Civilinė byla Nr. 3K-3-136/2009
Procesinio sprendimo kategorija 24.2
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Dangutės Ambrasienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei Z. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Bylos šalys, gyvendamos santuokoje, įsigijo butą (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha žemės sklypą sodų bendrijoje,,Šaltinėlis“, kuriame yra nebaigtas statyti sodo namelis. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 8 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta. Santuokos nutraukimo byloje turto padalijimo klausimo šalys nesprendė.
Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydamas padalyti santuokoje įgytą turtą ir priteisti jam mažesnės vertės turtą – žemės sklypą sodų bendrijoje, įpareigojant atsakovę perduoti visus šio nekilnojamojo turto ir jame vykdomas statybas patvirtinančius dokumentus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje, 1992 m. rugpjūčio 6 d. ir 1993 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo butą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą Mažeikių rajone, sodininkų bendrijoje „Šaltinėlis“. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 8 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, 1995 m. rugsėjo 20 d. apie tai padarytas įrašas ištuokos metrikų knygoje Nr.189. Santuokoje įgyto turto šalys nepasidalijo.
Teismas pažymėjo, kad galiojusio SŠK 23 straipsnyje buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas bendrajai jungtinei nuosavybei padalyti, tačiau nenurodyta, nuo kurio momento šis pradedamas skaičiuoti. Konstatuota, kad pagal CK 3.129 straipsnį, reikalavimams dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo pareikšti ieškinio senaties terminas apskritai netaikomas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. sprendimu atsakovės apeliacinį skundą tenkino, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Nustatyta, kad, nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą, atsakovas buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, jog jis galėtų pareikšti priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau šio procesinio dokumento byloje taip ir nepateikė. Pažymėta, kad pagal santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK nuostatas reikalavimui padalyti santuokinį turtą buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas; šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą. Kolegija padarė išvadą, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas žinojo jau 1994 m. kovo 29 d., kai pareiškė pageidavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Kadangi šalių santuoka dar nebuvo nutraukta, tai ieškinio senaties termino pradžią kolegija laikė 1995 m. rugsėjo 21 d., ieškinio senaties termino pabaigą – 1998 m. rugsėjo 21-ąją. Ieškovas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo į teismą kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 1 d., todėl kolegija sprendė, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido terminą ir neprašė jo atnaujinti. Pažymėta, kad ieškinio senaties terminas iki naujojo CK įsigaliojimo jau buvo pasibaigęs, todėl nebuvo pagrindo vadovautis CK 3.129 straipsniu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl senaties termino skaičiavimo pradžios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką senaties terminas dėl turto padalijimo skaičiuojamas ne nuo santuokos nutraukimo dienos, o nuo tada, kai buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą. Kasatoriui iki 2006 m. lapkričio mėn. subjektinė teisė nebuvo pažeista, todėl senaties terminas nebuvo prasidėjęs. Kasatoriaus pareiškimas santuokos nutraukimo byloje jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl negali būti įrodymu apie subjektinės teisės pažeidimą. Kasatoriaus nuomone, faktas, kad santuokos nutraukimo byloje jis nereiškė savarankiško ieškinio dėl turto padalijimo, įrodo, kad jo subjektinės teisės nebuvo pažeistos, t. y. nebuvo ko ginti. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl senaties termino pradžios skaičiavimo – kasatoriaus gyvenamoji vieta iki 2004 m. buvo deklaruota santuokos metu įgytame bute; iki 2001 m. sutartis su Teo Lt dėl paslaugų teikimo buvo sudaryta kasatoriaus vardu, nurodant gyvenamąją vietą santuokos metu įgytame bute ir kt.
2. Dėl senaties termino taikymo. Teismas nenustatė ir neanalizavo visų senaties terminui nustatyti būtinų aplinkybių, nurodydamas, kad senaties terminą kasatorius praleido pateikdamas ieškinį po devynerių metų pasibaigus senaties terminui. Tačiau teismas neįvertino, kada kasatorius sužinojo apie savo pažeistas teises, juolab nesiaiškino, ar šis terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kasatorius nuo 1993 m. turi sveikatos problemų, ir šios aplinkybės galėtų būti pagrindas teismui savo iniciatyva atnaujinti senaties terminą.
3. Dėl CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo taikymo. Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai taikė CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodydamas, kad senaties terminas pasibaigė iki naujojo CK įsigaliojimo, todėl šio normos netaikytinos. Teismas nepagrįstai taikė jau negaliojančio SŠK normas, nors, spręsdamas turto padalijimo klausimą, turėjo taikyti naujojo CK normas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad naujojo CK trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, kada turtas įgytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-744/2002; 2005 m. nutartis civilinėje byloje I. D. v. D., bylos Nr. 3K-3-44/2005; ir kt.).
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 20 d. nutartyje nurodė apeliacinės instancijos teismui, nagrinėsiančiam iš naujo bylą, nustatyti, kada kasatorius sužinojo apie subjektinės teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuo 1992 m. sausio 20 d. kasatorius negyveno su ieškove, neprisidėjo prie santuokoje įgyto turto išlaikymo, nedalyvavo jį valdant, be to, ieškovė liko gyventi su trimis nepilnamečiais vaikais; būdamas apdairus ir dėmesingas santuokos nutraukimo byloje kasatorius ėmėsi priemonių, kad būtų išspręstas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau vėliau šio ketinimo atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus subjektinės teisės pažeidimas sutampa su santuokos nutraukimo byla.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalis įpareigoja kasacinį teismą, neperžengiant kasacinio skundo ribų ir remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, patikrinti apskųstą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu. Kasatorius, ginčydamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas, priimdamas jį, neteisingai sprendė dėl ieškinio senaties pradžios momento, t. y. netinkamai taikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas. Tai yra teisės taikymo klausimai, dėl kurių kasacinis teismas pasisako.
Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali ginti savo pažeistas teises, reikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Taigi šis institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais.
Iki CK įsigaliojimo galiojusio SŠK 10 straipsnyje ir CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad sužinojimu apie teisės pažeidimą laikoma diena, kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Nuo tos dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Sprendžiant, kada asmuo sužinojo apie pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, teismų praktikoje įprastai svarstoma, kaip vidutinis, apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė pažeista. Svarstant šį klausimą reikšmės turi ieškovo amžius, išsilavinimas, faktinės bylos aplinkybės ir susiklosčiusi teisinė situacija. Tik įvertinęs faktorių visumą, teismas gali nustatyti, kada asmuo, prašantis apginti pažeistas teises, sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti.
Kasacinis teismas, naikindamas šioje byloje priimtą apeliacinio teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad šalių santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, taip pat, nekilnojamąjį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą taikomas, jeigu jis pasibaigė iki CK įsigaliojimo ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Teismas nurodė apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjant bylą iš naujo, nustatyti aplinkybes, patvirtinančias, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistą jo subjektinę teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teismui nurodė nustatyti pareikšto ieškinio senaties termino pradžią. Kadangi kasacinis teismas šioje byloje jau yra išaiškinęs SŠK ir CK normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą, taikymo tvarką, tai kolegija dėl kasatoriaus argumentų šiuo klausimu nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Z. G. ieškinį dėl ištuokos su kasatoriumi teismui pateikė 1994 m. kovo 16 d., jame nurodydama, kad kasatorius 1992 m. sausio mėnesį išsikėlė gyventi pas kitą moterį. Nagrinėjant ištuokos bylą, kasatorius teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl rengiamo priešieškinio padalyti santuokoje įgytą turtą, tačiau priešieškinio taip ir nepateikė. Teismas 1994 m. rugsėjo 8 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kasatorius apie pažeistas teises sužinojo nuo minėto pareiškimo ištuokos byloje pateikimo dienos ir ieškinio dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo senaties termino pradžią skaičiavo nuo kitos dienos po ištuokos 1994 m. rugsėjo 20 d. įregistravimo.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino senatį reguliuojančias normas ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes jis su atsakove buvo sutaręs nesidalyti santuokoje įgyto turto iki suaugs jų nepilnamečiai vaikai. Kolegija šiuos kasatoriaus argumentus atmeta, nes jų, išskyrus paties kasatoriaus teiginius, nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad kasatorius neginčija aplinkybių, jog su atsakove negyvena nuo 1992 m. sausio mėnesio ir už butą bei žemės sklypą sodo bendrijoje, juos 1992 metais privatizuojant, sumokėjo atsakovė savo ir vaikų investiciniais čekiais. Teikdamas apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus raštu, kasatorius nurodė, kad nuo pat santuokos nutraukimo dienos atsakovė jo neįleido nei į butą, nei į sodą, nei į jame esantį namelį. Kolegija sprendžia, kad kasatorius pagal savo amžių (gimęs 1954 metais), išsilavinimą ir darbą vidaus reikalų sistemoje ištuokos metu suvokė, jog atsakovė, neleisdama jam naudotis santuokos metu įgytu turtu, varžė ir pažeidė jo turtines teises (jis ketino jas ginti pareikšdamas priešieškinį dėl santuokinio turto padalijimo), todėl konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kasatorius apie pažeistas teises žinojo santuokos nutraukimo momentu ir turėjo pagrindą ieškinio senatį skaičiuoti nuo kitos dienos po ištuokos įregistravimo (galiojusio SŠK 10 straipsnis). Kasatoriaus argumentai, kad ilgą laiką jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota bute, kuriame gyvena atsakovė, ir šiame bute buvo jo vardu registruotas telefonas, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nesuteikia pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.
Kasatoriaus argumentas, kad teismas nesiaiškino senaties terminui taikyti būtinų aplinkybių ir nesvarstė ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybių taip pat nepagrįstas, nes jo nurodyti duomenys dėl sveikatos būklės (tachikardijos priepoliai ir kelio sąnario pažeidimas) nepakankami pripažinti svarbiomis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę atnaujinti keleriais metais praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad 2007 metais pareikšto ieškinio senaties terminas pasibaigė 1998 m. rugsėjo 21 d., o atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas, nesant pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pagrįstai, vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo, ieškinį atmetė. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka aptarto instituto tikslus, tarp jų, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą. Ieškovas per trejus metus nuo suvokimo apie pažeidžiamas turtines teises dienos turėjo teisę ir galimybes pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą savo teise nepasinaudojo, kita vertus, atsakovė, kurios vardu ir nuosavybės teise turtas registruotas nuo 1992 metų, pasibaigus ieškinio dėl santuokoje įgyto turto dalybų senaties terminui, galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieškovas neturi jokių turtinių pretenzijų ir naudotis bei rūpintis juo, kaip jai vienai priklausančiu turtu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Vincas Verseckas
Dangutė Ambrasienė
