Dėl teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu, turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjas ar gamintojas kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui ar turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 47 straipsnio 8 dalis), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-8-469/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00393-2025-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos statyba“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu, turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjas ar gamintojas kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui ar turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 8 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovės 2025 m. kovo 12 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą viešajame pirkime „Elektros tinklų ir antro (atsarginio) elektros tiekimo šaltinio įrengimo Kapsų g. 44, Vilniuje, statybos rangos darbai su projektavimo paslaugomis (DP parengimo, PVP paslaugų)“ (toliau – Pirkimas), yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neskelbiamų derybų būdu vykdo Pirkimą. Ieškovė, gavusi atsakovės kvietimą, 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė pasiūlymą Pirkime. Atsakovė 2025 m. sausio 13 d. sprendimu informavo, kad, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 16.2 punktu, atmeta ieškovės pasiūlymą, nes paaiškėjo, kad yra vykdomas ieškovės ir jos direktoriaus baudžiamasis persekiojimas dėl tyčinių apysunkių bei sunkių Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nurodytų nusikaltimų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir NSUSOAĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus vertinimo kriterijus, atitinkamai kvalifikuotinus kaip keliančius riziką nacionalinio saugumo interesams arba kaip neatitinkančius nacionalinio saugumo interesų.

4. Ieškovė 2025 m. sausio 16 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti atsakovės 2025 m. sausio 13 d. sprendimą. Atsakovė 2025 m. sausio 29 d. ieškovės pretenziją patenkino ir grįžo į pasiūlymų vertinimo etapą.

5. Atsakovė, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 11.7.9, 11.7.11 ir 15.1.15 punktais, 2025 m. kovo 12 d. sprendimu pakartotinai atmetė ieškovės pasiūlymą, nes 2025 m. kovo 4 d. buvo gauta kompetentingos institucijos informacija, kad yra vykdomas ieškovės ir jos direktoriaus, kaip vienintelio akcininko, baudžiamasis persekiojimas (dėl apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų bei korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų). Atsakovė nusprendė, jog ieškovė neatitinka reikalavimų, susijusių su nacionaliniu saugumu.

6. Ieškovė 2025 m. kovo 19 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti atsakovės 2025 m. kovo 12 d. sprendimą, tačiau atsakovė 2025 m. kovo 27 d. sprendimu pretenzijos dalį paliko nenagrinėtą, o kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Ieškovės vertinimu, atsakovės 2025 m. kovo 12 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė nepagrįstai taikė VPĮ 47 straipsnio 8 dalį – atsakovės veikla nėra susijusi su gynybos sritimi. Be to, atsakovė nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikta informacija apie ieškovę ir jos direktorių – sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą atsakovė galėjo priimti tik gavusi kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės – sprendimą, kad ieškovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad, pagal Infrastruktūros valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-247 „Dėl Infrastruktūros valdymo agentūros nuostatų ir struktūros patvirtinimo“, (toliau – Nuostatai) 1 punktą, Infrastruktūros valdymo agentūra (atsakovė) yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – įgyvendinant pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai politiką, valdyti krašto apsaugos sistemos ir priimančiosios šalies infrastruktūros plėtros projektus. Agentūra veikia krašto apsaugos ministrui pavestoje pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai valdymo srityje (Nuostatų 3 punktas), o vienas iš agentūros tikslų – įgyvendinant pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai politiką, dalyvauti formuojant krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimo strategiją (Nuostatų 9.1 punktas). Taigi, teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad atsakovė nelaikytina organizacija, kuri veikia gynybos srityje, todėl Pirkime negali būti taikomi kvalifikacijos reikalavimai, įtvirtinti VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje, yra nepagrįstas.

10. Teismas nurodė, kad nei VPĮ, nei NSUSOAĮ nėra paaiškinta, kas yra laikoma kompetentinga institucija, tačiau šiuose teisės aktuose nėra ir jokios tiesioginės nuorodos apie tai, jog kompetentinga institucija, kaip subjektas, galintis nustatyti, ar tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, yra tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsakovės kreipimasis į Generalinę prokuratūrą patvirtina, kad atsakovė nepažeidė pareigos užtikrinti efektyvų ir skaidrų viešųjų pirkimų vykdymą, elgtis rūpestingai ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, taip pat nepažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo ieškovės pasiūlymą vertinti griežtai laikantis pirkimo sąlygų.

11. Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygose nėra konkrečiai nurodyti reikalavimai nacionaliniam saugumui, tačiau Pirkimo sąlygos negali būti vertinamos kaip dviprasmiškos ar neaiškios. Nei ieškovei, nei kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams pasiūlymų teikimo stadijoje nekilo abejonių dėl Pirkimo sąlygų atitikties viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Jei ieškovė vertino, kad atitinkamos Pirkimo sąlygos buvo neteisėtos ir neaiškios, tai, būdama profesionali pirkimo dalyvė, turėjo ir galėjo šias sąlygas kvestionuoti teisės aktuose nustatytais terminais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, nepasinaudojusi teise ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumą, netenka teisės kvestionuoti tiekėjų pasiūlymų įvertinimo nurodytu aspektu.

12. Teismas pažymėjo, jog atsakovė buvo išviešinusi ir įtvirtinusi konkrečiose Pirkimo sąlygose, kad pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, grėsme nacionaliniam saugumui ar turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą ir taip sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat tai, jog visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu jis gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. Teismas nusprendė, kad atsakovė, atmesdama pasiūlymą, įvertino duomenų, gautų iš kompetentingos institucijos (Generalinės prokuratūros), turinį bei jų atitiktį Pirkimo sąlygoms ir šis vertinimas buvo teisėtas.

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė yra gynybos srityje veikiantis subjektas. Kolegija papildomai pažymėjo, kad pirkimo objektas yra elektros tinklų ir antro (atsarginio) elektros tiekimo šaltinio įrengimo Vilniuje, Kapsų g. 44, statybos darbai su projektavimo paslaugomis, o šiuo adresu yra įsikūręs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

15. Kolegija taip pat pritarė, kad atsakovė pagrįstai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl informacijos gavimo, o gavusi minėtą informaciją apie juridinio asmens (kartu vadovo ir akcininko) baudžiamojo persekiojimo faktą, turėjo teisę ją vertinti. Pirkimo sąlygų 11.7.9 punkte nustatyta, kad tiekėjo atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimui atsakovė vertins tik gavusi kompetentingos institucijos informaciją, t. y. atsakovė pasiliko subjektinę teisę kiekvieną atvejį dėl tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo reikalavimui vertinti individualiai. Kolegijos vertinimu, atsakovė, pagrįstai vadovaudamasi NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą, jog ieškovė (investuotoja) neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad VPĮ 47 straipsnio 8 dalies prasme atsakovė yra laikoma perkančiąja organizacija, veikiančia gynybos srityje. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 7 skyriaus 3 skirsnio nuostatas karinei valstybės gynybai naudojamos visos ginkluotosios pajėgos, kurios taikos metu yra kariuomenė ir jos aktyvusis kariuomenės personalo rezervas. Įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu ginkluotąsias pajėgas taip pat sudaro: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Vadovybės apsaugos tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, taip pat Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-954 aiškinamojo rašto (toliau – Aiškinamasis raštas), VPĮ 47 straipsnio 8 dalies taikymas buvo numatytas ypatingai siauram subjektų sąrašui, iš esmės siejant tik su tokiomis organizacijomis, kurios vykdo valstybės gynybos funkciją, apimančią ginkluotą gynybą, pilietinį pasipriešinimą, civilinių mobilizacijos institucijų paramą Lietuvos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms, kovą su informacinėmis grėsmėmis, kibernetinį saugumą ir kibernetinę gynybą, YSII (Ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą), valstybės informacinių išteklių, elektroninių ryšių paslaugų teikimą, žvalgybą ir kontržvalgybą. Nei vienos šios funkcijos atsakovė nevykdo. Ji nėra priskiriama prie ginkluotųjų pajėgų nei taikos, nei karo padėties metu, todėl nedalyvauja karinėje valstybės gynyboje, o atsakovės paskirtis ir funkcijos nėra susijusios su veikimu gynybos srityje vien dėl to, kad jos steigėja yra krašto apsaugos ministerija.

16.2. Atsakovė neturėjo teisės taikyti VPĮ 47 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pagal Perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, atliekamų pirkimų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-670, (toliau – ir Aprašas) 10.2 punktą, kai pirkimas yra atliekamas pagal VPĮ, reikalavimai atlikti patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurie nustatyti VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje, yra taikomi tik tais atvejais, kai perkama Aprašo priede patvirtinto sąrašo 1 ir 3–7 punktuose nurodytiems objektams. Taigi, ne kiekvienas pirkimas, kurį organizuoja krašto apsaugos sistemos institucija, net jei ji yra pripažinta veikianti gynybos srityje, yra atliekamas taikant specialią VPĮ 47 straipsnio 8 dalies patikros procedūrą. Šiame ginčo Pirkime jo objektas – elektros tinklų ir antro (atsarginio) elektros tiekimo šaltinio įrengimas – nepatenka į nurodytą sąrašą, todėl atsakovė neturėjo teisės taikyti VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje nustatytos patikros.

