Civilinė byla Nr. e2YT-2637-1231/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00580-2026-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 23 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. G., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po R. G. mirties (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. G. Testatorė testamentu savo mirties atveju padarė patvarkymą, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą bei visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada jos vardu beatsirastų ji palieka savo sūnui A. G. Pareiškėjas po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad po jos mirties, priimdamas faktiškai rūpintis, valdyti jos turtą, įgyvendino savo, kaip įpėdinio, teises. Mirus R. G., iš karto priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti, kaip savo nuosavybę, jai priklausiusį butą bei jame visus motinai priklausančius asmeninius daiktus, namų apyvokos bei buities reikmenis. 2025 m. kovo 5 d. sudarė gyvenamųjų patalpų – buto nuomos sutartį, kurioje aptarė visas buto nuomos sąlygas su nuomininku. Taip rūpindamasis motinos turtu, juo disponuodamas, valdydamas ir tvarkydamas, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Tokiu būdu aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti paveldėjimo teises į atsiradusį palikimą. Nurodo, kad pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis pagal testamentą, ginčo dėl to nėra. Po R. G. mirties dėl jos palikimo niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjo A. G. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. G. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimu.
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. G. yra palikėjos R. G. sūnus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. G. vardu nuosavybės teise yra įregistruotas registruotinas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. Alytaus m. 2-ajame notaro biure sudaryto testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų nustatyta, kad R. G. sudarytu testamentu patvarkė savo mirties atveju, priklausantį visą turtą palikti A. G. Iš 2026 m. vasario 6 d. Testamento registrų išrašo matyti, jog R. G. 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo sudariusi oficialųjį testamentą, tačiau taip pat matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po R. G. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).
CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo motinos R. G. palikimą. Pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija), nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. G. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal testamentą, atsiradusį po motinos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėjas Paulius Rimeikis
