Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-503/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12657-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 24.1; 24.1; 27.8.2; 121.19.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verus auditus“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaupasta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verus auditus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo – AB „Axis industries“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovo BUAB „Kaupasta“ administratorius UAB „Divingas“ 2013 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2009 m. gegužės 6 d. atsakovo UAB „Verus auditus“ ir UAB „Kaupasta“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo 10 000 Lt; pripažinti 2009 m. birželio 1 d. tarp tų pačių šalių sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo 4635 Lt; priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

UAB „Toleita“, vienintelis ieškovo UAB „Kaupasta“ akcininkas, 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 04/28 nusprendė likviduoti ieškovą dėl veiklos nevykdymo ir likvidatoriumi paskirti R. J. Šis asmuo, atstovaudamas UAB „Kaupasta“, su atsakovu 2009 m. gegužės 4 d. sudarė buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartį, kuria sutarta, kad atsakovas ieškovui teiks buhalterines ir teisines paslaugas, o ieškovas sutarties nustatyta tvarka įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti su atsakovu. Ieškovas ir trečiasis asmuo AB „Axis industries“ 2009 m. balandžio 9 d. sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo sąlygų pagal susitarime nurodytas rangos darbų sutartis. UAB „Kaupasta“ 2009 m. gegužės 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido atsakovui UAB „Verus Auditus“ finansinį reikalavimą į AB „Axis industries“ 10 000 Lt skolą pagal 2009 m. balandžio 9 d. susitarimą dėl atsiskaitymo sąlygų. UAB „Kaupasta“ 2009 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 06/01 atlygintinai perleido atsakovui UAB „Verus Auditus“ reikalavimo teisę į skolininko AB „Axis industries“ 4635 Lt skolą. Remiantis reikalavimo perleidimo sutartimis, AB „Axis industries“ sumokėjo atsakovui UAB „Verus Auditus“ 14 635 Lt.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Kaupasta“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“.

Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu UAB „Kaupasta“ turėjo daugybę vykdytinų įsipareigojimų pirmos ir antros eilės kreditoriams, kurie niekada nebuvo patenkinti. Pasirašius ginčo sutartis ieškovui esant likviduojamam, buvo patenkintas atsakovo – trečios eilės kreditoriaus – reikalavimas, todėl buvo pažeista Civilinio kodekso 2.113 straipsnio 2 dalies nuostata.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pripažino, kad atsakovo atliktos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos pagal 2009 m. gegužės 4 d. buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartį laikytinos būtinomis juridinio asmens likvidatoriaus funkcijoms atlikti, todėl ir atsiskaitymas už šias paslaugas priskirtinas prie likvidatoriaus išlaidų. Dėl to teismas atsakovą laikė būtinųjų likvidatoriaus funkcijoms atlikti paslaugų teikėju, o ne likviduojamos įmonės trečios eilės kreditoriumi. Byloje nustatyta, kad likviduojamoje įmonėje ginčijamu laikotarpiu buhalterė pagal darbo sutartį jau nedirbo, todėl likvidatorius buhalterinei apskaitai tvarkyti turėjo teisę ir pareigą pasitelkti šios paslaugos teikėją. Teismas, nustatęs, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sandorių tikslas buvo parduoti likviduojamos bendrovės turtą ir tokiu būdu atsiskaityti su atsakovu, padarė išvadą, jog ginčijami sandoriai buvo būtini likvidavimo procedūroms atlikti, todėl atsakovo padėtis šiuo atveju negali būti tokia pati kaip ieškovo kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo, ir ieškovo patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos yra laikytinos būtinomis likvidatoriaus funkcijoms atlikti išlaidomis. Spręsta, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos buvo teikiamos. Be to, teismas pripažino, kad ieškovo bankroto administratorius ieškinį teismui pateikė praleidęs sutrumpintą vienų metų ieškinio senaties terminą, atstatyti senaties termino neprašė, termino praleidimo priežasčių nenurodė. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, tai teismas ją taikė ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 16 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovui ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pradėta likvidavimo procedūra, nesudaro pagrindo iš 2009 m. gegužės 4 d. buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutarties susidariusį ieškovo įsiskolinimą atsakovui tenkinti pažeidžiant Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas, nors šis įsiskolinimas ir atsirado pradėjus ieškovo likvidavimo procedūrą. Byloje nustatyta, kad UAB „Kaupasta“, sudarydama ginčo sutartis, neturėjo pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 2.113 straipsnyje įtvirtintą eilę, atsakovas neturi pirmenybės prieš kitus ieškovo kreditorius į reikalavimų patenkinimą, nors jo reikalavimas ir kilęs iš 2009 m. gegužės 4 d. buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutarties, kuri buvo sudaryta ieškovo likvidavimo procedūros metu. Šiuo atveju CK 2.113 straipsnis neišskiria reikalavimų, kildinamų iš likvidavimo proceso metu atsiradusių išlaidų. Dėl to konstatuota, kad ginčo sandoriai pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas (CK 2.113 straipsnis, Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnis) ir yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendė, kad iš ginčijamų sutarčių turinio matyti, jog šalys šiomis sutartimis ne tik perleido turtines teises į trečiąjį asmenį AB „Axis Industries“, bet ir atliko įskaitymą už ieškovo skolą pagal 2009 m. gegužės 4 d. buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartį. Teisėjų kolegija vertino, kad byloje pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti, jog atsakovas tikrai suteikė ieškovui visas paslaugas pagal 2009 m. gegužės 4 d. buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartį ar kad suteikė paslaugų už visą ir (ar) dalį sutartyje nurodytos sumos. Nurodyta, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda. Be to PVM sąskaitos faktūros nebuvo pasirašytos ieškovo, nepateikti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu jos išrašytos. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad atsakovas savo prievolių pagal minėtą sutartį tinkamai neįvykdė, laikyta, jog jis nebuvo ieškovo kreditorius ir dėl to nebuvo teisinio pagrindo atlikti įskaitymą pagal ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis.

Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, tačiau nurodė, jog jis skaičiuotinas pagal kitas teisės normas ir buvo pagrindas jį atnaujinti. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 1 d., nenumatė termino, per kurį administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Dėl to ieškovas pagrįstai skaičiavo 6 mėnesių terminą ieškiniui dėl bankrutuojančios įmonės sandorių nuginčijimo pareikšti būtent nuo 2012 m. kovo 1 d. ir šis terminas pasibaigė 2012 m. rugsėjo 1 d. Ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovo administratorius pateikė 2012 m. rugsėjo 7 d., t. y. praleidęs terminą tik 6 dienomis. Atsižvelgdama į konkrečios bylos aplinkybes bei siekdama užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą, taikant ieškinio senaties institutą, tačiau ir ieškovo, bankrutuojančios įmonės kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus, teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, ir jį atnaujino.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Verus auditus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ir CK 2.113 straipsnio aiškinimo. Bendrovės likvidatoriaus kompetencijai be kitų priskiriamos šios funkcijos: sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, atsiskaičius su bendrovės kreditoriais paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir surašyti jo perdavimo aktus, sudaryti bendrovės likvidavimo aktą ir kt. Likvidatoriaus pareigoms įgyvendinti tam tikrais atvejais gali būti reikalingas kitų asmenų dalyvavimas, pvz., likviduojamoje bendrovėje nesant buhalterio, likvidatoriui gali kilti būtinybė pasinaudoti asmens, tvarkančio buhalterinę apskaitą, paslaugomis. Likvidatoriaus ir jam būtinų kitų asmenų dalyvavimas sudaro prielaidą atsiskaityti su įprastinės, t. y. vykdytos iki likvidavimo paskelbimo, veiklos kreditoriais. Šie veiksmai nukreipti į įstatymo (CK 2.113 straipsnis) reikalavimų įvykdymą, todėl jie yra pirmesni už atsiskaitymą su kreditorių reikalavimais, atsiradusiais iš įprastinės įmonės veiklos. Ginčo sutartis buvo sudaryta tam, kad likvidatorius atliktų visus būtinus veiksmus ir būtų tvarkoma likviduojamos įmonės buhalterinė apskaita. Pripažinus, kad šis susitarimas buvo būtinas likvidavimo veiksmams atlikti, atsiskaitymams pagal jį neturėtų būti taikoma CK 2.113 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais tvarka. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas netaikomas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) ir CK nustatytai mokėjimų eilės tvarkai. Ginčijamos reikalavimų perleidimo sutartys nėra lėšų įmokėjimas, todėl nepatenka į šio įstatymo veikimo sritį (Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Ieškovo suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas apima aplinkybes, dėl kurių sutartys galėtų būti laikomos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl to apeliacinės instancijos teiginiai, kad atsakovui reikėjo įrodyti, jog buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartimi buvo suteiktos paslaugos, išeina už ieškinio ribų. Sutarties negaliojimo ir jos neįvykdymo institutai yra alternatyvūs. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pagal buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartį UAB „Verus auditus“ tinkamai atliko visas paslaugas. Trečiuoju asmeniu į šią bylą nepagrįstai nebuvo įtrauktas UAB „Kaupasta“ likvidatorius R. J., nes jis pasirašė ginčo susitarimus. Be to, šios bylos sprendimas turi įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, nes jis buvo tiesiogiai atsakingas už likviduojamos įmonės prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo instituto aiškinimo. Senaties termino atnaujinimas gali būti grindžiamas faktais, kurie pateisina ieškovo neveikimą ginant jo pažeistas teises, arba faktais, įrodančiais, kad nustatytas privačios subjektinės teisės pažeidimas yra itin svarbus viešosios teisės prasme. Apeliacinės instancijos teismas tokių faktinių aplinkybių nenurodė, o tik mechaniškai atnaujino senaties terminą ieškiniui pareikšti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Kaupasta“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 16 d. sprendimą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ir CK 2.113 straipsnio aiškinimo. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas yra taikomas ir reikalavimų perleidimų sutartims bei įskaitymams. Pagal šį įstatymą, finansinio reikalavimo atsiradimo laikas neturi reikšmės. CK normos, reglamentuojančios likvidavimo procesą, negali būti taikomos, nes Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nustato šio įstatymo viršenybę prieš CK reguliavimą (1 straipsnio 2 dalis). Taigi net ir pripažinus, kad atlikti darbai turi būti priskirti likvidavimo išlaidoms, pirmiau nurodyto įstatymo normos nustato, kad toks finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas anksčiau už kitus. Be to, paties likvidatoriaus gaunamas ir jam nesumokėtas atlyginimas nėra priskiriamas likvidavimo administravimo išlaidoms, o priskiriamas pirmos eilės finansiniam reikalavimui.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutarties įvykdymą, nes ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nagrinėjo ir jomis grindė priimtą sprendimą, ieškovas šiomis aplinkybės taip pat rėmėsi nagrinėjant bylą. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra tiesiogiai susijęs su tuo, ar šalys pagrįstai atliko įskaitymus, t. y. buvo būtina nustatyti faktus, kad buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartyje nurodytus darbus kasatorius atliko tinkamai, todėl turėjo reikalavimo teisę, kurią susitarimais įskaitė.

Dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo instituto aiškinimo. Kadangi ieškovas prašė pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais, tai jiems netaikoma ieškinio senatis, nes niekiniai sandoriai patys savaime yra negaliojantys pagal įstatymą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytas reglamentavimas nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnis išvis nereglamentuoja ieškinio senaties terminų, o nustato tik procedūrinius terminus. Šios ĮBĮ nuostatos pripažinimas ieškinio senaties terminu būtų praktiškai nesuderinamas su CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytu kreditorių teisių gynimo senaties terminu, nes ieškinio senaties terminas negali būti pratęstas, o tik atnaujinamas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad šis terminas gali būti pratęstas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savanoriško likvidavimo būdu pasibaigiančio juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo

CK 2.95 straipsnyje įtvirtinta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, veikla nutrūksta, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos kitų subjektų (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį). Juridinis asmuo gali būti likviduojamas CK 2.106 straipsnyje nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Šis juridinio asmens veiklos užbaigimo būdas gali būti savanoriškas arba priverstinis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sprendimą nutraukti UAB „Kaupasta“ veiklą ir ją likviduoti 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 04/28 priėmė jos dalyvis, vienintelis akcininkas UAB „Toleita“, todėl šiuo atveju likvidavimas yra savanoriškas. Nuo sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos ji įgyja likviduojamos bendrovės statusą (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 73 straipsnio 6 dalis). Remiantis CK 2.108 straipsnio 1 dalimi ir Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 5 dalimi, juridinio asmens dalyviai, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių, išskyrus tuos atvejus, kai juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai nustato kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba konkretų likvidatorių (CK 2.108 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo (CK 2.110 straipsnis). Kadangi juridinio asmens likvidatoriaus tikslas yra vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedūras, t. y. per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti jo veiklą, tam jis turi nustatyti juridinio asmens turtą ir įsipareigojimus, apie likvidavimą informuoti kreditorius ir kt. Vykdydamas juridinio asmens likvidavimo procedūrą, likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį (CK 2.111 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Toleita“, ieškovo UAB „Kaupasta“ akcininkas, 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 04/28 nusprendęs likviduoti ieškovą dėl veiklos nevykdymo likvidatoriumi paskyrė R. J. Šis likvidatorius, atstovaudamas UAB „Kaupasta“, su atsakovu UAB „Verus auditus“ 2009 m. gegužės 4 d. sudarė buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartį. Ieškovas ir trečiasis asmuo AB „Axis industries“ 2009 m. balandžio 9 d. sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo sąlygų pagal susitarime nurodytas rangos darbų sutartis. UAB „Kaupasta“ 2009 m. gegužės 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido atsakovui UAB „Verus Auditus“ finansinį reikalavimą į AB „Axis industries“ 10 000 Lt skolą pagal 2009 m. balandžio 9 d. susitarimą dėl atsiskaitymo sąlygų. UAB „Kaupasta“ 2009 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 06/01 perleido atsakovui reikalavimo teisę į skolininko AB „Axis industries“ 4635 Lt skolą. Po tokios užskaitos šalys pareiškė, kad yra visiškai atsiskaičiusios, pretenzijų viena kitai neturi ir ateityje nereikš. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Kaupasta“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“. Bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl bankrutuojančios įmonės sandorių nuginčijimo, nurodė, kad 2009 m. gegužės 6 d. ir 2009 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, t. y. CK 2.113 straipsniui, todėl laikomos niekinėmis. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, todėl bankroto administratorius bankrutuojančios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, t. y. ne tik specialiaisiais (pvz., CK 6.66 straipsniu), bet ir bendraisiais (šiuo atveju CK 1.80 straipsniu). Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina visų kreditorių interesus. Nustačius, kad sudarytas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, jis laikomas niekiniu ir netikrinama, ar jo sudarymas nepažeidė kreditorių interesų. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl 2009 m. gegužės 4 d. buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutarties pagrindu susidariusių įsiskolinimų patenkinimo pirmąja eile prieš visų kitų ieškovo kreditorių reikalavimus, sudarant ginčijamus reikalavimo perleidimo sandorius, teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinio asmens likvidavimo procedūroje likvidatorius turi teisę sudaryti sandorius, tačiau jie turi būti susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu, t. y. reikalingi šiai procedūrai tinkamai atlikti, išskyrus tuos, kurie numatyti sprendime dėl likvidavimo. Šiuo atveju likvidatorius sudarė buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartį, pagal kurią susitarta, kad atsakovas ieškovui teiks buhalterines ir teisines paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad likvidatorius turėjo teisę tokį sandorį sudaryti ir kad šios paslaugos yra susijusios su likvidavimo procedūra. Tačiau bylą nagrinėję teismai, vertindami atsiskaitymo už šias paslaugas tvarką, padarė skirtingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartis šalių buvo sudaryta siekiant įgyvendinti UAB „Kaupasta“ likvidatoriaus funkcijas, todėl iš šios sutarties atsiradęs įsiskolinimas atsakovui priskirtinas prie likvidatoriaus darbo išlaidų, o ne prie CK 2.113 straipsnyje numatytų trečiosios eilės kreditorių reikalavimų ir turėtų būti atlyginamas pirmiau už likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad CK 2.113 straipsnyje yra nustatyta likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir pagal ją atsakovas neturi pirmenybės prieš kitus ieškovo kreditorius į reikalavimų patenkinimą, nors jo reikalavimas ir kilęs iš 2009 m. gegužės 4 d. buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutarties, kuri buvo sudaryta ieškovo likvidavimo procedūros metu.

Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio, reglamentuojančio bendrovės likvidavimą, 13 dalyje nustatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. CK 2.113 straipsnyje nurodyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Ši tvarka taip pat taikoma nusprendus likviduoti juridinį asmenį jo dalyvių sprendimu, t. y. savanoriško likvidavimo atveju. Likviduojant juridinį asmenį pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės, paskui pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją; antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija; ir trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai. Šioje CK 2.113 straipsnyje įtvirtintoje kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkoje nėra atskirai išskirti reikalavimai, atsirandantys iš savanoriško juridinio asmens likvidavimo metu likvidatoriaus sudarytų sandorių (CK 2.111 straipsnis), tokių reikalavimų išskyrimas taip pat nenumatytas ir ABĮ. Dėl to darytina išvada, kad šie reikalavimai turėtų būti tenkinami trečiąja eile, kartu su visais kitais likusiais kreditorių reikalavimais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABĮ 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę. Taigi likvidavimo procedūra juridinio asmens dalyvių sprendimu gali būti pradedama ir vykdoma tik įmonei nesant nemokiai. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama juridinio asmens dalyvių sprendimo nutraukti juridinio asmens veiklą pagrindu, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje 2009 m. gegužės 4 d. buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutarties pagrindu atsiradę įsiskolinimai galėjo būti tenkinami tik laikantis CK 2.113 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos – trečiąja eile su visais likusiais kreditorių reikalavimais. Kadangi nagrinėjamu atveju CK 2.113 straipsnio imperatyvas buvo pažeistas, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai 2009 m. gegužės 6 d. ir 2009 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Ginčo reikalavimų perleidimo sutartys nėra laikomos mokėjimais pagal Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ir Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 13 dalies (2007 m. gruodžio 5 d. redakcija, pagal kurią mokėjimas apibrėžiamas kaip mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas) nuostatas, todėl šis įstatymas nagrinėjamu atveju netaikomas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatomis, tačiau konstatavus, kad ginčo santykiai buvo teisingai kvalifikuoti pagal CK 2.113 straipsnį, šis motyvavimo netikslumas neturi įtakos galutinio teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl ieškinio senaties taikymo konstatavus niekinio sandorio faktą

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo, pripažinus sandorį niekiniu, kaip prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir taikant restituciją. Ieškovas argumentuoja, kad niekiniais pripažintiems sandoriams ieškinio senatis yra netaikoma, nes jie per se yra negaliojantys pagal įstatymą.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, ir kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472/2006">3K-3-472/2006</a>; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2008">3K-3-317/2008</a>). Esminis niekinio sandorio požymis – negaliojimas nepriklausomai nuo valinių teisės subjektų veiksmų. Niekinio sandorio nereikia nuginčyti ir negalima patvirtinti. Niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. Tauragės apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-60/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-60/2007">3K-3-60/2007</a>; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2008">3K-3-595/2008</a>; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2010">3K-3-11/2010</a>). Pažymėtina, kad niekinis sandoris gali sukelti teisinius ir faktinius padarinius, jis gali būti vykdomas ir jo pagrindu gali atsirasti civilinės apyvartos pokyčių, pažeidžiančių kitų asmenų teises. Dėl to kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius gali būti taikoma ieškinio senatis, tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. E. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-299/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-299/2006">3K-3-299/2006</a>; 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-4/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-4/2006">3K-7-4/2006</a>; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2010">3K-3-11/2010</a>). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimams dėl 2009 m. gegužės 6 d. ir 2009 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais padarinių, t. y. restitucijos taikymo, taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamoje byloje nėra praleistas.

Dėl Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto aiškinimo

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas. Įmonių bankroto įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. kovo 1 d.) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ši įstatymo nuostata įsigaliojo 2012 m. kovo 1 d., o iki tol galiojusi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija nenustatė termino, per kurį administratorius turi patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Remiantis 2011 m. gruodžio 22 d. Įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 111 straipsniu ir trečiuoju 1 skirsniu įstatymo Nr. XI-1867 20 straipsnio 4 dalimi, bankroto procesams, pradėtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet įgyvendinamos šiam įstatymui įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Kadangi bankroto administratorius neginčijo fakto, kad yra gavęs dokumentus apie įmonės sandorių sudarymą, žinojo apie ginčo sandorių sudarymą, turėjo pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, tačiau šią pareigą įgyvendino įsigaliojus naujajai straipsnio redakcijai, nustatančiai konkretų šios pareigos įgyvendinimo terminą, t. y. 6 mėnesius, tai apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad terminas įgyvendinti šią pareigą pasibaigė 2012 m. rugsėjo 1 d. Apeliacinės instancijos teismas šį ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą laikė ieškinio senaties terminu, kurį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir siekdamas užtikrinti ieškovo, bankrutuojančios įmonės kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus, atnaujino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintą teisės normą, nepagrįstai konstatavo praleistą ieškinio senaties terminą ir sprendė dėl jo atnaujinimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris šiuo atveju nėra praleistas, apeliacinės instancijos teismo netinkamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto aiškinimas nedaro įtakos galutinio teismo sprendimo teisėtumui, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde teigiama, kad trečiuoju asmeniu į šią bylą nepagrįstai nebuvo įtrauktas UAB „Kaupasta“ likvidatorius R. J., kuris jis pasirašė ginčo sandorius. Šio asmens teisėms ir pareigoms turi įtakos bylos procesinis rezultatas, nes jis atsakingas už likviduojamos įmonės prisiimtus įsipareigojimus.

Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir kt. v. DNSB „Pajūrio rugelis“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-387/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-387/2014">3K-3-387/2014</a>; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. BUAB „Kamintras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424/2014">3K-3-424/2014</a>; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. daugiabučių namų savininkų „Lino“ poilsio bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-113/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-113/2013">3K-3-113/2013</a>; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. BUAB „Kamintras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424/2014">3K-3-424/2014</a>; kt.).

Kasaciniame skunde nepateikta išsamių argumentų, kodėl UAB „Kaupasta“ likvidatorius turėjo būti įtraukiamas į bylą trečiuoju asmeniu, tik nurodoma, kad jis, vykdydamas likvidatoriaus pareigas, yra tiesiogiai atsakingas už likviduojamos įmonės prisiimtus įsipareigojimus. Minėta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę (ABĮ 73 straipsnio 3 dalis), todėl likvidatorius, vykdydamas juridinio asmens likvidavimo procedūrą CK 2.106 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turi pagrįstą pagrindą manyti, kad įmonė nėra nemoki. Vien tai, kad juridinis asmuo yra likviduojamas, nereiškia likvidatoriaus atsakomybės už kiekvieną jo veiksmą likvidavimo metu, nes atsakomybei kilti turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Konstatavimas nagrinėjamoje byloje, kad ginčo perleidimo sandoriai yra negaliojantys, savaime nereiškia, kad likvidatoriui kyla civilinė atsakomybė už šių sandorių sudarymą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl likvidatoriaus atsakomybės. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje priimto teismo sprendimo įtakos neįtraukto į procesą UAB „Kaupasta“ likvidatoriaus teisinei padėčiai nenustatyta.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pareigą motyvuoti sprendimą įvykdė. Nors kasacinis teismas ne su visais sprendime išdėstytais argumentais sutinka, kitaip aiškina Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo taikymą ginčo santykiams, ieškinio senaties taikymą, pripažinus sandorį niekiniu ir taikant restituciją, nustatančias teisės normas, taip pat ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintą reglamentavimą, tačiau tai nekeičia bylos baigties. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, taip pat teismo sprendimo motyvavimo ydingumas būtų pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Netikslus teismo sprendimo motyvavimas reikštų sprendimo panaikinimo pagrindą tik tuomet, kai dėl tokio motyvavimo būtų priimamas teisiškai nepagrįstas sprendimas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimto Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimo pagrįstumo, dėl to aptariamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 40,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Verus auditus“ (j. a. k. 124429938) į valstybės biudžetą 40,92 Lt (keturiasdešimt litų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gediminas Sagatys Dalia Vasarienė