimo. Be to, Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimu „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ atsisakė nagrinėti šį prašymą kaip nežinybingą Konstituciniam Teismui, taigi nesprendė dėl nurodytos Instrukcijos nuostatų atitikties Konstitucijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. spalio 28 d. sprendimu pripažino teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintą instrukciją prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams dėl to, kad buvo pažeista jos priėmimo tvarka, t. y. ši Instrukcija nebuvo suderinta su Finansų ministerija. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta nauja Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri suderinta su Finansų ministerija, ir nurodyto įsakymo 3 punkte nustatyta, kad byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, t. y. iki 2005 m. lapkričio 4 d., taikoma Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, sprendžiant nagrinėjamoje byloje vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai buvo vadovaujamasi teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.

Nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į: bylos administravimo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje skolininkas pripažįsta, kad turi sumokėti antstoliui vykdomosios bylos administravimo išlaidas, faktiškai atliktų atskirų vykdymo veiksmų išlaidas, tačiau nesutinka mokėti atlyginimo antstoliui, teigdamas, kad dalį vykdomojo dokumento įvykdė pats, todėl antstolis neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už viso vykdomojo dokumento įvykdymą. Antstolis, reikalaudamas priteisti jam ir atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, remiasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje kilusiu klausimu, t. y. priklauso ar ne atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą, tačiau jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, nėra vienoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolė A. Adomaitienė v. UAB „Gabija“, bylos Nr. 3K-3-870/2003, 2004 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis I. Gaidelis v. E. M., bylos Nr. 3K-3-363/2004, 2005 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis R. Kudarauskas v. UAB „Karališkas vežėjas“, bylos Nr. 3K-3-471/2005, nurodė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Tuo tarpu 2005 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis Z. Zenkevičius v. A. Kirgetovo IĮ, bylos Nr. 3K-3-469/2005, 2005 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolė A. Adomaitienė v. K. K., AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-4/2005, kasacinis teismas sprendė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3, 74 punktus atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė visą vykdomąjį dokumentą ar jo dalį, ir šio atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma; tais atvejais, kai išieškotinos sumos dalį sumoka skolininkas, nors ir pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kitą dalį išieško antstolis, tai atlyginimas antstoliui turi būti apskaičiuojamas nuo jo išieškotos sumos, o ne nuo visos išieškotinos sumos.

Siekdama kasacinio teismo formuojamos praktikos suvienodinimo, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų dalinio pakeitimo“ 6 ir 7.2 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 22 straipsniui“ nurodė, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu, ir kad ši teisė neatskiriama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu.

Išplėstinės kolegijos nuomone, nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui.

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlygimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas).

Dėl nurodytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.

Dėl antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas antstolio paduotą CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, turi patikrinti visų antstolio nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, taip pat tai, ar prašomos išieškoti sumos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė R. Gražienė v. AB bankas „Hansabankas“, bylos Nr. 3K-3-377/2005).

Minėta, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, kuris apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, darydami išvadą, kad kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime nustatytam terminui, atlyginimas antstoliui visais atvejais nepriklauso, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys negali būti pripažintos teisėtomis.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Nagrinėjamos bylos specifika yra ta, kad pagal 2005 m. balandžio 21 d. vykdomąjį raštą, kuris išduotas remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, išieškotina suma gaunama iš taikos sutarties 2 punkte nurodytos sumos atėmus iki taikos sutartyje nurodyto termino, kuris galėjo būti patikslintas rangos sutartyje, atliktų darbų kainą. Taigi tam, kad būtų nustatyta išieškotina suma, turi būti nustatytos tokios faktinės aplinkybės: ar skolininkas su kreditoriumi, remdamiesi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4.6, 5 punktais, iki 2005 m. sausio 20 d. sudarė atskirą rangos sutartį ir šioje patikslino taikos sutartyje nustatytus terminus montavimo darbams atlikti; kokie darbai atlikti iki taikos sutartyje nustatyto (rangos sutartyje patikslinto) termino; kokie darbai atlikti per raginime nurodytą terminą.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo ministras 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtino naują Sprendimų vykdymo instrukciją, kurios 38 punkto 2 dalyje nurodyta, kad lentelėse nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad naujojoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai faktiškai tapatūs teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytiems šių išlaidų dydžiams. Tai leidžia daryti išvadą, kad ir 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos atitinkamose lentelėse nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė v. R. R., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-645/2006). Dėl to antstoliui priteisiant atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, priteistina suma nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje, papildomai neapskaičiuojant PVM, nes šis mokestis jau yra įskaičiuotas į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1–3 lentelėse nurodytas vykdymo išlaidų sumas, taigi antrą kartą šis mokestis negali būti skaičiuojamas ir priteisiamas iš skolininko.

Išplėstinė teisėjų kolegija, nustačiusi, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, o jų tinkamam taikymui reikia nustatyti faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys naikintinos ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Palangos mieto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Antanas Simniškis

Algimantas Spiečius

Teodora Staugaitienė