Kasacinio skundo Nr. DOK-3248/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46767-2022-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. K. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti, bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę bausmę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, nekaltumo prezumpcijos principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis) bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus.
Kasatoriaus manymu, žemesnės instancijos teismai įrodymus vertino vadovaudamiesi tik prieštaringais psichikos sutrikimų turinčios nukentėjusiosios parodymais, nors apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiosios parodymais. Teismai nevertino nuoseklių kasatoriaus parodymų, liudytojų G. L. ir R. I. parodymų, neteisingai traktavo byloje esančią specialisto išvadą, asmens parodymo atpažinti protokolą, tarnybinius pranešimus, vaizdo įrašus. Nukentėjusiosios atžvilgiu byloje tikslinga paskirti papildomą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, be to, siekiant nustatyti esmines įvykio aplinkybes, būtina atlikti kasatoriaus ir nukentėjusiosios tyrimą poligrafu.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3248/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46767-2022-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. K. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti, bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę bausmę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, nekaltumo prezumpcijos principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis) bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus.
Kasatoriaus manymu, žemesnės instancijos teismai įrodymus vertino vadovaudamiesi tik prieštaringais psichikos sutrikimų turinčios nukentėjusiosios parodymais, nors apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiosios parodymais. Teismai nevertino nuoseklių kasatoriaus parodymų, liudytojų G. L. ir R. I. parodymų, neteisingai traktavo byloje esančią specialisto išvadą, asmens parodymo atpažinti protokolą, tarnybinius pranešimus, vaizdo įrašus. Nukentėjusiosios atžvilgiu byloje tikslinga paskirti papildomą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, be to, siekiant nustatyti esmines įvykio aplinkybes, būtina atlikti kasatoriaus ir nukentėjusiosios tyrimą poligrafu.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kasatoriui paskirta bausmė yra per griežta, pažeidžianti BK 54 straipsnį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. E. K. asmenybė yra charakterizuojama teigiamai – veda tvarkingą gyvenimo būdą, turi legalų pragyvenimo šaltinį, draugę, su kuria ruošiasi įregistruoti santuoką, be to, draugė laukiasi kūdikio. Nors praeityje kasatorius yra teistas, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu skirti jam griežtą bausmę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis skundas, prašant E. K. atžvilgiu panaikinti žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir bylą nutraukti, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Nors naujai pateiktas E. K. kasacinis skundas nėra identiškas pirmą kartą paduotajam, tačiau šio skundo turinio esmė ir motyvacija yra tapati pirmiau paduotam nuteistojo E. K. gynėjos advokatės A. Ručienės kasaciniam skundui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė jį priimti, padariusi išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad kasaciniame skunde teisinių argumentų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir (ar) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skunde nepateikiama, o teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, formaliai nurodant teismų padarytus BPK reikalavimų pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde taip pat nepateikta. Teisėjų atrankos kolegija, svarstydama antrą kartą paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą, pasisako tik dėl naujų kasacinio skundo argumentų atitikties BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams.
Kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės nėra kasacijos dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisingai paskirta bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų kasatorius nepateikia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo E. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
