A. Ž. pagal BK 176 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-45-1214/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26730-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.13.1; 2.1.7.5; 2.1.15.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Danutės Jočienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės Dianos Takvareli kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo redakcija) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys, jos naudai iš civilinės atsakovės bankrutuojančios UAB „Lensona“ ir subsidiariai nuteistojo A. Ž. priteista 3200 Eur turtinei žalai bei 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. V. B. naudai iš nuteistojo A. Ž. taip pat priteista 1650 Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nutartis, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendis – iš civilinės atsakovės bankrutuojančios UAB „Lensona“ ir A. Ž. subsidiariai priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis sumažintas iki 15 000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Ž. nuteistas už tai, kad, būdamas darbdaviui atstovaujantis asmuo, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. A. Ž., pagal UAB „Lensona“ 2021 m. birželio 4 d. darbo sutartį Nr. 30 nuo 2021 m. birželio 4 d. eidamas UAB „Lensona“ inžinerinės dalies darbų vadovo pareigas, pagal 2021 m. liepos 8 d. UAB „Lensona“ direktoriaus įsakymą Nr. V-11 būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, netinkamai organizavo darbus statybų objekte – organizuodamas žiedų iškrovimą, neįvertino profesinės rizikos, nenumatė saugaus darbo metodų ir prevencinių priemonių, kad A. B. atliktų jam pavestą darbą saugiai, pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą ir neužtikrindamas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (su papildymais ir pakeitimais), 1 priedo 2.12 papunkčio reikalavimo, taip lengvabūdiškai tikėjosi išvengti galimų pasekmių, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe:

1.1. 2021 m. rugpjūčio 5 d. pagal 2020 m. liepos 30 d. rangos sutartį Nr. 20210730/1, pasirašytą tarp UAB „Lensona“ ir UAB „Amerigas“, atliekant vandens pažeminimo, drenažo įrengimo ir kasimo darbus žemės sklype, (duomenys neskelbtini), apie 15 val., kai į minėtą sklypą krovininiu automobiliu MAZ buvo atvežti 3 gelžbetoniniai žiedai, A. Ž. nurodė UAB „Lensona“ darbininkams A. B. ir I. B. bei UAB „Euroksa“ ekskavatorininkui J. S. atlikti gelžbetoninių žiedų iškrovimo darbus, pavesdamas darbus atlikti tokia tvarka: A. B., įlipęs į krovininio automobilio kėbulą, turėjo stropais prikabinti gelžbetoninį žiedą prie ekskavatoriaus kaušo, ekskavatorininkas J. S. turėjo iškelti jį iš automobilio kėbulo, I. B. turėjo atkabinti gelžbetoninį žiedą, iškeltą ant žemės. Kai buvo iškeltas pirmas gelžbetoninis žiedas, ekskavatorininkas vėl pakėlė kaušą virš krovininio automobilio kėbulo, kur tuo metu buvo A. B., netyčia kliudė ekskavatoriaus vairalazdę ir nusileidęs kaušas prispaudė A. B., dėl to jam buvo padarytas kūno sumušimas – nuo patirtų sužalojimų A. B. 2021 m. rugpjūčio 5 d. 18 val. mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vieni iš pagrindinių vertintinų kriterijų yra sukelti padariniai bei civilinės ieškovės ir asmens, kuris mirė, santykiai. Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji tvirtino, kad tarp jos ir A. B. buvo ypač artimi santykiai, šie vis dėlto nebuvo itin glaudūs ir nekonfliktiški. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog A. B. piktnaudžiavo alkoholiu, dirbo būdamas neblaivus, tai vertintina kaip itin neatsargus elgesys, šeimoje yra kilę konfliktų – iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu A. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl V. B. sukelto fizinio skausmo). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad V. B. atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 15 000 Eur.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Ž. gynėja advokatė D. Takvareli prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, palikti nenagrinėtą civilinės ieškovės V. B. civilinį ieškinį ir A. Ž. naudai iš valstybės lėšų priteisti jo būtinų ir pagrįstų išlaidų už advokato suteiktas paslaugas atlyginimą. Skunde nurodo:

3.1. Teismai nepagrįstai taikė BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nesivadovavo kasacine praktika dėl būtino tiesioginio priežastinio ryšio nustatymo baudžiamosiose bylose pagal BK 176 straipsnį. Skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje frazė „tiesioginis priežastinis ryšys“ nurodyta tik aprašomosiose dalyse aprašant gynybos argumentus. Tiesioginio priežastinio ryšio sąvoką teismai nepagrįstai pakeitė kitomis sąvokomis – „teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu“ (pirmosios instancijos teismo nuosprendis) ir „atsakingų asmenų veiksmų grandine“ (apeliacinės instancijos teismo nutartis). Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai pritaikė civilinėje teisenoje naudojamą adekvataus priežastinio ryšio doktriną. Be to, teismai faktiškai pripažino, jog nuteistojo A. Ž. veiksmai (neveikimas) nebuvo tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su A. B. mirtimi – nors nuosprendyje ir nutartyje teigiama, kad nelaimingas atsitikimas darbe su A. B. įvyko dėl to, kad inžinerinės dalies darbų vadovas A. Ž. pažeidė darbų saugos taisykles, tačiau čia pat daroma priešinga išvada, tai yra kad A. B. žuvo dėl ekskavatorininko J. S., kuris netyčia kliudė ekskavatoriaus vairalazdę, dėl ko nusileidęs kaušas prispaudė A. B., neatsargių veiksmų. Taigi A. Ž. veiksmai arba jo neveikimas nebuvo būtina sąlyga ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Be kita ko, išvada dėl priežastinio ryšio, kuri paremta vien tik ekspertų ir specialistų pateiktų išvadų atkartojimu, prieštarauja nuostatai, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas.

3.2. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turintiems daug reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje ir nutartyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus; be to, nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, neatitikimų tarp nuosprendyje išdėstytų ir teismo posėdžio metu užfiksuotų parodymų ir kitų įrodymų, kurie paveikė kaltumo klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą.

3.2.1. Teismas rėmėsi išimtinai 2022 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) darbuotojų saugos ir sveikatos patikslinta išvada Nr. EVD-69 ir nevertino jos atsižvelgdamas į kitus įrodymus.

3.2.2. Pažymėtina, kad darbdavio A. Ž. 2009 m. rugsėjo 4 d. darbų saugos pažymėjimo (duomenys neskelbtini) dublikatas buvo užregistruotas tik 2021 m. rugpjūčio 10 d., t. y. jau praėjus penkioms dienoms po nelaimingo atsitikimo su A. B., o jo kopija patvirtinta UAB „Lensona“ direktorės K. U. parašu netrukus iki dokumentų pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Dublikate pažymėta, kad 2009 m. rugsėjo mėn. A. Ž. mokėsi pagal įmonės vadovo, vykdančio įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymų programą (valstybinis kodas 360086217). Kompetenciją sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbo vietoje, kaip nurodyta viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose, suteikia visai kita mokymų programa (valstybinis kodas 161086201). A. Ž. neigia teikęs pažymėjimą K. U. įsidarbinimo metu, nes niekas jo ir neprašė, o jis pats buvo tikras, kad turimo pažymėjimo galiojimo terminas yra pasibaigęs, ir teigia, kad pradėjęs dirbti UAB „Lensona“ ir pradėdamas darbą objekte (duomenys neskelbtini), nežinojo, kad jis yra paskirtas būti atsakingas už darbų saugą.

3.2.3. Teismas šališkai vertino liudytojų K. L. ir K. U. parodymus bei UAB „Sakula“ pateiktą informaciją dėl A. Ž. darbų saugos pažymėjimo dublikato išdavimo aplinkybių. Buvusi UAB „Lensona“ administracijos vadovė liudytoja K. L. parodė, kad po nelaimingo atsitikimo direktorė K. U. paprašė jos nuvažiuoti į UAB „Sakula“ ir pasiimti A. Ž. darbų saugos pažymėjimo dublikatą. UAB „Sakula“ būstinėje ji surašė prašymą A. Ž. vardu, pati pasirašė, pasiėmė dublikatą, grįžo į UAB „Lensona“ kontorą ir atidavė dokumentą K. U.. Kas konkrečiai supažindino A. Ž. su 2021 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-ll „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos“ ir 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-12 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“, ji negalėjo pasakyti. Savo parodymus liudytoja K. L. patvirtino teisme, tačiau nuosprendyje jos parodymai buvo išdėstyti visiškai kitaip ir apie tai, kad ji, nuvažiavusi į UAB „Sakula“, pati už A. Ž. surašė prašymą išduoti pažymėjimo dublikatą ir pati jį pasirašė, net nepaminėta. UAB „Sakula“ atsakyme į paklausimą Nr. IBPS-S-512226-22 nurodoma, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. A. Ž. gavo darbų saugos pažymėjimą (duomenys neskelbtini), jis galioja neterminuotai. 2021 m. rugpjūčio 10 d. jis kreipėsi dėl pažymėjimo dublikato išdavimo ir jam buvo išduotas pažymėjimo dublikatas, (duomenys neskelbtini). Kiti asmenys dėl minėto pažymėjimo dublikato nesikreipė. Nors teismo posėdžių metu ne tik kaltinamojo A. Ž., bet ir liudytojų K. L. ir iš dalies K. U. parodymais nustatyta, jog UAB „Sakula“ atsakyme pateikta informacija yra galimai melaginga, nes iš tikrųjų UAB „Sakula“ būstinėje A. Ž. vardu prašymą surašė ir pati už jį pasirašė K. L., pasiėmė ir po to perdavė K. U. pažymėjimo dublikatą, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi UAB „Sakula“ atsakymu, jo net neanalizavo ir su kitais byloje esančiais įrodymais nelygino. Apeliacinės instancijos teismas faktiškai sutiko, kad UAB „Sakula“ pateiktas atsakymas neatitinka tikrovės, tačiau niekaip neįvertino, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi šiais galimai melagingais duomenimis ir jų net neanalizavo, nelygino su kitais byloje esančiais įrodymais.

3.2.4. A. Ž. buvo tikras, kad įsakymų dėl jo paskyrimo būti atsakingam už darbų saugą failai buvo sukurti atgaline data po nelaimingo atsitikimo, todėl ikiteisminio tyrimo metu jo gynėja BPK 178 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka kreipėsi į prokurorą su prašymu dalyvaujant specialistui atlikti UAB „Lensona“ kompiuterio standžiojo disko apžiūrą ir nustatyti tikras failų „2021-07-30 įsakymas Nr. V-12 Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ ir „2021-07-08 įsakymas Nr. V-11 Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos“ sukūrimo ir modifikavimo datas. Gynybos prašymas dėl kompiuterio apžiūros buvo patenkintas, tačiau faktiškai jis nebuvo vykdomas keturis mėnesius, iki 2023 m. sausio mėn. Kompiuterio standžiojo disko UAB „Lensona“ administracija nepateikė, o 2023 m. vasario mėn. papildomai apklausta liudytoja K. U. paaiškino, kad kompiuteris, kuriuo buvo rašomi įsakymai, jos asmeninis, jis buvo senas ir todėl jau išmestas. 2023 m. lapkričio 16 d. teisme apklausta liudytoja K. U. pakeitė parodymus ir parodė, kad kompiuterio neišmetė, kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu, o atidavė pažįstamam vardu „Jonas“ panaudoti detalėms. Teisme liudytoja K. U. pažadėjo pateikti kaltinamojo gynėjai nurodyto asmens kontaktinę informaciją, kad būtų galima jį apklausti apie šias svarbias tiesai nustatyti aplinkybes, tačiau jokios informacijos ji taip ir nepateikė. Keisdama savo parodymus ir bandydama nepateikti kompiuterio standžiojo disko, kad šis būtų apžiūrėtas, liudytoja K. U. norėjo nuslėpti tiesą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių esminių prieštaravimų ir neatitikimų neanalizavo ir net jų nepaminėjo nuosprendyje, tik konstatavo, kad liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, o apeliacinės instancijos teismas apie šias aplinkybes paminėjo tik nutarties aprašomojoje dalyje aprašydamas gynybos argumentus, tačiau taip pat niekaip jų neanalizavo.

3.3. Teismai netinkamai taikė BPK 109 ir 111 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio 3 dalį ir be teisinio pagrindo neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš abiejų civilinių atsakovų subsidiariai. Teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktikos nuostatomis, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas. Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atkreiptas dėmesys, kad bankrutuojančios UAB „Lensona“ bankroto procedūra dar nebaigta, todėl nėra pagrindo teigti, kad įmonė išnyko. Dėl to šioje byloje teismas, vadovaudamasis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, žalos atlyginimą turėjo priteisti iš asmens, samdžiusio darbuotoją, dėl kurio kaltės, teismo manymu, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. iš civilinės atsakovės UAB „Lensona“, o ne iš civilinės atsakovės ir nuteistojo subsidiariai. Be to, skirdamas neadekvataus dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas neišanalizavo, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino kitus nagrinėjimo metu gautus duomenis – tai, kad A. B. piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo idealių santykių su žmona, šeimoje buvo konfliktų, muštynių, A. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl V. B. sukelto fizinio skausmo.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

4.1. Teismai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius bylai teisingai išspręsti turinčius reikšmės įrodymus, tiek kaltinančius, tiek, kasatorės vertinimu, nuteistąjį teisinančius, tarp jų minimus kasaciniame skunde (nuteistojo, liudytojų K. U., K. L. parodymus, Darbo inspekcijos išvadas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadas, kitus rašytinius įrodymus). Išvados dėl A. Ž. kaltės padarytos įvertinus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, lyginant juos tarpusavyje, tiek kaip visetą, nė vienam įrodymų šaltiniui nebuvo teikiama išskirtinė reikšmė. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, Darbo inspekcijos ir specialistų išvados vertintos bendrai atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus, nepažeidžiant BPK reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui.

4.2. Teismai motyvuotai paneigė nuteistojo ir jo gynėjos versiją apie tai, kad bylai aktualūs UAB „Lensona“ direktoriaus įsakymai buvo surašyti po nelaimingo atsitikimo ir su jais A. Ž. nebuvo supažindintas. A. Ž. buvo darbdavės – UAB „Lensona“ – įgaliotas asmuo, jis atitinka specialiojo subjekto požymius ir pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą. A. Ž. neveikimas (veika), kai jis netinkamai organizavo gelžbetoninių šulinio rentinių krovą, jai prasidėjus nestabdė potencialiai pavojingos krovos darbų, nors tam turėjo ir galimybes, ir pareigą bei įgaliojimus, buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, lėmė padarinių atsiradimą ir yra susijęs teisiškai reikšmingu (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu su įvykusiomis pasekmėmis, atitinka nusikalstamo pasitikėjimo turinį ir taip pat patvirtina A. Ž. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

4.3. CK 6.264 straipsnyje nustatyta atsakomybės už kitą asmenį taisykle siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesus (toks mechanizmas jam garantuoja operatyvų ir realų kompensacijos gavimą, nes įmonė paprastai yra finansiškai pajėgesnė už fizinį asmenį, nereikia aiškintis konkretaus kaltininko) ir ginti žalą padariusį darbuotoją, iš dalies apsaugant jį nuo finansinės naštos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai). Šie du siekiai gali būti suderinti tik tada, kai netiesioginės atsakomybės subjektas yra pajėgus patenkinti nukentėjusio asmens reikalavimus, tačiau, kai šių interesų suderinti neįmanoma ir jie konkuruoja tarpusavyje (pvz., neišliko netiesioginės civilinės atsakomybės subjekto, privalančio atlyginti žalą), prioritetas teiktinas nukentėjusio asmens interesų gynybai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328-248/2015">3K-7-328-248/2015</a>). Taigi darbuotojas, padaręs žalos nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę. Teismas pagrįstai ir tinkamai priteisė atlyginti žalą būtent subsidiariai iš bankrutuojančios UAB „Lensona“ ir nuteistojo A. Ž.. Be to, priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, įvertino nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (kurios atkartotos kasaciniame skunde).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės D. Takvareli kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų išvados yra prieštaringos, netikslios, pagrįstos tik kaltumo prielaidomis ir neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu, todėl taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020).

8. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų, visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus vertino atsižvelgdami į jų sąsajumą, patikimumą bei pakankamumą.

10. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai savo išvadas grindė ne tik 2022 m. birželio 10 d. Darbo inspekcijos darbuotojų saugos ir sveikatos išvada Nr. EVD-69 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 5 d., kurio metu UAB „Lensona“ darbuotojas A. B. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“, tačiau ir 2021 m. lapkričio 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu, Darbo inspekcijai atlikus patikrinimą UAB „Lensona“ padaryta išvada, 2022 m. vasario 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2919 (21) ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1018/2021 (01). Be paminėtų rašytinių įrodymų, teismai atsižvelgė į I. B., E. P., V. S., J. K. bei kitų liudytojų parodymus ir šiuose nurodytas reikšmingas aplinkybes. Išsamiai išanalizuoti ir nuteistojo A. Ž. parodymai. Atsižvelgiant į šių įrodymų visetą, įvertintas vykdytų darbų organizavimas, susiklosčiusi ydinga praktika dėl darbų saugos. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad teismai rėmėsi išimtinai Darbo inspekcijos 2022 m. birželio 10 d. išvada, nevertino jos atsižvelgdami į kitus įrodymus ar suteikė jai išskirtinį prioritetą.

11. Teismai argumentuotai, o ypač apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, išsamiai paneigė nuteistojo gynybos poziciją, jog A. Ž. nebuvo atsakingas už darbuotojų saugą, – A. Ž. pasirašė su UAB „Lensona“ 2021 m. birželio 4 d. darbo sutartį, darbų vadovo pareiginius nuostatus, kuriuose įtvirtintos darbų vadovo pareigos, teisės bei atsakomybė, kartu ir 2021 m. liepos 8 d. UAB „Lensona“ direktoriaus įsakymą „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos“ Nr. V-11, 2021 m. liepos 30 d. UAB „Lensona“ įsakymą dėl atsakingo asmens paskyrimo Nr. V-12. Teismas paneigė ir gynybos keltą versiją, kad A. Ž. apie 2009 m. rugsėjo 4 d. darbų saugos pažymėjimo įgijimą UAB „Lensona“ direktorei nebuvo nurodęs. Pažymėtina, kad, vertinant minėtą gynybos versiją, buvo atsižvelgta į liudytojos K. U. parodymų nenuoseklumą, tačiau šis paaiškintas atsižvelgiant į byloje nustatytas objektyvias aplinkybes. Teismo įvertinta ir aplinkybė, kad A. Ž. darbų pažymėjimas buvo gautas su liudytojos K. L. pagalba, tačiau, priešingai nei kasaciniame skunde daromos išvados dėl UAB „Sakula“ pateiktos informacijos melagingumo, teismų nustatyta aplinkybė dėl darbų saugos pažymėjimo dublikato išdavimo aplinkybių neturi reikšmės šio dublikato negaliojimui ir netinkamumui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, o kasaciniame skunde dėstomas įrodymų vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

12. Be kita ko, kasaciniame skunde minimi A. Ž. darbų saugos pažymėjime nurodyti mokymų programos valstybinio kodo skirtumai paaiškinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šiam įvertinant darbų saugos pažymėjimą turinio aspektu ir padarant išvadą, kad A. Ž. išduotas darbų saugos pažymėjimas jam suteikė teisę vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 29–30 puslapiai).

13. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl UAB „Lensona“ duomenų tikrumo taip pat paremtos prielaidomis ir įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde keliamos versijos dėl UAB „Lensona“ direktoriaus 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. liepos 30 d. įsakymų pasirašymo po nelaimingo atsitikimo darbe apeliacinės instancijos teismo buvo motyvuotai atmestos (apeliacinės instancijos teismo nutarties 11–12 punktai). Savo ruožtu kasatorės argumentai, kad teismai neatsižvelgė į aplinkybę dėl K. U. tyrimui nepateikto standžiojo disko, taip pat nepagrindžia BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo, kadangi teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-87-942/2017). Taigi įrodinėjimas negali būti begalinis, kai surinktų byloje duomenų pakanka pagrįstoms teismo išvadoms padaryti. Teisėjų kolegijai apeliacinės instancijos teismo argumentacija apie A. Ž. pasirašymą minėtuose įsakymuose abejonių dėl įrodymų vertinimo išsamumo ir visapusiškumo nekelia.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė kasatorės nurodomų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo

15. Kasaciniame skunde keliamas netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas yra susijęs su priežastinio ryšio nustatymu tarp nuteistojo A. Ž. veiksmų ir kilusių padarinių. Kasatorės nuomone, teismai atsižvelgė į visą teisiškai reikšmingų priežasčių grandinę, tačiau nenustatė tiesioginės būtinosios sąlygos, nulėmusios nusikalstamos veikos padarinius. Be to, kasaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad tiesioginė nukentėjusiojo mirties priežastis – būtent ekskavatoriaus operatoriaus J. S. veiksmai.

16. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį kyla, jei tarp atsakingo asmens padarytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių (nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių) nustatomas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU1LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-355-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-355-788/2016">2K-355-788/2016</a>, 2K-36-942/2022).

17. Teismų praktikoje nuosekliai formuluojama taisyklė, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2007">2K-597/2007</a>, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.).

18. Taigi, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai svarbūs yra ne visi norminių aktų reikalavimų, reglamentuojančių darbų saugą, pažeidimai, o tik tie, kurie buvo būtini kaip mirtino nelaimingo atsitikimo darbe kilimo sąlyga ir kilusių pasekmių priežastis. Todėl tuo atveju, kai kaltininkas pažeidžia keletą darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nuosprendyje turi būti nurodoma, kurie iš šių pažeidimų yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 176 straipsnyje nustatytais padariniais, ir tik jais grindžiamas asmens pripažinimas kaltu pagal šį straipsnį.

19. Byloje A. Ž. nuteistas už tai, kad netinkamai organizavo darbus statybų objekte, t. y., pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, neįvertino profesinės rizikos ir nenumatė saugaus darbo metodų ir prevencinių priemonių, taip pat neužtikrino Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (su papildymais ir pakeitimais), 1 priedo 2.12 papunkčio reikalavimo, šis papunktis nustato, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad, be minėtų norminių reikalavimų pažeidimo, A. Ž. statybos objekte privalėjo parengti šulinio žiedų stropavimo schemą, technologines korteles, bet to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje taip pat patvirtino šią išvadą. Be to, apeliacinės instancijos teismas savo apibendrinančioje išvadoje dėl priežastinio ryšio požymio nurodė, kad mirtinus sužalojimus šiuo atveju sukėlė visa atsakingų asmenų veiksmų grandinė: A. Ž., kuris buvo atsakingas už darbų saugą objekte, veiksmai, t. y. netinkamas darbų organizavimas, neleistinų priemonių leidimas naudoti kėlimo darbams atlikti, taip pat ir J. S. veiksmai? tokios neleistinos naudoti priemonės darbams atlikti? vairalazdės netyčinis kliudymas.

21. Kaip minėta, teismų praktikoje nuosekliai formuluojama taisyklė, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Jei padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas teismų praktikos nuostatas, sutiktina su kasaciniame skunde dėstoma pozicija, kad šioje byloje naudojama teismų argumentacija nėra visiškai tiksli teisiniu požiūriu. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamas dokumentacijos neparengimas (stropavimo schemos, technologinių kortelių neparengimas, neužpildymas) savaime nesudarė prielaidų nusikalstamos veikos padariniams kilti, be kita ko, šios aplinkybės ir nebuvo inkriminuotos A. Ž. pateiktame kaltinime. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo padaryta apibendrinanti išvada taip pat nėra visiškai tiksli – joje, kaip minėta, priežastiniu ryšiu su padariniais yra saistoma kelių asmenų veiksmų grandinė, o ne konkreti kaltinamojo veika, lėmusi neigiamų padarinių atsiradimą. Kaip minėta, priežastiniu ryšiu su padariniais šiuo atveju susaistomi ir ekskavatoriaus operatoriaus J. S. veiksmai, o tai prieštarauja A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, būtinojo požymio – priežastinio ryšio – konstatavimui. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie teisinės argumentacijos netikslumai nesukliudė žemesnės instancijos teismams tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai iš esmės teisingai nustatė būtinosios sąlygos, lėmusios neigiamus padarinius, buvimą ir ją tinkamai įvardijo.

22. 2022 m. vasario 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2919 (21) konstatuotas toks tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas: ekskavatorininko J. S. valdomo ekskavatoriaus „Hitachi“ judantis kaušas prispaudė A. B. ir jį traumavo tuo metu, kai jis buvo automobilio kėbule, šalia kėbulo borto ir gelžbetoninių šulinio žiedų. Pagal šią specialisto pateiktą išvadą nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra šios: ekskavatorius „Hitachi“ buvo valdomas taip, jog jo judantis kaušas prispaudė krovininio automobilio kėbule esantį darbuotoją (priežastis ir pagrindinė sąlyga); aplinkybė, kad inžinerinių vamzdžių klojėjas A. B. buvo ekskavatoriaus kaušo judėjimo trajektorijoje, taip pat turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui; tai, kad hidraulinis ekskavatorius buvo naudojamas ne pagal paskirtį, taip pat yra tirto nelaimingo atsitikimo priežastis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte padaryta aiški išvada, jog darbdavys netinkamai organizavo žiedų iškrovimo darbus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. 2022 m. birželio 10 d. Darbo inspekcijos išvadoje Nr. EVD-69 kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežastis įvardytas „netinkamas darbų organizavimas“, be to, darbdavys neužtikrino, kad keliant krovinius darbo įrenginys būtų panaudotas tik tokiomis sąlygomis ir tokiems darbams, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas, kadangi gelžbetoniniai šulinio žiedai buvo kraunami krovinių kėlimo darbams gamintojo nepritaikytu ekskavatoriumi „Hitachi ZX 14-W-3“.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, jog pagrindine priežastimi, sukėlusia byloje nustatytus neigiamus padarinius (t. y. kad nusileidęs ekskavatoriaus kaušas prispaudė A. B., dėl to jam buvo padarytas kūno sumušimas ir nuo patirtų sužalojimų jis vėliau ligoninėje mirė), jie laikė A. Ž. netinkamą darbų organizavimą, tai ypač pasireiškė leidimu darbuotojams atlikti krovimo darbus netinkamu įrenginiu, kuriuo, kaip konstatuota minėtoje Darbo inspekcijos išvadoje, nebuvo galima atlikti tokių krovimo darbų, ir galimos rizikos neįvertinimu. Šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė priežastis. Šios teismų išvados padarytos kruopščiai įvertinus Darbo inspekcijos ir ekspertizės centro specialisto išvadų duomenis, nuteistojo parodymus, kitas reikšmingas bylai aplinkybes – darbų saugos pažeidimų pobūdį (t. y. tai, kad nuteistasis turėjo stabdyti potencialiai pavojingus krovos darbus, nes tam turėjo ir galimybes, ir tuo labiau pareigą bei įgaliojimus), jų eiliškumą (nuo pat pradžių darbų organizavimas iškraunant gelžbetoninius žiedus objekte buvo netinkamas). Taigi, jei A. Ž. būtų tinkamai atlikęs jam tenkančias pareigas, iš esmės tolesni ekskavatoriaus operatoriaus J. S. veiksmai net nebūtų galėję kilti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų sprendimuose aiškiai nustatyta ir tai, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.

24. Žemesnės instancijos teismų padarytų išvadų nepakeičia ir nepaneigia kasaciniame skunde dėstoma gynybos pozicija, kad, pasak kasatorės, būtent J. S. veiksmai buvo tiesioginė ir lemiama padarinių kilimo sąlyga, nes A. Ž. negalėjo savo veiksmais užtikrinti, kad šis atsitiktinai nekliudytų mechanizmo vairalazdės.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2022 m. vasario 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2919 (21) ekskavatoriaus valdymas taip, jog jo judantis kaušas prispaudė krovininio automobilio kėbule esantį darbuotoją, priskirtas prie priežasčių ir nurodytas kaip pagrindinė padarinių kilimo sąlyga. Tai nustatyta vertinant technines įvykio priežastis. Tuo tarpu teismų praktikoje pažymėta, kad priežastinis ryšys yra teisinis veikos požymis, konstatuojamas įvertinus visus bylos įrodymus, o ekspertizės akte arba specialisto išvadoje pateikiamos išvados yra tik prielaidos daryti teisinę išvadą. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-507/2016">2K-181-507/2016</a>).

26. Šiuo klausimu aktualu tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusįjį A. B. prispaudė nusileidęs ekskavatoriaus kaušas. 2022 m. vasario 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2919 (21) nustatyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe pavojingas veiksnys yra darbuotojo prispaudimas ekskavatoriaus kaušu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamoje specialisto išvadoje detaliai aprašyta ekskavatoriaus kaušo judėjimo specifika: ekskavatoriaus kaušo judėjimas ženkliai skiriasi nuo kėlimo krano kablio judėjimo tuo, kad hidraulinės sistemos suveikia nedelsiant, kai jos įjungiamos, ir kaušo judėjimas yra santykinai staigus. Kėlimo kranuose naudojamos lyno skriemulių sistemos lėtina kablio judėjimą, tuo sudarydamos laiko rezervą darbuotojams, esantiems pavojingose zonose, pasitraukti į nepavojingą vietą. Ekskavatoriaus kaušas yra iš esmės standžiai pritvirtintas prie ekskavatoriaus strėlės, todėl kontakto su darbuotoju momentu darbuotoją veikia ženkliai didesnė jėga nei ta, kuri veiktų darbuotoją, kai šis būtų paveiktas kėlimo krano kabliu, kuris turi ženkliai mažesnę masę ir didesnį laisvės laipsnį (2 t., b. l. 57). Kaip jau minėta, tiek šioje specialisto išvadoje, tiek 2022 m. birželio 10 d. Darbo inspekcijos išvadoje nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi įvardytas darbo įrenginio panaudojimas darbams, kuriems pastarasis nėra skirtas.

27. Būtent atsižvelgiant į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad A. Ž. veika (t. y. netinkamas darbų organizavimas, kuris ypač pasireiškė leidimu darbuotojams atlikti krovimo darbus netinkamu įrenginiu, kuriuo nebuvo galima jų atlikti, ir galimos rizikos neįvertinimas) buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė priežastis, nes būtent ji ir lėmė neigiamų padarinių atsiradimą (šiuo atveju A. B. mirtį), o atsitiktiniai J. S. veiksmai savaime nenutraukia priežastinio ryšio tarp byloje nustatyto nusikalstamo nuteistojo neveikimo ir kilusių neigiamų padarinių. Įvykus nelaimingam atsitikimui tokiomis pačiomis sąlygomis (įskaitant ir atsitiktinius J. S. veiksmus), naudojant tinkamą iškrovimo darbams skirtą techniką, kaip konstatuota minėtoje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, kontakto su nukentėjusiuoju pobūdis būtų reikšmingai mažiau pavojingas (arba jo būtų išvengta) dėl įrenginio masės, greičio, poveikio jėgos ir laisvumo laipsnio. Taigi darbų saugos rizikos vertinimo aspektu A. Ž. privalėjo įvertinti gelžbetoniniams šulinio žiedams krauti nepritaikytos technikos (ekskavatoriaus) naudojimo riziką, imtis atitinkamų prevencinių priemonių (tinkamos technikos panaudojimo), o nesant tokių galimybių – stabdyti darbų vykdymą.

28. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė BK 176 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl žalos atlyginimo

29. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą ir nustatant tinkamą civilinį atsakovą, turėjo būti taikomas CK 6.264 straipsnis ir žalos atlyginimas civilinei ieškovei turėjo būti priteistas ne iš nuteistojo A. Ž., o iš jo darbdavės – UAB „Lensona“.

30. Pagal BPK 109 straipsnį, BPK 111 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas ne tik įtariamajam, kaltinamajam, bet ir už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, kurie gali būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai. Teismai, baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi ne tik BPK normomis, bet ir atitinkamomis Civilinio kodekso nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt.

31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai įmonė, pagal CK 6.264 straipsnį atsakinga už žalos atlyginimą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė turi būti aiškinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam. Priešingas CK 6.264 straipsnio aiškinimas prieštarautų bendrajai atsakomybės už sukeltą žalą taisyklei ir visiško žalos atlyginimo principui. CK 6.264 straipsnyje nustatyta atsakomybės už kitą asmenį taisykle siekiama, pirma, užtikrinti nukentėjusiojo interesus (toks mechanizmas jam garantuoja operatyvų ir realų kompensacijos gavimą, nes įmonė paprastai yra finansiškai pajėgesnė už fizinį asmenį, nereikia aiškintis konkretaus kaltininko) ir, antra, ginti ir žalą padariusį darbuotoją, iš dalies apsaugant jį nuo finansinės naštos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai). Šie du siekiai gali būti suderinti tik tada, kai netiesioginės atsakomybės subjektas yra pajėgus patenkinti nukentėjusio asmens reikalavimus. Kai šių interesų suderinti neįmanoma ir jie konkuruoja tarpusavyje (pvz., neišliko netiesioginės civilinės atsakomybės subjekto, privalančio atlyginti žalą), prioritetas teiktinas nukentėjusio asmens interesų gynybai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328-248/2015">3K-7-328-248/2015</a>).

32. Teismų byloje nustatyta, kad UAB „Lensona“ nemokumo byla Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1890-933/2022 iškelta 2022 m. balandžio 26 d. (nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d.). Aktualu tai, kad A. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo darbdavei – UAB „Lensona“ – atstovaujantis asmuo, kuris nuo 2021 m. birželio 4 d. buvo paskirtas UAB „Lensona“ inžinerinės dalies darbų vadovu ir pagal 2021 m. liepos 8 d. UAB „Lensona“ direktoriaus įsakymą Nr. V-11 buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą.

33. Atsižvelgiant į išdėstytą bei teismų praktikoje aptartą CK 6.264 straipsnio tikslą – nukentėjusiojo interesų apsaugą, spręstina, kad subsidiarus žalos atlyginimas tiek iš civilinės atsakovės UAB „Lensona“, tiek iš nuteistojo darbuotojo A. Ž. neprieštarauja aptartoms Civilinio kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Pažymėtina, kad darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę. Civilinė atsakomybė atsakovei taikytina ne kaip likviduoto juridinio asmens teisių perėmėjai, o kaip asmeniui, kurio neteisėtais veiksmais ir buvo padaryta žala, t. y. kaip asmeniui, tiesiogiai kaltam dėl ieškovo sveikatos sužalojimo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328-248/2015">3K-7-328-248/2015</a>).

34. Kasacinio skundo argumentai dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydžio yra ginčijami įrodymų vertinimo aspektu, todėl šie nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko. Atitinkamai tokie argumentai paliekami nenagrinėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į šiuos argumentus išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismo nutarties 25–30 punktai).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

35. Nuteistojo A. Ž. gynėja advokatė kasaciniu skundu kartu prašo ir atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 2024 m. rugpjūčio 12 d. teisme gautas patikslintas prašymas dėl A. Ž. patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti.

36. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, nuteistojo ir jo gynėjos kasacinis skundas atmetamas, byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis A. Ž. paliekami galioti, taigi nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo gynėjos prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo iš valstybės lėšų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės Dianos Takvareli kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Danutė Jočienė