M. M. pagal ANK 417 str. 4 d., 423 str. 2 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-79-1208/2026

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00035-2026-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 16.11.11; 16.11.9; 21.10.1; 21.10.4

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. kovo 20 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. M. M. I. E.,

nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą R. P.,

vertėjui Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. M. I. E. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) M. M. M. I. E. (toliau – pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. spalio 17 d., 08 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nepraleido perėja važiavusios mikrojudumo priemone asmens, dėl ko jį kliudė ir sužalojo. Vairuotojas supratęs, kad padarė eismo įvykį, nesiaiškinęs eismo įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir apie įvykį niekam nepranešė. Įvykio metu sužalotas mikrojudumo priemonės vairuotojas, jam specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, apgadinta el. mikrojudumo priemonė. Taip pat automobilio vairuotojas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (turėdamas nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, nepasikeitęs vairuotojo pažymėjimo į lietuvišką). Tokiais savo veiksmais M. M. M. I. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 30; 219; 219.2; 219.4; 219.5 punktų reikalavimus. Už šių nusižengimų padarymą jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, M. M. M. I. E. pateikė teismui skundą. Skunde nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, tačiau prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 9 mėnesių. Skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su paskirta bauda, prašo ją sumažinti ir leisti baudą sumokėti dalimis. Pažymėjo, kad šiuo metu yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Iš įvykio vietos nepabėgo, sustojo, o jo žmona išlipo iš automobilio ir klausė, kaip jam sekasi. Jis pasakė, kad jam viskas gerai ir išvažiavo į mokyklą. Be to, jaunuolis per sankryžą važiavo elektriniu paspirtuku, taip elgėsi neatsakingai. Be to, nukentėjusysis galėjo būti atsakingas už susidūrimą su pareiškėjo vairuojamu automobiliu, nes pareiškėjas beveik visiškai sustojo dėl priešpriešine kryptimi atvažiuojančios transporto priemonės, kuri turėjo pirmenybės teisę. Kadangi nebuvo vertėjo, kuris paaiškintų kas įvyko, negalėjo suprasti, ką sako tyrėjas. Taip pat nenustatyta, kokia buvo paspirtuko būklė.

Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti, nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skiriant nuobaudą pažeidėjui buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu pradėta remiantis 2025 m. spalio 23 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad 2025 m. spalio 17 d., 08.17 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėja pastebėjo kaip automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas perėjoje partrenkė vaiką. Išlipęs vairuotojas pakėlė vaiką ir atsisėdęs į automobilį pasišalino link (duomenys neskelbtini). Vaikas sąmoningas. Pagal gautą iškvietimą nuvykę pareigūnai nustatė, kad automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. M. M. I. E., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ties žiedine sankryža nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė el. paspirtuku važiuojantį nepilnametį E. P., kuris dėvėjo ant galvos šalmą. Automobilis iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Pabendravus su pačiu vaiku paaiškėjo nuo kur jis atvažiavo, t. y pėsčiųjų ir dviračių taku nuo (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat nurodė, kad automobilis Opel Zafira važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link minėtos žiedinės sankryžos. Teritoriją filmuoja ne mažiau kaip viena vaizdo kamera, tačiau susidūrimo vietos kamera nemato. 2025 m. spalio 17 d., 08.46 val., į VšĮ Alytaus ligoninės vaikų priėmimo skyrių GMP darbuotojų atvežtas E. P. Diagnozė: galvos paviršinis sužalojimas. Jis buvo paguldytas į vaikų chirurgijos skyrių. Liudytojas R. P. apklausos metu parodė, kad jo sūnus į mokyklą išvažiavo elektriniu paspirtuku, buvo užsidėjęs šalmą. Apie 8:20 val. sūnus paskambino ir pasakė, kad jį partrenkė automobilis. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos, ant pėsčiųjų tako, arčiau gimnazijos pusės stovėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis, jame buvo sūnus. Sūnus sakė, kad jis (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, privažiavus perėją prie žiedo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), jis sustojo, jį praleido iš žiedo išvažiuojantis automobilis, jis pravažiavo iki perėjos viduryje esančios salelės, ten sustojo, nes buvo daug automobilių, vienas iš jų sustojęs ant perėjos. Sūnus sulaukė, kol tas automobilis nuvažiavo ir jis važiuodamas per perėją pastebėjo link jo iš dešinės atvažiuojantį automobilį, sakė, kad bandė išvengti susidūrimo, sukti kairiau, tačiau tas automobilis vis tiek į jį atsitrenkė. Sūnus nukrito ant (duomenys neskelbtini), jau už perėjos. Pasak Institucijos, iš šių duomenų seka, kad administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, M. M. M. I. E. kaltas dėl eismo įvykio, paspirtuko vairuotojas iš eismo įvykio vietos nenuvažiavo, jis buvo apžiūrėtas atvykusių GMP medikų. Be to, pareiškėjo argumentai dėl nuobaudos sušvelninimo neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių M. M. M. I. E. turėtų būti švelninama paskirta nuobauda, patiriami neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.

