Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
N U T A R T I S
2009 m. kovo 23 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordic investicija“ ieškinį atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl nuostolių atlyginimo; tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lengvieji automobiliai“, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 53 426,94 Lt nuostolių. Jis teigė, kad patyrė nuostolių dėl atsakovo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. spalio 19 d. atlikusių kratą patalpose, kurias ieškovas išnuomojo trečiajam asmeniui, veiksmų. Kratos metu rasti daiktai buvo palikti saugoti ieškovo trečiajam asmeniui išnuomotose patalpose. Ieškovas nutraukė nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, tačiau šiomis patalpomis negalėjo naudotis iki 2008 m. sausio mėnesio, kol atsakovo pareigūnai šių neatlaisvino; iki to laiko negalėjo jų nuomoti, todėl patyrė nuostolių.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ieškovas UAB,,Rentija“ (šiuo metu ieškovas vadinasi UAB,,Nordic investicija“) trečiajam asmeniui UAB,,Lengvieji automobiliai“ gamybinei veiklai išnuomojo negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 19 d. atsakovo ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko trečiojo asmens nuomojamose patalpose kratą, kurios metu buvo nustatyta, kad jose yra didelis kiekis daiktų, turinčių reikšmės nusikaltimo tyrimui. Išnuomotose patalpose nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2008 m. sausio 18 d. buvo saugomos kratos metu paimtos automobilių detalės kaip daiktai, turintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui.
Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinį pareiškė ne tam atsakovui, kuris turėtų pagal ieškinį atsakyti. Tik išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą, pripažinus įtariamus asmenis kaltais dėl prekybos neteisėtai įgytomis automobilių detalėmis, galima nustatyti ieškovui atsiradusių nuostolių kaltininkus. Tokiu būdu galėtų būti nustatytas tinkamas atsakovas. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo dėl jo darbuotojų atliktos kratos ir jos metu aprašytų detalių palikimo saugoti civiliniai teisiniai santykiai nesusiklostė. Atsakovo darbuotojai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepažeisdami baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Dėl šių veiksmų ieškovui nuosavybės teisė nebuvo apribota. Atsakovo kaltė dėl ieškovo patirtų nuostolių nėra preziumuojama, ji galėtų būti nustatyta tik tuo atveju, jeigu atsakovo darbuotojai būtų atlikę neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo procese. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, dėl kokių neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų patyrė nuostolių, taip pat kitų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad byloje įtrauktas netinkamas atsakovas, nurodė, kad dėl pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo valstybės institucijų veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė. Teismas konstatavo, kad teismas tinkamai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka pagal ieškovo kasacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Kolegija nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, kurie, ieškovo teigimu, atsirado dėl to, kad atsakovo ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais buvo apribotas jo nuosavybės teisių įgyvendinimas.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kai žala padaryta šioje įstatymo normoje nustatytais atvejais, reikalavimo dėl jos atlyginimo klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Dėl tokio teismingumo abejonių nekyla, nes jį patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, I. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy03LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-7/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-7/2007">3K-7-7/2007</a>; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-388/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008; ir kt.
Kolegija nurodė, kad šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nekonstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškovui būtų taikę kurią nors CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytą procesinės prievartos priemonę. To neteigia ir atsakovas. Taigi kyla abejonių, ar, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, gali būti taikoma valstybės atsakomybė, kuri nustatyta CK 6.272 straipsnyje.
Ieškovo teigimu, žala atsirado dėl atsakovo pareigūnų veiksmų, kurie buvo taikyti nuomininkui, tačiau nuostolių patyrė ieškovas. Vertinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, darytina išvada, kad, esant pagrindui, valstybės atsakomybės pagrindu gali būti CK 6.271 straipsnyje nustatyti valstybės institucijų neteisėti veiksmai.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminas,,valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Galima išvada, kad šioje įstatymo nuostatoje įvardyta pareigūno sąvoka apima ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tuo atveju, kai žala atsiranda asmeniui, dėl kurio nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tokia išvada darytina ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje M. V. v. Šilalės rajono savivaldybė, S. N., bylos Nr. A-756-106/2008, kurioje konstatuota, kad terminas,,valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą – valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad terminas,,aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Tai, kad veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nereiškia, kad kiekvienas jų veiksmas kvalifikuotinas pagal CK 6.272 straipsnį. Policija pagal vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, ir tai konstatavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2008 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A. K. v. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariatas, bylos Nr. AS556–96/2008. Toks policijos veiksmų funkcijų aiškinimas pateiktas ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje byloje R. Č. v. Lietuvos Respublikos valstybė, Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas. Nagrinėjamojoje byloje konstatavus, kad tarp ieškovo ir atsakovo atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, žalos atlyginimas galimas pagal CK 6.271 straipsnį.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl ginčo teismingumo tuo atveju, kai reikalavimą atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atsiradusios žalos pareiškė asmuo, kuriam nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės.
Specialioji teisėjų
k o n s t a t u o j a:
Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos kreipimesi dėl aptariamosios bylos rūšinio teismingumo, keliamas klausimas, ar tai, jog ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė ne tas subjektas, kurio atžvilgiu buvo pritaikytos atitinkamos procesinės prievartos priemonės, tačiau kuris dėl tokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė žalą, gali lemti ginčo priskyrimą nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Policija pagal vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta byloje R. Č. v. Lietuvos Respublikos valstybė, Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas). Atsižvelgiant į tai, ar policijos pareigūnai veikė kaip viešojo administravimo subjektas, ar kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, priklauso tokiais veiksmais padarytos žalos (jeigu žala buvo padaryta) materialinė teisinė prigimtis (CK 6.271 straipsnis ar 6.272 straipsnis), ir atitinkamai – ginčo dėl žalos atlyginimo rūšinis teismingumas. Jeigu ginčui dėl žalos atlyginimo išspręsti yra taikytina materialinės teisės norma, įtvirtinta CK 6.271 straipsnyje, toks ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Sprendžiant dėl konkretaus ginčo atveju taikytinos materialinės teisės normos (CK 6.271 straipsnis ar 6.272 straipsnis), taigi ir dėl konkretaus ginčo rūšinio teismingumo, atribojimo kriterijus yra tai, iš kokių policijos pareigūnų veiksmų yra kildinama padaryta žala (t.y. veiksmų, veikiant kaip viešojo administravimo subjektui, ar veikiant kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnams). Šiuo atveju, neturi reikšmės, ar tokio pobūdžio reikalavimą reiškia būtent tas asmuo, kurio atžvilgiu tiesiogiai tie veiksmai buvo atlikti, ar kitas asmuo, kuris dėl tokių veiksmų patyrė žalą (nors pareigūnų veiksmai buvo atlikti ne jo atžvilgiu).
Aptariamojo ginčo atveju žala ieškovui kilo policijos pareigūnams veikiant ne kaip viešojo administravimo subjektui, bet kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnams (ikiteisminio tyrimo byloje pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo; trečiojo asmens direktoriui bei direktoriaus pavaduotojui komercijai buvo pareikšti įtarimai dėl žinomai vogtų daiktų įsigijimo ir realizavimo). Minėta, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo (tiek kuomet materialinis teisinis pagrindas tokios žalos atlyginimui yra CK 6.271 straipsnis, tiek kuomet CK 6.272 straipsnis), ginčo rūšinio teismingumo atribojimo kriterijus yra pareigūnų atitinkamų veiksmų prigimtis (atlikti veikiant kaip viešojo administravimo subjektui, ar kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnams), bet ne tai, ar dėl tokių veiksmų žalą patyręs asmuo yra tas asmuo, kurio konkrečiai atžvilgiu atitinkami pareigūnų veiksmai buvo atlikti. Tai, ar konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo subjektas yra atsakingas už ieškovui atsiradusią žalą pagal CK 6.272 straipsnį, nėra Specialiosios teisėjų kolegijos nagrinėjimo dalyku.
Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, kad ieškovo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
n u t a r i a:
Grąžinti bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordic investicija“ ieškinį atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl nuostolių atlyginimo; tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lengvieji automobiliai“ (kasacinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2009">3K-3-120/2009</a>) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti bylą kasacine tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas
Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas
Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas
Česlovas Jokūbauskas Anatolijus Baranovas
