Civilinė byla Nr. 3K-3-428/2012
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02931-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ž. A., O. Ž., dalyvaujant tretiesiems asmenims A. T., A. Ž., dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas pretendento atkurti natūra nuosavybės teises į žemę teisės pasirinkti konkretų žemės sklypą buvusio savininko valdyto žemės ploto ribose (kai nuosavybės teisės atkuriamos į mažesnį, nei buvęs savininkas valdė, žemės plotą) įgyvendinimo klausimas.
Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 33-15256 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu plotu 4,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ dalį dėl 2,42 ha žemės ploto grąžinimo natūra; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. Ž2-459-(1.1) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“, kuriuo pakeisti žemės sklypo Nr. 306 (duomenys neskelbtini, plotas 3,8423 ha), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro duomenys; 3) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 9568 7 punkto, kuriuo V. S., mirusio 1997 m. gegužės 13 d., sutuoktinė M. S. paveldėjo 4,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 2,42 ha šio žemės sklypo paveldėjimo; 4) pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutarties Nr. 12743, sudarytos M. S. ir O. Ž., 1.2 punkto, kuriuo dovanotoja M. S. padovanojo O. Ž. 4,00 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 2,42 ha žemės ploto padovanojimo; 5) pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 10267, kuria O. Ž. padovanojo Ž. A. (iki santuokos – Ž.) 1/2 dalį 3,8423 ha ploto žemės sklypo, dalį dėl 1/2 dalies 2,42 ha žemės ploto padovanojimo; 6) taikyti restituciją – įpareigoti O. Ž. ir Ž. A. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2,42 ha ploto dalį, pažymėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame plane, grąžinti į valstybinės žemės fondą.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad žemėtvarkos darbuotojai klaidingai informavo A. T. apie tai, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko V. M. valdytos žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero, nes ši žemė neva suteikta kitam asmeniui. Suklaidintas šių neteisingų duomenų, A. T. pasirinko kitą, mažesnės vertės V. M. valdyto sklypo dalį, į kurią jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, o vėliau sužinojo, jog į jo pageidautą žemę prie (duomenys neskelbtini) ežero nuosavybės teisės atkurtos V. S. (suteikiant jam neatlygintinai šį žemės sklypą), taip pažeidžiant A. T. teisę pasirinkti žemės sklypo dalį, į kurią pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, buvusio savininko žemės sklypo ribose.
Byloje nustatyta, kad atsakovių Ž. A., O. Ž. (V. S. teisių perėmėjų) ir trečiojo asmens A. T. ginčo objektas – atsakovėms priklausantis žemės sklypas Nr. 306, esantis tarp ežero ir A. T. žemės sklypo Nr. 311-2. Atsakovių žemės sklypo dalis, t. y. 2,42 ha, patenka į buvusio savininko V. M. iki nacionalizacijos valdytą žemėvaldą, šioje sklypo dalyje yra atsakovei O. Ž. priklausantys statiniai.
2000 m. rugsėjo 7 d. sutartimi E. B. (A. T. teta) perleido A. T. teisę atkurti nuosavybės teises į 4,86 ha (iš 30,00 ha) V. M. turėtos žemės (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. rugsėjo 7 d. parengė A. T. pažymą Nr. 1542 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Žemės sklypo ribos paženklintos 2000 m. gruodžio 22 d., akte nurodyta, kad greta pamatuoto sklypo yra neprivatizuota valstybinė žemė. Ši aplinkybė pažymėta ir 2001 m. vasario 6 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno antro žemėtvarkos skyriaus inžinierės I. P. parengtame akte. Alytaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 33-14923 A. T. atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypus Nr. 311-1 ir Nr. 311-2, pridėtame plane nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 311-2 gretimybėse 3-5, 5-6 ir 6-7 yra nepaskirta valstybinė žemė.
V. S. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo P. S. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), kurios dalis – 5,54 ha – yra užimta asmeninio ūkio žeme, todėl valstybės išperkama. V. S. mirė 1997 m. gegužės 13 d., jo teises perėmė paveldėtoja sutuoktinė M. S. Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1401 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto žiniaraščių 5 priede įrašyta V. S. pavardė ir nurodyta, kad suderinti 4,00 ha žemės sklypo Nr. 306 išdėstymas ir ribos. Išvada Nr. 59-3669 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. S. parengta vėliau – 2000 m. kovo 9 d., o prašymas Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui V. S. vardu suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) pateiktas dar vėliau – 2000 m. kovo 14 d.; prašymą pasirašė V. S. duktė R. B., duomenų apie jos įgalinimus byloje nėra. 2001 m. gegužės 15 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu V. S. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai tą patį 1999 metų žiniaraštyje nurodytą 4,00 ha žemės sklypą Nr. 306, esantį buvusio savininko V. M. turėtoje žemėje, prie (duomenys neskelbtini) ežero.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) panaikino Alytaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 33-15256 dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu plotu 4,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dalį dėl 2,42 ha žemės ploto grąžinimo natūra; 2) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. Ž2-459-(1.1) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“, kuriuo pakeisti žemės sklypo Nr. 306 (duomenys neskelbtini, plotas 3,8423 ha), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro duomenys; 3) pripažino negaliojančia 2005 m. rugsėjo 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 9568 7 punkto, kuriuo V. S., mirusio 1997 m. gegužės 13 d., sutuoktinė M. S. paveldėjo 4,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 2,42 ha šio žemės sklypo paveldėjimo; 4) pripažino negaliojančia 2006 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutarties Nr. 12743, sudarytos M. S. ir O. Ž., 1.2 punkto, kuriuo M. S. padovanojo O. Ž. 4,00 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 2,42 ha žemės ploto dovanojimo; 5) pripažino negaliojančia 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 10267, kuria O. Ž. Ž. A. (iki santuokos – Ž.) padovanojo 1/2 dalį 3,8423 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1/2 dalies 2,42 ha žemės ploto padovanojimo; 6) taikė restituciją ir grąžino šalis į pradinę padėtį, įpareigodamas O. Ž. ir Ž. A. grąžinti perduotą 2,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į valstybės žemės fondą.
Teismas rėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau –STT) Kauno valdybos nutarimu, kuriame nurodytos tokios aplinkybės: Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1401 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto žiniaraščių 5 priede įrašyta V. S. pavardė; V. S., miręs 1997 m. gegužės 13 d., 1999-12- (diena nenurodyta) suderino 4,00 ha žemės sklypo Nr. 306 išdėstymą ir ribas; žemės sklypas jam skirtas 2001 m. gegužės 15 d. buvusio savininko V. M. turėtoje žemėje, prie (duomenys neskelbtini) ežero, kurią susigrąžinti natūra pageidavo A. T.; nuosavybės teisės V. S. atkuriamos perduodant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą už jo tėvo P. S. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) rajone. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypas V. S. suprojektuotas 1999 metų gruodžio mėnesį, o išvada Nr. 59-3669 parengta vėliau – 2000 m. kovo 9 d., taip pažeidžiant sklypų formavimo tvarką. Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui 2000 m. kovo 14 d. prašymą V. S. vardu suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) pateikė jo duktė R. B., kuri neturėjo tokių įgaliojimų; tuo metu V. S. jau buvo miręs, o iki mirties nebuvo išreiškęs valios atkurti nuosavybės teises neatlygintinai perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje. Teismas nurodė, kad įpėdiniams neleidžiama keisti pretendento valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininkas 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 59-1398 patvirtino kadastro vietovių, kuriose laisvo valstybinio fondo žemėje numatoma rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, sąrašą. Rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą, mirusiam V. S. 2001 m. gegužės 5 d. vėl suprojektuotas tas pats 4,00 ha ploto sklypas Nr. 306, kuris buvo suprojektuotas 1999 metais. Iš to teismas sprendė, kad Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė Alytaus seniūnijoje O. P. ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno antro žemėtvarkos skyriaus projekto autorė I. P. savo veiksmais pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos darbus, nuostatas ir A. T. konstitucines teises susigrąžinti savo senelio žemės dalį, žemės sklypą prie ežero suformavo V. S.
Teismas nurodė, kad, Alytaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 33-15256 V. S. atkūrus nuosavybės teises į 4,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos imperatyviosios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, suteikiančios teisę pretendentui pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, į kurį jam atkuriamos nuosavybės teisės, vietą buvusio savininko valdytos žemės ribose (tais atvejais, kai nuosavybės teisės natūra atkuriamos į mažesnį, nei buvęs savininkas valdė, žemės plotą). Tol, kol A. T. buvo nepasirinkęs žemės sklypo vietos, kitiems asmenims, taip pat V. S., negalėjo būti projektuojami žemės sklypai. Teismas sprendė, kad taip pat buvo pažeista Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pirma eile žemė, miškas ir vandens telkiniai savininkams sugrąžinami natūra. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama 2,42 ha žemės sklypo dalis perduota V. S. pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, todėl naikintini tiek Alytaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 33-15256 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. į 2,42 ha žemės dalį, tiek vėliau dėl šios sklypo dalies priimti aktai bei sudaryti sandoriai bei taikytina vienašalė restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis). Kadangi žemės sklypo dalis trečiųjų asmenų nuosavybėn perėjo neatlygintinai (paveldėjimo ir dovanojimo sandorių pagrindu), o pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais, tai teismas taikė restituciją natūra.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų O. Ž., Ž. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens A. T. apeliacinius skundus, 2012 m. sausio 9 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą; sprendė, kad neesminės procedūrinės neatitiktys Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 nuostatoms atkuriant V. S. nuosavybės teises nepažeidė A. T. teisės susigrąžinti žemę natūra buvusioje vietoje. Teisėjų kolegija nustatė, kad V. S. pageidavo natūra susigrąžinti nuosavybės teisę į P. S. žemę, tačiau ši valia negalėjo būti įgyvendinta, nes iš buvusio savininko turėtos žemės 5,54 ha priskirta valstybės išperkamai. Tokiomis aplinkybėmis V. S. dukters R. B. prašymas suteikti neatlygintinai 3,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) atitiko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą, pagal kurį valstybė už išperkamą žemę piliečiams galėjo atlyginti perduodama lygiavertį žemės plotą; tai nelaikytina V. S. valios pakeitimu. Tai, kad pareiškimą parašė ne V. S. palikimą priėmusi jo sutuoktinė M. S., o jų duktė, neturėjo įtakos A. T. nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės teritorijoje 1999 metais rengto žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje buvo užfiksuota, kad V. S. suderintos žemės sklypo Nr. 306 ribos, nei A. T., nei V. S. įpėdiniai teisės susigrąžinti žemės sklypą natūra ginčo vietovėje neturėjo (A. T. ją įgijo 2000 m. rugsėjo 7 d., V. S. įpėdiniai – pateikus prašymą gauti lygiavertį žemės sklypą bei gavus išvadą 2000 metų kovo mėnesį). Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmiau nurodyta žyma 1999 m. žiniaraštyje įrodo, jog V. S. įpėdiniai žinojo apie negalimumą atkurti nuosavybės teises natūra buvusioje vietoje ir domėjosi lygiaverčio žemės sklypo gavimo galimybėmis kitoje vietovėje, tačiau ji nepatvirtina ginčo žemės sklypo suformavimo V. S. fakto. Aktai ir planai nuosavybės teisių atkūrimo bylose patvirtina, kad žemės sklypas A. T. buvo paženklintas 2000 m. gruodžio 22 d., V. S. – 2001 m. gegužės 15 d., todėl teisėjų kolegija pripažino neteisinga pirmosios instancijos teismo išvadą apie žemės sklypo suprojektavimą kitam asmeniui, kol A. T. buvo nepasirinkęs žemės sklypo vietos. Nuosavybės teisės A. T. atkurtos anksčiau nei V. S. (A. T. – 2001 m. birželio 7 d., V. S. – 2001 m. spalio 31 d.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo metu galiojusios redakcijos Žemės reformos statymo 10 straipsnio nustatyta eiliškumo tvarka atkuriant nuosavybės teisę nebuvo pažeista.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius žemės reformos darbus reglamentuojančius teisės aktus pažeidė sprendime įvardyti žemėtvarkos projektus rengę asmenys. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas pripažino, kad 2001 m. gegužės 5 d. V. S. buvo suprojektuotas tas pats žemės sklypas, kuris nurodytas 1999 metais rengto žemės reformos žemėtvarkos projekto žiniaraštyje, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad faktiškai šis sklypas 1999 metais nebuvo suprojektuotas, 1999 m. gruodžio mėnesio žemės sklypo Nr. 306 ribų V. S. įpėdiniams parodymo–paženklinimo akto nėra, o to paties sklypo, kuris kaip laisvas V. S. įpėdiniams buvo nurodytas 1999 metais, suprojektavimas 2001 metais nepažeidė A. T. teisės pasirinkti susigrąžinamo žemės sklypo vietą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas yra teiginys, jog institucija, valstybės įgaliota įgyvendinti žemės nuosavybės atkūrimą, suklaidino nuosavybės teisę į žemę natūra siekiantį susigrąžinti pretendentą, šios teisės atkūrimo proceso metu pateikdama jam neteisingus duomenis, sukliudžiusius buvusioje valdoje pasirinkti žemės sklypą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šis teiginys byloje neįrodytas, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, dėl faktinio ieškinio pagrindo nepasisakė.
Teisėjų kolegija nustatė, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. A. T. paprašė pamatuoti jam priklausantį 4,86 ha žemės sklypą natūra. Žemės sklypo ribos vietoje buvo paženklintos ir parodytos 2000 m. gruodžio 22 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad greta pamatuoto sklypo taškuose 2-3, 4-1, 3-5, 5-7 yra neprivatizuota valstybinė žemė. 2001 m. vasario 6 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno antro žemėtvarkos skyriaus inžinierės I. P. parengtame akte nurodyta, kad gretimybėje 3-5, 5-6, 6-7 yra nepaskirta valstybinė žemė. Žemės sklypo abrisas, paženklinimo aktas ir 2001 m. vasario 6 d. aktas su A. T. buvo suderinti. Nepaisant galimų V. S. įpėdinių pageidavimų gauti sklypą Nr. 306, tai įrodo, kad nuosavybės teisių A. T. atkūrimo metu ginčo žemė buvo laisva valstybinė žemė ir ši aplinkybė nebuvo nuslėpta nuo pretendento. Tai paneigia A. T. aiškinimą, kad žemėtvarkos pareigūnai jam nurodė, jog sklypas priklauso kitam asmeniui. Teisėjų kolegijos nuomone, gretimybių pažymėjimas kaip laisvos valstybinės žemės įrodo, kad A. T. nebuvo apgautas, o jo neatidumas planuose užfiksuotiems faktams vertintinas kaip neatitinkantis apdairaus ir rūpestingo elgesio standartų, keliamų kiekvienam savo teisių įgyvendinimu besirūpinančiam asmeniui. Be to, A. T. pripažino, kad analogiškas žemės sklypo planas su nuoroda, jog gretimybėse 3-5, 5-6, 6-7 yra nepaskirta valstybinė žemė, buvo pridėtas ir prie Alytaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 33-14923, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. T., turėdamas galimybę pasirinkti su ežeru besiribojantį žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, pasirinko greta šio sklypo esantį žemės ūkio paskirties sklypą. Ieškovui neįrodžius imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, nėra pagrindo laikyti niekiniu nuosavybės teisių atkūrimą V. S.
III. Kasacinio skundo, atsiliepimų į kasacinį skundą bei pareiškimo dėl prisidėjimo
prie kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo A. T. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino šias bylos aplinkybes: V. S. žemės sklypas suformuotas 1999 metais, tačiau išvada dėl teisės į žemę perkėlimo iš Lazdijų į Alytaus rajoną priimta tik 2000 m. kovo 9 d., o prašymas perkelti žemę pateiktas 2000 m. kovo 14 d. Be to, po V. S. mirties 1997 metais jo palikimą priėmė ir turtines teises paveldėjo jo sutuoktinė M. S., taigi tik ji turėjo teisę keisti V. S. valią ir prašyti atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje, tačiau tokį prašymą padavė ne M. S., o jos duktė R. B., neturėjusi tam įgaliojimo.
2. Kasatorius 1997 metais pateikė prašymą atkurti jam nuosavybės teises natūra į senelio turėtą žemę, taigi 2000 metais ši žemė nepriklausė laisvos žemės fondui ir negalėjo būti suteikta V. S., atkuriant jam nuosavybės teises ekvivalentine natūra. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį pirmąja eile teisę į žemę turi susigrąžinantys ją natūra ir tik dešimtąja eile – asmenys, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje. Alytaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 33-15256 suteikti žemės sklypą kasatoriaus senelio V. M. turėtame žemės plote prieštarauja pirmiau nurodytoms normoms.
3. STT Kauno valdybos tyrimo skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutarimas, kuriuo konstatuota, kad, suteikiant V. S. ginčijamą žemės sklypą, pareigūnės piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko pareigų, įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Apeliacinės instancijos teismas, neigdamas šiuo nutarimu konstatuotus piktnaudžiavimo tarnyba faktus, nesilaikė kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-35/2010, kurioje buvo duomenų, kad žemėtvarkos pareigūnai piktnaudžiavo tarnyba parengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir tik dėl senaties atsisakyta juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, konstatavo, kad viešojo administravimo subjektų vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procese yra ypač svarbus, taip pat pabrėžė sąžiningumo principo svarbą ir tai, jog nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas natūra yra vienas pagrindinių nuosavybės teisių atkūrimo principų, įtvirtintų įstatymo; teisėjų kolegija panaikino teisės aktus, kuriais nuosavybės teisės atkurtos ekvivalentine natūra remiantis piktnaudžiavusio tarnyba pareigūno parengtais dokumentais. Šios bylos aplinkybės yra tokios pačios, todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos.
Ieškovas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-141/2010; kt.), todėl prašo kasacinio teismo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis) ir nurodo tokius papildomus argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad 1999 metų žemėtvarkos projekto parengimo ir svarstymo su pretendentais metu kasatorius A. T. neturėjo teisės susigrąžinti žemės sklypo natūra ginčo vietovėje, netinkamai vertino įrodymus ir A. T. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momentą nepagrįstai susiejo su 2000 m. rugsėjo 7 d. sutarties, kurios pagrindu E. B. (A. T. teta) perleido jam teisę atkurti nuosavybės teises į 4,86 ha žemės, sudarymu. Kasatorius (buvusio žemės savininko vaikaitis) 1997 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą žemės reformą vykdžiusiai institucijai, kuriuo pageidavo, jog jam priklausanti žemė būtų grąžinta natūra. Tai, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. pretendentė E. B. su kasatoriumi sudarė atskirą sutartį, kuria perleido kasatoriui teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 4,85 ha žemės, nepaneigia fakto, kad kasatorius dar 1997 m. gruodžio 29 d. tinkamai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko žemės dalį natūra. Įstatyme nurodytų kliūčių grąžinti žemę natūra nebuvo.
2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 1999 metais vykusio žemėtvarkos projekto svarstymo metu padaryta žyma žiniaraštyje apie V. S. nepatvirtina ginčo žemės sklypo suformavimo V. S. fakto, o tik įrodo, jog V. S. įpėdiniai domėjosi lygiaverčio žemės sklypo gavimo galimybėmis, prieštarauja teisės normoms, reglamentavusioms žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą kaimo vietovėse. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 28 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo; kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą; pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas žiniaraštyje. Taigi Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1401 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto žiniaraščių 5 priede esantys įrašai, priešingai nei aiškino apeliacinės instancijos teismas, patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypas Nr. 306 nuosavybės teisių atkūrimo tikslu V. S. teisių perėmėjams buvo suformuotas dar iki 1999 m. gruodžio mėn. (diena nenurodyta).
3. Pirmiau nurodyti įrodymų vertinimo pažeidimai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad nebuvo pažeista kasatoriaus A. T. pirmumo teisė susigrąžinti žemę natūra buvusioje vietoje. Aplinkybės, kad kasatorius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgijo 1997 m. gruodžio 29 d. ir kad V. S. teisių perėmėjams nuosavybės teisių atkūrimo tikslu žemės sklypas Nr. 306 suformuotas dar 1999 metų gruodžio mėnesį, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patvirtina kasatoriaus paaiškinimus, kad žemės reformą vykdžiusios institucijos pareigūnų jis buvo suklaidintas. Tai, kad kasatorius pageidavo atkurti nuosavybės teises prie ežero, o ne kitoje vietoje, iš dalies patvirtina ir aplinkybės, jog kasatoriui nuosavybės teisės atkurtos į du sklypus gerokai mažesnę vertę turinčioje buvusio savininko valdytos žemės dalyje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo kasatoriui metu įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kasatorius žinojo (pasirašydamas 2000 m. gruodžio 22 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktą, kuriame gretimybės nurodytos kaip neprivatizuota valstybinė žemė), kad prie ežero žemė yra laisva, tačiau šios žemės nepageidavo, su žemės sklypų vieta sutiko ir beveik 10 metų niekam pretenzijų nereiškė. Darytina išvada, kad kasatorius pripažino, jog nuosavybės teisės jam atkurtos teisingai ir jo teisės nepažeistos.
2. Kasatorius neteisingai nurodo, kad 1997 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ir savo valios vėliau nekeitė. Tik 2000 m. rugsėjo 7 d. notariškai patvirtinta sutartimi E. B. perleido kasatoriui teisę atkurti nuosavybės teises į 4,86 ha žemės, taigi tik nuo šios datos kasatorius įgijo tokią teisę. Nuosavybės teisės kasatoriui atkurtos Alytaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 7 d. sprendimu, o V. S. – 2001 m. spalio 31 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad neesminės procedūrinės neatitiktys 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 nuostatoms, atkuriant nuosavybės teises į V. S. žemę, nepažeidė kasatoriaus teisės susigrąžinti žemę natūra buvusioje vietoje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė O. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti; atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
1. Nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą V. S. atkurtos nepažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Nors STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyrius nutarime ir nurodė, kad galėjo būti pažeisti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimai, tačiau nekonstatavo žemėtvarkos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba ar pareigų nevykdymo; ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. STT nutarime nurodyta, kad kasatorius savo turtines teises gali ginti civiline tvarka, tačiau nekonstatuota viešojo intereso pažeidimo ir nesiūlyta prokurorui jį ginti.
2. Kasacinio skundo teiginiai dėl faktinių bylos aplinkybių neatitinka tikrovės. Žemės sklypas, dėl kurio šioje byloje kilo ginčas, buvo laisva valstybinė žemė, tačiau kasatorius pasirinko žemės sklypą natūra kitoje vietoje ir kreipėsi į STT dėl neva pažeistų jo teisių tik praėjus keleriems metams, po ginčo su atsakovėmis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl asmens teisės pasirinkti žemės sklypo dalį nuosavybės teisėms natūra atkurti tuo atveju, kai šios atkuriamos į mažesnį, nei savininkas turėjo, žemės plotą
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – bent iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2007; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-319/2009; kt.). Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos ir pareigūnai. Tinkamas jų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės įgaliotas asmuo privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų ir valstybės įgaliotų pareigūnų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras ir kt. v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2008; kt.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumo klausimas. Kasatorius teigia, kad, atkuriant jam nuosavybės teises, buvo suvaržyta jo teisė pasirinkti buvusio žemės savininko valdytos žemės ribose konkretų žemės sklypą, į kurį jis pageidavo atkurti teises natūra, ir nuosavybės teisės į šią žemę neteisėtai buvo atkurtos V. S., o vėliau perduotos atsakovėms. Ši pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą (jo teisių perėmėjo) teisė įtvirtinta Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai buvusio žemės savininko turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha arba jeigu natūra grąžinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą. Šioje įstatymo normoje piliečiui suteikta teisė pasirinkti buvusio savininko valdytos žemės ribose pageidaujamą žemės sklypą nesaistoma jokių papildomų sąlygų, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procese jos įgyvendinimas turi būti užtikrintas atitinkamais valstybės įgaliotų asmenų, vykdančių nuosavybės teisių atkūrimą, veiksmais. Įstatyme nedetalizuota, kaip ši norma turi būti įgyvendinta, to nenurodyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje. Žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriais remiantis nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos natūra, rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – Žemėtvarkos projektų rengimo metodika, Metodika). Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 4 punkte nurodyta, kad grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje; 8 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas suprojektuoja jame piliečių pageidaujamus įsigyti nuosavybėn žemės, miško sklypus, suderina sklypų ribas su asmenimis, pageidaujančiais juos įsigyti. Šios bendro pobūdžio žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo nuostatos detalizuotos Žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje. Jos 24 punkte nurodyta, kad žemės reformos projekto autorius parengia preliminarius pasiūlymus pirmajam pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, susirinkimui. Šio susirinkimo metu projekto autorius pateikia duomenis apie laisvos žemės plotus ir galimą sklypų projektavimą, paaiškina pretendentų galimybes ir sąlygas gauti žemę pagal atliktą piliečių prašymų analizę, aptaria projektavimo tvarką, supažindina pretendentus su įstatymais, jų įgyvendinamaisiais teisės aktais; susirinkimo eiga protokoluojama (25 punktas). Iš šių nuostatų matyti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai valstybės įgalioti ne tik pagal įstatymų reikalavimus suprojektuoti žemės sklypus pretendentams į žemę laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo, bet ir informuoti pretendentus apie jų teises ir galimybes tinkamai jas įgyvendinti, visus veiksmus atlikti bendradarbiaujant ir derinant su piliečiais. Tai, kad asmuo išreiškia valią atkurti nuosavybės teises natūra ne iš karto prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, o vėliau, kai žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procesas jau yra prasidėjęs, neatleidžia valstybės įgaliotų projektus rengiančių specialistų nuo pareigos tinkamai atlikti savo darbą, maksimaliai užtikrinant pretendentų į žemę teisių tinkamą įgyvendinimą.
Pirmiau nurodytomis nuostatomis turi būti vadovaujamasi sprendžiant, ar buvo užtikrinta pretendento teisė, įtvirtinta įstatyme, pasirinkti buvusio savininko žemės sklypo ribose konkretų žemės plotą, į kurį jis pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra. Kasatoriaus nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kasatorius buvo supažindintas su buvusio žemės savininko valdytos žemės ribomis ir jam suteikta išsami informacija apie tai, į kurią šios žemės dalį jau yra atkurtos nuosavybės teisės natūra kitiems asmenims, o kuri dalis yra laisva. Tokia informacija yra būtina sąlyga pretendentui siekiant tinkamai įgyvendinti savo pasirinkimo teisę, įtvirtintą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Taigi įstatymas įpareigoja žemėtvarkos projektus rengiančius specialistus pateikti išsamią informaciją pretendentui apie galimybes atkurti nuosavybės teises. Nagrinėjamu atveju įgalioti pareigūnai to nepadarė. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad aplinkybę, jog nuo kasatoriaus nebuvo nuslėpta, kad žemė greta ežero yra laisva, patvirtina kasatoriaus pasirašytas 2000 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuriame nurodyta, jog gretimybėje (t. y. prie ežero) yra neprivatizuota valstybinė žemė, taip pat prie Alytaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 7 d. sprendimo atkurti kasatoriui nuosavybės teises pridėtas žemės sklypo planas, kuriame taip pat nurodyta, jog žemė prie ežero yra laisva; šiuos dokumentus kasatorius pasirašė ir pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumą, minėta, privalo užtikrinti valstybės įgalioti asmenys. Pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises, turi teisę pasitikėti pareigūnais ir negali būti įpareigotas tikrinti jų veiksmų teisėtumą.
Nagrinėjamoje byloje, minėta, nėra jokių duomenų, kad kasatoriui buvo pateikta išsami informacija apie laisvą žemę jo senelio valdyto žemės sklypo ribose. Pažymėtina, kad to neteigia ir atsakovai; jie tik nurodo, kad kasatorius turėjo matyti, jog šalia jo žemės sklypo esantis ginčijamas žemės sklypas yra laisvas. Toks aiškinimas yra nepagrįstas, be to, kasatoriaus žemės sklypo ribų paženklinimo akte esantis įrašas apie tai, kad gretimas žemės sklypas prie ežero tuo metu buvo laisvas, yra neaiškus, įrašytas sutrumpintai „nep.v.ž.“ tarp kito teksto, o pridėtame žemės sklypo abrise šie duomenys nepažymėti. Alytaus apskrities viršininko sprendime atkurti kasatoriui nuosavybės teises žemės sklypo gretimybės taip pat nenurodytos, o aplinkybė, kad greta esantis ginčijamas žemės sklypas yra laisvas, glaustai pažymėta tik prie šio sprendimo pridėtame žemės sklypo plano paaiškinime (pačiame plane grafiškai nepavaizduota). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog kasatorius, pasirašydamas dokumentus, turėjo matyti, jog greta esantis žemės sklypas yra laisva valstybinė žemė, ir tai reiškia, jog ši aplinkybė nebuvo nuo jo nuslėpta, o jo teisės nesuvaržytos, netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarką reglamentuojančias įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumą turi užtikrinti jį vykdantys pareigūnai, taigi jie turi įrodyti, jog asmuo buvo išsamiai informuotas apie savo teises tam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje jam suteiktą pasirinkimo teisę. Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų nėra.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų teiginiu, kad teisę atkurti nuosavybės teises natūra kasatorius įgijo tik 2000 m. rugsėjo 7 d., kai jo teta E. B. perleido jam šią teisę notariškai patvirtinta sutartimi. Tai yra fakto klausimas, ši aplinkybė byloje nustatyta ir kasacinio teismo teisėjų kolegija ja remiasi (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, byloje nepaneigta, kad V. S. nuosavybės teisių atkūrimo procese iki 2000 m. rugsėjo 7 d. atlikti veiksmai susiję su nagrinėjama byla ir pažeidė kasatoriaus teises atkurti nuosavybę natūra susigrąžinant ginčijamą žemės sklypą prie ežero. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra tęstinis procesas, reglamentuotas įstatymų. Jų reikalavimų nesilaikymas atkuriant nuosavybės teises negali būti pateisintas tuo, kad šie pažeidimai padaryti tuo metu, kai žemės sklypas turėjo laisvos valstybinės žemės statusą, pretendentams išreiškus valią ne atkurti nuosavybės teises natūra, bet gauti kompensaciją. Byloje nustatyta (tai patvirtinta ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 18-07-83), kad V. S. pateikė prašymą atkurti jam nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), natūra. 1997 m. gegužės 13 d. V. S. mirė, nepakeitęs savo valios. Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1401 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto žiniaraštyje tarp piliečių, 9-ąja eile pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį pretenduojančių į žemę nurodytoje vietovėje, įrašyta V. S. pavardė, be to, nurodyta, kad jam suprojektuotas 4,00 ha žemės sklypas Nr. 306 (t. y. tas pats nagrinėjamoje byloje ginčijamas žemės sklypas), o jo išdėstymas ir ribos su pretendentu suderintos 1999 m. gruodžio mėnesį (diena nenurodyta). Tuo metu, kai žiniaraštyje įrašyti šie duomenys, dar nebuvo pateikta pretendento prašymo suteikti jam neatlygintinai žemės sklypą kitoje vietovėje (toks prašymas pateiktas tik 2000 m. kovo 14 d.), nesurašyta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (ši išvada surašyta 2000 m. kovo 9 d., t. y. anksčiau nei pateiktas prašymas suteikti žemės sklypą kitoje vietovėje), nors šie dokumentai yra pagrindas projektavimo darbams pradėti (Metodikos 22 punktas). Tai patvirtina kasatoriaus teisių pažeidimą ir jo teiginį, kad atkuriant nuosavybę į jo senelio turėtą žemę jam buvo paaiškinta, jog nuosavybės teisė į žemę prie ežero negali būti atkurta natūra, nes ji jau atkurta kitam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. S. vardu 2000 m. kovo 14 d. prašymą suteikti neatlygintinai žemės sklypą kitoje vietovėje, t. y. (duomenys neskelbtini), pasirašė jo duktė R. B., nepateikusi įgaliojimo. Bylos duomenimis, V. S. paveldėtoja yra jo sutuoktinė M. S., taigi ji paveldėjo ir teisę atkurti nuosavybės teises, kuri yra turtinė teisė ir gali būti paveldima. Tai reiškia, kad tik M. S. arba jos įgaliotas kitas asmuo turėjo teisę paduoti prašymą pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad V. S. nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo padaryta daug įstatymo pažeidimų, tai įgalina konstatuoti šio proceso neteisėtumą. Vertinant šias aplinkybes kasatoriaus teisės pasirinkti pageidaujamą žemės sklypą suvaržymo kontekste, galima teigti, kad jos papildomai patvirtina kasatoriaus teisių pažeidimą, nes kelia pagrįstų abejonių dėl priemonių, kurias pasirinko V. S. teisių paveldėtojai nuosavybės teisėms atkurti, teisėtumo. Teismas vertina bylos aplinkybes ne atskirtai vieną nuo kitos, bet susietai, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, jog kasatoriaus nuosavybės teisėms atkurti projektus rengė tos pačios žemėtvarkos specialistės kaip ir atsakovams, kurių teisių atkūrimo procese padaryti įstatymo pažeidimai yra nustatyti. Tai įgalina konstatuoti, kad kasatorius nebuvo informuotas apie savo teises ir negalėjo jomis tinkamai pasinaudoti ir atkurti nuosavybės teises, pasirinkdamas pageidaujamą, t. y. šioje byloje ginčijamą žemės sklypą prie ežero, į kurį nuosavybės teisės atkurtos V. S. Minėta, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumas ir skaidrumas svarbus ir reikšmingas ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visai visuomenei. Konstatuoti neteisėti viešojo administravimo subjektų sprendimai negali būti palikti galioti ir yra naikintini, taip apginant konkretaus asmens pažeistas teises bei apsaugant viešąjį interesą užtikrinti nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir jame dalyvaujančių valstybės institucijų bei įgaliotų asmenų veiksmų teisėtumą.
Tai, kad atsakovams žemės sklypas paženklintas ir nuosavybės teisės atkurtos vėliau nei kasatoriui, nustačius pirmiau nurodytus pažeidimus, teismo padarytos išvados nekeičia. Konstatavus, kad kasatoriaus teisė, įtvirtinta Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, buvo pažeista ir jam buvo apribota galimybė pasirinkti ginčijamą žemės sklypą, tai kartu reiškia ir V. S. nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo neteisėtumą, dėl to Alytaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 33-15256 dalis, kuria V. S. atkurtos nuosavybės teisės į 2,42 ha žemės, patenkančios į buvusio savininko V. M. iki nacionalizacijos valdytą žemėvaldą, naikintina kaip neteisėta.
Dėl žemės perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos jėzuitų provincija v. UAB „Diagnostikos poliklinika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-662/2004; 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apgyardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2007; kt.). Taigi administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija neturėtų būti taikoma. Nuosavybės teises į ginčijamą žemės sklypą atkūrus mirusio pretendento V. S. vardu, jos buvo perduotos jo paveldėtojai M. S., kuri 2006 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi žemės sklypą perleido savo dukteriai atsakovei O. Ž., o ši 1/2 dalį sklypo 2007 m. gruodžio 21 d. padovanojo savo dukteriai atsakovei Ž. A. (Ž.). Panaikinus kaip neteisėtą apskrities viršininko sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į 2,42 ha žemės sklypo dalį V. S. atkūrimo, negaliojančiais pripažintini ir vėliau dėl šio turto sudaryti sandoriai, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarčių dalys dėl ginčijamo 2,42 ha žemės sklypo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kadangi ginčijamą 2,42 ha žemės sklypą atsakovės įgijo neatlygintinai, tai jos negali ginti savo teisių remdamosi sąžiningo įgijėjo instituto normomis, ir žemės sklypas gali būti iš jų išreikalautas valstybės nuosavybėn (CK 4.96 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, panaikinus Alytaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 31 d. sprendimą atkurti nuosavybės teises, V. S. teisių paveldėtojai nepraranda teisės atkurti nuosavybės teises į neatkurtą žemės dalį Atkūrimo įstatyme nustatytu būdu.
Atsakovių nurodyti argumentai dėl žemės sklype pastatytų statinių nesusiję su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Žemės sklype po nuosavybės teisių atkūrimo pastatyti statiniai neturi teisinės reikšmės vertinant nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą teisėtumą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pagrįstą netinkamu šiai bylai aktualių teisės normų aiškinimu ir taikymu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje yra pateiktas mokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad kasatorius A. T. už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo advokatui 2500 Lt. Ši suma atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas ir priteistina kasatoriui iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 833 Lt (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – 101,83 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai), t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 33,94 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą.
Priteisti trečiajam asmeniui A. T. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927), O. Ž. (duomenys neskelbtini) ir Ž. A. (duomenys neskelbtini) po 833 (aštuonis šimtus trisdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927), O. Ž. (duomenys neskelbtini) ir Ž. A. (duomenys neskelbtini) po 33,94 Lt (trisdešimt tris litus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Zigmas Levickis
Vincas Verseckas
