Civilinė byla Nr. e2YT-489-887/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04705-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.3.; 2.4.2.8.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.2.; 3.2.4.3.; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.6.1.; 3.4.6.15.2.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 23 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,
dalyvaujant pareiškėjos R. V. advokatei Astai Bilinskienei, suinteresuotam asmeniui A. Č.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Alytaus rajono savivaldybei, VĮ Registrų centras, A. Č. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo 34,25 kv.m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1963 metų statybos, paskirtis Vienbučių, žymėjimas plane 1A1/ž, 66,10 kv.m bendro ploto tvartą su daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 metų statybos, paskirtis Pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 2I1/ž, 25,25 kv.m bendro ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 metų statybos, paskirtis Pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 3I1/ž, 17,34 kv.m bendro ploto malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 metų statybos, paskirtis Pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 4I1/ž, šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 metų statybos, žymėjimas plane š, paskirtis Kitos paskirties (toliau – Pastatai), esančius 0,4301 ha žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji 2003 m. liepos 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) su V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal kurią įsigijo 1,75 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). (toliau - Žemės sklypas). V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Notarė Rasuolė Sereikienė pateikė duomenis, kad paveldėjimo teisės liudijimas po V. R. mirties buvo išduotas jo sutuoktinei A. R., (duomenys neskelbtini) mirus A. R., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas V. ir A. R. dukrai A. Č., kuri pareiškime nurodyta suinteresuotu asmeniu. Žemės sklypas pagal susitarimą su V. R. buvo įsigytas su jame esančiais pastatais - gyvenamuoju namu, tvartu su daržine, garažu, malkine, šuliniu, kurie priklausė ir kuriuos naudojo, valdė V. R., tačiau V. R. nuosavybės teisės į šiuos pastatus nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, atitinkamai šie nekilnojamojo turto objektai negalėjo būti įrašyti į sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Jos apsisprendimą sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį nulėmė jos ir jos artimųjų noras turėti sodybą savo poreikiams. Kad Žemės sklype buvo pastatai patvirtina ir Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše su istorija Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys, kuriuose nustatyta, kad žemės sklype yra 0,1500 ha užstatyta teritorija. V. R. Ž. sklypo savininku tapo atkuriant jam natūra nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę pagal 1996-01-11 apskrities valdytojo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal tuo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų Nr. I-1454 (negalioja nuo 1997-07-09) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje buvo priskiriama valstybės išperkamai, t. y. nuosavybės teisės natūra žemės sklypą su gyvenamosios paskirties pastatais galėjo būti atkurtos tik tokiam asmeniui, kuris yra ir sklype esančių pastatų savininkas. Nuo 2003-07-18 ji kartu su savo šeimos nariais nuolat naudojasi pastatais, juos prižiūri, tvarko, leidžia laisvalaikį, praleidžia atostogas, savaitgalius, gyvena vasaromis, jos tėvas P. J. sodyboje būna praktiškai nuolat, taip užtikrinamas sodybos saugumas. Pastatams tiekiama elektros energija, tai patvirtina 2006-02-10 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurią sudarė jos tėvas P. J., ir mokėjimo už elektros energiją duomenys. 2021 m. birželio 10 d. vykdyti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Atsižvelgiant į tai, kad per Žemės sklypą ėjo bendro naudojimo kelias ir vadovaujantis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (negalioja nuo 2025-07-01) 22 punktu, reglamentuojančiu, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, Žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: 0,4301 ha žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (toliau – Žemės sklypas 2), ir į 1,3559 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 3). Žemės sklypo 2 plane yra užfiksuoti sklype esantys statiniai, patikslintas užstatytos teritorijos plotas – 0,1664 ha. Nuosavybės teisės į Pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)., nėra ir nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, tai patvirtina VĮ Registrų centro 2025-09-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas 2025-08-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad minėtas turtas nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2024-09-09 raštu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad minėti pastatai nėra perduoti Alytaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Ji kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą prašydama įregistruoti nuosavybės teises į Pastatus. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2025-10-23 sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) jos prašymą atmetė. Pagal tuos dokumentus, kuriais ji disponuoja, Pastatai bei nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre neregistruotinos. Tokiu būdu ji kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Ji negali vykdyti Pastatų kapitalinio remonto, rekonstrukcijos darbų, reikalingų tolimesniam Pastatų išsaugojimui ir naudojimui, kadangi Nekilnojamojo turto registre neregistruotos nuosavybės teisės į Pastatus. Jos užsakymu atlikti Pastatų kadastriniai matavimai. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ji valdo ir naudoja Pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)., daugiau kaip 10 metų. Ji pagal turimus dokumentus nėra nekilnojamųjų daiktų savininkė. Pastatų perleidimas neatsispindi notarinėje 2003 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Ji Pastatus įgijo sąžiningai. Žemės sklypas pagal susitarimą su V. R. buvo įsigytas su jame esančiais Pastatais, kurie priklausė ir kuriuos naudojo, valdė V. R.. Ji sąžiningai valdo Pastatus visą valdymo laiką ir yra įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į Pastatus. Per visą valdymo laikotarpį niekas nėra pareiškęs jai kokių nors pretenzijų ar reikalavimų dėl Pastatų Žemės sklype valdymo. Jai nežinomos jokios kliūtys, trukdančios įgyti Pastatus nuosavybėn. Visą valdymo laiką Pastatai buvo valdomi teisėtai, ji nepradėjo valdymo per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Visą valdymo laiką Pastatai valdomi atvirai, kaip savi, nesislapstant. Ji pastatus naudoja savo reikmėms, savo lėšomis pastatus prižiūri, siekia atlikti jų kapitalinį remontą. Visa apimtimi Pastatai valdomi nepertraukiamai 22 metus nuo to momento, kai buvo sudaryta sutartis dėl Žemės sklypo, kuriame yra Pastatai įsigijimo. Visą valdymo laiką Pastatai buvo valdomi kaip savi, t. y. ji elgėsi kaip daikto savininkė, eksploatavo, prižiūrėjo, naudojo savo poreikiams ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomus Pastatus. Valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų, nuo to momento, kai ji nupirko Žemės sklypą su jame esančiais Pastatais ir pradėjo juos valdyti, iki pareiškimo padavimo teismui praėjo 22 metai.
Pareiškėjos R. V. advokatė Asta Bilinskienė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko pareiškimo reikalavimus ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad prašymas grindžiamas teismui pateiktais dokumentais. Pareiškėja Žemės sklypą įsigijo iš V. R., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės. Žemė buvo grąžinta natūra. Registro išrašas pateiktas su istorija. Užstatymas – 0,15 a. Jau tada statiniai buvo žemės sklype. Jeigu statiniai nebūtų priklausę, nuosavybės teisės į žemę nebūtų atkurtos. Jeigu statiniai būtų priklausę kitiems asmenims, žemės nuosavybė nebūtų atkurta. Statiniai reiškia buvo iki 1996 m. Seniems statiniams registracija buvo supaprastinta – 1989 m. pakako pažymos iš seniūno ir buvo vertinami pastatai teisėtai. Namo statyba 1963 m., ūkinis pastatas – 80 m2. Ūkiniams pastatams, kurie neviršija 80 m2, leidimai nereikalingi. Visi pastatai iki 80 m2.Matosi, kad pastatų labai sena statyba. Norint atlikti bet kokią rekonstrukciją, reikia statybos leidimo, taip pat nuosavybės teisių į statinius. Visi įgyjamajai senačiai reikalingi aspektai yra. Žemės sklypas nupirktas 2003-07-18. Nuo šios datos žemė ir Pastatai buvo pareiškėjos valdomi. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2006-02-1, elektra tiekiama nuolatos. Statiniai nėra nelegalūs, pastatyti iki 1989 m. Statybos inspekcija nėra surašiusi aktų dėl savavališkos statybos. Atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuose atsispindi statiniai. Šeima naudoja žemę ir Pastatus atostogoms, buvimui sodyboje. Institucija dėl kadastrinių matavimų jokių pastabų nereiškė. Niekada jokių ginčų, pretenzijų dėl turto nebuvo. Įsigijimo metu statiniai buvo ir pareiškėja dėl neįregistruotų Pastatų klausimų nekėlė. Apie statybą iki 1989 m. grindžia kadastrinių matavimų byla. Ginčo tarp suinteresuotų asmenų nėra.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad pareiškėja byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo turto statybos teisėtumą, todėl jos pareiškimas negali būti tenkinamas. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų manytina, kad pats V. R. pasistatė ginčo turtą. Pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla yra vienintelis įrodymas, kuriuo pareiškėja grindžia savo reikalavimus. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas, o Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Taigi, šis pareiškėjos pateiktas dokumentas apibūdina turto fizines savybes, tačiau niekaip neįrodo jo statybos teisėtumo. Visgi tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai bei įrodymai, patvirtinantys statinio statybos teisėtumą, tokiu atveju neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime nurodomus argumentus, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (2025-12-01 DOK-47210).
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl prašė pašalinti jį iš šios civilinės bylos, o prašymo netenkinus, bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (2025-12-10 DOK-48748).
Suinteresuoti asmenys Alytaus rajono savivaldybė, A. Č. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
k o n s t a t u o j a :
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo Pastatus, esančius Žemės sklype 2. Nurodė, kad Žemės sklypą, kuris 2021-07-30 padalintas į Žemės sklypą 2 ir Žemės sklypą 3, ji įsigijo su jame esančiais Pastatais, kurie priklausė ir kuriuos naudojo, valdė V. R., tačiau pastarojo nuosavybės teisės į Pastatus Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo registruotos, todėl Pastatai Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyti nebuvo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Žemės sklype buvo 0,1500 ha užstatyta teritorija. Žemės sklypo savininku V. R. tapo atkuriant jam natūra nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę pagal Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 33-4643. Pagal tuo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų Nr. I-1454 (negalioja nuo 1997-07-09) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemė užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje buvo priskiriama valstybės išperkamai, t. y. nuosavybės teisės natūra žemės sklypo su gyvenamosios paskirties pastatais galėjo būti atkurtos tik tokiam asmeniui, kuris yra ir sklype esančių pastatų savininkas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2021-07-30 sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad per Žemės sklypą ėjo bendro naudojimo kelias ir vadovaujantis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (negalioja nuo 2025-07-01) 22 punktu, reglamentuojančiu, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, Žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: Žemės sklypą 2 ir Žemės sklypą 3.
Iš į bylą pateikto 2025-08-07 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Pastatai užfiksuoti Žemės sklypo 2 plane, patikslintas užstatytos teritorijos plotas – 0,1664 ha. Pastatų buvimą Žemės sklype 2 taip pat patvirtina į bylą pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Bei iš Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo dokumento matyti, kad V. R. ūkiui Raitininkų apylinkėje priklausė gyvenamasis namas (1963 m. statybos), tvartas (1957 m. statybos), klėtis (1916 m. statybos).
VĮ Registrų centro 2025-09-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuosavybės teisės į Pastatus nėra ir nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre. VĮ Turto bankas 2025-08-20 raštas Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Pastatai nėra įtraukti į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus. Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2024-09-09 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Pastatai nėra perduoti Alytaus rajono savivaldybės nuosavybėn.
Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojo 2025-10-23 sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą prašydama įregistruoti nuosavybės teises į Pastatus, tačiau jos prašymas buvo atmestas, kadangi Pastatai bei nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pagal dokumentus, kuriais pareiškėja disponuoja, neregistruotinos.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo 9 punktą seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto sąrašo 2–6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsniu, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad Pastatais ji naudojasi, juos valdo bei prižiūri nuo pat Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2003-07-18. Į bylą pateikta 2006-02-10 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis bei Atsiskaitymų už elektros energiją knygelė patvirtina, kad Pastatams buvo tiekiama elektros energija, kas patvirtina, kad pareiškėja Pastatus naudoja, juos prižiūri, moka už juos mokesčius daugiau nei 20 metų.
Byloje esantys duomenys liudija, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į Pastatus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. pareiškėja nėra Pastatų savininkė. Pareiškėja Pastatus įgijo kartu su Žemės sklypu, t. y. įgijo juos sąžiningai. VĮ Registrų centro 2025-09-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Turto bankas 2025-08-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2024-09-09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos teigimu, per visą valdymo laikotarpį niekas nėra pareiškęs jai kokių nors pretenzijų ar reikalavimų dėl Pastatų Žemės sklype valdymo ir jai nežinomos jokios kliūtys, trukdančios įgyti Pastatus nuosavybėn (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja Pastatus valdo nepertraukiamai 22 metus nuo Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, visą Pastatų valdymo laiką juos valdė teisėtai, atvirai, nesislapstant, valdymo nepradėjo per prievartą (CK 4.68 straipsnis), Pastatus naudoja savo reikmėms, savo lėšomis juos prižiūri, siekia atlikti jų kapitalinį remontą, t. y. juos valdo kaip savus. Priešingų aplinkybių byloje nenustatyta.
Teismo vertinimu, išsamiai ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos atstovės parodymus teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėja įrodė visas nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties tvarka sąlygas, todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinį faktą, jog ji įgijo nuosavybės teisę į Pastatus, tenkintinas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,84 Eur ir jos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo 34,25 kv.m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1963 metų statybos, paskirtis Vienbučių, žymėjimas plane 1A1/ž, 66,10 kv.m bendro ploto tvartą su daržine, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1980 metų statybos, paskirtis Pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 2I1/ž, 25,25 kv.m bendro ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 metų statybos, paskirtis Pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 3I1/ž, 17,34 kv.m bendro ploto malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 metų statybos, paskirtis Pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 4I1/ž, šulinį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1980 metų statybos, žymėjimas plane š, paskirtis Kitos paskirties, esančius 0,4301 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini),adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,84 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agnė Petkevičienė