Dėl nekilnojamojo turto įkeitimo pripažinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-444/2012

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08730-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 63.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui LUAB „Pajūrio miestelis“ dėl nekilnojamojo turto įkeitimo pripažinimo; tretieji asmenys: Centrinė hipotekos įstaiga, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, UAB „Apskaita visiems“, UAB „Big City Lt“, UAB „City Lt“, UAB „Corpus A“, UAB „Euroteisės biuras“, UAB „Swedbank lizingas“, AB „Klaipėdos energija“, VĮ Registrų centras, UAB „Restroma“, UAB „Staviradis“, AB „VST“, UAB „Ž.W.K. transportas“, D. M., D. J., Ž. J., M. M., AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Kvazaras“, LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai, notarė J. P., UAB „Pamario medis“, UAB „Pievų takas“, UAB „Green Trust“, P. D., E. N., L. K., L. S., R. B., S. I., Š. N.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Esminiai teisės klausimai nagrinėjamoje byloje – daiktų kvalifikavimas priklausiniais ir priklausinių teisinis likimas įkeičiant pagrindinį daiktą, šiuo atveju – žemę.

Prievolės pagal 2005 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutartį (kuri buvo papildyta ir pakeista) įvykdymui užtikrinti atsakovas įkeitė ieškovui daug žemės sklypų; šalių ginčas kilo po to, kai atsakovas dalyje įkeistų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatė statinius; ieškovas nurodė, kad be jo sutikimo ir žinios dalį pastatytų statinių atsakovas įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškus pagrindinius daiktus, kitus – kaip žemės sklypų, kuriuose jie pastatyti, priklausinius. Nors hipotekos sutartyje (lakšte) neįvirtinta nuostatos, kad žemės sklypuose pastačius statinius jie bus laikomi įkeistais, ieškovo teigimu, įkeistuose žemės sklypuose pastatyti statiniai, kuriuos atsakovas įregistravo kaip žemės sklypų priklausinius, pripažintini įkeistais pagal CK 4.171 straipsnio 12 dalį, išskyrus kelis pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nors, ieškovo vertinimu, šiuos pripažinus žemės (pagrindinio daikto) priklausiniais, jie laikytini taip pat įkeistais kartu su žemės sklypu. Ieškovo nurodymu, be jo leidimo pastatyti statiniai sumažino įkeistų sklypų vertę, taip buvo pažeisti ieškovo interesai – neįkeistais, kitam asmeniui priklausančiais statiniais užstatyti žemės sklypai beverčiai ir faktiškai negali būti civilinės apyvartos objektas.

Ieškovas prašė pripažinti, kad butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. l (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2008-12-17, o butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. įkeisti ieškovui pagal hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu tenkino ieškinį, iš dalies pripažindamas, kad pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. gruodžio 17 d., o butas Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), kaime, nuosavybės teise priklausantys atsakovui LUAB „Pajūrio miestelis“ nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. įkeisti ieškovui pagal hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.171 straipsnio 2 dalį pagrindinio daikto priklausiniai visais atvejais laikomi įkeistais, nors jų hipotekos lakšte nenurodyta, o pagal šio straipsnio 12 dalį – statiniai, esantys ant įkeičiamo sklypo, turi būti įkeisti hipotekos lakštu kaip jo priklausiniai, jeigu šalys nesutaria kitaip. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas CK normas, jų taikymo praktiką, teismas konstatavo, kad vien tokios sąlygos Hipotekos registre nenurodymas nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai apibrėžti – Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip pagrindinio daikto priklausiniai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus, 2012 m. vasario 10 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą, panaikindama tą jo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies tenkino, ir ieškovo reikalavimą atmetė visa apimtimi; išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimus. Kolegija pažymėjo, kad pagal šalių sudarytą kreditavimo sutartį kreditas suteiktas žemės sklypams pirkti, turint tikslą plėtoti gyvenamųjų namų statybos projektą. Bylos duomenimis patvirtinama, kad dalyje ieškovo nurodytų ir jam įkeistų žemės sklypų pastatyti nauji statiniai, kurie priklauso atsakovui nuosavybės teise. Ieškovas kaip hipotekos kreditorius prašo pripažinti, kad šie statiniai taip pat įkeisti bankui pagal šalių sudarytą kreditavimo sutartį. Vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kolegija nustatė ir pažymėjo, kad pirmiau nurodytuose žemės sklypuose pastatyti pastatai, taip pat pastatai, kuriuose suformuoti butai ir jiems suteikti unikalūs numeriai, įregistruoti kaip žemės sklypo priklausiniai ir ne kaip žemės sklypo priklausiniai. Nors ieškovas, remdamasis CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalimis, teigia, kad statiniai, kaip įkeisto žemės sklypo priklausiniai, visais atvejais laikomi įkeistais, jeigu hipotekos sutartyje (lakšte) nenumatyta kitaip, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, jog, įkeičiant žemės sklypus, statinių juose nebuvo; šie pastatyti vėliau. Pažymėjusi hipotekos kaip daiktinės teisės esmę, kolegija nurodė, kad sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, suteikiantys jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo teismų praktikos nuostatas apie tai, kad CK 4.171 straipsnio 2 dalies norma reglamentuoja situacijas, kada hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas, turintis ar galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinka CK 4.19 straipsnio 1 dalyje pateiktus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-160/2010). Kolegija taip pat nurodė, kad priklausinių įkeitimą, kai įkeičiama žemė, reglamentuoja ne CK 4.171 straipsnio 2 dalies, bet specialioji 4.171 straipsnio 12 dalies norma, pagal kurią, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi pagal nustatytą reglamentavimą antraeilio daikto — priklausinio – gali ir neištikti pagrindinio daikto likimas, jeigu taip nustatyta sutarties ar įstatymo (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Vien konstatavimas, kad statinys yra žemės sklypo priklausinys, taip pat statinio kaip žemės sklypo priklausinio įregistravimas, kolegijos vertinimu, savaime nereiškia, jog toks statinys įkeistas kartu su žemės sklypu, kuriame statinys pastatytas. Statinio pastatymas įkeistame žemės sklype taip pat nereiškia, kad toks statinys tampa įkeistu asmeniui, kuriam įkeistas žemės sklypas; hipotekos sutarties šalys gali nustatyti taisyklės išimtį. Kolegija taip pat nelaikė, kad CK 4.171 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog ateityje ant įkeisto žemės sklypo pastatyti statiniai laikomi (savaime tampa) įkeisti ar turi būti įkeisti; dėl būsimų statinių ant įkeisto žemės sklypo įkeitimo šalys, sudariusios žemės sklypo įkeitimo sandorį, turi aiškiai susitarti; joms nenustačius, kad įkeičiami ir būsimi statiniai ant žemės sklypo, arba nesusitarus dėl ant įkeisto žemės sklypo, po jo įkeitimo pastatytų statinių įkeitimo atitinkamus statinius pastačius ir įregistravus, konstatuotina, kad po žemės sklypo įkeitimo pastatyti statiniai nėra įkeisti. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei šalių sudarytoje kreditavimo sutartyje, nei žemės sklypų hipotekos lakšte nėra sąlygos dėl būsimų statinių, pastatytų įkeistuose žemės sklypuose, įkeitimo ieškovui. Hipotekos lakšte nenurodyta, kad statiniai įkeičiami kaip žemės sklypų priklausiniai. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui suponavo pagrindą išvadai, kad šiuo atveju aiškiai susitarta dėl žemės sklypų įkeitimo, bet nesusitarta dėl būsimų statinių įkeitimo (CK 4.171 straipsnio 2, 12 dalys, CPK 12, 178, 197 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo, kad antraeilį daiktą pagrindinio daikto likimas gali ištikti tik tuo atveju, kai pagrindiniam daiktui reikšmingo įvykio metu antraeilis daiktas egzistuoja; šiuo atveju, įkeičiant žemės sklypus, statinių juose nebuvo, todėl, kolegijos vertinimu, neegzistuojančių statinių negalėjo ištikti žemės sklypų likimas; teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 4.171 straipsnio 12 dalies netaikoma žemės sklypų hipotekos įforminimo ir įregistravimo metu neegzistavusiems statiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“, N. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010); kad sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia, bet ne viena šalis vien savo nuožiūra, sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Medicinos bankas“ v. UAB,,Baltijos biodizelino centras“, bylos Nr. 3K-7-14/2011). Nagrinėjamu atveju nebaigti statyti statiniai, esantys ieškovui įkeistuose žemės sklypuose, Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti po to, kai buvo įformintas ir įregistruotas žemės sklypų įkeitimas, todėl kolegija akcentavo, kad statiniai Hipotekos registre galėjo būti įregistruoti ir jais užtikrintas atsakovo skolinio įsipareigojimo įvykdymas, statinius įregistravus Nekilnojamojo turto registre; taigi buvo galimybė pakeisti ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl hipotekos, tačiau pakeitimų nepadaryta ir nustatyta tvarka neįregistruota (CK 4.171 straipsnio 12 dalis, CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad įkeistuose žemės sklypuose gyvenamieji namai pastatyti ir įregistruoti be ieškovo sutikimo; kredito paskirtis – žemės sklypams įsigyti ir gyvenamųjų namų statybos projektui juose vykdyti – suponavo, kad pagrindinė žemės sklypų paskirtis buvo žinoma, be to, Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, ieškovas nepasinaudojo CK 4.196 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis, sužinojęs apie statinių, pastatytų ant jam įkeistų žemės sklypų, įregistravimą. Ieškovas teises gina, prašydamas jas pripažinti teismo sprendimu (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), teismas negali viršyti savo kompetencijos. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad šiuo atveju hipotekos lakštas yra ieškovo ir atsakovo atitinkamo susitarimo rezultatas; šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, ieškovas nenurodė, kaip turėtų būti atlikta hipotekos lakšto pakeitimo procedūra. Atsižvelgdamas į tai, kad sutartinės hipotekos lakštą pasirašo kreditorius, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas, o hipotekos įkeitimai įforminami tapačia tvarka kaip ir hipoteka, apeliacinės instancijos teismas pripažino negalimu hipotekos lakšto pakeitimą be skolininko (įkeičiamo turto savininko) parašo hipotekos lakšte; be to, sprendė, kad negalimas hipotekos nustatymas atsakovui priklausantiems statiniams, nes ieškovas reikalavimą pareiškė po bankroto bylos atsakovui iškėlimo; atsakovo turtui negalima priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas AB SEB bankas) prašo panaikinti tas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis skundas ieškinio reikalavimas atmestas iš dalies, ir ieškinį tenkinti visa apimtimi. Kasacinis grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 6.193 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo, CPK 178, 185 straipsnių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreditas atsakovui suteiktas ne tik žemės sklypams įsigyti, bet ir gyvenamųjų namų statybos projektui šiuose žemės sklypuose vykdyti, taip pat kad statiniai kasatoriui įkeistuose žemės sklypuose pastatyti su jo sutikimu, padaryta, pažeidžiant CK 6.193, CPK 178, 185 straipsnių nuostatas, netinkamai ištyrus ir nustačius šalių valią, ydingai įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas nepaisė CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalyse nustatytų reikalavimų, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatas kiek įmanoma tiksliau išaiškinti šalių valią, joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-151/2010); atsižvelgti į sutarties esme, tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygas aiškinti taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas“ v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2011). Proceso šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas – įvertinti byloje esančius įrodymus pagal CPK įtvirtintas taisykles. Kasatorius nurodo, kad šiuo atveju nei kreditavimo sutartyje, nei jos pakeitimuose nėra nuostatų, jog kreditas ar jo dalis suteikta gyvenamųjų namų statybai finansuoti; Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3 punkte nustatyta, kad kreditas skiriamas žemės sklypams pirkti; sutarties pakeitimuose įtvirtinta tapati kredito paskirtis. Kreditavimo sutarties tikslas, jos nuostatos bei jų tarpusavio ryšys, kasatoriaus vertinimu, patvirtina, kad, sudarant kreditavimo sutartį, kasatoriaus ir atsakovo valia buvo kreditą atitinkamai suteikti ir gauti tik žemės sklypų įsigijimo, suformavimo ir pardavimo projektui finansuoti. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys, sudarydamos kreditavimo sutartį ir/ar pradėjusios ją vykdyti, išreiškė valią, jog kreditas ar jo dalis skiriama gyvenamųjų namų statybos projektui finansuoti (CPK 178, 185 straipsniai). Spręsdamas priešingai, apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą kreditavimo sutarties nuostatas aiškinti pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles, ydingai vertino byloje esančius įrodymus, pripažinęs įrodytomis aplinkybes, kurių fakto nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Statinių statyba kasatoriui įkeistuose žemės sklypuose prieštaravo atsakovo vykdyto ir kasatoriaus finansuoto žemės sklypų įsigijimo, suformavimo ir pardavimo projekto esmei – įsigyti žemės sklypų kompleksus, juos sujungti, po to padalyti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, padaryti patrauklius pirkėjams, įrengiant juose inžinerines komunikacijas ir parduoti už kreditavimo sutartyje nustatytą kainą, o gautomis lėšomis dengti kreditą. Kreditavimo sutarties šalių valia dėl projekto esmės, neapimančios šalių siekio kartu vykdyti ir finansuoti negyvenamųjų namų statybos projektą, pagrindžiama kreditavimo sutarties nuostatų, kurių esmės ir jose įtvirtintos šalių valios neišsiaiškino apeliacinės instancijos teismas, nevisapusiškai įvertinęs kreditavimo sutartį kaip įrodymą (CPK 185 straipsnis) ir pažeidęs pareigą aiškinti sutartines nuostatas sąžiningai, nepažeidžiant sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų. Tai, kad kasatorius nepasinaudojo CK 4.196 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, nereiškia jo sutikimo dėl statinių statybos. Statiniai Nekilnojamojo turto registre registruoti vadovaujantis 2008 m. gruodžio 17 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymomis, išskyrus butą Nr. 1, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas 2008 m. rugpjūčio 22 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos pagrindu. Kadastro žymos apie statinių suformavimą (naują statybą) Nekilnojamojo turto registre anksčiausiai buvo registruojamos tik nuo 2008 m. gruodžio 24 d., išskyrus statinį, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pirmiau nurodytas butas Nr. 1, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui bankroto byla iškelta 2009 m. sausio 19 d., iš esmės praėjus vienam mėnesiui nuo statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Faktinės bylos aplinkybės lėmė tai, kad kasatorius negalėjo pasinaudoti CK 4.196 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, kuri buvo apribota lex specialis reglamentavimo (ĮBĮ 10 straipsnis). Nekilnojamojo turto registre išviešinus faktą apie statinių įregistravimą, išviešintas statinių pastatymo, bet ne statybos pradžios faktas – išviešinus faktą, kad statiniai (jų dalis) pastatyti, valios išraiška dėl jų statybos negalėjo būti išreikšta, nes faktas, dėl kurio kasatorius galėjo išreikšti valią, jau buvo įvykęs post factum.

2. Dėl CK 4.11 straipsnio 1 dalies, 4.19 straipsnio 1 dalies ir 4.171 straipsnio 2, 12 dalių nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šių normų taikymo ir aiškinimo šios kategorijos bylose. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės tokios, kad dalis kasatoriui įkeistuose žemės sklypuose pastatytų statinių įregistruoti kaip žemės sklypų priklausiniai, dalis – kaip savarankiški turto vienetai. Kasatorius laikosi pozicijos, kad pagal CK teisinį reguliavimą hipotekos teisiniuose santykiuose statiniai yra pripažįstami pagrindinio daikto, t. y. žemės sklypo, priklausiniais, išskyrus atvejus, kai hipotekos lakšte yra įtvirtina priešingai; pirma, CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostata sudaryta iš hipotezės „įkeičiant žemę“ ir dispozicijos (teisės subjektų leidžiamo ir privalomo elgesio masto, atsirandančio hipotezėje aprašytoms aplinkybėms): „kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip“. Šios normos atitikmuo būtų konstrukcija: „Jeigu yra įkeičiamas žemės sklypas (hipotezė), ant jo esantys statiniai įkeičiami kaip šio žemės sklypo priklausiniai, išskyrus atvejį, kai hipotekos sutartyje įtvirtinta priešingai (dispozicija)“. Kasatorius teigia, kad CK 4.171 straipsnio 12 dalyje reglamentuojami padariniai, t. y. statinių, esančių ant įkeičiamo žemės sklypo, likimas, atsirandantys, kai kreditoriaus naudai įkeičiamas atitinkamas žemės sklypas – pagal CK 4.171 straipsnio 12 dalį, esant tokiai situacijai, ant žemės sklypo esantys statiniai taip pat tampa įkeistais kartu su žemės sklypu kaip jo priklausiniai. Pagal teisinį reglamentavimą (CK 4.40 straipsnio 1 dalis) statiniai gali būti registruojami kaip žemės sklypo priklausiniai arba kaip savarankiški pagrindiniai daiktai; pagal NTRĮ 10 straipsnio 3 dalį žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys, kuris gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys. Kasatoriaus vertinimu, tai reiškia, kad, CK 4.171 straipsnio 12 dalies pagrindu įkeičiant žemės sklypą, kaip jo priklausinys įkeičiamas ir ant jo esantis statinys nepaisant statinio statuso, t. y. to, kad šis statinys Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip savarankiškas pagrindinis daiktas. Šios taisyklės išimtis galima tik tuo atveju, jeigu hipotekos sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta priešingai, t. y. kad ant žemės sklypo esantys statiniai nėra ar nebus įkeičiami kartu su žemės sklypu. Antra, CK 4.171 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas lex specialis reglamentavimas CK 4.19 straipsnio 1 dalies ir 4.171 straipsnio 2 dalies nuostatų atžvilgiu. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą (NTRĮ 10 straipsnio 3 dalis). Taigi daikto, kaip priklausinio, statusą lemia jo ryšys su pagrindiniu daiktu arba daikto savininko valia. Pagal teisinį reglamentavimą pagrindinio daikto (statinio, kaip pagrindinio daikto) negali ištikti kito pagrindinio daikto (žemės sklypo) likimas.Tai reiškia, kad, remiantis CK 4.14 straipsnio l dalimi ir 4.171 straipsnio 2 dalimi, įkeitus žemės sklypą, ant jo esantis statinys, savo esme esantis arba Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip priklausinys, negali būti laikomas įkeistu su žemės sklypu – toks jo likimas nėra galimas dėl jo statuso, kaip pagrindinio daikto, kurio nereguliuoja nurodytos nuostatos, specifikos. Kasatoriaus nuomone, šių nuostatų išimtis reglamentuojama CK 4.171 straipsnio 12 dalyje, kurios tikslas, minėta, reglamentuoti atvejus, kai žemės sklypas įkeičiamas ant jo esant statinių ir hipotekos sandorio šalims nesusitarus, kad jie nėra įkeičiami kartu su žemės sklypu – tokiu atveju statiniai yra įkeičiami kaip žemės sklypo priklausiniai nepaisant jų statuso, t. y. kad jie pagal savo santykį su žemės sklypu ir (ar) registracija Nekilnojamojo turto registre yra pagrindiniai daiktai. Trečia, CK 4.171 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Teismų praktikoje išaiškinta,kad šios nuostatos įtvirtina pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio taisyklės, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.12, 4.14, 4.19 straipsniai), išraišką hipotekos santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Medicinos bankas“ v. UAB,,Baltijos biodizelino centras“, bylos Nr. 3K-7-14/2011). Sisteminė CK 4.12–4.14, 4.19 straipsnių, 4.171 straipsnio 2, 12 dalių analizė bei šių nuostatų tarpusavio priklausomumas, kasatoriaus teigimu, sudaro pagrindą išvadai, kad CK 4.171 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat taikomos tais atvejais, kai statiniai ant žemės sklypo pastatomi po žemės sklypo įkeitimo.Tai reiškia, kad pagal CK 4.171 straipsnio 2, 12 dalių nuostatas įkeičiamo žemės sklypo priklausiniais pripažįstami ne tik žemės sklypo įkeitimo metu esantys, bet ir būsimi ant žemės sklypo pastatyti statiniai. Šią išvadą, kasatoriaus teigimu, inter alia patvirtina tai, kad CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostatose neįtvirtinta draudimo laikyti įkeistais statinius, pastatytus po žemės sklypo įkeitimo; teismų praktikoje laikomasi analogiškos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koelgijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. AB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010); 2010 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Inrent“ v. UAB „Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010); šių teisinių padarinių, įkeičiant žemės sklypą, atsiradimą lemia hipotekos instituto esmė ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų apsaugos tikslas. Dėl šios specifikos hipoteka kreditoriaus naudai įkeistas nekilnojamasis turtas nuo jo įkeitimo momento tampa kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimo objektu, kurio vertė, nulemta šio turto savybių, garantuoja kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šis aspektas, kreditoriaus vertinimu, turi ypatingą reikšmę tada, kai hipotekos kreditoriui įkeičiamas žemės sklypas ir ant žemės sklypo be hipotekos kreditoriaus sutikimo pastatomas statinys, jo neįkeičiant. Šioje situacijoje kyla reali kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmė – kreditoriui įkeistas hipotekos objektas iš esmės tampa beverčiu civilinės apyvartos objektu, netgi iš dalies negalinčiu užtikrinti skolininko prievolių įvykdymo (CK 1.5 straipsnis). Be to, esant tokiai situacijai, statinių savininkas inter alia žemės sklypo savininko atžvilgiu įgyja privilegijuotą padėtį, nes statinių savininkas įstatymo nurodytais atvejais (CK 4.126 straipsnis, 4.171 straipsnio 12 dalis) gali įgyti teisę į žemės servitutą ir tokiu būdu juo naudotis. Kreditoriaus interesai lieka neapsaugoti. CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostatos ir jų teisiniai padariniai užtikrina, kad be kreditoriaus ir skolininko susitarimo ant žemės sklypo pastatyti statiniai negali būti laikomi neįkeistais kreditoriaus naudai, apsaugo kreditorių nuo įkeisto turto masės sumažėjimo ir teisių bei teisėtų interesų pažeidimo. Šią išvadą inter alia pagrindžia teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią hipotekos teisiniuose santykiuose pastatai pagal istatymą pripažįstami žemės – pagrindinio daikto – priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. AB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010). Pagal NTRĮ statiniai kaip žemės sklypo priklausiniai yra registruojami dviem pagrindais: pagal įstatymą arba nekilnojamojo turto savininko prašymu. Kasatoriaus nuomone, būtent CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalyse ir įtvirtintas vienas atvejų, kai statiniai registruojami žemės sklypo priklausiniais įstatymo pagrindu; tai reiškia, kad pagal NTRĮ 10 straipsnio 1 dalį ir CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalis Nekilnojamojo turto registre statinio, pastatyto ant anksčiau įkeisto žemės sklypo, statusas (kaip įkeisto priklausinio) turėtų būti išviešinamas tada, kai Nekilnojamojo turto registrui pateikiama informacija, jog įkeistame žemės sklype (kuris buvo įkeistas hipotekos sutartyje (lakšte) neįtvirtinant, kad ant žemės sklypo pastatyti būsimi statiniai nebus laikomi įkeistais) yra pastatyti atitinkami statiniai. Atitinkamai Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu turėtų būti keičiami duomenys Hipotekos registre. NTRĮ 10 straipsnio 1 dalyje įvirtintas atvejis, kai statiniai registruojami kaip žemės sklypo priklausiniai statinių savininko prašymo pagrindu, kasatoriaus vertinimu, iš esmės analogiškas situacijai, kai statiniai įkeičiami kaip žemės sklypo priklausiniai CK 4.171 straipsnio 2, 12 dalių nuostatų pagrindu: kreditoriui ir skolininkui sudarant žemės sklypo keitimo sutartį (lakštą) ir joje nenustatant, kad būsimi žemės sklype pastatyti statiniai nebus laikomi įkeistais kreditoriui kaip žemės sklypo priklausiniai, išreiškiama skolininko valia sutikti, kad naujai pastatyti statiniai bus įkeisti kaip žemės sklypo priklausiniai.Ši situacija nesikeičia ir tuo atveju, jeigu žemės sklypo ir statinių savininkai skirtingi – statydamas statinius ant svetimam asmeniui priklausančio žemės sklypo jis prisiima visą bet kokią riziką dėl šių statinių pripažinimo įkeistais kaip žemės sklypo priklausiniais (CK 1.5 strapsnis). Taigi pagal CK 4.11–4.14, 4.19 straipsnius, 4.171 straipsnio 2, 12 dalis ir NTRĮ 10 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką po žemės sklypo įkeitimo pastatyti statiniai laikomi įkeisti kaip žemės sklypo priklausiniai, išskyrus atvejus, kai hipotekos sutartyje šalys susitarė, kad būsimi statiniai nebus laikomi įkeisti.

3. Dėl netinkamo civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus (CK 1.136 straipsnis), civilinių teisių įgyvendinimą (CK 1.137 straipsnis) reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl teismo sprendimo galią ir juo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 18, 259 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sutartinės hipotekos sutartis (lakštas) negali būti keičiama teismo sprendimo pagrindu, bet tik hipotekos sutarties šalių susitarimu, padaryta, netinkamai aiškinant ir taikant CK 1.136, 1.137 straipsnius, CPK 18, 259 straipsnius. Remiantis CK 1.136 straipsnio 2 dalimi, civilinės teisės ir pareigos inter alia atsiranda iš teismų sprendimų. Pagal Konstitucijos 5, 109 straipsnius, CPK 18 straipsnį ir 259 straipsnio 2 dalį teismas sprendimus priima ir paskelbia Lietuvos Respublikos vardu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, yra privalomas ir vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis, CPK 18, 297 straipsniai). CK 1.138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka teismas, neviršydamas savo kompetencijos, gali ginti pripažindamas šias teises. Kasatoriaus pareikštas ieškinys dėl statinių pripažinimo įkeistais kasatoriui. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų patenkinti kasatoriaus reikalavimai, šis būtų pagrindas hipotekos lakštui pakeisti, įtvirtinant, kad statiniai įkeisti kasatoriaus naudai kaip žemės sklypų, ant kurių jie pastatyti, priklausiniai.

4. Dėl ĮBI 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto netinkamo aiškinimo ir taikymo bei nepagrįsto teismo procesinio dokumento (CPK 331 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ginčijama nutartimi nutarė, kad kasatoriaus reikalavimas negali būti tenkinamas, nes, atsakovui iškėlus bankroto bylą, jo turtui netaikytina priverstinės hipotekos. Tai reiškia, kad teismas netyrė ir nesiaiškino kasatoriaus argumentų, o nutartyje pateikė su byla nesusijusį teisės normų išaiškinimą. CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui: apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Kasatoriaus reikalavimas pripažinti, kad statiniai Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. pagal hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), yra įkeisti kasatoriui, buvo grindžiamas CK 4.171 straipsnio pagrindu, bet ne priverstinę hipoteką reglamentuojančiomis CK nuostatomis, todėl byloje nebuvo sprendžiamas priverstinės hipotekos klausimas (CK 4.175 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Green Trust“ išdėsto labai plačius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurių esmė yra ta, kad kasatorius tinkamai neatskleidžia visų kreditavimo sutarties sąlygų, nepagrįstai akcentuoja tas, kurios jam palankesnės, tačiau pagal sutartį kredito paskirtis būtent žemės sklypams pirkti turint tikslą plėtoti gyvenamųjų namų statybą. Prielaida, kad galbūt statiniai ant įkeistų žemės sklypų pastatyti pažeidus kasatoriaus teises, nėra pagrindas šiuos statinius pripažinti įkeistais bankui. Atsiliepime nurodoma, kad kreditorius, nenorėjęs ir nesiekęs su skolininku susitarti dėl būsimų statinių įkeistuose žemės sklypuose įkeitimo, negali aiškinti, jog šis nuo jo kažką nuslėpė, todėl nebegalėjo susitarti. Pareikštu ieškiniu kasatorius siekia privilegijuotos, nei kitų skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, padėties ir jo teisių gynybos. Trečiasis asmuo sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais CK 4.11, 4.19, 4.171 straipsnio 2, 12 dalių taikymo išaiškinimais ir atmeta kasacinio skundo argumentus, kad vien pripažinimas, jog statinys yra tam tikro įkeisto žemės sklypo priklausinys, galėtų reikšti, jog statinys yra įkeistas kartu su žemės sklypu; nepreziumuojama, kad, įkeičiant žemės sklypus, įkeičiami ir būsimi statiniai. Šalims nesusitarus dėl būsimų statinių įkeitimo, tokie statiniai negali būti laikomi įkeistais kasatoriui, šalių valia negali būti pakeista teismo sprendimu. Priešingu atveju teismas viršytų kompetenciją, taip pažeistų sutarties šalių laisvės principą, sprendimas būtų neteisėtas ir negalimas. Atsiliepime trečiasis asmuo vertina kaip neįmanomą hipotekos lakšto pakeitimą be skolininko (įkeičiamo turto savininko) parašo. Be to, atsakovui iškėlus bankroto bylą, jo turtui nebegali būti nustatyta priverstinės hipotekos. Trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba atsiliepimui į kasacinį skundą parengti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasatoriaus prašymo šalis išklausyti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo veiklos ribojimus ir šios bylos aplinkybes, nėra poreikio skirti tokio (žodinio) bylos nagrinėjimo (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Kasaciniam teismui pakankamos žemesnės instancijų teismų nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės tam, kad būtų galima pateikti sprendžiamam ginčui aktualių Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų teisės normų aiškinimą bei pasisakyti dėl šių normų taikymo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutartinės hipotekos objekto, kai hipotekos kreditorius prašo išieškoti skolą iš vėliau nei įregistruota hipoteka sukurtų daiktų, nustatymo

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šalims teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sutartinės hipotekos objekto nustatymo. Šis klausimas pirmiausia sprendžiamas pagal CK 4.171 straipsnio nuostatas ir jų aiškinimo ir taikymo kasacinę praktiką.

CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12–4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Tokios nuostatos dėl CK 4.171 straipsnyje įtvirtintų hipotekos objekto nustatymo taisyklių aiškinimo laikomasi kasacinėje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB,,Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kadCK 4.171 straipsnio 2 dalis taikoma, kai hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), turintis ir galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinkaCK 4.19 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pateiktus požymius – savarankiškumą, paskirtį tarnauti pagrindiniam daiktui, nuolatinę sąsają su pagrindiniu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“, kt., bylos Nr. 3K-3-160/2010). Atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata dėl teisinės žemės sklype esančių statinių padėties nustatymo. Taigi nagrinėjamam ginčui netaikytina CK 4.171 straipsnio 2 dalis, su šia norma susiję kasacinio skundo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

CK 4.171 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas aiškindamas šią teisės normą yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į joje nurodyta lingvistinę konstrukciją „kaip priklausiniai įkeičiami“ bei į CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės ir ant jos esančio nekilnojamojo turto santykį (ne kiekvienu atveju statinys yra žemės, ant kurios stovi, priklausinys), tam, kad statiniai, esantys ant įkeičiamo sklypo, būtų laikomi įkeisti hipotekos lakšte, šalys dėl to turi aiškiai susitarti. Sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose. Tik toks šių santykių teisinis reglamentavimas užtikrina hipotekos santykių apibrėžtumą, tinkamą kreditoriaus teisių apsaugą bei sudaro galimybę hipotekos teisėjui supaprastinto proceso tvarka operatyviai spręsti dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Konkretus ir tikslus sutartinės hipotekos santykių išviešinimas hipotekos registruose taip pat užtikrina trečiųjų asmenų interesų prieš skolininką (įkeisto turto savininką) apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Medicinos bankas“ v. Baltijos biodizelino centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-14/2011). Dėl to CK 4.171 straipsnio 12 dalis neaiškintina tokiu būdu, kad, įkeitus žemės sklypą, savaime yra įkeičiamas visas ant jo esantis ir būsimas nekilnojamasis turtas, jeigu šalys nenurodė kitaip.

Iš kasacinės praktikos matyti, kad CK 4.171 straipsnio 12 dalimi, pirma, siekiama reguliuoti situacijas, kai nekilnojamojo turto objektai (pvz., pastatai) žemės įkeitimo metu jau yra ant šios pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip priklausiniai; antra, pirmiau nurodytos normos taikymui svarbi aiškiai suderinta šalių valia, nes sutartinėje hipotekoje kreditorius ir skolininkas gali susitarti dėl įvairių žemės ir ant jos esančių objektų įkeitimo variantų: įkeičiama tik žemė; įkeičiami tik ant žemės esantys statiniai; įkeičiami žemė ir visi ar dalis ant jos esančių statinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal bylai spręsti aktualų hipotekos teisinį reguliavimą bei teismų praktiką CK 4.171 straipsnio 12 dalies taikymas neapribotas tik hipotekos lakšto sudarymo metu egzistuojančiais nekilnojamojo turto objektais kaip įkeičiamos žemės priklausiniais, t. y. šalys gali susitarti ne tik dėl esamų, bet ir būsimų įkeičiamos žemės priklausinių. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti (tiek, kiek tai galima padaryti nesant konkrečių objektų, pvz., nenurodant individualaus numerio), jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius. Tokiu būdu skolininko (savininko) valia atitinkami objektai įgyja žemės sklypo priklausinių teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (šiame kontekste žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Bet kokiu atveju šalys sudarydamos hipotekos sutartį ar vėlesniais jos pakeitimais turi susitarti dėl nekilnojamojo turto objektų kaip žemės priklausinių. Dėl to nepakanka nekilnojamojo turto objektų tik įregistruoti kaip žemės priklausinių Nekilnojamojo turto registre, šalims aiškiai dėl to nesusitarus hipotekos lakšte. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, jog šalys hipotekos lakšte neįtvirtino sąlygos, kad ant įkeičiamos žemės ateityje sukurti objektai nebus įkeičiami, nelaikytina subjektų valia tokius būsimus objektus įkeisti.

Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį aiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kaip šalys hipotekos sutartyje apsibrėžė hipotekos objektą, t. y. šalys susitarė tik dėl žemės įkeitimo, atskirai neaptardamos būsimų statinių, pastatytų įkeistuose žemės sklypuose, įkeitimo klausimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė hipotekos objektą – [tik] atitinkami žemės sklypai. Dėl to kasatoriaus argumentai, kuriais jis ginčija šią apeliacinės instancijos teismo poziciją, vertintini ne pagal sutarties aiškinimo taisyklių pažeidimo pagrindą, o tinkamu įstatymų nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, dėl kurio teisėjų kolegija jau pasisakė. Tai, kad kasatorius netinkamai aiškina ginčui aktualias CK nuostatas, neleidžia spręsti dėl netinkamo hipotekos lakšto turinio nustatymo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasatoriaus argumentai dėl nevienodos kasacinės praktikos ar dėl tokių kasacinio teismo išaiškinimų (civilinėse bylose Nr. 3K-3-50/2010; 3K-3-74/2010), nuo kurių nukrypo apeliacinės instancijos teismas, teisiškai nepagrįsti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartimi turi būti pirmiausia vadovaujamasi teismo precedentų reikšmingumo (ne paprasta, o išplėstinė kolegija) ir galiojimo laiko atžvilgiu (priimta vėliau) pagrindais. Kita vertus, net jei tam tikrų teismo išaiškinimų prieštaringumą ir galima būtų įžvelgti, jų praktinis pritaikymas neleidžia daryti priešingos išvados. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010 kasacinis teismas iš esmės sprendė, kad šalims dėl būsimų žemės priklausinių nepakanka susitarti kreditavimo sutartyje kartu nekeičiant hipotekos lakšto.

Dėl kasatoriaus argumento apie tai, ar šalys kreditavimo sutartimi susitarė tik dėl kredito panaudojimo žemės sklypams pirkti, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių sudarytos sutarties turinio, tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Kasatorius įtikimai nenurodo, kodėl sutarties turinys turėtų būti vertinamas kitaip, t. y. kreditas suteiktas tik žemės sklypų įsigijimui be pastatų statymui ant jų. Kasatoriaus pozicija dėl sutarties sąlygų vertinimo, atsižvelgiant į įvairiausius kriterijus, pavyzdžiui, šalių veiksmus po sutarties sudarymo, laikytina subjektyviu jo vertinimu, nepagrįstu byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Iš kasacinio skundo lieka neaišku, kokia šalių praktika leidžia daryti išvadą, kad kreditas nebuvo suteiktas gyvenamųjų namų statybos finansavimui. Priešingai, 2005 m. rugsėjo 16 d. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 3 punkte įtvirtinta, kad kreditas „skiriamas žemės sklypų pirkimui su tikslu vystyti gyvenamųjų namų statybos projektą“. Taigi jau sutartinių santykių pradžioje kreditorius (bankas) turėjo suprasti, kokiu tikslu suteikia kreditą UAB „Pajūrio miestelis“. Vėlesni Kreditavimo sutarties pakeitimai nesudaro pagrindo keisti išvados apie šalių sutartinių santykių turinį ir jų kūrimo tikslą.

Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti teisingo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamai bylai teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo (kasatoriaus) kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Trečiasis asmuo UAB „Green Trust“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl kasacinis teismas šio prašymo netenkina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 363,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB SEB bankas [juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)] 363,28 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Sigita Rudėnaitė