L. Z., V. C., V. L., K. S., R. R. ir J. Š. pagal BK 188 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-573/2014

Teisminio proceso Nr. 1-11-1-00023-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.11;

2.1.7.4;

2.1.15.3.3 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Rimos Ažubalytės, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

išteisintiesiems L. Z., V. C. (V. C.) ir jų gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui, V. L. (V. L.) ir jo gynėjui advokatui Rimui Alijui Kalkiui,

civilinio ieškovo akcinės bendrovės „L.“ (toliau – AB „L.“) atstovui advokatui Arvydui Pociui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo AB „L.“ atstovo advokato Arvydo Pociaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu L. Z., V. C. ir V. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 2 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių. Civilinio ieškovo AB „L.“ civilinis ieškinys 1 012 659,43 Lt turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinio ieškovo AB „L.“ atstovo advokato Arvydo Pociaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, civilinio ieškovo atstovo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti (panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka), išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

L. Z., V. C. ir V. L. išteisinti pagal BK 188 straipsnio 2 dalį. Jie buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. vasario 5 d., apie 16.40 val., dirbdami AB „L.“ (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą, padarydami didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, t. y. L. Z., būdama stoties budėtoja, nesivadovavo švieslentėje ir iešmo valdymo ir padėties kontrolės pulte pakitusia informacija (savigrąžos akutė švieslentėje pradėjo mirksėti raudonai, taip pat pulte užsidegė raudonai iešmo valdymo ir padėties kontrolės akutė), sąstatui atlenkus iešmą Nr. 122, neįsitikinusi, ar jo padėtis kontroliuojama, antrą kartą parengė manevrų maršrutą nuo šviesoforo M68 iki šviesoforo M62; įjungus tik šviesofore M68 leidžiamojo šviesoforo signalą, nurodė mašinistui traukti sąstatą į laisvą AIK 4 kelią, nesilaikė pokalbio reglamento reikalavimų, taip pažeidė Geležinkelio eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452 (su pakeitimais ir papildymais), 3.3, 16.1 (a) ir 16.1 (2) punktų ir Stoties knygos reikalavimus; V. C., būdamas (duomenys neskelbtini) lokomotyvų depo manevrinio šilumvežio (duomenys neskelbtini) mašinistu, pakartotinai traukiant vagonus iš kelio Nr. 312, nestebėjo iešmų padėties bei šviesoforo signalų, taip pažeidė Geležinkelio eismo taisyklių 3.3, 14.3.9 (b) punktų reikalavimus, Techninio geležinkelio naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297, 17.3.3, 18.6.5 (a) punktų reikalavimus; V. L., būdamas traukinių derintoju, stumiant manevro sąstatą atgal į Techninės vagonų priežiūros punktą nuo kelio ruožo 54R į kelią Nr. 312, kai manevruojama vagonais į priekį, nebuvo ant pirmojo pagal judėjimo kryptį vagono, nėjo šalikele (tarpukele) stumiamų vagonų priekyje, nekontroliavo iešmų padėties maršrute ir nežiūrėjo, ar yra kliūčių manevrinio sąstato judėjimui, kad reikiamu momentu sustabdytų sąstatą, ir, vykdydamas mašinisto padėjėjo bei manevrų vadovo pareigas, radijo ryšiu neperdavė informacijos apie maršrute esančio iešmo Nr. 122 pakitusią padėtį, šviesoforų rodmenis, nedavė nurodymų šilumvežio mašinistui V. C. važiuoti, sustoti, sumažinti greitį ir kt., taip pažeidė Vagonų varymo į (duomenys neskelbtini) stoties kelius Nr. 309, 310, 311, 312 tvarkos 3.5 punkto, Geležinkelio eismo taisyklių 3.3, 14.3.4 (b), 14.3.4 (d) punktų ir Techninio geležinkelio naudojimo nuostatų 18.6.5 (a) punktų reikalavimus. Dėl šių L. Z., V. C. ir V. L. padarytų pažeidimų ant iešmo Nr. 122 nuo bėgių nuriedėjo manevrinis šilumvežis (duomenys neskelbtini) ir 8 prekiniai vagonai; taip AB „L.“ buvo padaryta 1 012 659,43 Lt turtinė žala.

Kasaciniu skundu civilinio ieškovo AB „L.“ atstovas advokatas Arvydas Pocius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriaus nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos civilinio ieškovo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininkas pareiškė atskirąją nuomonę, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis turėjo būti panaikintas, o byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog apeliaciniame skunde nurodyti civilinio ieškovo motyvai dėl išteisintųjų kaltės iš esmės teisingi, tačiau nepagrįstai nurodė, kad jie yra nepakankami daryti išvadą dėl neginčijamai įrodytos išteisintųjų kaltės ir priimti jiems apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalyse nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto reikalavimus nuosprendyje daromas išvadas pagrįsti motyvuotu įrodymų vertinimu, nes rėmėsi tik išteisintų asmenų parodymais, kuriais jie neigė kaltę ir pateikė versiją, kad nebuvo tinkamai supažindinti su (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje veikusio geležinkelio infrastruktūros įrenginio – iešmo Nr. 122 veikimo principo instrukcija, todėl nežinojo, jog minėtas iešmas turi automatizuotą iešmo smailių atlenkimo savigrąžą, kuri turi įtaką manevruojančių traukinių eismo saugumui. Pasak kasatoriaus, dėl to teismas padarė neteisingą išvadą, kad šilumvežio traukiamo sąstato manevro dalyviai – stoties budėtoja, traukinių derintojas ir šilumvežio mašinistas – nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 188 straipsnio 2 dalyje, o nutartyje nenurodė konkrečių motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Kasatorius mano, kad tokia teismo išvada paneigta apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai neįvertintais įrodymais – eismo įvykio techninės ekspertizės išvadomis, liudytojų parodymais. Minėtos ekspertizės išvadose nurodyta, kad geležinkelio eismo įvykį lėmė konkretūs stoties budėtojos, šilumvežio mašinisto ir traukinių derintojo veiksmai ir neveikimas netinkamai laikantis geležinkelio eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (nurodytų jiems pareikštuose kaltinimuose), kuriuos jie privalėjo besąlygiškai vykdyti. Antai stoties budėtoja L. Z. nesivadovavo jos darbo vietoje esančioje švieslentėje ir iešmo valdymo ir padėties kontrolės pulte manevro vykdymo metu pakitusia informacija sąstatui atlenkus iešmą Nr. 122; neįsitikinusi, ar šio iešmo padėtis kontroliuojama, neleistinai antrą kartą parengė sąstato manevro maršrutą nuo šviesoforo M 68 iki šviesoforo M 62 įjungusi tik šviesofore M68 leidžiamo šviesoforo signalą, nurodė mašinistui traukti sąstatą į laisvą AIK 4 kelią. Traukiamo sąstato šilumvežio mašinistas V. C., pakartotinai traukdamas vagonus iš kelio Nr. 312, nestebėjo iešmų padėties bei šviesoforų signalų ir degant draudžiamajam šviesoforo signalui vykdė manevrą. Traukinių derintojas V. L., manevro vykdymo metu stumiant sąstatą atgal į Techninės vagonų priežiūros punktą nuo kelio ruožo 54R į kelią Nr. 312, nebuvo ant pirmojo pagal judėjimo kryptį vagono kopynės, nėjo šalikele (tarpukele) stumiamų vagonų priekyje, nekontroliavo iešmų padėties maršrute ir nežiūrėjo, ar yra kliūčių manevrinio sąstato judėjimui, kad reikiamu momentu sustabdytų sąstatą. Be to, jis, vykdydamas mašinisto padėjėjo ir manevro vadovo pareigas, radijo ryšiu neperdavė informacijos apie maršrute esančio iešmo Nr. 122 pakitusią padėtį ir šviesoforų rodmenis (degė draudžiamas traukinių eismą šviesoforo signalas), nedavė šilumvežio mašinistui V. C. signalo važiuoti, sustoti, sumažinti greitį ir t. t. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad išteisintieji negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų, ir nurodo, kad byloje nebuvo pašalintos abejonės dėl jų supažindinimo su iešmo Nr. 122 veikimo principu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykį nulėmė išteisintųjų veiksmai, pasireiškę nusikalstamai nerūpestingu savo pareigų atlikimu konkrečioje situacijoje, t. y. stoties budėtojai nereaguojant į geležinkelio eismą reguliuojančių signalizacinių įrenginių perduodamą įspėjančią ir signalizuojančią informaciją, traukinių derintojui nevykdant specialių taisyklių traukinių sąstato manevro metu būti atitinkamoje vietoje, stebėti situaciją, duoti reikiamus signalus, mašinistui ignoruojant šviesoforo signalą ir neleistinai vykdant manevrą. Kasatorius teigia, kad į pirmiau minėtas techninės ekspertizės akto išvadose nurodytas eismo avarijos technines ir organizacines priežastis bei manevro dalyvių padarytas klaidas teismas nepagrįstai neatsižvelgė, todėl nenustatė eismo įvykio kilimo priežasčių ir manevro dalyvių, privalėjusių veikti pagal specialių taisyklių reikalavimus, netinkamai atliktų veiksmų (faktų), neištyrė jų tiesioginio priežastinio ryšio su kilusiais neigiamais padariniais (traukinio sąstato nuvirtimu ir didelės turtinės žalos padarymu). Be to, pasak kasatoriaus, aptariamos ekspertizės akto išvados patvirtina, kad stoties budėtoja L. Z. buvo tinkamai supažindinta su jos darbo vietoje esančios švieslentės veikimo aprašu, o stotyje atliekami darbai neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti; tiek L. Z., tiek V. C. ir V. L. turėjo realią galimybę reaguoti į signalizacijos įrenginiais perduodamą informaciją. Kasatoriaus manymu, ekspertizės akto išvadų tikrumą patvirtino ir teisme apklausti ekspertai, taip pat liudytojai K. S. (K. S.), R. R., J. Š. (J. Š.), tačiau teismas nevertino ir šių bylos duomenų. Be to, teismas nepagrįstai netyrė bei nevertino ir kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių įvykio priežastis bei jį sukėlusių asmenų kaltę. Būtent, Stoties kelių, iešmų, automatikos ryšių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnale užfiksuotas faktas dėl L. Z. supažindinimo su (duomenys neskelbtini) stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcija, (duomenys neskelbtini) lokomotyvų depo viršininko pranešimas dėl darbuotojų supažindinimo ir apmokymo, (duomenys neskelbtini) stoties knygos pakeitimų supažindinimo protokolas (iš kurio matyti, kad L. Z. pasirašytinai supažindinta su signalizacijos įrenginiais), 2009 m. vasario 6 d. aktas apie (duomenys neskelbtini) stotyje nustatytą tikslią nuvirtusio šilumvežio sustojimo vietą ir kt. aplinkybes, kuriomis paneigiama kaltinamųjų versija, jog sąstatas nebuvo pravažiavęs smailių atsilenkimo automatinės savigrąžos mechanizmo, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys kaltinamųjų mokymą, egzaminavimą, testų laikymą. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo tik formaliai, nes šilumvežio mašinisto V. C. padarytą itin šiukštų traukinių eismo saugumo užtikrinimo taisyklių pažeidimą, turėjusį tiesioginės įtakos eismo įvykiui kilti, vertino kaip neva pateisinamą mašinisto elgesį (kad šviesoforų signalų galima nepaisyti, teisinantis geležinkelio stotyje vykstančiais signalizacinių įrenginių rekonstrukcijos darbais). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad V. L. galėjo suklaidinti nežinojimas apie iešmo Nr. 122 automatinės savigrąžos savybę ir kad būdamas įsitikinęs (ar manydamas), jog iešmas yra tinkamoje važiavimui padėtyje, jis (V. L.) galėjo būti sąstato manevro metu kitoje vietoje, tačiau Specialios geležinkelio eismo saugą reglamentuojančios taisyklės nenumato jokių išlygų, kad traukinio derintojas, sąstatui manevruojant, galėtų būti kur nors kitur, nei ten kur reikalauja taisyklės, ir stebėti situaciją kelyje. Kasatorius pažymi, kad vienas pagrindinių geležinkelio eismo saugumą užtikrinančių reikalavimų šio eismo dalyviams, yra tikslus ir nenukrypstamas geležinkelio eismą reguliuojančių taisyklių laikymasis pagal šviesoforų signalus, vykdant itin sudėtingo įrenginio – šilumvežio sąstato manevrą. Juolab kad tokio manevro dalyviai buvo ilgamečiai ir patyrę geležinkelio eismo darbuotojai, ne kartą apmokyti ir egzaminuojami dėl jiems patikėtų atsakingų darbinių funkcijų vykdymo. Dėl to kasatorius mano, kad minėti darbuotojai privalėjo suprasti, jog geležinkelio eismo saugumui užtikrinti stoties darbų rekonstrukcijos metu elgtis rūpestingai ir apdairiai buvo dar labiau būtina, nei įprastinėmis geležinkelio eismo sąlygomis. Anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai suabsoliutino 2009 m. vasario 18 d. Techninės išvados Nr. 231 DIR/-5 („Dėl 2009 m. vasario 5 d. manevrų sąstato nuriedėjimo (duomenys neskelbtini) stotyje. Dėl iešmo Nr. 122 smailių atlenkimo“) 5 punkte nurodytą aplinkybę, kad automatikos ūkio ir už eismo organizavimą bei valdymą atsakingi darbuotojai netinkamai parengė (duomenys neskelbtini) signalizacijos įrenginių naudojimo instrukciją, neišsamiai aprašydami iešmo Nr. 122 ir švieslentėje esančių akučių veikimą. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad pirmiau nurodytos Techninės ekspertizės akto išvadoje yra konstatuota, jog aprašo netikslumai nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos eismo įvykiui, ir mano, kad nurodyti Instrukcijos trūkumai nėra esminiai ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusios avarijos padariniais.

Apibendrindamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl išteisintųjų kaltės, neįvertino atskirai visų byloje surinktų duomenų, jų nepalygino tarpusavyje, nepatikrino, išsamiai neištyrė (neišsiaiškino) įrodinėtinų aplinkybių ir, kaip reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos, nepateikė tinkamų įrodymų vertinimo motyvų. Anot kasatoriaus, šie BPK pažeidimai parodo, kad byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, o tai lėmė, kad L. Z., V. C. ir V. L., esant teisiniam pagrindui, nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 188 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jų, kaip kaltų asmenų, padaryta turtinė žala (1 012 659,43 Lt), vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, nebuvo priteista. Kartu kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo ta apimtimi, kokia buvo prašoma, nepagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio argumentais ir netinkamai išsprendė teismui perduotų asmenų kaltės ir byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimus. Kasatorius teigia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje surinktais bei pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, patvirtinančiais, jog 1 012 659,43 Lt turtinė žala civiliniam ieškovui AB „L.“ buvo padaryta kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, dėl to jiems turėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o ieškinys turėjo būti visiškai patenkintas.

Civilinio ieškovo AB „L.“ atstovo advokato Arvydo Pociaus kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

Civilinio ieškovo atstovas, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodo, kad civilinis ieškinys, kuriuo AB „L.“ prašo priteisti iš išteisintųjų L. Z., V. C. ir V. L. 1 012 659,43 Lt turtinę žalą, turėjo būti patenkintas, o dėl jos padarymo kaltintiems minėtiems asmenims priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas civilinio ieškovo atstovo paduotą apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio išnagrinėjo neišsamiai, nepateikęs motyvų dėl skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių, liečiančių išteisintųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatymu.

Taigi, nagrinėjamoje byloje kasacinį skundą, taip pat ir apeliacinį skundą, pateikė civilinio ieškovo – AB „L.“ atstovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 2 dalį civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. BPK 312 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas ir jo atstovas (taip pat civilinis atsakovas ir jo atstovas) turi teisę paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Be kita ko, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išteisino L. Z., V. C. ir V. L., kaltintus pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, tuo pagrindu, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo sudėties požymių, ir, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Pažymėtina, kad šis teismas, ištyręs bei įvertinęs visus bylos įrodymus (kaltinančius ir teisinančius), padarė išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamieji (išteisintieji) padarė nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą, jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą. Taigi, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo šioje byloje patenkinti AB „L.“ civilinį ieškinį, pareikštą išteisintiesiems dėl turtinės žalos, kurią ieškovas teigia patyręs dėl šių asmenų padarytos nusikalstamos veikos (kuria jie buvo kaltinami, tačiau teismo išteisinti.).

Kasatoriaus argumentai, susiję su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo (o tai reikštų BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą), taip pat nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos (apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio ir kt.), priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Šio teismo nutartyje pasisakyta ne tik civilinio ieškinio, bet ir kitais klausimais, susijusiais su L. Z., V. C. ir V. L. išteisinimo pagrįstumu. Teismo nutartyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl išteisinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu, o apeliacinis skundas atmetamas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde, todėl nepadarė esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, o priimta nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad teismas nepritarė apeliacinio skundo argumentams ir nepatenkino apelianto prašymo, nereiškia teisės pažeidimo.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nutarties ir (ar) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti civilinio ieškovo AB „L.“ atstovo advokato Arvydo Pociaus kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis

Dalia Bajerčiūtė