V. R. pagal BK 281 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-576/2014

Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00360-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.3;

2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimos Ažubalytės, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo V. R. gynėjui advokatui Daliui Mecelicai,

nukentėjusiojo T. Š. atstovui advokatui Vytautui Dargiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendis ir V. R., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, paskirtoji bauda sumažinta iki 15 MGL (1950 Lt) dydžio; iš nuteistojo priteistas nukentėjusiajam T. Š. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 5000 Lt. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 38 MGL (4940 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo T. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš V. R. priteista 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 600 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti. Be to, iš ADB „Ergo Lietuva“ priteista nukentėjusiajam T. Š. 2400 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, nukentėjusiojo atstovo advokato Vytauto Dargio, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro ir nuteistojo gynėjo advokato Daliaus Mecelicos, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punkto reikalavimus, t. y. važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, išvažiavo iš šalutinės (duomenys neskelbtini) g. į pagrindinę (duomenys neskelbtini) g. ir nepraleido ja važiuojančio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ (duomenys neskelbtini), vairuojamo T. Š., dėl to šios transporto priemonės susidūrė, motociklo vairuotojas T. Š. vertėsi per automobilį, nukrito ant važiuojamosios gatvės dalies; dėl šio eismo įvykio nukentėjusiajam T. Š. buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kakle ir raktikaulių srityse, muštinės žaizdos kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, atviras skeveldrinis kairio žastikaulio lūžis, atviri skeveldriniai dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžiai, dešinės plaštakos V piršto naginio pirštikaulio lūžis, krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas; dėl atviro skeveldrinio kairio žastikaulio lūžio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Pasvalio rajono apylinkės (pirmosios instancijos) teismas nukentėjusiajam T. Š. neturtinei žalai atlyginti priteisė 27 400 Lt, iš kurių – 25 000 Lt priteisė iš nuteistojo V. R., o likusius 2400 Lt – iš ADB „Ergo Lietuva“.

Panevėžio apygardos (apeliacinės instancijos) teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė – nukentėjusiajam T. Š. priteistos iš nuteistojo V. R. neturtinės žalos dydį sumažino iki 5000 Lt (BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu), padaręs išvadą, kad pats nukentėjusysis T. Š. nebuvo atsargus, dėmesingas, preciziškai besilaikantis KET eismo dalyvis, jo paties veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl nuteistojo neatsargumo.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis T. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria sumažintas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti (nuo 25 000 iki 5000 Lt), ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo (iš nuteistojo V. R.).

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, be to, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos analogiškose bylose taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Kasatorius išdėsto CK 6.250, 6.282 straipsniuose įtvirtintas nuostatas ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti neturtinę žalą nuo 25 000 iki 5000 Lt, yra nepagrįstas, neatitinka minėtomis teisės normomis reglamentuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo taisyklių ir kriterijų, kurie apibrėžiami ir konkrečiais vertinamaisiais požymiais. Be to, turi būti atsižvelgta ir į kitas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamu atveju neturtinę žalą jis patyrė dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad esminis kriterijus yra kilę padariniai ir jų įtaka tolesniam gyvenimui. Šiuo atveju turi reikšmę sveikatos sužalojimo laipsnis, pobūdis, ateityje atsirasiančios pasekmės, tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje tik formaliai išvardyti eismo įvykio metu jam (kasatoriui) padaryti sužalojimai ir kad dėl jų jis patyrė fizinį skausmą bei jam teko atsisakyti gerai apmokamo darbo užsienyje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktu neturtinės žalos apibrėžimu, nevertino žalos nustatymo kriterijų visumos bei kiekvieno atskirai, neanalizavo konkrečių faktinių aplinkybių. Kasatorius atkreipia dėmesį į CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl neturtinės žalos klausimo išsprendimo, kai yra didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas; taip pat pažymi mišrios kaltės įtaką neturtinės žalos dydžio nustatymui. Kasatoriaus manymu, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo kaltės ir kilusių padarinių santykio teismas neanalizavo ir tik deklaratyviai nurodė, kad jis nebuvo atsargus, dėmesingas, preciziškai besilaikantis KET eismo dalyvis, jo paties veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Tačiau kasatorius mano, kad byloje esant duomenims, jog jis pažeidė KET ar kitaip buvo neatsargus, teismas privalėjo svarstyti, ar jo neatsargumas buvo didelis (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), nes, mažinant neturtinės žalos dydį, tai pirmiausia ir turėjo būti konstatuota, o to skundžiamame nuosprendyje nepadaryta. Dėl to, kasatoriaus įsitikinimu, nebuvo jokio pagrindo sumažinti jam priteistos neturtinės žalos dydį, nes, kaip konstatavo teismas, jo veiksmai nenulėmė eismo įvykio, nenustatyta jo kaltės dalis ir santykis su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais; taip netinkamai taikytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo (penkis kartus sumažinti priteistą žalą) galima manyti, jog nusikaltimą padariusio nuteistojo veiksmų įtaka neturtinės žalos dydžiui yra keturis kartus mažesnė nei nukentėjusiojo kaltė, o tai prieštarauja specialisto išvadai bei kitiems bylos įrodymams. Kartu kasatorius pažymi teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principo įgyvendinimą ir teigia, kad teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti motyvuotas (BPK 305 straipsnio 5 dalis). Apibendrindamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrindė savo išvadų apie tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, jo sumažinimą grindė išimtinai nukentėjusiojo (kasatoriaus) kalte ir priimto sprendimo šiuo klausimu tinkamai nemotyvavo bei nesivadovavo CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kasatorius laiko akivaizdžiai neteisingu, neteisėtu, nepagrįstu ir keistinu (naikintinu) dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.

Nukentėjusiojo T. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos, priteistos iš nuteistojo V. R., keistina. Taip pat atitinkamai keistina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino svarbių šio klausimo išsprendimo aplinkybių – dėl nuteistojo V. R. nusikalstamos veikos kilusių padarinių (pasekmių) ir pernelyg sureikšmino nukentėjusiojo T. Š. neatsargius veiksmus kaip susijusius priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Antra vertus, pirmosios instancijos teismas į paties nukentėjusiojo veiksmus, kurie buvo nepriimtini kelių eismo saugumo požiūriu, visiškai neatsižvelgė. Dėl to, pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, buvo netinkamai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymą.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam (arba už šio veikas materialiai atsakingiems asmenims) civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys nagrinėjamas ir išsprendžiamas priimant nuosprendį (BPK 113, 115 straipsniai). Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pripažinus, jog eismo įvykiui (dėl kurio nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata) kilti reikšmės turėjo ir neatsargus paties nukentėjusiojo elgesys, turi būti vadovaujamasi ir CK 6.282 straipsniu, numatančiu galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo jai atsirasti ar padidėti. Tačiau tai nėra pagrindas iš esmės sumažinti neturtinės žalos dydį ir tokiu atveju taip pat būtina vadovautis kitomis bendrosiomis CK 6.250, 6.251 straipsnių nuostatomis, apibūdinančiomis neturtinės žalos esmę bei nurodančiomis jos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, nuteistajam V. R. pažeidus KET taisykles, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. Š. sveikata: jam padaryti odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos įvairiose kūno vietose, atviras skeveldrinis kairio žastikaulio lūžis, atviri skeveldriniai dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžiai, dešinės plaštakos V piršto naginio pirštikaulio lūžis, krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas. Teismų sprendimuose nurodyta, kad T. Š. buvo operuojamas, ilgai gydomas, negalėjo dirbti ir išlaikyti šeimos, kurioje yra mažametis vaikas, patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, konstatavo, kad pats nukentėjusysis T. Š. nebuvo atsargus, dėmesingas, KET besilaikantis eismo dalyvis (akivaizdžiai viršijo leistiną greitį ir kt.). Beje, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat pažymėta, kad T. Š. veiksmai vairuojant motociklą techniniu požiūriu buvo nepriimtini, turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Šių aplinkybių nustatymas grindžiamas bylos įrodymais (specialisto išvada dėl eismo įvykio, autotechninės ekspertizės išvada ir kt.)

Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui, visumą, konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismas neadekvačiai sumažino neturtinės žalos dydį, nesilaikė CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų, nevisiškai vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino pirmiau nurodytų aplinkybių, liečiančių nukentėjusiojo T. Š. veiksmus, bei to, kad nuteistasis V. R. nusikalto ne tyčia, o dėl neatsargumo, ir tai reiškia, kad taip pat tinkamai nesivadovavo CK reglamentuojamais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismų sprendimai dėl neturtinės žalos dydžio keistini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžių dalis dėl nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos, priteisiant T. Š. iš V. R. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis

Dalia Bajerčiūtė