Civilinė byla Nr. 3K-3-33/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16; 44.8; 130.1.2 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 12 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo M. L. pareiškimą dėl teismo sprendimu priteistų žalos atlyginimo periodinių išmokų indeksavimo, peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas teikė pareiškimą, kuriuo prašė indeksuoti Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1980 m. birželio 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-490/1980) jam iš atsakovo tarybinio ūkio „Šachtinskij“ (šiuo metu reorganizuotas į SPK „Lugovoje“) priteistas žalos sveikatai atlyginimo periodines išmokas. Teismo sprendimas vykdomas skolininko buveinės vietoje Rusijos Federacijoje, pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, Vilniuje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškimą kaip neteismingą šiam teismui atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad pagal CPK 30 straipsnio 5 dalį ieškiniui dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taikytinas alternatyvus teritorinis teismingumas: jis gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Šiuo atveju pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, o žala padaryta Rusijos Federacijoje. Teismas sprendė, kad pareiškimas Lietuvos Respublikoje teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl priteistų žalos atlyginimo periodinių išmokų indeksavimo būtina kreiptis ginčo teisenos tvarka, pateikiant ieškinį, atitinkantį CPK 80, 111, 113, 114, 135 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2006 m. liepos 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad civilinių bylų su tarptautiniu elementu teismingumas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar Lietuvos ir užsienio valstybė, su kuria yra susijęs ginčas, yra sudariusios tarptautinę dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sudarytos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Sutartis; Žin., 1995, Nr. 13–296) 40 straipsnyje nustatyta: prievolė atlyginti žalą nustatoma pagal įstatymus šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų; jeigu padaręs žalą ir nukentėjęs yra vienos šalies piliečiai, taikomi šalies, kurios teisme gautas pareiškimas, įstatymai; priimti sprendimus nurodytose bylose kompetentingas teismas tos šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą; nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą. Kolegija vertino, kad iš Sutarties nuostatų išplaukia, jog pareiškėjas turi teisę pasirinkti šalį, kurios teismui teismingas ieškinys dėl sprendimu priteistos žalos indeksavimo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal CPK 30 straipsnio 5 dalį byla neteisminga Kauno miesto apylinkės teismui.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 12 d. nutartis, kuriomis atsisakyta priimti jo pareiškimą, panaikinti ir perduoti pareiškimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl žalos sveikatai atlyginimo vykdomas Rusijos Federacijoje. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 54 straipsnį teismo sprendimo vykdymo tvarką nustato šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sudaryta Sutartis nereglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais priteistos sumos būtų indeksuotos Rusijos Federacijos teismų. Rusijos Federacijos teisingumo ministerija 2005 m. liepos 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad pagal Rusijos Federacijos CPK 208 straipsnį teismo išieškotų piniginių sumų indeksavimą atlieka teismas, nagrinėjęs bylą iš esmės ir priėmęs sprendimą; tokį sprendimą priėmė Kauno miesto apylinkės teismas, tai pareiškimas dėl priteisto žalos atlyginimo periodinių išmokų indeksavimo teismingas šiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Sutarties 40 straipsnį; jame įtvirtintos nuostatos nėra susijusios su žalai atlyginti priteistos sumos indeksavimu, jose reglamentuojami prievolės atlyginti žalą nustatymo klausimai, tuo tarpu šiuo atveju tokia prievolė atlyginti žalą nustatyta. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė Sutarties 40 ir 54 straipsnius, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto normą.
Teismai nepagrįstai sprendė, kad dėl priteistos žalos periodinių išmokų atlyginimo indeksavimo būtina ginčo teisenos tvarka pateikti ieškinį. Pareiškėjui žalos atlyginimas yra priteistas. Pagal CK 6.288 straipsnio 3 dalį, kai su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis, šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 6 d. nutartyje, kuria atsisakė tenkinti pareiškimą dėl jame nustatytų trūkumų, pažymėjo, jog pareiškimas nagrinėtinas supaprastinto proceso tvarka; teismas nepaneigė šio pareiškimo teismingumo Kauno miesto apylinkės teismui, nes nurodė apie pareiškėjo teisę, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus kasacinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje su tarptautiniu elementu spręstini šie teisės klausimai: 1) ar prašymas indeksuoti teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimo periodines išmokas nagrinėjamas ginčo (ieškinio) teisenos tvarka; 2) pagal kokius teisės aktus nustatytinas pareiškimo dėl nurodytų išmokų indeksavimo teismingumas.
CK 6.288 straipsnyje reglamentuojamas žalos atlyginimo mokėjimas; jame nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka; jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CPK nenustatyta, kad klausimas dėl periodinių išmokų indeksavimo galėtų būti nagrinėjamas pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Indeksavimas reiškia, kad dėl objektyvių priežasčių (infliacijos), remiantis materialinės teisės norma (CK 6.288 straipsnio 3 dalimi), peržiūrimas nustatyto žalos atlyginimo dydis. Teismas dėl tokio prašymo pagrįstumo gali nuspręsti tik bylą išnagrinėjęs ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju pareiškiamas ieškinys ne dėl žalos atlyginimo priteisimo, o tik dėl teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pareiškėjas dėl priteistų periodinių išmokų indeksavimo turėtų pateikti ieškinio pareiškimą ginčo teisenos tvarka.
Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismas 1980 m. birželio 17 d. sprendimu priteisė M. L. žalos sveikatai atlyginimą periodinėmis išmokomis iš tarybinio ūkio,,Šachtinskij” Rostovo srityje, Oktiabrsko rajone; M. L. pateiktais duomenimis, nurodytas tarybinis ūkis reorganizuotas į SPK,,Lugovoje”. Įmonės buveinė yra Rusijos Federacijoje, vadinasi, byla dėl žalos atlyginimo indeksavimo yra su tarptautiniu elementu. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Lietuvos Respublikos CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra pasirašiusios Sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinių, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Sutarties 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų; pagal Sutarties 40 straipsnio 3 dalį tokia byla teisminga teismui tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti žalą jau yra nustatyta Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo sprendimu. Sprendžiant priteistų periodinių išmokų indeksavimo klausimą, sprendimas dėl prievolės atlyginti žalą neperžiūrimas ir šią prievolę lėmę veiksniai iš naujo nenagrinėjami. Indeksavimo priežastys yra objektyvios, su konkrečios prievolės šalimis nesusijusios aplinkybės. Reikalavimo indeksuoti priteistas periodines išmokas faktinis pagrindas yra tas, kad dėl jų nuvertėjimo nukentėjusysis realiai negauna žalos atlyginimo, adekvataus tai situacijai (perkamajai galiai), kuri buvo, priimant teismo sprendimą. Priteistų sumų nuvertėjimo laipsnį nustato valstybės, kurioje gyvena nukentėjusysis, teisės aktais patvirtinti tam tikrų laikotarpių indeksai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistų periodinių išmokų nuvertėjimas dėl infliacijos Sutarties 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų normų prasme yra kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti pakeisti priteistos žalos dydį, todėl indeksavimo klausimą turėtų spręsti tą aplinkybę nustačiusios valstybės, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos, kompetentingas teismas ir priimti sprendimą pagal Lietuvos Respublikos teisę. Pažymėtina, kad taikytinos teisės klausimu nagrinėjamu atveju yra aktuali ir CK 1.11 straipsnio, kuriame nustatyti užsienio teisės taikymo apribojimai, 3 dalies nuostata, jog užsienio teisė gali būti netaikoma, jeigu atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ta teisė aiškiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybės teisė; akivaizdu, kad Lietuvos Respublikoje gyvenančiam nukentėjusiajam priteistų žalos atlyginimo periodinių išmokų indeksavimas yra susijęs su šios valstybės teise.
CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui teikiamos tam tikros lengvatos teisei į teisminę gynybą įgyvendinti; prie tokių bylų kategorijų įstatymas priskiria ir žalos atlyginimo bylas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodė, kad pagal CPK 30 straipsnio 5 dalį ieškinys civilinėje byloje dėl priteistos žalos atlyginimo periodinių išmokų indeksavimo ieškovo pasirinkimu gali būti pareiškiamas pagal jo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą, t. y. atitinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 35 straipsnį galima išimtiniais atvejais, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, bylą perduoti kitam tos pačios pakopos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus teikiamas teismui prašymas yra kilęs iš prievolinio žalos sveikatai atlyginimo santykio, įvertinus bylos tarptautinį elementą, teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje teisinius aspektus, tai, kad Rusijos Federacijoje vykdomas Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1980 m. birželio 17 d. sprendimas dėl žalos atlyginimo, konstatuotina situacija, kuri leidžia kasaciniam teismui pripažinti, jog M. L. ieškinio pareiškimas dėl nurodyto teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo periodinių išmokų indeksavimo yra teismingas tam pačiam Lietuvos Respublikos pirmosios instancijos teismui. Reformuojant Lietuvos Respublikos teismų sistemą, Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo neišliko, todėl M. L. ieškinio pareiškimas yra teismingas Kauno miesto apylinkės teismui. M. L. teismui teikiamas pareiškimas dėl teismo sprendimu priteistų žalos atlyginimo periodinių išmokų indeksavimo neatitinka CPK 80, 111, 113, 114, 135 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškimas perduotinas teismui iš naujo nagrinėti nuo ieškinio pareiškimo priėmimo stadijos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 12 d. nutartis panaikinti ir M. L. pareiškimo dėl teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo periodinių išmokų indeksavimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui nuo ieškinio pareiškimo priėmimo stadijos.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Sigitas Gurevičius
Teodora Staugaitienė