Teismo posėdžio metu M. M. M. I. E. savo skundą palaikė. Parodė, kad nenorėjo niekam pakenkti. Privažiuodamas link žiedo, matė žiedu atvažiuojančią transporto priemonę, nežinojo, ar ji nusuks į kelią, ar važiuos žiedu. Dėl to prieš žiedą sustojo. Vaiko nematė ir išgirdo susidūrimo garsą. Žmona išlipo iš automobilio, nuėjo su vaiku pakalbėti. Vaikas sakė, kad viskas gerai ir su paspirtuku išvažiavo į mokyklą. Kliudė vaiką dešiniu mašinos šonu. Nematė, kaip vaikas važiavo į perėją, žiūrėjo į žiedu važiuojančias mašinas. Pavažiavo kelis centimetrus ir išgirdo tik garsą. Pats neišlipo iš mašinos, nes nešneka lietuviškai. Per perėją negalima važiuoti paspirtuku, vaikas pravažiavo labai greitai. Anksčiau jokių nusižengimų nepadaręs. Turi tarptautinį vairuotoją pažymėjimą. Lietuvoje gyvena 9 metus, registruojasi Užimtumo tarnyboje, į (duomenys neskelbtini) grįžta, pabūna kelias savaites. Lietuvoje išsilaikyti egzaminą sunku, todėl neturi lietuviško pažymėjimo. Kreipėsi į Regitrą, žinojo, kad reikia išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą.

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykyje nedalyvavo, apie įvykį jam papasakojo sūnus. Apie 8:30 val. gavo pranešimą, įvykio vietoje jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai, pranešėja. Vaikas į mokyklą išvyko paspirtuku. Žiedinėje sankryžoje yra įvažiavimas iš dviejų pusių. Priartėdamas prie žiedinės sankryžos, iš vienos pusės jis stabtelėjo, transporto priemonė jį praleido. Pravažiavo per vieną kelio pusę, sustojo salelėje. Praleido automobilį ir tęsė judėjimą. Pradėjus judėti matė, kad į jį atvažiuoja mašina, todėl bandydamas išvengti susidūrimo suko į kairę, dėl ko smūgis buvo į paspirtuko vidurį. Vaikas nugriuvo. Iš transporto priemonės išlipo moteris, kuri jam pasakė, kad reikia būti atsargesniam, klausė, ar jam viskas gerai. Vaikas atsakė, kad viskas gerai, kad jis toliau važiuos į mokyklą. Tačiau buvo draugas ir moteris, kurie pasakė, kad čia rimtas įvykis ir iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji pagalbą vaiką išvežė į priimamąjį, buvo atlikti tyrimai, vaikas buvo stebimas ligoninėje parą laiko. Apgadintas paspirtuko purvasaugis, apgadinta dešinė pusė. Vaikui buvo sumuštas riešas, apibrozdintas veidas.

Liudytoja O. N., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad kartu važiavo mašina. M. M. M. I. E. sustojo prieš žiedą, nes buvo kita mašina, nežinojo, ar ji suks žiedu ar važiuos dešinėn. Tuo metu kai pamatė, kad automobilis žiedu išsukinėja, M. M. M. I. E. pradėjo važiuoti. Tik pradėjus važiuoti išgirdo garsą. Vaiko nematė. Buvo blogas oras, lietus, rūkas. Vaikas nukrito ant žolytės. Liudytoja išlipo iš mašinos, padavė ranką, padėjo jam atsikelti. Vaikas sakė, kad jam nieko neskauda, kad jis važiuoja į mokyklą. Po to pasiėmė paspirtuką ir nuvažiavo. Paskui jį sustabdė kažkokia moteris. Galvojo, kad vaikui viskas gerai, todėl ir nuvažiavo. Su paspirtuku susidūrė, kai jis jau buvo pėsčiųjų perėjos pabaigoje, nes vaikas nukrito ant žolytės. Kliudė dešine mašinos puse. Mašinai nebuvo jokių apgadinimų. Atsitrenkė ne į vaiką, o į paspirtuką. Su M. M. M. I. E. gyvena apie 6 metus, gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) jis pabūna mėnesį. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) buvo 2025 m. rugsėjo mėnesį. Žinojo, kad reikia išsilaikyti lietuviškas teises.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. spalio 17 d., 08 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nepraleido perėja važiavusios mikrojudumo priemone asmens, dėl ko jį kliudė ir sužalojo. Vairuotojas supratęs, kad padarė eismo įvykį, nesiaiškinęs eismo įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir apie įvykį niekam nepranešė. Įvykio metu sužalotas mikrojudumo priemonės vairuotojas, jam specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, apgadinta el. mikrojudumo priemonė. Taip pat automobilio vairuotojas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (turėdamas nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, nepasikeitęs vairuotojo pažymėjimo į lietuvišką). Tokiais savo veiksmais M. M. M. I. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 30; 219; 219.2; 219.4; 219.5 punktų reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. ANK 423 straipsnio 1 dalyje – neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), o 2 dalyje – už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atitinkamai ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti, o ANK 426 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu prašė Institucijos nutarimą pakeisti, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir sumažinti baudą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl paties nukentėjusiojo Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kadangi jis per pėsčiųjų perėję važiavo su mikrojudumo priemone – paspirtuku. Be to, pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Skundą padavęs asmuo taip pat nesutinka, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi 2025 m. rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Su tokiais skundo argumentais pirmosios instancijos teismas nesutinka, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip matyti iš skundo turinio ir pareiškėjo teismo duotų paaiškinimų, pareiškėjo esminiai argumentai grindžiami jo subjektyviu vertinimu, pažeidėjas pripažįsta tik akivaizdžius, byloje surinktais objektyviais įrodymais pagrįstus faktus. Tačiau įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

KET 219.4. punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Byloje nustatyta, kad 2025 m. spalio 17 d., 8 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte. Minėtu laiku ir vietoje susidūrė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su el. paspirtuku važiavusiu E. P., kuris dėl įvykusio transporto priemonių susidūrimo buvo sužeistas. Iš byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. spalio 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. P. po eismo įvykio buvo diagnozuotas blauzdos sričių sumušimas, kitų galvos dalių paviršinis sumušimas, kitų riešo dalių, plaštakos sumušimas. Šių aplinkybių (automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo, susidūrimo su paspirtukininku, nukentėjusiojo sužalojimo) neginčija ir pats pareiškėjas. Jis nurodė pripažįstantis, kad suprato, jog įvykio eismo įvykis, tačiau neigia, kad sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Skundą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nesutinka su šia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija ir ją laiko pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Darant šią išvadą pažymėtina, kad, nors pareiškėjas nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas paspirtukininkas, tačiau svarbu tai, kad M. M. M. I. E. nėra kaltinamas dėl eismo įvykio sukėlimo, o tik dėl to, kad pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs. Kaip jau minėta, nekyla abejonių, kad M. M. M. I. E. buvo susijęs su 2025 m. spalio 17 d., 8 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), įvykusiu eismo įvykiu, kurio metu buvo sužalotas nepilnametis paspirtukininkas bei apgadinta jo vairuota transporto priemonė, dėl ko, kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, išskyrus atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jam pačiam (KET 219.4 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad M. M. M. I. E. iš karto po eismo įvykio apie jį policijai ar kitoms institucijoms nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors pareiškėjas teigia, kad vaikas nurodė, kad jam viskas yra gerai ir išvažiavo į mokyklą, tačiau kartu pažymėtina, kad jis pats iš automobilio neišlipo, vaiko patirtais sužalojimais nesidomėjo, o iš įvykio vietos išvažiavo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas įgyvendino KET reikalavimus. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad iškart po įvykio į vietą atvyko greitosios medicinos automobilis, kurį iškvietė praeiviai, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai. Akivaizdu, kad M. M. M. I. E. suprato, kad dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu susidūrė su paspirtuku važiavusiu nepilnamečiu, dėl ko turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau šios pareigos nevykdė. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu M. M. M. I. E. neturėjo galiojančio Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, todėl neatmetama galimybė, kad būtent šios aplinkybės galėjo paskatinti jį iš eismo įvykio vietos išvažiuoti. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nekelia jokių abejonių, todėl nėra pagrindo šioje dalyje nutraukti administracinę teiseną.

Pažymėtina, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą M. M. M. I. E. savo kaltę pripažino pilnai. Tik pateiktame skunde nurodė, kad eismo įvykį galėjo lemti ne jo, o nukentėjusiojo veiksmai, kadangi jis dideliu greičiu elektrininiu paspirtuku važiavo per pėsčiųjų perėję. Teismo posėdžio metu M. M. M. I. E. patvirtino, kad buvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėję, nes matė, jog žiede važiavo automobilis, todėl visą dėmesį buvo sutelkęs į jį. Tik pamačius, kad automobilis iš žiedo išvažiavo, jis pradėjo judėti link žiedo per pėsčiųjų perėję, kuomet išgirdo smūgį. Tokiu būdu, M. M. M. I. E. paaišknimai iš esmės patvirtino, kad nepraleido per pėsčiųjų perėję važiavusio paspirtukininko, kadangi jo nepastebėjo, nes tuo metu žiūrėjo į žiedu važiuojančias transporto priemones. Byloje nustatyta, kad susidūrimas su paspirtuku įvyko dešiniuoju mašinos kampu, pėsčiųjų perėjos pabaigoje, todėl akivaizdu, kad M. M. M. I. E., laikydamasis visų saugumo reikalavimų, turėjo ir galėjo pamatyti pėsčiųjų perėję važiuojantį paspirtukininką. Kita vertus, nagrinėjamu atveju galimai paspirtukininko padaryti KET pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Institucija neteisingai nustatė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi jam 2025 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas ir tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, reglamentuojančio, be kita ko, eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų teises ir pareigas, 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Toks pats draudimas nustatytas ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte. Asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduotas vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 93 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 3 punktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems, nei nustatyta SEAKĮ 23 straipsnyje, pareiškėjams, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems vairavimo egzaminą.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai (toliau – ES) ar Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose nurodytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienerius metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.

Tokiu būdu, nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapęs asmuo, praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, netenka laikinos trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo (kartu ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo) pagrindu turėtos teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi pareigą, išlaikydamas vairavimo egzaminą, tokią teisę įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2014 m. gruodžio 29 d. M. M. M. I. E. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šis leidimas vėliau buvo nepertraukiamai keičiamas, pratęsiant leidimo galiojimo terminą. Paskutinį kartą leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas 2024 m. gruodžio 5 d., jis galioja iki 2029 m. gruodžio 5 d. M. M. M. I. E. nuo 2019 m. gruodžio 23 d. savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuolat, registruojasi Užimtumo tarnyboje, į (duomenys neskelbtini) parvykstą kartą į metus, ten būna apie kelias savaites. Pagal paminėtas aplinkybes, kurios patvirtina ilgą laiką besitęsiantį pareiškėjo asmeninių, socialinių, ekonominių interesų centro Lietuvoje kūrimą, o kartu ir ketinimus šioje šalyje pasilikti, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gerokai anksčiau nei šeši mėnesiai iki transporto priemonės vairavimo 2025 m. spalio 17 d. buvo įgijęs nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą. Todėl jis, nors turėjo galiojančius (duomenys neskelbtini) išduotus nacionalinį ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimus, ketindamas Lietuvoje teisėtai vairuoti motorines transporto priemones, turėjo pareigą įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tuo tikslu išlaikyti vairavimo egzaminą ir pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad domėjosi ir žinojo trečiosios šalies išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimo Lietuvoje, teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje suteikimo ypatumus, nepaisydamas to, teisės aktais nustatytos pareigos įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje nesilaikė, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Skunde pareiškėjas taip pat prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei sumažinti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirtos minimalios nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė. Skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, Institucija konstatavo, kad nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima M. M. M. I. E. skirti baudą mažesnę nei sankcijos minimali bauda ar netaikyti administracinio poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Pažymėtina, kad M. M. M. I. E. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, o išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima švelninti nuobaudą nenustatyta. Pažeidėjui dėl nuobaudos atsiradusios neigiamos pasekmės, pačios savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir M. M. M. I. E. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė