Baudžiamoji byla Nr. 2K-54-648/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25882-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.2; 1.2.4.6.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. L. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu D. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti dėl darbo, mokslo ar vykti į gydymo įstaigas. Iš D. L. priteista nukentėjusiajam R. L. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nukentėjusiojo R. L. atstovui pagal įstatymą B. L. – 1500 Eur atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. nuosprendis pakeistas ir iš D. L. priteistas atlyginti nukentėjusiojo R. L. atstovui pagal įstatymą B. L. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis padidintas iki 3500 Eur.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. L. nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. liepos 25 d. apie 17.00 val. gyvenamojo namo kambaryje tyčia dešine ranka suėmė savo nepilnamečiam sūnui R. L., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir spaudė, kaire ranka sugriebė už sprando ir taip jį smaugė, o R. L. išsilaisvinus ir bėgant, tyčia rankų nagais drėskė R. L. į nugarą, tokiais veiksmais sukėlė R. L. fizinį skausmą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai nuteisė D. L. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuteistoji naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį sūnų R. L. ir sukėlė jam fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ir tai, kad nėra pagrindo D. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl veikos mažareikšmiškumo, nes fizinio smurto panaudojimas prieš vaiką, pasirenkant netinkamą auklėjimo būdą, negali būti sumenkinamas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo iš nuteistosios D. L. priteista atlyginti nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą 1500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra per maža, neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų kiekiui ir pobūdžiui. Atsižvelgdamas į faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, advokatės D. Višinskienės dalyvavimo procese apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo R. L. atstovui pagal įstatymą B. L. priteistą atlyginti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą apeliacinės instancijos teismas padidino iki 3500 Eur.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistosios D. L. gynėjas advokatas A. Marapolskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą D. L. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba pritaikyti BK 37 straipsnį ir D. L. nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme, taip pat palikti nenagrinėtą nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį, atmesti nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes D. L. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nors jos veikoje nėra nustatyti visi šio nusikaltimo sudėties požymiai, taip pat teismai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir D. L. veikos nepripažino mažareikšme. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konstitucinę teisę į teisingą teismą, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, pažeidė BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtiną asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas (už ką nuteistas), BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, motyvuotai neatsakęs į apeliacinio skundo argumentus, taip padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta nuteistosios D. L. teisė į veiksmingą gynybą ir sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
3.2. Žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad baudžiamoji byla buvo pradėta nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. iniciatyva, buvus pradėtai santuokos nutraukimo bylai. Tai yra specifinė aplinkybė, į kurią atsižvelgtina vertinant visų su santuokos nutraukimo byla susijusių asmenų parodymus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatęs, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, tarp jų ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių sutuoktinių elgesį, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>). Tačiau žemesnės instancijos teismai dėl šių aplinkybių įrodymų vertinimo kontekste iš viso nepasisakė.
3.3. Taip pat žemesnės instancijos teismai tinkamai nepatikrino pagrindinių nuteistosios D. L. kaltę patvirtinančių įrodymų, t. y. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustų nepilnamečio nukentėjusiojo R. L. ir mažametės liudytojos L. L. parodymų, patikimumo. Liudytojos L. L. parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo visiškai nuoseklūs. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė psichologė I. Božokienė išreiškė abejones, kad su nukentėjusiuoju R. L. prieš apklausą buvo kalbėtasi, o to niekas kitas, išskyrus B. L., negalėjo padaryti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė į apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nukentėjusiojo R. L. parodymams įtaką padarė B. L., todėl neįvykdė pareigos tinkamai ir išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
3.4. D. L. buvo nuteista nepašalinus visų byloje esančių prieštaravimų ir abejonių dėl jos kaltės. Žemesnės instancijos teismai rėmėsi išimtinai tik nukentėjusiojo R. L. ir liudytojos L. L. parodymais, dėl kurių patikimumo kyla pagrįstų abejonių, ir nuteistosios sutuoktinio B. L., su kuriuo pradėta santuokos nutraukimo byla, parodymais, nemotyvuotai atmesdami nuoseklius D. L. parodymus, kad ji jokio smurto prieš nepilnametį sūnų nenaudojo, ir kitus nuteistosios parodymus patvirtinančius įrodymus – specialisto išvadą, kad R. L. mechaninės traumos požymių, sužalojimų nenustatyta, specialistės M. Kolcovaitės paaiškinimus, kad pateiktos įvertinti nuotraukos nekokybiškos, matomi rausvi dryžiai ant nugaros kaip sveikatos sutrikdymas nevertinami, tokių paraudimų atsiranda nuo odos sudirginimo, kaip vietinė uždegiminė reakcija.
3.5. Teismų sprendimas nepripažinti D. L. veikos mažareikšme yra nepagrįstas. Dar ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas D. L. buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo ir tik pagal nukentėjusiojo atstovo skundą šis nutarimas buvo panaikintas aukštesniojo teismo. Apeliacinės instancijos teismas įtikinamai nepaneigė apeliacinio skundo argumentų ir iš esmės tinkamai nemotyvavo, kodėl byloje D. L. negalima taikyti BK 37 straipsnio nuostatų. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą. Fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikalstamomis pagal BK 140 straipsnį neturėtų būti formalus ir baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTcxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-719/2020">2K-180-719/2020</a>). Net pripažinę, kad formaliai D. L. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismai tinkamai neįvertino padarytos veikos pavojingumo, neatsižvelgė į nuteistosios D. L. ir nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą B. L. tarpusavio santykius: besitęsiančią konfliktinę situaciją, bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, galimą B. L. įtaką nukentėjusiojo parodymams, kitų duomenų, leidžiančių spręsti apie nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nebuvimą, specialistės psichologės I. Božokienės paaiškinimus, kad R. L. didesnę žalą daro tebesitęsiantis baudžiamasis procesas.
3.6. Pripažinus, kad baudžiamoji byla D. L. turi būti nutraukta, atitinkamai naikintinos ir žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo iš D. L..
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. Marapolsko kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Priešingai nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl nuteistosios gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas.
4.2. Nustatydami, kad nukentėjusysis R. L. dėl nuteistosios D. L. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, žemesnės instancijos teismai įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, o būtent nukentėjusiojo R. L. ir liudytojos L. L. nuoseklius parodymus dėl įvykusio konflikto aplinkybių, šiuos parodymus patvirtinančius liudytojo B. L. parodymus apie matytas konflikto aplinkybes, sužalojimus ant R. L. kūno ir kaip nukentėjusysis jautėsi po patirto fizinio smurto. Nėra jokio pagrindo abejoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustų nuteistosios D. L. vaikų parodymų teisingumu ir patikimumu. Teisme apklaustos specialistės psichologės I. Božokienės paaiškinimai dėl galimai padarytos įtakos nukentėjusiajam R. L. nebuvo kategoriški, specialistė nenurodė, kad R. L. galėjo konflikto aplinkybes išsigalvoti arba dėl jų meluoti paveiktas tėvo B. L..
4.3. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prieš nepilnametį sūnų smurtavo artimas jam asmuo – motina, bet koks smurtinis elgesys su vaiku neabejotinai atsiliepia jo emocinei, psichologinei būsenai ir tolesniam vystymuisi, tokie atvejai negali būti sumenkinami ir pripažįstami mažiau pavojingais ar mažareikšmiais.
5. Nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. įgaliota atstovė advokatė D. Višinskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo: 1) nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. Marapolsko kasacinį skundą atmesti; 2) priteisti iš nuteistosios D. L. nukentėjusiojo R. L. atstovui pagal įstatymą B. L. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Advokatė D. Višinskienė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo yra nepagrįsti. Žemesnės instancijos teismai tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino nukentėjusiojo R. L. ir liudytojos L. L. parodymų patikimumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji D. L. naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį sūnų ir sukėlė jam fizinį skausmą. Skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai atitinka BPK jų turiniui keliamus reikalavimus.
5.2. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad nuteistajai D. L. baudžiamoji byla turi būti nutraukta pagal BK 37 straipsnį dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, mažesnio nusikaltimo pavojingumo savaime nelemia nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2013">2K-319/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2013">2K-364/2013</a>, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, 2K-180-689/2018). Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad D. L. neteisėti veiksmai, smurtaujant prieš nepilnametį sūnų, negali būti sumenkinami, pripažįstami mažiau pavojingais ir mažareikšmiais, todėl nėra pagrindo teigti, kad spręsdami vėl veikos mažareikšmiškumo žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. Marapolsko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų ir BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo
7. Kasaciniame skunde kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą argumentuoja tuo, kad žemesnės instancijos teismai byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai, pažeisdami baudžiamojo proceso reikalavimus, byloje esančių abejonių ir prieštaravimų nevertino nuteistosios naudai, taip pat teismai tinkamai nemotyvavo savo išvadų, o apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-689/2018">2K-26-689/2018</a>, 2K-78-648/2020).
9. Teismų praktikoje esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).
10. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-222-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-222-697/2016">2K-222-697/2016</a>, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019 ir kt.). BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019 ir kt.).
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų, teismų priimtų procesinių sprendimų turinys atitinka jiems keliamus BPK reikalavimus.
12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė D. L., perskaitė pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustų jos vaikų nepilnamečio nukentėjusiojo R. L. ir mažametės liudytojos L. L. parodymus, taip pat kaip liudytoją apklausė nuteistosios sutuoktinį B. L. ir nuteistosios motiną R. S., specialistę psichologę I. Božokienę, ištyrė specialisto išvadą Nr. G 1488/2021 (02) ir specialistės M. Kolcovaitės paaiškinimus dėl nukentėjusiajam R. L. nenustatytų sužalojimų, taip pat byloje pateiktas B. L. mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotraukas ir kitą bylos medžiagą. Pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, vertinant įrodymus tiek atskirai, tiek lyginant juos tarpusavyje, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia D. L. kaltę, taip pat motyvuotai paneigti nuteistosios D. L. parodymai, kad ji nenaudojo fizinio smurto prieš nepilnametį sūnų R. L..
13. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išdėstė išvadas, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistosios D. L. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą yra pagrįstos ir teisingos, o nuteistosios D. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami. Priešingai nei teigia kasatorius, šis teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų.
14. Iš skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų turinio išplaukia, kad teismų išvados apie nuteistosios D. L. panaudotą fizinį smurtą prieš nepilnametį sūnų ir jam sukeltą fizinį skausmą yra pagrįstos byloje ištirtais, vienas kitą papildančiais įrodymais. Teismai nustatė, kad nukentėjusiojo R. L. parodymus, jog po tėvų tarpusavio konflikto į jo kambarį atėjusi D. L. suėmė jam už sprando, pradėjo spausti kaklą ir taip jį smaugė, o R. L. išsilaisvinus ir bandant pabėgti į kitą kambarį, D. L., bandydama jį sulaikyti, su nagais sudraskė nukentėjusiajam nugarą, patvirtina ir kiti įrodymai: 1) mažametės liudytojos L. L., buvusios tame pačiame kambaryje ir mačiusios, kaip D. L., suėmusi už kaklo, smaugė R. L., parodymai; 2) liudytojo B. L., patvirtinusio, kaip bandydama sulaikyti bėgantį sūnų D. L. šiam nagais sudraskė nugarą, parodymai; 3) liudytojos R. S., pas kurią netrukus po įvykio atėjęs B. L. papasakojo apie D. L. smurtinius veiksmus, parodymai; 4) rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti nukentėjusiojo R. L. paaiškinimai apie įvykį vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Taigi, net iš kelių skirtingų įrodymų šaltinių gauti įrodymai patvirtina kasatoriaus ginčijamus nukentėjusiojo R. L. ir mažametės liudytojos L. L. parodymus, kuriuos visus galima susieti į vientisą logišką grandinę. Tikrinant nuteistosios vaikų parodymų patikimumą, buvo apklausta ir specialistė psichologė I. Božokienė, ji davė išsamius paaiškinimus apie atliktas vaikų apklausas. Dėl mažametės liudytojos L. L. apklausos aplinkybių specialistė buvo kategoriška ir vienareikšmiškai patvirtino, kad nėra pagrindo abejoti liudytojos parodymų teisingumu. Dėl nepilnamečio nukentėjusiojo R. L. apklausos specialistei abejonių sukėlė atskirų aplinkybių (itin nuoseklus ir detalizuotas sugriebimo už kaklo ir smaugimo) atvaizdavimas, bet kartu specialistė neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog R. L. papasakotas įvykis galėjo būti išgalvotas. Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti byloje apklaustų nuteistosios D. L. vaikų parodymų patikimumu, nėra nustatyta.
15. Pirmiau aptartų asmenų parodymų, kuriais teismai rėmėsi pripažindami įrodytu smurto panaudojimo prieš R. L. faktą, nepaneigia ir kasatoriaus akcentuojama aplinkybė, kad pagal specialisto išvadą nei nukentėjusiojo R. L. kakle, nei nugaroje nebuvo nustatyta mechaninės traumos požymių, padarytų sužalojimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės nenurodo fizinio skausmo sukėlimo nustatymo kriterijų. Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTcxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-719/2020">2K-180-719/2020</a>, 2K-278-489/2022). Reikšminga tai, kad R. L. buvo apžiūrėtas 2021 m. rugpjūčio 2 d., nors įvykis nutiko 2021 m. liepos 25 d., o iš bylos medžiagos matyti, kad paraudimas kakle buvo matomas tik tą pačią dieną iš karto po įvykio, o įdrėskimai nugaroje išnyko per kelias dienas, tai paaiškina, kodėl R. L. medicininės apžiūros metu nebuvo nustatyta smurto naudojimo požymių.
16. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimo. Kasacinio skundo argumentai žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tai, jog įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, dar nereiškia jų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK, pažeidimo.
17. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta kasacinio skundo argumentus, kad D. L. veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
18. Minėta, kad byloje nustatyta, jog nuteistoji D. L. smurtavo prieš savo nepilnametį sūnų, jam sukėlė fizinį skausmą (po įvykio vaiko kaklas buvo paraudęs, sudraskytą nugarą perštėjo kelias dienas, po įvykio jis verkė), tarp jos veiksmų ir nusikalstamų padarinių – fizinio skausmo sukėlimo – yra priežastinis ryšys, nekyla abejonių, kad D. L., būdama suaugęs, turintis didelę gyvenimišką patirtį ir psichologiškai brandus žmogus, suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, kad taip sukels sūnui fizinį skausmą, ir smurtaudama to norėjo, t. y. nusikalto veikdama tiesiogine tyčia. Taigi, D. L. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagal jas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
20. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų, neįvertino visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų bylos aplinkybių. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
21. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2013">2K-364/2013</a>, 2K-93-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>, 2K-36-788/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2013">2K-364/2013</a>, 2K-219-303/2021).
22. Atsisakydami taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, teismai įvertino nuteistosios D. L. veiksmų pavojingumą ir padarytą žalą, t. y. atsižvelgė į tai, kad ji smurtavo prieš nepilnametį sūnų jo paties namuose, tyčia sūnų smaugė, nagais sudraskė jam nugarą, tai sukėlė vaikui fizinį skausmą, kuris, priešingai nei teigia kasatorius, buvo ne momentinis fizinis skausmas, o dėl sudraskytos nugaros nukentėjusysis dar kelias dienas juto perštėjimą. Nuteistoji sąmoningai naudojo smurtinius veiksmus prieš nepilnametį sūnų, kuris tėvų konflikte pasirinko palaikyti ne ją, o tėvą, matant ir mažametei jos dukteriai, savo veiksmų neigiamai nevertino, sūnaus neatsiprašė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 37 straipsnio nuostatų taikymo klaidos teismai nagrinėjamu atveju nepadarė.
23. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad D. L. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą šioje situacijoje yra tokio pavojingumo laipsnio, kad negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
24. Nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. įgaliotos atstovės advokatės D. Višinskienės atsiliepime į kasacinį skundą taip pat prašoma priteisti iš nuteistosios D. L. nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. patirtų išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą. Šis prašymas tenkintinas iš dalies.
25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022, 2K-26-1073/2024 ir kt.). Tačiau proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LTQ4OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214-489/2024">2K-214-489/2024</a>).
26. Ši baudžiamoji byla kasacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios D. L. gynėjo kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą D. L. nutraukti. Taigi, byloje paduotas kasacinis skundas tiesiogiai susijęs su nukentėjusiojo R. L. interesais, todėl nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą B. L., siekdamas tinkamo nukentėjusiojo interesų atstovavimo, turėjo teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo. Kartu su atsiliepimu pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusiojo R. L. atstovas pagal įstatymą B. L. patyrė 1000 Eur išlaidų advokatės D. Višinskienės paslaugoms už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti. Išnagrinėjus bylą nuteistosios D. L. gynėjo kasacinis skundas buvo atmestas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš nuteistosios D. L. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Tačiau, sprendžiant dėl atlygintinos išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad pati byla nėra didelė ar itin sudėtinga, advokatė D. Višinskienė atstovavo nukentėjusiajam viso baudžiamojo proceso metu, netgi surašė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teikė atsikirtimus į nuteistosios D. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės analogiški nurodytiems kasaciniame skunde, taigi, byla advokatei buvo žinoma ir joje keliami klausimai nebuvo nauji ir nežinomi, todėl prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo suma yra mažintina.
27. Atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš nuteistosios D. L. priteistina atlyginti 300 Eur išlaidų advokato paslaugos apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios D. L. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko kasacinį skundą.
Išieškoti iš nuteistosios D. L. nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. naudai 300 (tris šimtus) Eur kasacinio proceso metu patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
