Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-187-800/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01056-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3;
16.11.9.2; 21.10.3; 21.10.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 4 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. V.,
teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo J. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nubaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį 90 Eur bauda už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. 1.20 val. Kaune, Gimnazijos 3, žinodamas, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonių, perdavė transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) asmeniui (P. R. R.), kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą.
J. V. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą. Skunde nurodė, kad pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik tuo atveju, jeigu jis šį pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo. Atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį negali būti taikoma formaliai, vien dėl fakto, kad automobilį vairavo asmuo be teisės vairuoti – būtina įrodyti, jog automobilio perdavėjas žinojo arba bent jau turėjo žinoti apie tokį statusą. Teismų praktikoje pažymima, kad vien formaliai konstatavus, jog automobilis buvo perduotas neturinčiam teisės vairuoti asmeniui, nepakanka – būtina nustatyti ir įrodyti, jog perdavęs asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie tokį statusą. Pagal ANK įrodymai administracinio nusižengimo byloje turi būti surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir patvirtinti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama asmens kaltė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis žinojo, jog P. R. neturi teisės vairuoti. Pats P. R. pateiktame teismui savo skunde patvirtino, kad pareiškėjas nežinojo apie jo teisių atėmimą. Pagal ANK 566 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylose taikomas nekaltumo prezumpcijos principas – tai reiškia, kad kaltė turi būti įrodyta, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šioje byloje neįrodžius subjektyviosios pusės – žinojimo apie kito asmens neturimą teisę vairuoti – jis negali būti pripažintas kaltu. Dėl nurodytų aplinkybių Institucijos priimtas nutarimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nepagrįstai konstatuota jo kaltė, nutarime nepateikta jokių duomenų, įrodančių jo žinojimą apie tai, kad P. R. neturi teisės vairuoti.
Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog J. V. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų ir įrodymų visuma. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemones neturint šios teisės. KET 16 punkte reglamentuota, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) <...>. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – ir Įstatymas), mokėti KET ir jų laikytis. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. Be to, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio išplaukia principas, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ši norma atkartota ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje – įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Vertinant skundo teiginius, Institucija laikosi pozicijos, kad pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį, jo iškelta versija yra tik gynybinė. Pagal teismų praktiką, nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Pagal Įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju asmuo tyčia, žinodamas, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonių, perdavė nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad P. R. R. iš viso neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes jos nėra išsilaikęs. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad veika yra didesnio rūšinio pavojingumo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 8 d. 1.20 val. pats kartu vyko P. R. R. vairuojamame automobilyje. Sustabdžius policijos pareigūnams pareiškėjas nurodė, kad prieš važiuojant patikrino P. R. R. vairuotojo pažymėjimą, kas yra atviras melas, nes P. R. R. iš viso neturi vairuotojo pažymėjimo. P. R. R. administracinio nusižengimo byloje ROIK 25276166037 (pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį) 2025 m. birželio 18 d. P. R. R. vairavo tą pačią pareiškėjui priklausančią transporto priemonę „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) minėtoje byloje 2025 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 20-ANR SG-320-2025 pareiškėjui pasirašytinai buvo grąžinta ta pati transporto priemonė, t. y. pareiškėjas puikiai žinojo, kad P. R. R. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, byloje transporto priemonė buvo paimta. Transporto priemonė „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) byloje ROIK 25276166037 pareiškėjui grąžinta pagal 2025 m. birželio 24 d. jo prašymą. Šios aprašytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas tyčia įvykdė administracinį nusižengimą. Jei teismas nuspręstų kitaip, Institucija pažymi, kad ANK 7 straipsnyje nustatyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. ANK specialiosios dalies straipsniuose atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. Vertinant ANK 424 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytą ir aprašytą draudžiamą veikimą, pažymėtina, jog šio nusižengimo sudėties konstrukcija akivaizdžiai nereglamentuoja, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma, kaip pvz. ANK 115 straipsnis („Tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas“). Taigi, šiuo atveju asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Institucijos nuomone, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės individualizuoti tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Institucijos nutarimas Nr. 20-ANR_N-16111-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25281209095 paliktinas nepakeistas.
Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas J. V. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, jis neturi vairuotojo pažymėjimo, teisės vairuoti neįgijęs. Jis buvo apgautas P. R. R., kuris tuo metu gyveno pas jį. Tai buvo antras atvejis, kai P. R. R. vairavo jo automobilį. Pirmą kartą, gal birželio mėnesį pareigūnai juos sustabdę nesurašė pažeidimo protokolo, tą kartą P. R. R. pareigūnams parodė kažkokią mėlyną kortelę, pareigūnas neturėjo dėl to jokių pretenzijų, leido vairuoti toliau. P. R. R. pareigūnui parodė ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą. Antrą kartą pareigūnas juos sustabdęs paėmė iš jų automobilį ir surašė administracinio pažeidimo protokolą. Prašo panaikinti jam paskirtą baudą, kadangi nežinojo, kad P. R. R. neturi teisės vairuoti automobilio, nes jam sakė, kad tokią teisę turi.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-139/2016">2AT-14-139/2016</a>).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. V. ginčija Institucijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo pagrįstumą ir teigia, kad Institucijos nutarimas jo administracinio nusižengimo byloje priimtas, nesurinkus objektyvių jo kaltę patvirtinančių duomenų. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su J. V. argumentais.
Institucijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu konstatuota, kad J. V. padarė ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. jis 2025 m. rugpjūčio 8 d. 1.20 val. Kaune, Gimnazijos 3 savo automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) perdavė P. R. R., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Byloje nėra ginčo, jog skundžiame nutarime nurodytu laiku ir vietoje pareiškėjui priklausantį automobilį vairavo P. R. R., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Skunde keliamas pareiškėjo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo klausimas.
ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už perdavimą vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, už šį nusižengimą skiriama bauda nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
KET 14 punkto nuostatos draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių.
Pareiškėjas J. V. teigia, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, nes jo veiksmuose nėra tyčios, kadangi jis, perduodamas P. R. R. vairuoti savo automobilį, nežinojo, kad šis neturi teisės vairuoti. Tačiau tokie jo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. J. V. turi aiškų interesą išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas jo teiginius vertina kritiškai, kaip nepatikimus, prieštaraujančius kitiems bylos duomenims, kurių patikimumas abejonių nekelia.
Teismas šiuo atveju svarbia aplinkybe, įrodančia pareiškėjo kaltę, laiko tai, kad nagrinėjamas atvejis yra jau ne pirmas kartas, kuomet J. V. perdavė savo transporto priemonę vairuoti P. R. R.. Institucija į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog P. R. R. administracinio nusižengimo byloje ROIK 25276166037 (pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį) nustatyta, kad 2025 m. birželio 18 d. P. R. R. vairavo tą pačią pareiškėjui priklausančią transporto priemonę „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) minėtoje byloje 2025 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 20-ANR SG-320-2025 pareiškėjui pasirašytinai buvo grąžinta ta pati transporto priemonė. Tokiu būdu pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo būti itin atidus ir jis, atsakingai rūpindamasis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu – transporto priemone „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) duoti šią transporto priemonę vairuoti kitam asmeniui privalėjo tik įsitikęs, jog asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones. Pareiga atsakingai ir rūpestingai elgtis su nuosavybės teise priklausančia transporto priemone įtvirtinta Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, nurodant, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonių priskyrimas didesnio pavojaus šaltinių kategorijai suponuoja asmenų pareigą ne tik patiems savininkams transporto priemone naudotis atsakingai, bet ir būti atsakingiems perduodant transporto priemonę naudotis (vairuoti) kitiems asmenims. Akivaizdu, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju šios pareigos nevykdė, o jo nurodytos aplinkybės, jog P. R. R. neva tai turėjo ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą, yra visiškai deklaratyvios. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog P. R. R. pareiškėjui nurodė, jog turi kitos valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą ir jį parodė pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas galėjo sąžiningai suklysti perduodamas P. R. R. savo automobilį, šioje byloje nėra.
Atkreipiamas dėmesys, jog ANK 424 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra tyčios reikalavimo atsakomybei pagal šią teisės normą kilti. Tuo tarpu pagal ANK 7 straipsnio nuostatas visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-4-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-4-689/2020">2AT-4-689/2020</a>).
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, jog P. R. R. jau ne pirmą kartą vairavo pareiškėjo transporto priemonę ir nuo pirmojo karto – 2025 m. birželio 18 d. iki nagrinėjamo įvykio praėjo labai nedaug laiko, sprendžia, jog pareiškėjas, 2025 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinai perduodamas savo transporto priemonę vairuoti P. R. R., pasielgė itin neatsakingai. Ir nors pareiškėjas tyčią neigia, šiuo atveju atsakomybei pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį kilti pakanka, jog nustatytas pareiškėjo neatsakingas ir nerūpestingas elgesys.
Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas J. V. administracinio nusižengimo byloje yra priimtas tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir J. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Živilė Janavičienė
