Dėl leidimo rekonstruoti namą be bendraturčio sutikimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-132/2009

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. G. kasacinį skundą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. G. dėl leidimo rekonstruoti namą be bendraturčio sutikimo; trečiasis asmuo – Šiaulių apskrities viršininko administracija.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti jam teisę atlikti priestato statybos darbus (t. y. pastatyti priestatą) prie namo Šiauliuose, Šatrijos g. 1A, be atsakovės sutikimo pagal ieškovo pateiktą Gyvenamojo namo priestato statybos pasiūlymą (toliau – priešprojektinis pasiūlymas); 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 1000 Lt kompensaciją už atsakovei priklausančios bendraturčių bendrai naudojamos žemės dalį, kurią užims priestatas (t. y. 0,0332 aro); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys yra 86,61 kv. m gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (duomenys neskelbtini) ir 0,0601 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovas nori statyti namo priestatą, tam būtinas kito bendraturčio – atsakovės – sutikimas, bet ši atsisako jį duoti. Ieškovui priklauso 0,6 dalys namo ir kiemo statinių, 361/601 dalis sklypo, o atsakovei – 0,4 dalys namo ir kiemo statinių, 240/601 dalys sklypo. Ieškovas naudojasi pirmuoju namo aukštu, o atsakovė – namo mansarda. Žemės sklypu šalys naudojasi pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią ir jos sudėtinę dalį – 1997 m. rugsėjo 22 d. žemės sklypo planą – 1998 m. balandžio 8 d. šalys išsipirko jiems priklausančią žemę. Išsiperkant žemę pagal nurodytą planą nustatyta vieno metro pločio žemės juosta apie namą šalims naudotis bendrai. Numatomo priestato prie namo sienos dalies konstrukcijos yra savarankiškos, jas planuojama prijungti prie esamo pastato, todėl esamo namo konstrukcijos nebus papildomai apkrautos ir priestato statyba nepablogins esamo statinio konstrukcijų pastovumo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) leido ieškovui atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą (gyvenamojo namo 5,18 m pločio, 13,32 m ilgio ir 6,80 m aukščio priestato statybos pasiūlymas (duomenys neskelbtini), parengtas projekto autorės architektės I. Š., patvirtintas architektės D. Š. individualiosios įmonės) be atsakovės sutikimo; 2) priteisė ieškovui iš atsakovės 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė valstybei iš atsakovės 20,88 Lt pašto išlaidų; žyminio mokesčio; 4) kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę atlikti namo rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo, nes ši nepagrįstai atsisako duoti sutikimą. Teismas pažymėjo, kad sprendimas šioje byloje tiesiogiai nesuteikia ieškovui teisės vykdyti statybos darbų, jis turėtų būti pateikiamas statybos priežiūros įstaigai tam, jog būtų galima gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, nes sprendimu pripažįstama tik teisė gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Teismas akcentavo tai, kad toks sprendimas nereiškia statybos leidimo įteisinimo ir kad ieškovas yra tik galimas statytojas, o teisę į statybą jis galės įgyvendinti tik gavęs projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Atsakovės argumentą, kad ieškovas turėjo parengti būsimo priestato projektą, teismas atmetė, nes nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 27, 30, 21 dalis, 20 straipsnio 1–7 dalis ir 23 straipsnio 6 dalį prieš statinio projekto parengimą turi būti parengti projektiniai pasiūlymai ir sudarytas projektavimo sąlygų sąvadas, o būtent tam projektavimo stadijos metu ieškovas ir siekė gauti bendraturtės sutikimą, bet ši atsisakė jį duoti. Teismas laikė neįrodytais atsakovės atsisakymo duoti ieškovui sutikimą motyvus, nes atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tik abiejų bendraturčių bendrai atliekama rekonstrukcija gali užtikrinti bendrosios dalinės nuosavybės objektų stabilų ir ekonomišką valdymą bei naudojimą ir kad dėl priestato statybos sumažės jos patalpų apšvietimas ar kitaip neigiamai bus paveiktos jos teisės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovo, kaip namo bendraturčio, teises, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nurodė, kad ieškovas neprivalo paneigti atsakovės įrodymais nepagrįstų prielaidų dėl jos teisių pažeidimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas priešprojektinis pasiūlymas atitinka Statybos įstatymo 4, 6 straipsnių reikalavimus ir nepažeidžia atsakovės teisių. Teismas nurodė, kad atsakovės abejonės, susijusios su tuo, jog, ieškovui pastačius priestatą, sumažės jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, negali paneigti projektinio pasiūlymo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą iš jo atsakovei priteisti kompensaciją už jai priklausančią užstatomą sklypo dalį, nes už šį reikalavimą nesumokėtas žyminis mokestis. Taip pat teismas tokį ieškovo reikalavimą pripažino reikalavimu sau pačiam, o tokį reikalavimą gali pareikšti tik priešinga šalis – atsakovė. Be to, remdamasis bylos duomenimis ir kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti svarstoma galimybė už prarandamą sklypo dalį atsakovei kompensuoti natūra suteikiant kitą sklypo dalį. Teismas šio klausimo nesvarstė, nes atsakovė teismui tokio reikalavimo nepateikė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis. Papildomai Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad atmeta atsakovės argumentus, jog ieškovas jai turėjo pateikti jau parengtą rekonstrukcijos projektą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog atsakovei gali kilti nepatogumų dėl priestato statybos, nesudaro pagrindo atsisakyti duoti sutikimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl kasatorės nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimo

1. Kasatorė nurodo, kad teismai nepagrįstai apribojo jos nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, kurią ieškovas ketina panaudoti priestato statybai, nes, teismams leidus ieškovui panaudoti kasatorės žemės sklypo dalį, kasatorė nebeturi galimybės apginti savo nuosavybės teisės į užstatomą žemės sklypo dalį. Nors teismai atmetė ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos kasatorei priteisimo, bet leido ieškovui atlikti namo rekonstrukcijos darbus kasatorės naudojamoje sklypo dalyje, neatsižvelgdami į tai, kad klausimas dėl sklypo naudojimo išspręstas teismo patvirtinta taikos sutartimi ir kad kasatorė nesutinka užleisti jai priklausančios sklypo dalies už ieškovo siūlomą kompensaciją.

2. Kasatorė teigia, kad teismai nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje A. K. v. J. M., byla Nr. 3K-3-58/2008, esančius išaiškinimus, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skirtingos: nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto rekonstrukcijos kitam bendraturčiui priklausančioje sklypo dalyje, o teismų nurodytoje kasacinėje byloje spręstas klausimas dėl rekonstrukciją atlikti norinčio bendraturčio sklypo dalyje esančio statinio.

3. Kasatorė tvirtina, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., byla Nr. 3K-3-964/2003 išaiškinimo, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, būtina paskirti naudotis žeme taip, jog šie statiniai, įrenginiai liktų jo valdomi; kitam bendraturčiui turi būti kompensuota, paskiriant žemės sklypą kitoje vietoje. Remdamasi šiuo išaiškinimu, kasatorė teigia, kad, prieš statant papildomus statinius bendrame žemės sklype, turi būti pakeičiama prieš tai buvusi naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Dėl ieškovo pateikto priešprojektinio pasiūlymo neatitikties įstatymų reikalavimams ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

4. Kasatorė nurodo, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl ieškovo siekiamų vykdyti statybų nepablogės kasatorės naudojimosi turtu sąlygos, natūralus apšvietimas, nebus pažeisti higienos standartai ir reikalavimai dėl triukšmo, oro taršos, pan. Kasatorė pabrėžė, kad tokiai teismo išvadai padaryti būtinos specialios statybos srities žinios, tam teismai turėjo pasitelkti ekspertus CPK 212 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne patys vertinti būsimą statinį pagal teisės normas.

5. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje A. V. v. S. Š., byla Nr. 3K-3-462/2007, kasatorė nurodo, kad ieškovo pateiktą projektą teismai galėjo vertinti tik byloje esant surinktiems įrodymams – tam tikriems dokumentams, patvirtinantiems statinio atitikį teisės aktų reikalavimams.

6. Kasatorė teigia, kad teismai pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, nes jų išvada dėl planuojamo priestato tinkamumo pagrįsta spėjimu, bet ne konkrečiais įrodymais.

7. Kasatorė pabrėžia, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus apie norimo statyti statinio atitiktį teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos teismas galėtų daryti išvadas, susijusias su planuojamos rekonstrukcijos poveikiu esamam statiniui. Ieškovas nenurodė, kokius konkrečiai statybos darbus atliks, o tai neatitinka kasacinio teismo praktikos, kad bendraturčio sutikimas kitam bendraturčiui yra duodamas konkretiems statybos darbams atlikti, bet ne apskritai teisei į statybą įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. A., byla Nr. 3K-3-1265/2002).

8. Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, nes įrodinėjimo pareigą dėl būsimo statinio atitikties teisės aktų reikalavimams nepagrįstai perkėlė jai, bet ne ieškovui.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Ieškovas tvirtina, kad kasatorės argumentas, jog namo priestatas bus statomas ant jai skirtos žemės sklypo dalies, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes priestatą numatyta statyti ant atsakovui priklausančios sklypo dalies ir dalies bendro naudojimo žemės, priskirtos abiem bendraturčiams. Be to, kitaip pastatyti priestato nėra techninės galimybės, nes priešingu atveju jis būtų nesujungtas su ieškovui priklausančia namo dalimi. Kasatorė atsisakė bet kokios ieškovo siūlomos kompensacijos – piniginės ar kompensuojant kita sklypo dalimi.

2. Ieškovas teigia, kad nepagrįstas kasatorės argumentas, kad teismas leido ieškovui atlikti rekonstrukcijos darbus be ieškovės sutikimo pagal priešprojektinį pasiūlymą, kuriame numatytas kasatorei priklausančios nuosavybės užstatymas. Ieškovas akcentuoja tai, kad teismas suteikė ieškovui teisę kreiptis į statybos priežiūros įstaigą dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo gavimo, bet nesuteikė teisės atlikti rekonstrukcijos darbus.

3. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas stengėsi suderinti savo valią dėl bendrosios nuosavybės, aktyviai ieškojo priimtiniausio sprendimo būdo, du kartus keitė priešprojektinį pasiūlymą, atsižvelgdamas į kasatorės interesus, bet ji nesutiko nė su vienu pasiūlymu ir siekia savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.

4. Atsiliepime teigiama, kad kasatorės argumentai dėl teismų nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos yra nepagrįsti, nes kasatorės nurodytų ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės nesutampa.

Dėl ieškovo pateikto priešprojektinio pasiūlymo atitikties įstatymų reikalavimams ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

5. Atsiliepime pabrėžiama, kad teismai teisingai rėmėsi Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialisto Z. K. išvada, kad planuojama statyba nepažeis kasatorės teisių.

6. Ieškovas nurodo, kad kasatorės argumentas, jog teismai negalėjo priimti šioje byloje sprendimo be specialių statybos žinių, yra nepagrįstas, nes teismai tokią teisę turėjo, šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, o kasatorė neprašė skirti ekspertizės, nenurodė, kokios jos teisės bus pažeistos priestato statyba.

7. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, ir nesutinkama su kasatorės teiginiu, kad iš priešprojektinio pasiūlymo neaišku, kokie konkretūs darbai bus atlikti. Naujo priestato statyba nėra esamų patalpų rekonstrukcija, kai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje V. B. v. A. A., byla Nr. 3K-3-1265/2002 esančiais išaiškinimais, reikėtų išvardyti konkrečius statybos darbus. Dėl to kasatorė taip pat nepagrįstai teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria kasacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.75–4.77 straipsnių nuostatas dėl bendraturčio teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja daline nuosavybe, t. y. tuo atveju, kai vienas iš bendraturčių siekia atlikti bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, pastatydamas prie jo naudojamos dalies priestatą, taip pat dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, pažeidimo. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija turi pasisakyti (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendraturčio teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja daline nuosavybe, kai bendraturtis rekonstrukcijos (statybos) būdu siekia padidinti bendrosios dalinės nuosavybės objektą

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. M., byla Nr. 3K-3-58/2008).

Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), bet šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai turi turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Ginčijamą teisę į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo galimo statytojo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus statybos darbus turinys ir kito bendraturčio sutikimas. Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. A., byla Nr. 3K-3-1265/2002). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė pateikti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. Bendraturčio teisei padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinti būtinos sąlygos – kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Namo rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl ji turi atitikti Statybos įstatymo 4–6 straipsnius.

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2, 3 punktus, 11 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Taigi specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas negali inicijuoti numatomo statinio projektavimo procedūros, nes kasatorė atsisako duoti sutikimą dėl planuojamos statybai (rekonstrukcijai) panaudoti bendram naudojimui paskirtos sklypo dalies (vieno metro pločio žemės juostos aplink namą, skirtos jo priežiūrai, dalies) ir namo rekonstrukcijos, t. y. namo priestato statybos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsisakymo duoti ieškovui sutikimą argumentuotų motyvų kasatorė nepateikė ir neįrodė, kad ieškovo pateiktas priešprojektinis pasiūlymas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesu, nors pažymėtina, jog ieškovas du kartus keitė priešprojektinį pasiūlymą, atsižvelgdamas į kasatorės pareikštus prieštaravimus ir jos teisėtus interesus. Ieškovo pateiktame priešpojektiniame pasiūlyme yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį. Iš teismų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė atsisakymo duoti ieškovui sutikimą motyvus ne kartą keitė, teikė skirtingas pozicijas dėl jos interesų pažeidimo, jų motyvuotai nepagrindė, nes nenurodė faktų, kodėl šis rekonstrukcijos projektas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Taip pat kasatorė nenurodė kokių nors, jos nuomone, teisės normų pažeidimų. Teisėjų kolegija saistoma žemesniųjų instancijų teismų nustatytų aplinkybių, todėl, remdamasi jomis, daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą pripažinti nemotyvuotu, t. y. protingais motyvais nepagrįstu ir kitam bendraturčiui trukdančiu įgyvendinti teisę į statybą, kasatorės atsisakymą duoti sutikimą ir laikė, jog toks atsakovės atsisakymas pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis)

Dėl kasatorės nuosavybės teisių į bendrai naudojamo žemės sklypo dalį

Kasatorės argumentas, kad, leidus ieškovui atlikti bendro daikto rekonstrukcijos darbus, pažeidžiamos jos nuosavybės teisės į užstatomą (plotas – 0,0332 aro) sklypo dalį, kuri paskirta bendrai naudotis (vieno metro pločio žemės juostos aplink namą, skirtos jo priežiūrai, dalies), yra nepagrįstas, nes teismo leidimas ieškovui atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato bendraturtės (kasatorės) sutikimo yra duotas tam tikslui, kad ieškovas gautų projektavimo sąlygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimą be atsakovės sutikimo, bet ne konkretiems statybos darbams atlikti. Ieškovas yra galimas statytojas, t. y. jis neturi statytojo statuso, todėl, esant teismo duotam tokiam leidimui, negali vykdyti statybos darbų. Įgyvendinti teisę į statybą ir kartu tapti statytoju ieškovas turės galimybę tik gavęs projektavimo sąlygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse šį argumentą akcentavo, t. y. pabrėžė, kad šioje byloje išduodamu leidimu atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus ieškovui pripažįstama tik teisė gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be kasatorės sutikimo ir kad nurodytas teismo leidimas nereiškia statybos leidimo įteisinimo. Dėl to kasatorė neteisingai teigia, kad žemesniųjų instancijų teismai leido ieškovui vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, teismams pripažinus ieškovo teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be kasatorės sutikimo, nepažeista kasatorės nuosavybės teisė į planuojamą užstatyti bendrai naudojamą sklypo dalį, nes byloje nespręstas reikalavimas dėl kasatorei priklausančios ir užstatomos dalies kompensavimo (natūra ar pinigais), nes kasatorė tokio reikalavimo byloje nepareiškė. Kasatorė turi teisę į prarandamos bendro daikto dalies kompensavimą ir ją gali įgyvendinti po projektavimo procedūros pradžios. Šią teisę taip pat pripažino ir pirmosios instancijos teismas, pabrėždamas, kad dėl ieškovo atliekamos namo rekonstrukcijos (priestato statybos) pirmiausia svarstytinas kasatorės prarandamos bendro naudojimo žemės dalies kompensavimas natūra, taip pat gali būti svarstomas klausimas dėl kompensavimo pinigais. Tačiau byloje kasatorė nenurodė jai priimtino konkretaus kompensavimo būdo, tik teigia, kad toks rekonstrukcijos projektas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises į bendrosios nuosavybės tvarkymą, sumažina jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat netenkina ieškovo siūlomas kompensavimo būdas bei dydis (T. 2, b. l. 67). Taigi kasatorė nepasisakė dėl jos teisų gynimo būdo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kasatorė byloje pateikė savo priešprojektinį pasiūlymą dėl priestato kitoje namo pusėje ant jai priklausančios žemės dalies ir bendrai naudotis aplink namą paskirtos žemės juostos statybos, bet nepareiškė jokio reikalavimo. Taigi jeigu kasatorė siektų įgyvendinti teisę į statybą ir statytų priestatą, kuris projektuojamas ne tik ant jai priklausančios žemės, bet ir ant bendrai naudojamos žemės juostos, einančios aplink namą, tai ir kasatorius turėtų tokią pat teisę į prarandamos nuosavybės dalies kompensavimą.

Teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentus, susijusius su ieškovo pateikto priešprojektinio pasiūlymo neatitikties įstatymų reikalavimams, nes, pirma, kasatorė nenurodė, teisės normų, kurių neatitinka priešprojektinis pasiūlymas. Antra, ieškovo pateiktame priešpojektiniame pasiūlyme yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys. Nurodytą pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį. Trečia, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas patvirtino, kad ieškovo planuojama statyba nepažeis kasatorės teisių. Kasatorės argumentai, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti planuojamos statybos (rekonstrukcijos) atitiktį teisės aktų reikalavimams, o ji neturėjo pareigos įrodyti teisės aktų ir savo interesų pažeidimų, prieštarauja pirmiau nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, kad su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindus. Taigi teismai, vertindami byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose.

Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties teisėtumui, jie yra išvestiniai iš argumentų, kurie nagrinėti šioje byloje, todėl jų kolegija nenagrinėja. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasacinis skundas atmetamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista.

Ieškovas prašo priteisti 400 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovas pridėjo jo ir advokatės E. P. 2009 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartį dėl atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo ir 2009 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT, Nr. 492492, kurie patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo surašymą advokatei sumokėjo 400 Lt. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija ieškovo prašymą tenkina, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovei priteisiamos 400 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui A. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. G. (duomenys neskelbtini) priteisti 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Česlovas Jokūbauskas

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas