Dėl nuostolių atlyginimo

Nr. DOK-3379

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01262-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 17 d. paduotu ieškovės UAB „Plungės šilumos tinklai“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Plungės šilumos tinklai“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Plungės šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei M. C., tretiesiems asmenims Lloyd’s Insurance Company S.A., Plungės rajono savivaldybei, AB „Požeminiai darbai“, J. Š., G. A., E. A., D. N., S. A. dėl nuostolių atlyginimo.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. liepos 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą.

Ieškovė UAB „Plungės šilumos tinklai“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 14 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino, kad ieškovė turėjo teisę, bet ne pareigą iš rangovo reikalauti delspinigių už vėlavimą atlikti darbus. Teismų vertinimu, delspinigių nepareikalavimas gali būti pateisintas siekiu išsaugoti sutartį arba kaip mainai už rangovo atliktus papildomus darbus. Toks teismo vertinimas prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimams. Viešųjų pirkimų tarnyba savo apžvalgose yra nurodžiusi, kad pirkimo sutartyje nustatytais atvejais pirkimo vykdytojas sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones (pvz., skaičiuoti delspinigius, jeigu tiekėjai vėluoja pristatyti prekes) ne „gali“, o privalo taikyti.

2. Tačiau iš rangovo nepareikalavus delspinigių už termino pažeidimą, ieškovė nesilaikė savo pačios paskelbto viešojo pirkimo ir sudarytos sutarties sąlygų. Panašu, kad apeliacinės instancijos teismas vertino, kad sprendžiant bendrovės vadovės (atsakovės) atsakomybės klausimą, būtent neteisėtų veiksmų sąlygą, taikomi kitokie kriterijai nei sprendžiant bendrovės atsakomybės klausimą dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties tinkamo vykdymo. Tačiau su tokiu vertinimu negalima sutikti. Sprendžiant perkančiosios organizacijos sutarties vykdymo teisėtumo klausimą, tokie argumentai kaip siekis išsaugoti sutartį su rangovu ar siekis išvengti naujo pirkimo organizavimo nebūtų teisėtu pagrindu spręsti, kad perkančioji organizacija elgėsi tinkamai netaikydama sutartį pažeidusiam rangovui atsakomybės. Vadinasi, bendrovės vadovės sprendimas nereikalauti iš rangovo delspinigių prieštaravo viešųjų pirkimų teisiniam reglamentavimui, todėl nėra pagrindo laikyti, kad vadovė būtų tinkamai vykdžiusi savo fiduciarines pareigas bendrovei, visų pirma, rūpestingumo pareigą, taip pat, kad direktorę (atsakovę) saugotų verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Atsakovė privalėjo priimti sprendimą pareikalauti rangovą pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimą, o jam to nepadarius – nutraukti sutartį dėl rangovo padaryto esminio pažeidimo ir pareikalauti 10 proc. dydžio baudos.

3. Teismai netinkamai vertino įrodymus, darydami išvadą, kad rangovas vėlavo atlikti darbus dėl objektyvių priežasčių. Net jeigu ir vertinti, kad egzistavo objektyvios priežastys tam tikrą dienų skaičių ilgiau vykdyti darbus, teismai neanalizavo, už kokį vėlavimą atsakingas rangovas, ir kiek dienų rangovas negalėjo vykdyti darbų dėl objektyvių priežasčių.

4. Teismai vertino, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos (nuostolių), rangovui laiku neatlikus statybos darbų. Toks vertinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią delspinigiai yra minimalūs neįrodinėtini nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04My0xMDc1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-83-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-83-1075/2022">3K-3-83-1075/2022</a> 38 punktas). Ieškovė nurodė, kad dėl laiku neįrengtos jungiamosios trasos ieškovė turėjo sunaudoti didelį gamtinių dujų kiekį, o tai sumažino jos turimų apyvartinių taršos leidimų (ATL) kiekį, kurių ieškovė negalėjo parduoti ir iš to gauti pajamų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovė neįrodė realių tokių pajamų netekimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl ieškovės UAB „Plungės šilumos tinklai“ vardu teisės pateikti kasacinį skundą atstovavimo sutartį su advokatu M. Liatuku pasirašė UAB „Plungės šilumos tinklai“ technikos vadovas R. L. Su kasaciniu skundu nepateiktas R. L. įgaliojimas atstovauti ieškovei UAB „Plungės šilumos tinklai“. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose UAB „Plungės šilumos tinklai“ atstovavo kitas advokatas E. Daunys. Su ieškiniu byloje pateikta kita atstovavimo sutartis, pasirašyta advokato E. Daunio ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ laikinai einančio pareigas generalinio direktoriaus A. P. Todėl kartu su kasaciniu skundu turi būti pateiktas R. L. įgaliojimas atstovauti ieškovei UAB „Plungės šilumos tinklai“ (CPK 56 straipsnio 2, 3 dalys, 57 straipsnio 1 dalis).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Plungės šilumos tinklai“ (j. a. k. 170535455) 1046 (vieną tūkstantį keturiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 16 d. Perlas Finance mokėjimo nurodymu Nr. 04517276, kodas ZO70186.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė