Dėl hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų realizavimo varžytynėse eilės nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-502/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00250-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 42.8.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį ir atsakovų B. J. ir R. J. priešieškinį dėl hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų realizavimo varžytynėse eilės nustatymo. Kiti atsakovai: AB DnB bankas, L. B., T. J. V., UAB „Žalias ratas“. Tretieji asmenys: Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K., DK „Allianz Global Corporate and Specialyty AG“ Danijos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įkeisto turto pardavimo eilės nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Atsakovas AB DnB bankas (toliau – Bankas) 2008 m. vasario 20 d. su kredito gavėjais B. J., R. J., L. B. (atsakovai) ir V. B. (ieškovas) sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito sutartis) dėl 7 827 849,86 Eur kredito suteikimo, kurį skolininkai turėjo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 26 d. Kredito gavėjų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, skolininkai įsipareigojo hipotekos sandoriais (lakštais) įkeisti tokį nekilnojamąją ir kilnojamąjį turtą: 1) 0,0961 ha žemės sklypą, esantį Laisvės al. duomenys neskelbtini, Kaune; 2) statomą daugiabutį gyvenamąjį namą 0,0961 ha žemės sklype, esantį Laisvės al. duomenys neskelbtini, Kaune; 3) 0,0494 ha žemės sklypą, esantį Laisvės al. duomenys neskelbtini, Kaune, kurio savininkas UAB „Žalias ratas“; 4) kavinės pastatą, esantį Laisvės al. duomenys neskelbtini, Kaune, kurio savininkas UAB „Žalias ratas“; 5) papildomą nekilnojamąjį turtą Kauno m., kurio rinkos vertė ne mažesnė kaip 4 200 000 Lt; 6) 1 664 000 Lt vertės vekselį, pasirašytą T. V.; 7) 19 364 000 Lt vertės vekselį, pasirašytą kredito gavėjų (Kredito sutarties specialiosios dalies 10.1–10.5 punktai).

Vykdydamos nurodytas Kredito sutarties sąlygas šalys sudarė tris hipotekos sandorius:

1) 2008 m. vasario 28 d. hipotekos lakštą Nr. 02120080003574 (toliau – Hipotekos lakštas Nr. 1), kuriuo buvo įkeistas B. J. motinai T. J. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,0994 ha žemės sklypas duomenys neskelbtini, Kauno m. ir 0,0626 ha žemės sklypas duomenys neskelbtini, Kaune, kurių rinkos vertė 2 275 000 Lt;

2) 2008 m. kovo 13 d. hipotekos lakštą Nr. 02120080004223 (toliau – Hipotekos lakštas Nr. 2), kuriuo buvo įkeistas kredito gavėjams ir UAB „Žalias ratas“ nuosavybės teise priklausantis turtas – 0,0961 ha žemės sklypas, esantis Laisvės al. duomenys neskelbtini, Kaune; statomas daugiabutis gyvenamasis namas 0,0961 ha žemės sklype, esantis Laisvės al. duomenys neskelbtini, Kaune; 0,0494 ha žemės sklypas, esantis Laisvės al. duomenys neskelbtini, Kaune; kavinės pastatas, esantis Laisvės al. duomenys neskelbtini, Kaune; papildomai įkeistas 0,0136 ha žemės sklypas Laisvės al. duomenys neskelbtini, Kaune, nuosavybės teise priklausantis UAB „Žalias ratas“. Viso Hipotekos lakštu Nr. 2 įkeisto turto rinkos vertė 51 094 000 Lt.

Vadovaudamosi Kredito sutarties pakeitimu (susitarimu), sudarytu 2008 m. rugsėjo 8 d., šalys papildė sutarties specialiąsias sąlygas 10.7 punktu, pagal kurį kredito sutarties įvykdymui užtikrinti turėjo būti papildomai bankui įkeistas atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas ir kiti statiniai, duomenys neskelbtini, Kaune. Tuo remdamosi, šalys pasirašė:

3) 2008 m. rugsėjo 8 d. hipotekos lakštą Nr. 02120080013963 (toliau – Hipotekos lakštas Nr. 3), kuriuo buvo įkeistas L. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas ir kiti statiniai, esantys duomenys neskelbtini, Kaune. Viso Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto rinkos vertė 6 310 000 Lt.

Skolininkams negrąžinus kredito per nustatytą terminą, susidarė 6 983 389,28 Eur skola ir Bankas kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011m. rugpjūčio 2 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-15580-657/2011 ir civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011 nutarta parduoti iš viešųjų varžytynių Hipotekos lakštu Nr. 2 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 bankui įkeistą turtą.

Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašė: modifikuoti bendrosios hipotekos sutartį (papildyti Hipotekos lakštą Nr. 3) ir nustatyti įkeistų daiktų realizavimo varžytynėse eilę – Hipotekos lakšte Nr. 3 (su visais pakeitimais ir papildymais) nurodyti, kad šiuo hipotekos lakštu įkeistas turtas gali būti parduodamas iš varžytynių po to, kai iš varžytynių yra parduotas ar kitokiu būdu realizuotas Hipotekos lakštu Nr. 1 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir Hipotekos lakštu Nr. 2 (su visais pakeitimais ir papildymais) įkeistas turtas, įpareigojant šalis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti atitinkamus sutartinės hipotekos pakeitimus.

Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad Hipotekos lakšto Nr. 3 įforminimo metu nurodyto nekilnojamojo turto savininkė buvo L. B., kuriai šis turtas priklausė asmeninės nuosavybės teise. Bendra Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto rinkos vertė 6 310 000 Lt. Hipotekos lakšte Nr. 3, pažeidžiant imperatyviąsias CK 4.183 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra nustatyta jokia šiuo hipotekos lakštu įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse eilė ar tvarka, be to, nenurodytas koks šiuo hipotekos lakštu įkeisto turto pardavimo eilės santykis su Hipotekos lakštu Nr. l ir Hipotekos lakštu Nr. 2 įkeistu nekilnojamuoju turtu.

Atsakovai B. J. ir R. J. patikslintu priešieškiniu prašė: modifikuoti bendrosios hipotekos sutartį (papildyti Hipotekos lakštą Nr. 2) ir nustatyti įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilę – Hipotekos lakšte Nr. 2 nustatyti, kad šiuo hipotekos lakštu (su visais pakeitimais ir papildymais) įkeistas turtas gali būti parduodamas iš varžytinių po to, kai iš varžytinių bus parduotas Hipotekos lakštu Nr. 3 (su visais pakeitimais ir papildymais) įkeistas nekilnojamasis turtas, įpareigojant šalis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento atlikti atitinkamus bendrosios hipotekos sutarties pakeitimus.

Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad Hipotekos lakštu Nr. 2 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įformintas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris teisiškai vertintinas kaip vienas jungtinės hipotekos sandoris (CK 4.180 straipsnis) ir jam taikytinos bendrajai hipotekai taikomos specialiosios taisyklės, t. y. CK 4.183 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi sąlyga – bendrosios hipotekos sutartyje nustatyti skirtingiems savininkams įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilę. Atsakovų nuomone, visų pirma turi būti parduotas ne visų kredito gavėjų bendras komercinis turtas, įkeistas Hipotekos lakštu Nr. 2, o asmeninis L. B. turtas, kuris ne tik pasižymi didesniu likvidumu, tačiau ir pagal bendrą šalių susitarimą buvo įkeistas siekiant garantuoti nustatyto dydžio asmeninį atsakovės L. B. įnašą į kredito gavėjų bendrai vykdomą projektą. Nustačius, kad Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas nekilnojamasis turtas yra realizuojamas pirmiausia, būtų išvengta kredito gavėjų vėlesnių ginčų, susijusių su regreso teisės įgyvendinimu, taip pat būtų tinkamai atsižvelgta į priminę šalių valią dėl asmeninio L. B. indėlio į bendrą komercinį projektą, kuriam plėtoti ir buvo sudaryta Kredito sutartis su Banku.

Atsakovas AB DnB bankas prašė ieškinį ir priešieškinį atmesti, nurodydamas, kad tiek Hipotekos lakštu Nr. 2, Hipotekos lakštu Nr. 3, Banko naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas už kredito gavėjų – B. J., R. J., L. B. ir V. B. Bankui vykdytinas prievoles pagal Kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Pradelsta skola Bankui, kuri patvirtinta įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, yra 23 518 398,85 Lt be procesinių palūkanų ir kas dieną didėja priteistų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų suma. Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Hipotekos lakštu Nr. 1 Banko naudai įkeistas T. J. V. priklausantis nekilnojamasis turtas jau yra realizuotas, iš jo pardavimo lėšų padengta labai maža dalis skolos. Iš pateiktų į bylą Turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad Hipotekos lakštais Nr. 2 ir Nr. 3 Bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, yra apie 18 160 000 Lt. Taigi skolininkų skola pagal Kreditavimo sutartį žymiai viršija viso įkeisto turto vertę, hipotekos kreditoriaus interesus atitiktų tik viso įkeisto turto pardavimas vienu metu, priešingu atveju be jokio teisėto pagrindo būtų neproporcingai užtęsiamos ir taip jau ilgai vykstančios išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, hipotekos kreditorius patirtų dar daugiau nuostolių dėl ilgai neatgaunamos beveik 25 mln. Lt siekiančios skolos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo V. B. ir atsakovų R. J. ir B. J. patikslintus ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Iš Hipotekos lakštų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 teismas sprendė, kad kiekvienas iš jų užtikrina Kredito sutarties įvykdymą, taigi Kredito sutartis yra užtikrinta bendrosios hipotekos sutartimi (CK 4.175 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Teismas pažymėjo, kad šalys, pasirašydamos Hipotekos lakštus Nr. 1 ir Nr. 2, išreiškė savo valią, kad įkeičiami daiktai varžytinėse būtų parduodami visi iš karto, tokiu būdu nustatydamos jo realizavimo eilę ir tvarką. Nors Hipotekos lakšte Nr. 3 atskirai nėra aptartas klausimas dėl įkeisto turto varžytinėse pardavimo eilės, tačiau šiuo lakštu įkeistas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso vienai skolininkei L. Baranauskienei, t. y. skolininkas sutampa su turto savininku, todėl, teismo vertinimu, nustatyti jo pardavimo eilę nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kad Hipotekos lakšte Nr. 3 yra atsakovės įrašas, jog įkeičiamo turto savininkė yra susipažinusi su sutartimi, o Hipotekos lakštuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra nustatyta įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė, t. y. visą turtą parduoti iš karto, Hipotekos lakštą Nr. 3 šalys pripažįsta kaip bendrosios hipotekos sutarties dalį, kuria užtikrinta Kredito sutartis, teismas sprendė, kad Kredito sutartis yra užtikrinta bendrąja sutartine hipoteka, kurioje jau yra nustatyta įkeisto turto varžytinėse pardavimo eilė ir tvarka. Teismas pažymėjo, kad įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės nustatymo esmė ir paskirtis – apsaugoti skolinį įsipareigojimą keliems savininkams priklausančiu turtu. Kadangi T. J. V. nuosavybės teise priklausantis ir Bankui įkeistas turtas jau yra parduotas, teismas sprendė, kad nėra prasmės nustatyti šio turto pardavimo iš varžytynių eilę.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo bei atsakovų Jablonskių argumentus, neva pats kreditorius, t. y. AB DnB bankas, vienasmeniškai nustatė išieškojimo eilę. Iš Kredito sutarties bei sutartinės hipotekos lakštų teismas sprendė, kad yra praleistas skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminas. Iš banko pažymų apie skolą bei įkeisto turto vertę teismas nustatė, kad skola yra žymiai didesnė už įkeisto turto vertę, be to, skolininkams ir toliau yra skaičiuojamos 5,74 proc. palūkanos, teismo nutartimis priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, todėl kredito gavėjų skola ir toliau auga. Teismas nesutiko su ieškovo bei atsakovų argumentais, kad įkeistas turtas yra žymiai didesnės vertės nei skolinis įsipareigojimas Bankui, o nustatyta Banko įkeisto turto vertė yra niekinė ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Bankas pateikė rinkos vertės nustatymo aktus, vertintojų kvalifikacinius pažymėjimus, be to, įkeisto turto rinkos vertes nustatinėjo Bankas ir įkeičiant ginčo turtą. V. B., L. B., R. J. ir B. J., nesutikdami su AB DnB banko nustatyta įkeisto turto rinkos verte, galėjo pateikti savo įrodymus apie įkeisto turto rinkos vertę, tačiau to nepadarė. Be to, nei ieškovas, nei atsakovai nenuginčijo banko pateiktų skaičiavimų, nepateikė įrodymų, kad banko įkeisto turto pažymos ir aktai, nustatantys įkeistų daiktų rinkų vertes, būtų neteisingi ar neatitiktų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Banko nurodyta įkeisto turto rinkos vertė yra teisinga.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatyti ieškiniu ir priešieškiniu prašomą turto pardavimo iš varžytinių tvarką nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes skolos grąžinimo terminas yra seniai suėjęs, skolininkai gera valia skolos negrąžina, bendrosios hipotekos sutartyje jau nustatyta įkeistų daiktų varžytinėse pardavimo eilė, priimtos įsiteisėjusios teismo nutartys dėl varžytynių vykdymo eigos bei tvarkos, hipoteka yra įregistruota, skolininkų valia buvo išreikšta pasirašant šiuos hipotekos lakštus. Naujos įkeisto turto pardavimo eilės nustatymas užvilkintų įkeistų daiktų pardavimą iš varžytinių, ko pasekoje skola būtų neišieškota, o metinės palūkanos ir toliau būtų skaičiuojamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo V. B. ir atsakovų B. J. ir R. J. apeliacinius skundus, 2014 m. kovo 6 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nevisiškai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Šalims nenurodžius įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės, hipotekos sandoris nėra savaime negaliojantis, nes tokia sąlyga įsakmiai nenurodyta įstatyme. Nesant hipotekos šalių susitarimo dėl išieškojimo iš daiktų eilės, ją nustato teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija tokia, kad Hipotekos lakštais Nr. 1 ir Nr. 2 hipotekos sandorio šalys susitarė, jog įkeičiami daiktai varžytinėse bus parduodami visi iš karto, tačiau tokia sąlyga nebuvo nustatyta Hipotekos lakšte Nr. 3. Nors Hipotekos lakštu Nr. 3 buvo įkeistas L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau pažymėtina, kad minėtą sandorį pasirašė visi keturi skolininkai, su kuriais buvo sudaryta pagrindinė Kredito sutartis. Taigi pagrindiniam sandoriui užtikrinti jo šalys išreiškė vieningą valią, kad įkeistas jų asmeninis ir bendras turtas būtų pardavinėjamas varžytinėse visas iš karto (Hipotekos lakštai Nr. 1, Nr. 2). Apeliantai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė buvus tarp jų kitokiam susitarimui dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės.

Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, apeliacinės instancijos teismas pasiūlė apeliantams pateikti įrodymus ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei pagrįsti (nustatyti), tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Remiantis Banko pateiktais turto vertinimo aktais ir VĮ „Registrų centro“ duomenimis nustatyta, kad Hipotekos lakštais Nr. 2 ir Nr. 3 Bankui įkeisto turto vertė yra per pus mažesnė (12 587 200 Lt) už apeliantų skolą kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų prašomos eilės nustatymas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, pažeistų kreditoriaus teises, užvilkintų ir taip ilgai besitęsiančią įkeisto turto realizavimo procedūrą (CK 1.5 straipsnis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo apeliacinis skundas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl įkeisto daikto pardavimo varžytynėse eilės nustatymo

Kasatorius nurodo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl hipotekos sutarties apimties ir rūšies. CK 4.183 straipsnio 3 dalis dėl įkeisto daikto pardavimo varžytynėse eilės nustatymo turėtų būti vertintina kaip imperatyvioji įstatymo norma, priešingai nei šią teisės normą aiškino ir taikė bylą nagrinėję teismai. Todėl nėra svarbus ir nekilnojamojo turto vertės ir įsiskolinimo santykis, nes, koks santykis bebūtų, jis vis tiek neeliminuoja prieštaravimo imperatyviajai teisės normai, Hipotekos lakšte Nr. 3 nesant nustatytos juo įkeisto turto realizavimo tvarkos. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl įkeisto turto vertės nustatymo ir padarė klaidingą išvadą, kad įkeisto turto vertė yra mažesnė už kredito gavėjų įsipareigojimus Bankui. Įkeisto turto vertė turėtų būti vertinama įkeitimo momentu. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje matyti, kad Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto rinkos vertė įkeitimo momentu buvo net keletą kartų didesnė už įsipareigojimų Bankui sumą, todėl akivaizdu, kad Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas turtas hipotekos eilėje turėtų būti realizuojamas paskutinis.

Dėl hipotekos sutarties aiškinimo

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė hipotekos sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir hipotekos sutartį išaiškino išimtinai Banko naudai. Kasatorius nurodo, kad pirminė šalių pozicija ir valia buvo ta, kad Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto įkeitimas nėra būtinas tinkamam Kredito sutarties įvykdymui užtikrinti. Hipotekos lakštu Nr. 3 ne tik kad nebuvo užtikrinti kokie nors papildomi įsipareigojimai pagal Kredito linijos sutartį, bet buvo užtikrinti išimtinai tie patys įsipareigojimai, kaip ir Hipotekos lakštu Nr. 1 ir Hipotekos lakštu Nr. 2, todėl Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas turtas iš varžytynių turėtų būti parduotas tik tuomet, kai bus parduotas Hipotekos lakštu Nr. 1 ir Hipotekos lakštu Nr. 2 įkeistas turtas. Kasatoriaus teigimu, pirmiausia už Kredito linijos sutarties pagrindu prisiimtų prievolių įvykdymą buvo sutarta atsakyti tuo turtu, kurio vystymui ir buvo skirtas gautas kreditas ir kuris buvo įkeistas Hipotekos lakštu Nr. 2.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB DNB bankas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsakovo teigimu, teismo vertinimu, ginčo šalys, sudarydamos hipotekos sandorius, buvo išreiškusios vieningą valią, kad įkeistas turtas priverstinio skolos išieškojimo atveju turi būti pardavinėjamas visas iš karto. Įstatyme nėra nustatyta, kad CK 4.183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos nesilaikymas įkeitimo sandorį darytų negaliojančiu. Atsakovas nurodo, kad jei bylą nagrinėję teismai ir nebūtų turėję pagrindo spręsti, kad ginčo šalys jau hipotekos sandorių sudarymo metu išreiškė valią dėl viso įkeisto turto priverstinio pardavimo iš varžytynių vienu metu, bylą nagrinėję teismai vis tiek būtų turėję atmesti tiek ieškovo, tiek atsakovų Jablonskių reikalavimus nustatyti įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilę, nes pagal Kredito sutartį įkeistas turtas bet kuriuo atveju turėtų būti parduodamas varžytynėse iš karto, nes jo vertės neužtenka įsiskolinimui padengti. Atsakovas pažymėjo, kad skolos suma Bankui nuolat auga procesinių palūkanų suma, o nekilnojamojo turto kainos rinkoje nekyla, todėl kartu didėja ir skirtumas taro įkeisto turto vertės ir skolos sumos. Teismo sprendimas nustatyti įkeisto turto pardavimo eiliškumą neatitiktų ir kasacinio teismo praktikos gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastina ir pagreitinta tvarka. Be to, ilgai besitęsiantis skolos išieškojimas pažeistų ir paties kasatoriaus bei kitų bendraskolių interesus, nes skola nuolat auga. Atsakovas taip pat nurodė, kad nei kasatorius, nei kiti proceso dalyviai nepateikė įrodymų, paneigiančių Banko pateiktus turto vertinimo duomenis, o tai, kad 2008-2009 m. nekilnojamojo turto kainos krito yra visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Atsakovo teigimu, bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir tinkamai nustatė tikruosius ginčo šalių ketinimus hipotekos sandorių sudarymo metu įkeistus daiktus iš varžytynių parduoti visus iš karto. Nuo pat kreditavimo teisinių santykių pradžios šalys prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto kiekį siejo su įkeičiamo turto verte ir jos santykiu su faktiškai panaudoto kredito suma. Šalių susitarimą dėl papildomo turto įkeitimo ir Hipotekos lakšto Nr. 3 sudarymą lėmė jau įkeisto turto vertės pasikeitimas, todėl šis hipotekos lakštas buvo sąlyga išmokėti likusią nepanaudotą kredito sumą – 434 430 Eur.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą daiktą, kuria užtikrinamas prievolės įvykdymas. Sutartinė hipoteka atsiranda sandorio pagrindu. Kaip ir bet kurių kitų sutarčių, hipotekos sutarties šalys yra laisvos sudaryti hipotekos sutartis ir savo nuožiūra nustatyti jų sąlygas (išskyrus tas, kurias nurodo imperatyvios teisės normos), tarpusavio teises ir pareigas. Sutartinės hipotekos rūšys yra įtvirtintos CK 4.175 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali ginčo sutarčių sudarymo metu; šiuo metu – 4.175 straipsnio 5 dalyje). Šalims nėra būtina įvardyti, kokios rūšies hipotekos sandorį jos sudaro, išskyrus atvejus, kai įstatymas imperatyviai reikalauja hipotekos sandoryje aiškiai nurodyti, kad sudaromas įmonės, sąlyginės ar maksimalios hipotekos sandoris. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipoteka kreditoriui suteikia privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-272/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-272/2011">3K-7-272/2011</a>; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir D. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2012">3K-3-58/2012</a>).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl hipotekos sandorio aiškinimo, nustatant šiuo sandoriu įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilę. Byloje nustatyta, kad tai pačiai B. J., R. J., L. B. ir V. B. prievolei Bankui pagal 2008 m. vasario 20 d. Kredito sutartį užtikrinti šalys pasirašė tris hipotekos lakštus, pagal kuriuos įkeitė skirtingą turtą: Hipotekos lakštu Nr. 1 buvo įkeistas svetimas daiktas, vienos iš kredito gavėjų (skolininkų) B. J. motinos turtas, kuris iki ginčo nagrinėjimo teisme pradžios jau yra realizuotas; Hipotekos lakštu Nr. 2 buvo įkeistas visiems kredito gavėjams (skolininkams) ir UAB „Žalias ratas“ nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. verslo projektas – žemės sklypas ir daugiabučio namo statyba, kuriam vystyti ir buvo paimtas kreditas; Hipotekos lakštu Nr. 3 buvo įkeistas vienai iš kredito gavėjų (skolininkų) L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Kasatorius teigia, kad Hipotekos lakšte Nr. 3 nenumačius šio turto pardavimo eilės yra pažeistos imperatyviosioms įstatymo normos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos sutartys kaip ir bet kurios kitos sutartys turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdomos, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2005">3K-3-406/2005</a>; 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. UAB „Auster ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-157/2014; kt.).

Nagrinėjamoje byloje hipotekos sandorį sudaro trys hipotekos lakštai, kuriais įkeistas skirtingiems savininkams priklausantis turtas tai pačiai prievolei užtikrinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nepaisant to, kad hipotekos sutartis yra įforminta ne vienu, o keliais hipotekos lakštais, visi nurodyti hipotekos lakštai pagal materialinių santykių turinį gali būti kvalifikuojami kaip viena hipotekos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433/2010">3K-3-433/2010</a>). Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad įkeisto turto pardavimo eilė buvo numatyta Hipotekos lakšte Nr. 1 ir Hipotekos lakšte Nr. 2, nurodant, kad realizuojamas visas turtas iš karto. Atsižvelgdami į tai, kad Hipotekos lakštu Nr. 3 turtas buvo įkeistas, siekiant apsaugoti tą patį skolinį įsipareigojimą, šį hipotekos lakštą pasirašė visi kredito gavėjai (skolininkai), bylą nagrinėję teismai sprendė, kad visam įkeistam turtui nustatytini tie patys priverstinio išieškojimo pagrindai ir sąlygos, o visi nurodyti hipotekos lakštai laikytini viena bendrosios hipotekos sutartimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visi hipotekos lakštai yra pasirašyti visų kredito gavėjų, sprendžia, jog bylą nagrinėję teismai darė pagrįstą išvadą, kad L. B., V. B., B. J., R. J. gerai suprato hipotekos sutarties turinį ir jos paskirtį, t. y. kad šia sutartimi, susidedančia iš kelių hipotekos lakštų, yra užtikrinamas vienas ir tas pats bendras visų kredito gavėjų įsipareigojimas. Kaip pažymėta pirmiau, hipotekos sutartyje nėra būtina nurodyti hipotekos rūšies, tačiau iš sudaromos sutarties turinio paprastai yra aišku, kokios rūšies hipotekos pagrindu yra įkeistas kredito gavėjų turtas. Esant įkaito davėjų daugetui, kai tam pačiam skoliniam įsipareigojimui užtikrinti vienu sandoriu įkeičiami keli nekilnojamieji daiktai, priklausantys skirtingiems savininkams, yra taikomos bendrosios hipotekos reglamentavimo taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą įkaitų davėjų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje patys kredito gavėjai šią hipotekos sutartį taip pat įvardija kaip bendrosios hipotekos sutartį, prašydami teismą nustatyti vieną ar kitą įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad net ir tais atvejais, kai keliais skirtingais hipotekos lakštais nėra nustatyta turto pardavimo iš varžytynių eilė, pagal šių lakštų esmę hipotekos sutartį galima kvalifikuoti kaip bendrosios hipotekos sutartį (CK 4.183 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB bankas SNORAS v. UAB „Virgera“., bylos Nr. 3K-3-298/2012). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai teisingai vertino šalių sudarytą hipotekos sutartį kaip bendrąją hipoteką ir taikė šiai hipotekos rūšiai būdingas įkeisto turto realizavimo taisykles.

Dėl bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilės nustatymo

CK 4.183 straipsnio 3 dalis įpareigoja bendrosios hipotekos sandorio šalis hipotekos sutartyje susitarti dėl bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės. Šiuo reikalavimu siekiama išvengti situacijų, kai įkaitų davėjai nesusitaria dėl hipotekos objektu esančių daiktų pardavimo iš varžytynių eilės ir dėl to yra vilkinamas išieškojimo iš hipotekos objekto procesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tvirtinant bendrosios hipotekos sandorius turi būti siekiama nustatyti įkeisto turto realizavimo tvarką, tačiau kai bendrosios hipotekos sutartyje šalys nesusitaria dėl objektų pardavimo eilės tvarkos, preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu, nes tik tokiu būdu įkeistas turtas gali būti parduodamas geriausiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2005). Taigi bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas, iš anksto susitariant dėl įkeisto turto realizavimo tvarkos, yra sąlyga, galinti padėti išvengti įkaitų davėjų interesų konfliktų ateityje, tačiau tai nereiškia, kad šalys privalo iš anksto nustatyti galimą įkeisto turto pardavimo tvarką ir skolos išieškojimo procese kreditoriui sutikus negali susitarti turtą realizuoti kita tvarka, nei buvo manyta sudarant hipotekos sandorį. Atitinkamai konstatuotina, kad įkeisto turto realizavimo tvarkos nenumatymas bendrosios hipotekos sandoryje nedaro šio sandorio negaliojančiu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrosios hipotekos sandorį sudarė trys hipotekos lakštai. Dviejuose iš jų buvo nurodyta įkeisto turto realizavimo tvarka. Teisėjų kolegija, vertindama bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kredito gavėjai, įkeisdami turtą, siekė užtikrinti bendram projektui vykdyti gaunamo kredito grąžinimą. Įkeičiamas buvo tiek vykdomu verslo projektu kuriamas turtas (Hipotekos lakštas Nr. 2), tiek asmeninis kredito gavėjams (Hipotekos lakštu Nr. 3) ar su jais susijusiems asmenims (Hipotekos lakštu Nr. 1) priklausąs turtas. Įkaito davėjų interesų pusiausvyros principas reikalauja, kad tai pačiai prievolei užtikrinti įkeistas turtas visų kredito gavėjų būtų realizuojamas vienoda apimtimi, jei šalys nesusitaria kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Hipotekos lakšte Nr. 1 ir Hipotekos lakšte Nr. 2 įkeisto turto pardavimo eilė buvo nustatyta, t. y. kad turtas parduodamas visas iš karto. Vadinasi, šalys šiuose sutartinės hipotekos lakštuose įtvirtino nuostatą, kad įkeisti savarankiški nuosavybės teisės objektai varžytynėse bus parduodami vienu metu. Tai, kad įkeisto turto savininkei ir Bankui sudarius taikos sutartį, Hipotekos lakštu Nr. 1 įkeistas turtas buvo realizuotas anksčiau nei kitais hipotekos lakštais įkeistas turtas, nesudaro pagrindo teigti, kad šalių susitarimas dėl įkeisto turto pardavimo eilės neatitinka tikrosios šalių valios. Atsižvelgiant į tai, kad Hipotekos lakštu Nr. 1 įkeistas turtas jau yra realizuotas, spręsti, kad Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas turtas turėtų būti realizuojamas tik pardavus bendrą visiems kredito gavėjams priklausantį turtą, nėra pagrindo. Be to, kaip pažymėta pirmiau, prieš pasirašydamos Hipotekos lakštą Nr. 3, šalys pirmuose dviejuose hipotekos lakštuose buvo numačiusios turto pardavimo eilę, dėl kitokios turto pardavimo tvarkos šalys Hipotekos lakšte Nr. 3 nesusitarė. Taip pat Hipotekos lakšte Nr. 3 nurodyta, kad tai pačiai prievolei užtikrinti yra sudaryti dar du hipotekos lakštai, taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad, šalims nesusitarus kitaip, visiems hipotekos lakštams turi būti taikomos tos pačios turto realizavimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad Hipotekos lakšte Nr. 1 ir Hipotekos lakšte Nr. 2 buvo nurodyta, kad įkeistas turtas realizuojamas kartu, bylą nagrinėję teismai darė pagrįstą išvadą, kad ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas turtas turi būti parduodamas kartu su kitu įkeistu turtu.

Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi įkeisto turto vertės nepakankamumu kaip vienu iš argumentų, leidžiančių nustatyti viso įkeisto turto realizavimo kartu tvarką. Kasatorius nurodo, kad Hipotekos lakšto Nr. 3 sudarymo metu įkeisto turto vertė buvo pakankama ir net didesnė už šalių skolinį įsipareigojimą, todėl Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas turtas turėtų būti realizuojamas paskiausiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog keliais hipotekos lakštais buvo sudarytas vienas bendrosios hipotekos sandoris, kuriuo šalys buvo sutarusios įkeistą turtą realizuoti visą iš karto, realizuojamo turto vertė sprendžiant realizuojamo turto eiliškumo klausimą nagrinėjamoje byloje nėra aktuali ir teisiškai reikšminga. Hipoteka įkeisto turto vertė yra svarbi vykdymo procese, nustatant priverstinai parduodamo turto mastą, vertę ir šiuos procesus kontroliuoja vykdymo veiksmus atliekantis antstolis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hipotekos sandoriu įkeisto turto kainos pokyčius lemia šalies finansinė (ekonominė) situacija bei jos veikiama rinka. Tai, kad kredito sutartis buvo užtikrinta hipoteka, nereiškia, jog hipoteka įkeisto turto ir skolinio įsipareigojimo kaina yra tapati kredito ir hipotekos sandorių sudarymo momentu buvusiai kainai. Pirma, įkeisto turto kaina jo realizavimo metu gali būti didesnė už skolinį įsipareigojimą, nes dalį skolos kredito gavėjas jau gali būti grąžinęs, taip pat gali būti išaugusi įkeisto turto vertė ar sėkmingai įgyvendintas įkeistas verslo projektas, tačiau lygiai taip pat dėl įkeisto turto kainos pokyčio už jį gaunama suma gali būti mažesnė negu priklauso hipotekos kreditoriui. Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Kreditorius privalo išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau ir negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita (CK 4.1941 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad realizuojant hipoteka įkeistą turtą yra būtina laikytis įstatyme nustatytos pareigos sutarties šalims bendradarbiauti ir kooperuotis (6.200 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju delsimas padengti skolinį įsipareigojimą yra ekonomiškai nuostolingas patiems skolininkams, todėl tinkamas įkeisto turto realizavimas atitiks tokiomis aplinkybėms protingo asmens dedamas pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnio 4 dalis).

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias hipoteka įkeisto turto realizavimo tvarką, ir skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

Kasatoriaus prašymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 26 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kuri, apeliacinės instancijos teismo spendimą palikus nepakeistą, naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas AB DNB bankas prašo priteisti 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų, pateikia jas pagrindžiančius dokumentus. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš šio proceso dalyvio.

Kasacinis teismas patyrė 122,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 26 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.

Priteisti iš V. B. (asmens kodas duomenys neskelbtini) AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) naudai 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš V. B. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 122,12 Lt (vieną šimtą dvidešimt du litus 12 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti. Priteista suma mokėtina į Valstybinė mokesčių inspekcijos (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė