J. M. pagal BK 260 str., 62 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-63-813/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25789-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. gynėjo advokato Gvido Byčiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžio.

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. vieneriais metais, ir galutinė bausmė J. M. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – viena diena.

Skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta jo dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, nuspręsta J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams; J. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas J. M. laikinojo sulaikymo laikas – viena para.

Šiais nuosprendžiais taip pat nuteisti L. B. ir K. B., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą sistemingai platinti narkotines medžiagas ir taip pelnytis, 2023 m. sausio 30 d. apie 20.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Jurbarke, veikdamas kartu su K. B., neteisėtai perdavė A. M. narkotines medžiagas – 1,666 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 13,4 proc. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. vasario 9 d. prie namo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), Jurbarke, iš K. B., siekdamas toliau platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 14,882 g kanapių, kuriose?9-tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 9,7 iki 11 proc., ir šias narkotines medžiagas, ketindamas platinti, neteisėtai laikė savo bute, esančiame Jurbarke, (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. vasario 10 d. apie 16.25 val. kratos metu jas rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. M. nuteistas už vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už šios veikos padarymą jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. J. M. padaryta BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra priskiriama nusikalstamoms veikoms, susijusioms su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, kurios Baudžiamajame kodekse yra įtrauktos į BK XXXVII skyrių; vadovaujantis imperatyviomis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas asmenims, nuteistiems už šiame skyriuje nurodytus sunkius nusikaltimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo J. M. gynėjas advokatas G. Byčius prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti, paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kruopščiai atliko įrodymų tyrimą, ištyrė ir išsiaiškino visas faktines įvykio aplinkybes, vertino ikiteisminio tyrimo metu visus surinktus įrodymus, įvertino J. M. elgesį proceso metu (kaltę pripažino, gailėjosi, padėjo tyrimui išsiaiškinti visas bylos aplinkybes), todėl teismo padarytos išvados, kad galima neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, atitiko įstatymo reikalavimus ir suformuotą kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas faktines aplinkybes, tik skirdamas bausmę padarė klaidą, kurią apeliacinės instancijos teismas privalėjo ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išaiškino BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą ir teisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė pernelyg griežtą bausmę.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nematė galimybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio; pažymėjo, kad J. M. parinkta bausmės rūšis atitinka bausmės tikslus, tik paskirtos bausmės terminas per griežtas. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nusikaltimą padarė anksčiau neteistas, labai jauno amžiaus, dirbantis, turintis socialinius ryšius visuomenėje ir nelinkęs nusikalsti ar daryti naujus nusikaltimus asmuo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad yra BK 62 straipsnyje nurodytos sąlygos, kada gali būti paskirta švelnesnė nei sankcijoje nurodyta bausmė, nes J. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, padėjo tyrimui išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, žala nepadaryta, J. M. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis. Todėl teismas galėjo taikyti nurodytus BK straipsnius ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Tai atitiktų jau suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

3.3. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad jie ateityje nenusikalstų. Be to, būtina pasiekti svarbiausią tikslą – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju, paskyrus J. M. bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kyla daug abejonių, ar teismai yra vienodai humaniški ir teisingi lygiai visiems.

3.4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Skiriant bausmę taip pat būtina laikytis šio principo ir, jei yra bent menkiausia galimybė asmenį pataisyti visuomenėje, teismai turėtų ne formaliai, o gyvenimiškai vertinti tiek faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek patį asmenį, o laisvės atėmimo bausmę skirti tik neišvengiamais atvejais.

4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Byloje nėra pagrindų skirti švelnesnę bausmę (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis) J. M.. Nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų skirti švelnesnę bausmę, jų nenurodoma ir kasaciniame skunde. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms.

4.2. J. M. inkriminuojama nusikalstama veika yra labai pavojinga visuomenei ir valstybei; tai atspindi nustatytas nusikaltimo sunkumas ir nustatytos bausmės griežtumas: BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teismas pagrįstai įvertino visas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumą ir skyrė trumpesnį laisvės atėmimo terminą, lygų minimaliam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo dydžiui. Toks teismo sprendimas pagrįstas bei teisėtas ir J. M. parinkta bausmės rūšis atitinka bausmės skyrimo tikslus.

4.3. Skiriant bausmę J. M. atsižvelgta į tai, kad jis praeityje neteistas, yra gana jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau įvertintina tai, kad J. M. kaltinamas baigto tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, ir nors jo vaidmuo padarant nusikaltimą laikytinas pasyvesniu nei kito nuteistojo, kuris nusikalstamą veiką inicijavo, tačiau jis ir pats savarankiškai aktyviai veikė laikydamas savo žinioje narkotines medžiagas, ieškodamas pirkėjų ir galiausiai narkotikus išplatino, perduodamas juos A. M., o dalį jų ir toliau laikė savo namuose ketindamas platinti.

4.4. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, įgytą, išplatintą ir surastą narkotinių medžiagų kiekį, J. M. aktyvų vaidmenį ieškant pirkėjų, esant tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, taip pat siekiant užtikrinti skiriamos bausmės paskirtį, J. M. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skirta baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiškai atitinka bausmių skyrimo bendruosius principus, teismas nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taip pat byloje nėra nustatytas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo J. M. gynėjo advokato G. Byčiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės

6. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteistajam J. M. ir dėl to paskyrė jam per griežtą bausmę. Teismas tinkamai neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad J. M. galėtų būti skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas.

7. Vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, tik jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BPK normos nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos ar su tokiu bausmių vertinimu nesutinka kasatoriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-1073/2020">2K-276-1073/2020</a>, 2K-292-303/2020, 2K-7-119-719/2024 ir kt.).

8. Kartu pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (kasacinė???nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc5LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-379-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-379-697/2018">2K-379-697/2018</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, skiriant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTUxMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-511/2023">2K-261-511/2023</a>). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-172/2008, 2K-452/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-1073/2020">2K-276-1073/2020</a>, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021, 2K-155-489/2023).

9. Taigi, nors bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Kartu teismas turi pareigą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą – jo padarytai nusikalstamai veikai adekvačią (proporcingą) bausmę. Siekiant šių tikslų baudžiamajame įstatyme (BK 54 straipsnio 3 dalyje, taip pat 62 straipsnyje) įtvirtinta galimybė atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, sankcijoje, jei bylą nagrinėjantis teismas nustato, kad net ir švelniausios sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

10. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek BK 54 straipsnio 3 dalies, tiek 62 straipsnio nuostatų taikymas siejamas su teismo diskrecija, o ne pareiga švelninti asmeniui skiriamą bausmę. Kaip nurodoma kasacinės instancijos teismo praktikoje, BK 62 straipsnyje nustatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išimtiniais atvejais. Pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, o ne pareiga. Sprendimą taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme nurodytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgdamas į visas kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2013">2K-568/2013</a>, 2K-176-222/2019). Todėl, net ir esant visoms BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-297/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-297/2013">2K-297/2013</a>, 2K-145-895/2020, 2K-216-648/2023, 2K-2-1073/2025 ir kt.).?? BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės švelninimo pagrindas kasacinės instancijos teismo praktikoje yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM4LTY5Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-238-697/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-238-697/2024">2K-238-697/2024</a>). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-788/2019">2K-316-788/2019</a>, 2K-187-976/2023).???

11. Nagrinėjamoje byloje J. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Už šį sunkų nusikaltimą įstatyme nustatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (tai, kad J. M. viso proceso metu kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta; praeityje J. M. neteistas, yra jauno ir darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) m.); nurodė ketinantis nedelsdamas pradėti dirbti; naujų nusikalstamų veikų nepadarė), apeliacinės instancijos teismas už padarytą nusikaltimą skyrė jam laisvės atėmimą dvejiems metams, t. y. minimalią sankcijoje nustatytą bausmę, ir šią bausmę, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, sumažino vienu trečdaliu.

12. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje nenustatyta sąlygų švelninti J. M. bausmę BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, J. M. gynėjas kasaciniame skunde akcentuoja jauną nuteistojo amžių, teismų nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, antraeilį jo, kaip bendrininko, vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, taigi – iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias apeliacinės instancijos teismas jau įvertino, parinkdamas bausmę J. M..

13. Kaip minėta, sprendimas skirti asmeniui švelnesnę bausmę siejamas su teismo išvada, kad įstatymo, pagal kurį šis asmuo nuteistas, sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas pažeistų teisingumo principą, būtų neproporcingas asmens padarytai veikai. Tokia išvada padaroma kompleksiškai vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą ir duomenis, tiek susijusius su padaryta nusikalstama veika, tiek apibūdinančius nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamoje byloje, be jau aptartų, nuteistąjį J. M. teigiamai apibūdinančių aplinkybių, taip pat nustatyta, kad jis narkotines medžiagas aktyviai platino jau nuo 2022 m. lapkričio mėn. Šios aplinkybės rodo, kad nors į nusikalstamą veiką J. M. buvo įtrauktas kito asmens, tačiau jis neteisėtos veikos neatsisakė, platino narkotines medžiagas, palaikė aktyvų bendravimą su šias medžiagas jam tiekusiu asmeniu. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. M. per ketverių metų laikotarpį nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2022 m. kovo 3 d. net devynis kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, įskaitant ir šiurkščius (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 429 straipsnio 1 dalis, 424 straipsnio 1, 4 dalys, 415 straipsnio 1, 2 dalys, 426 straipsnio 5 dalis, 485 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 1 dalis, 488 straipsnio 1 dalis), – tai rodo nuteistojo polinkį nesilaikyti teisės aktais nustatytos tvarkos.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nei byloje nustatytos aplinkybės, nei kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo J. M. paskirta bausmė yra neproporcinga nuteistojo padarytai veikai ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Skirdamas BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą bausmę ir nustatydamas minimalų jos dydį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir teisės taikymo klaidos nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo J. M. gynėjo advokato Gvido Byčiaus kasacinį skundą.

Teisėjai

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius