M. A. pagal BK 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-16-387/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35579-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.5.5;

2.1.14.2; 2.1.15.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajam M. A. (M. A.) ir jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,

nukentėjusiajam I. A. (I. A.),

vertėjui Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 31 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 16 d. nusikalstama veika) 4 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2022 m. spalio 26–27 d. nusikalstama veika) 5 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu (prie nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę) ir M. A. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė. M. A. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotas: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; 2) tęsti mokslą, o nutraukus mokslą, įsidarbinti arba užsiregistruoti ir be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo M. A. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. A. naudai priteista 2098,93 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso priteista 2598,93 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi, tenkinus iš dalies nuteistojo M. A. apeliacinį skundą, panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo M. A. nukentėjusiojo I. A. naudai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – priimtas nukentėjusiojo I. A. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakymas ir ši bylos dalis nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. A. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis 2022 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 0.20 val. iki 6.00 val., būdamas bendrabučio, (duomenys neskelbtini), kambaryje, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), slapta paėmė kambaryje esančią I. F. S. (I. F. S.) priklausančią 67 Eur vertės kuprinę „Husch Pupies“ su joje esančiu I. F. S. priklausančiu nešiojamuoju kompiuteriu „Lenovo Legion“ ir kompiuterio pele, kurių bendra vertė 921,60 Eur, ir pasišalino iš kambario, taip pagrobė svetimą I. F. S. priklausantį turtą, kurio vertė 988,60 Eur.

2. Taip pat M. A. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 26 d. 16.10 val. iki 2022 m. spalio 27 d. 17.00 val., būdamas bendrabučio, (duomenys neskelbtini), kambaryje, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), slapta paėmė kambario komodos stalčiuje esantį I. A. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Legion 5pro“ ir kitame komodos stalčiuje esantį kompiuterio įkroviklį, kurių bendra vertė 7300 Jungtinių Arabų Emyratų dirhamų (AED) (kurie, pagal Lietuvos banko duomenis, atitinka 2098,93 Eur), ir pasišalino iš kambario, taip pagrobė svetimą I. A. priklausantį 2098,93 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš M. A. priteisti 2098,93 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 182). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis I. A. paaiškino, kad civilinio ieškinio dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisako, nori atgauti kompiuterį arba sumą, kurią už jį mokėjo. Nurodė, kad dalies civilinio ieškinio atsisako, nes žino, kad M. A. yra studentas ir jo padėtis sunki (2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 35 min. 40 sek. – 1 val. 37 min. 48 sek.). Taigi nukentėjusysis I. A. pirmosios instancijos teisme pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė.

4. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į CPK nuostatas, reguliuojančias žalos atlyginimo klausimus. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jei ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Todėl nustatytas pažeidimas sudarė pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Ieva Rondomanskaitė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus.

5.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. A. buvo pareiškęs civilinį ieškinį prašydamas iš kalto asmens jam priteisti 2098,93 Eur dėl jam padarytos turtinės žalos (pavogto nešiojamojo kompiuterio vertė) ir 2000 Eur dėl jam padarytos neturtinės žalos, kadangi kompiuterio, kuriame buvo svarbi asmeninė informacija (dokumentai, asmeninės fotografijos) ir visa informacija, susijusi su jo studijomis, praradimas jam sukėlė didelį stresą, nepatogumus ir didelį nerimą.

5.3. Baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas buvo pradėtas 2023 m. birželio 22 d teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis I. A. 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį jis palaiko, norėjo atgauti kompiuterį arba sumą, kurią sumokėjo už pavogtą iš jo kompiuterį, kuris jam nebuvo grąžintas. Nukentėjusysis nurodė prašantis tik 2000 Eur už prarastą kompiuterį, kitos civilinio ieškinio sumos jis atsisakė, o tokį savo sprendimą argumentavo tuo, kad žino, jog M. A. yra studentas ir neturi pinigų. Vėliau, pirmosios instancijos teisme 2023 m. gruodžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, dar iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nukentėjusysis I. A. nurodė, kad nors jis rugsėjo mėn. vykusio posėdžio metu atsisakė neturtinės žalos atlyginimo, tačiau vis dėlto norėtų, kad jam būtų priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas, todėl prašė jam priteisti ne tik turtinės (2098,93 Eur), bet ir neturtinės (2000 Eur) žalos atlyginimą.

5.4. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

5.5. Taigi nukentėjusysis I. A. ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatsisakė. Nukentėjusysis I. A. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tikslino civilinio ieškinio apimtį: 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad ieškinį palaiko, tačiau sumažino ieškinio sumą nurodydamas, jog jis nori, kad jam būtų atlyginti tik už prarastą kompiuterį patirti nuostoliai (turtinė žala), o kitos sumos, t. y. neturtinės žalos, kurią įvertino 2000 Eur, nurodė atsisakantis; 2023 m. gruodžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis I. A. patikslino, kad nors jis 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio posėdžio metu atsisakė neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nurodė persigalvojęs ir bylą nagrinėjančio teismo prašė tenkinti visą jo ieškinį ir jam priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Pradinis civilinis ieškinys buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, o patikslinti ieškinį nukentėjusysis gali iki teismui išeinant priimti procesinio sprendimo. Pagal suformuotą teismų praktiką, tikslinti ieškinį baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi03ODgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-788/2018">2K-2-788/2018</a>, 2K-7-50-1073/2019, 2K-225-303/2019, 2K-38-788/2020).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės I. Rondomanskaitės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl teisės atsisakyti civilinio ieškinio (BPK 112 straipsnio 3 dalis)

7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam I. A. buvo priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir priėmęs nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą, šią bylos dalį nutraukęs, esmingai pažeidė BPK nuostatas, susijusias su civilinio ieškinio nagrinėjimu baudžiamojoje byloje (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjktNTk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-29-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-29-594/2024">2K-29-594/2024</a>).

9. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis I. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš nuteistojo 2098,93 Eur turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. A. nurodė, kad jis civilinį ieškinį palaiko, nori atgauti kompiuterį arba pinigų sumą, kurią už jį sumokėjo, taigi prašė priteisti tik 2000 Eur už prarastą kompiuterį, o kitos sumos (neturtinės žalos atlyginimo) atsisakė, atsižvelgdamas į tai, kad M. A. yra studentas ir neturi pinigų. Tačiau 2023 m. gruodžio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pakeitė nuomonę ir nurodė, kad vėl norėtų, kad jam būtų priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas tokių nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo veiksmų nelaikė ieškinio dalies atsisakymu, todėl priėmė teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

11. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodydamas, kad nukentėjusysis I. A. pirmosios instancijos teisme pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė be teisinio pagrindo, paneigė civilinio ieškovo teisę teikti prašymus (BPK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas), neįvertino, kad civilinis ieškovas vėliau šią savo poziciją dar įrodymų tyrimo metu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo – BPK 112 straipsnio 3 dalis) pakeitė ir prašė priteisti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neišsiaiškinęs tikrosios nukentėjusiojo I. A. valios dėl civiliniu ieškiniu prašyto priteisti neturtinės žalos atlyginimo, priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškinio atsisakymo pareiškimo ir priėmimo tvarka BPK nereglamentuota, dėl to, atsižvelgiant į BPK 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų taikymo taisyklę, sprendžiant šiuos proceso klausimus turi būti taikomos atitinkamos CPK normos. Ieškinio atsisakymas reglamentuotas CPK 140 straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. Taigi šiuo atveju ne tik nebuvo išsiaiškinta civilinio ieškovo tikroji valia realizuojant savo teisę atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio (jo dalies), bet nebuvo laikytasi ir įstatyme (CPK 140 straipsnio 1 dalis) nustatytos tvarkos realizuojant šią teisę.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir šią bylos dalį nutraukęs, išsamiai neįvertino nukentėjusiojo pozicijos dėl neturtinės žalos atlyginimo viso proceso metu, neatsižvelgė į visas BPK nuostatas, susijusias su civilinio ieškinio nagrinėjimu ir taikytinas šioje baudžiamojoje byloje. Dėl padarytų esminių pirmiau minėtų BPK nuostatų (BPK 110 straipsnis, 112 straipsnio 3 dalis) pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Dėl prašymo atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

14. Kasacinės instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 22 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad iš M. A. už advokato S. Lauraičio jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 179,17 Eur.

15. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo įtvirtinta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atvejus, atlyginimą.

16. Ši kasacinė byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama pagal prokurorės kasacinį skundą, kuris paduotas nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Gynėjas nuteistajam M. A. buvo skirtas teismo iniciatyva, t. y. nustačius, kad M. A. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl gynėjo dalyvavimas procese būtinas. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios sprendimu nuteistajam M. A. buvo parinktas gynėjas advokatas S. Lauraitis.

17. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai asmuo jau pripažintas kaltu, vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-227-697/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo M. A. atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį be pakeitimų.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 22 d. prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš nuteistojo M. A..

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas