Dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-34/2007

Procesinio sprendimo kategorija 45.6

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Prano Žeimio,

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams R. J., D. J. ir V. J. (V. J.), tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Š. su atsakovais R. J., atstovaujančia nepilnamečių vaikų D. J. (g. 1991 m. lapkričio 25 d.) ir V. J. (g. 1990 m. vasario 25 d.) interesus, 2004 m. gegužės 3 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo parduoti, o ieškovas – nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys nustatė buto pardavimo kainą – 100 000 Lt ir pagrindinės sutarties sudarymo datą – 2004 m. birželio 1 d. šalys 2004 m. gruodžio 14 d. susitarimu preliminariosios sutarties terminą pratęsė iki 2005 m. gruodžio 30 d., sutardamos, kad atsakovai ginčo bute gyvens iki jie nusipirks kitą būstą, bet ne ilgiau kaip iki 2005 m. gruodžio 30 d. Ieškovas 2004 m. gegužės 30 d. sumokėjo atsakovei R. J. 30 000 Lt avansą, 2004 m. gruodžio 20 d. ir 2005 m. vasario 24 d. papildomai sumokėjo 30 000 Lt ir 40 000 Lt. Pinigus atsakovė priėmė. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovei leido parduoti ginčo butą. Nutartis įsiteisėjusi.

Atsakovei R. J. vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas kreipėsi į teismą ir CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu prašė patvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas savo sprendimą grindė dviem motyvais: atsakovai V. J. ir D. J. neišreiškė valios sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį; buto pardavimas prieštarautų esminiams nepilnamečių vaikų interesams, nes pažeistų jų teisę turėti būstą. Teismas nustatė, kad V. J., gimęs 1990 m. vasario 25 d., preliminariosios sutarties sudarymo metu turėjo ribotą veiksnumą ir pasirašė preliminariąją sutartį, tačiau savo valios sudaryti pagrindinę sutartį neišreiškė, prievolės įvykdyti sutarties sąlygas neprisiėmė, pinigų už parduotą turtą negavo. Ieškovas pinigus už perkamą butą pervedė tik R. J. ir duomenų, kad ji nepilnamečiams vaikams pirktų kitą būstą, nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė pareigą veikti išimtinai nepilnamečių vaikų interesais (CK 2.7 straipsnio 2 dalis, 3.186 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 23 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino. Kolegija priėmė sprendimą ieškinį patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių sutartį vertino kaip preliminariąją: ieškovas sumokėjo, o atsakovė priėmė visą sulygtą buto kainą – 100 000 Lt. Kolegijos vertinimu, nepilnamečių atstovavimą reglamentuojančios teisės normos yra nepažeistos (CK 2.7, 2.8 straipsniai), laikytasi CK 3.188 straipsnyje nustatytos procedūros, skirtos nepilnamečių vaikų turtinėms teisėms apsaugoti, t. y. teismo 2005 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovei leista parduoti ginčo butą. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys savo veiksmais įsipareigojo parduoti ir pirkti butą (duomenys neskelbtini), todėl kolegija darė išvadą, kad, atsakovei vengiant vykdyti įsipareigojimą, ieškovas, 2004 m. gegužės 3 d. šalių sutartimi atsakovų prisiimtų įsipareigojimų pagrindu ir remdamasis CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, įgijo teisę reikalauti patvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimą. Kasatorė nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos sutarčių aiškinimo srityje, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio normas. Teismai neanalizavo šalių sutarties, nesiaiškino jų tikrųjų ketinimų. Kasatorė teigia, kad preliminariojoje sutartyje yra nustatyta alternatyva – teisė atsisakyti parduoti ar pirkti ginčo butą. Kasatorės apsisprendimą atsisakyti sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį lėmė jos šeiminės aplinkybės, nes 2006 m. vasario 15 d. gimė sūnus, kuris sunkiai serga. Dėl šių aplinkybių kasatorė nepajėgi keisti gyvenimo sąlygų.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų turtinius santykius. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintys dalinį civilinį veiksnumą, savarankiškai sudaro sandorius, nustatytus CK 2.8 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 2.7 straipsnio 3 dalyje, ir taip disponuoja savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas. Kitiems sudaromiems sandoriams reikalingas tėvų arba rūpintojų sutikimas, o ne teismo leidimas (CK 2.8 straipsnio 1 dalis). V. J. ir D. J. teismo proceso metu tvirtino, kad jie nenori parduoti jiems nuosavybės teise priklausančio buto ir kad turto perleidimas ieškovui reikštų esminį jų turtinių interesų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas, nes neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų nuomonę.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. Š. prašo jį atmesti. Ieškovas teigia, kad, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalimi, aiškinant sutartį reikia atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys atliko veiksmus, būdingus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti: atsakovai gavo teismo leidimą dėl turto pardavimo, parašė ieškovui sutikimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovo vardu, konsultavosi notarų biure, ieškojo naujo būsto. Neteisinga yra ir kasatorės pozicija, kad atsakovai V. J. ir D. J. nebuvo išreiškę valios sudaryti sandorį ir kad sandorio sudarymas prieštarauja jų interesams. Nei sudarant preliminariąją sutartį, nei teismui išduodant leidimą parduoti butą, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdo pareigas vaikų atžvilgiu, neužtikrina jiems tinkamų gyvenimo sąlygų ir kad dėl ginčo sandorio vaikai bus paliekami be būsto ar kitaip pažeidžiamos jų teisės. Tiek byloje apklausti liudytojai, tiek ir atsakovas V. J. patvirtino, kad atsakovė ketino už gautus pinigus pirkti namą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2004 m. gegužės 3 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią R. J. su nepilnamečiais vaikais įsipareigojo iki 2004 m. birželio 1 d. parduoti, o A. Š. - nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt. 2004 m. gruodžio 14 d. šalys sudarė sutartį, kuria sutarė buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2005 m. gruodžio 30 d. A. Š. įsipareigojimą sumokėti 100 000 Lt įvykdė. Buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, nes R. J. atsisakė įsipareigojimų.

Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą – ieškinį tenkindamas, apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes, t. y. šalių sudarytą 2004 m. gegužės 3 d. sutartį vertino kaip preliminariąją sutartį. Teismas sprendė, kad visos procedūros, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus, yra tinkamai įvykdytos ir būsto pardavimas nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė R. J. tvirtino, kad ji jokių prašymų leisti parduoti butą teismui nebuvo pateikusi ir kad teismas turėtų visapusiškai ir išsamiai ištirti aplinkybes, kuriomis buvo pateiktas prašymas leisti parduoti butą, priklausantį jai ir jos nepilnamečiams vaikams. Atsakovė tvirtino, kad prašyme dėl teismo leidimo išdavimo jos parašas suklastotas (b. l. 32, 37, 74). Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, todėl teismo išvados, kad būsto pardavimas nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia, nėra pagrįstos.

Nagrinėjamoje byloje kilęs teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius ir sutartinius pirkimo-pardavimo teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimas. Dėl jo yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, todėl teisėjų kolegija šioje konkrečioje nutartyje nurodytais teisės normų taikymo aspektais plačiau nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Aloyzas Marčiulionis

Pranas Žeimys