16.3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 47 straipsnio 8 dalies ir 92 straipsnio 12 dalies nuostatas, nes nusprendė, kad būtent atsakovės viešojo pirkimo komisija turėjo teisę nuspręsti dėl to, ar ieškovė galėjo būti pašalinta iš pirkimo procedūros, neatliekant savarankiškos NSUSOAĮ nustatytos procedūros. Tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas nepatenka į perkančiosios organizacijos kompetenciją. Pareigą atlikti ieškovės vertinimą pagal NSUSOAĮ nuostatas ir procedūras nustatė ir Aprašo 11.2.4 punktas, įpareigojantis kreiptis į Nacionalinio saugumo interesų krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose vertinimo komisiją (toliau – Nacionalinio saugumo komisija), kai nėra aiškių duomenų apie konkretaus tiekėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Aprašo 11.2 punktas nustato, kad perkančioji organizacija privalo ne tik prašyti tiekėjo pateikti dokumentus ir informaciją, tačiau visais atvejais privalo kreiptis į AOTD, Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Generalinę prokuratūrą, taip pat į Nacionalinio saugumo komisiją. Tik surinkus visą informaciją iš šių subjektų, atsakovė turėjo atlikti vertinimą, o nustačiusi, kad pateiktos informacijos nepakanka nuspręsti – kreiptis dėl galutinio vertinimo į Nacionalinio saugumo komisiją. Atsakovė rėmėsi išimtinai tik Generalinės prokuratūros pateikta informacija, tačiau Generalinė prokuratūra nėra kompetentinga institucija spręsti dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams buvimo. Teismai visiškai nevertino byloje nustatyto fakto, kad atsakovė kreipėsi ir į AOTD bei VSD dėl ieškovės galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau šios institucijos tokių faktų egzistavimo nepatvirtino.

16.4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta sąlyga dėl teistumo arba pradėto baudžiamojo persekiojimo kaip kriterijaus grėsmei nacionaliniam saugumui įvertinti ir pagal kurį ši aplinkybė gali būti priskiriama tiek rizikos, tiek grėsmės kategorijai. Taigi, įstatymas suteikia diskreciją nuspręsti, vertinant konkrečias aplinkybes, ar sandoris gali būti sudaromas ar ne. Toks vertinimas ir turėjo būti atliktas ne tik atsakovės, tačiau ir Nacionalinio saugumo komisijos. Atsakovė iš esmės jokio vertinimo neatliko, nors tokią pareigą taip pat nustatė ir Pirkimo sąlygų 11.7.11 punktas.

16.5. Teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą. Pareikšti įtarimai ar kaltinimai, nepriklausomai nuo to dėl kokių veikų jie būtų pareikšti, nedraudžia tiekėjui dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, toks pašalinimo pagrindas nėra įtvirtintas VPĮ 46 straipsnyje. Net ir tuo atveju, jeigu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl Generalinės prokuratūros rašte minimų nusikalstamų veikų, tai savaime nereikštų ieškovės eliminavimo iš viešojo pirkimo procedūros, kadangi nei viena veika, kurios padarymu yra kaltinamas ieškovė, neatitinka VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomų tiekėjo pašalinimo pagrindų.

16.6. Teismai nepagrįstai ignoravo tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Koordinavimo komisija), kuri ir vertina, ar investuotojas atitinka NSUSOAĮ 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, jau yra priėmusi sprendimą, kad ieškovė nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Ieškovė dalyvavo AB LITGRID paskelbtame pirkime dėl generatorių ir jų įrengimo darbų transformatorių pastotėse sutarties sudarymo (CVP IS pirkimo Nr. 727137). Šiame pirkime buvo keliamas reikalavimas, kad sutartis sudaroma tik su tuo tiekėju, kuris atitinka nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo pripažinta šio viešojo pirkimo laimėtoja, AB LITGRID kreipėsi į Koordinavimo komisiją, prašydama įvertinti, ar sandoris su ieškove gali būti sudarytas. Šio vertinimo metu jau buvo žinoma, kad ieškovei ir jos akcininkui ir vadovui yra pareikšti kaltinimai. Nepaisant to, komisija nenustatė jokių kliūčių, grėsmių ar rizikų, dėl kurių sandoris, kuris susijęs su nacionalinio saugumo interesais, negali būti sudarytas su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2025 m. sausio 8 d. sudarė sutartį su AB LITGRID.

16.7. Teismai nepagrįstai nesikreipė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas). Toks nacionalinis reguliavimas, kai yra nustatomas savarankiškas tiekėjo pašalinimo pagrindas, kuris tiesiogiai nėra numatytas Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24), ir kurio taikymas yra siejamas su nebaigta baudžiamąją procedūra, turėtų būti įvertintas atitikties Europos Sąjungos teisei aspektu.

17. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė veikia gynybos srityje. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis nustato, kad Lietuvos kariuomenė yra valstybės ginkluotos gynybos institucija, o pirkimo objektas yra skirtas valstybės ginkluotos gynybos institucijos – Lietuvos kariuomenės – poreikiams užtikrinti. Be to, atsakovės funkcijos yra tiesiogiai susijusios su karinių poreikių įgyvendinimu. Jos Nuostatų 1 punktas įtvirtina, kad atsakovė yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – įgyvendinant pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai politiką, valdyti krašto apsaugos sistemos ir priimančiosios šalies infrastruktūros plėtros projektus. Nuostatų 9.1 punktas nustato, kad vienas iš atsakovės tikslų yra įgyvendinant pasirengimo valstybės gynybai ir mobilizacijai politiką dalyvauti formuojant krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimo strategiją. Tuo tarpu Aiškinamasis raštas, kuriuo remiasi ieškovė, neturi būti vertinamas kaip baigtinį kriterijų dėl institucijų, veikiančių gynybos srityje, sąrašą nustatantis dokumentas. Aiškinamasis raštas buvo parengtas tik pirminei įstatymo projekto redakcijai ir nebuvo tikslintas atsižvelgiant į vėliau teiktus ir priimtus įstatymo projekto siūlymus bei vėlesnes šio įstatymo projekto redakcijas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys, jog būtina vadovautis Aiškinamajame rašte nustatytomis gynybos funkcijomis, neatsižvelgiant į kitus teisės aktus, be kita ko, atsakovės nuostatus, yra nepagrįstas.

17.2. Priešingai nei teigia ieškovė, nagrinėjamu atveju galėjo būti taikoma VPĮ 47 straipsnio 8 dalis. Aprašo 3.3 punktas nustato, kad Apraše nustatyti reikalavimai, susiję su nacionaliniu saugumu, kurie taikomi Aprašo 1 priede pateikto Sąrašo 1 ir 3–7 punktuose nurodytiems objektams, perkančiosios organizacijos sprendimu gali būti taikomi ir kitiems pirkimo objektams, kuriems prievolės taikyti reikalavimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, teisės aktai nenustato. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas nepatenka į Aprašo 1 priedu nustatytą Pirkimų ir pirkimo objektų, susijusių su nacionaliniu saugumu, sąrašą, tačiau įvertinus tai, jog Pirkimo objektas skirtas tam, kad Lietuvos kariuomenės Gynybos štabui būtų užtikrintas atsarginio elektros tiekimo šaltinio įrengimas, atsakovė ginčo Pirkime turėjo teisėtą pagrindą nustatyti reikalavimus dėl nacionalinio saugumo.

17.3. Teismai tinkamai taikė VPĮ 47 straipsnio 8 dalį. Faktinis pagrindas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo tai, kad ieškovė atitinka NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą investuotojų atitikties nacionaliniam saugumui kriterijų, kurio buvimą patvirtino kompetentingos institucijos pateikta informacija, kad yra vykdomas ieškovės ir jos direktoriaus ir vienintelio akcininko baudžiamasis persekiojimas dėl apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų bei korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje vartojama sąvoka „turi kompetentingų institucijų informacijos“ paneigia ieškovės poziciją, jog yra tik viena kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, ieškovės argumentas, kad atsakovė nepagrįstai Aprašo 11.2.4 punkte nustatyta tvarka nesikreipė į Nacionalinio saugumo komisiją, yra pateiktas pavėluotai (ieškovė jo nekėlė ikiteisminio ginčo stadijoje), todėl šio naujo pagrindo vertinimas išeitų už ginčo ribų ir prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233 straipsnio 3 daliai, taip pat neatitiktų CPK 347 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad būtent Generalinė prokuratūra disponuoja duomenimis dėl asmenų baudžiamojo persekiojimo, todėl būtent ši institucija juos ir pateikė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitame pirkime atsakovė kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją ir ši, įvertinusi gautą Generalinės prokuratūros informaciją, teikė siūlymą ieškovės pasiūlymą atmesti. Todėl šiame pirkime gavusi analogišką Generalinės prokuratūros informaciją atsakovė galėjo daryti išvadą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo.

17.4. Ieškovės argumentas dėl VPĮ 17 straipsnio netinkamo taikymo (proporcingumo principo pažeidimo) yra pateiktas nesilaikant CPK 4233 straipsnio 3 dalies. Pasiūlymo atmetimas remiantis gauta informacija apie vykdomą ieškovės baudžiamąjį persekiojimą dėl apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų bei korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, atsižvelgiant į Pirkimo objektą, jo svarbą ir vietą, kurioje turės būti vykdomi darbai (Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas), nepažeidžia proporcingumo principo.

17.5. Ieškovės argumentas dėl to, kad Koordinavimo komisija jau yra pripažinusi, jog ieškovė atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus, yra nepagrįstas. Grėsmė nacionalinio saugumo aspektu tiek pagal VPĮ, tiek pagal NSUSOAĮ yra vertinama ne konkretaus tiekėjo atžvilgiu, o konkretaus sandorio atžvilgiu, tad, net esant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo sutapčiai, skirtingais atvejais (skirtinguose pirkimuose) dėl vieno sandorio tas pats tiekėjas gali būti pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, dėl kito sandorio – nekeliančiu grėsmės. Sprendimą paprastai lemia pirkimo objekto ir sutarties vykdymo ypatumai, pagal kuriuos formuojamos atitinkamos pirkimo sąlygos. Pažymėtina, kad LITGRID, su kuria ieškovė buvo sudariusi sutartį, nėra įstaiga, veikianti gynybos srityje, be to, byloje nėra nustatyta, kam ieškovės nurodomame pirkime buvo skirtas objektas.

17.6. Ieškovės prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą yra pateiktas pavėluotai ir yra nepagrįstas. Ginčas vyksta dėl vykdyto supaprastinto pirkimo, o Direktyva 2014/24 tiesiogiai taikoma tik tarptautiniams pirkimams, todėl šios direktyvos taikymo klausimas ginčui išspręsti nėra aktualus. Kreipimasis į ESTT dėl VPĮ 47 straipsnio 8 dalies įvertinimo yra nepagrįstas ir dėl to, kad VPĮ 47 straipsnio 8 dalies teisėtumo abejonė nėra siejama su konkrečia Pirkimo sąlyga. Be to, atsakovė sprendime, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, nesivadovavo VPĮ 47 straipsnio 8 dalimi (toks pagrindas sprendime nurodytas), todėl ieškovės prašymas nėra susijęs su atsakovės sprendime nurodytu ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

18. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas. Viešųjų pirkimų bylos pagal nagrinėjamų ginčų pobūdį yra susijusios su viešojo intereso apsauga, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nekonstatuoja poreikio peržengti kasacinio skundo ribų.

19. Ieškovė kasaciniame skunde kelia šiuos teisės aiškinimo ir taikymo klausimus: pirma, dėl VPĮ 47 straipsnio 8 dalies nuostatų atitikties ES teisei – Direktyvos 2014/24 57 straipsniui; antra, dėl atsakovės pripažinimo gynybos srityje veikiančiu subjektu VPĮ 47 straipsnio 8 dalies taikymo tikslais; trečia, dėl VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindo taikymo ir tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo kriterijams vertinimo tvarkos. Teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl šių kasaciniame skunde iškeltų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų.

Dėl prašymo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl to, ar VPĮ 47 straipsnio 8 dalies reguliavimas, nustatantis tiekėjo pašalinimą iš pirkimo procedūros, atitinka Direktyvos 2014/24 57 straipsnio nuostatas

20. Kasaciniame skunde teismo prašoma kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl to, ar VPĮ 47 straipsnio 8 dalies reguliavimas, nustatantis tiekėjo pašalinimą iš pirkimo procedūros, atitinka Direktyvos 2014/24 57 straipsnio nuostatas, ir teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė kreiptis į ESTT ir savo atsisakymo tinkamai nemotyvavo.

21. Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai argumentavo atsisakymą kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga kreiptis į ESTT su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl ginčo sprendimui taikytinų Europos Sąjungos teisės normų tiek pagal Europos Sąjungos teisę, tiek pagal nacionalinę teisę nustatyta paskutinės instancijos nacionaliniams teismams, kurių sprendimai negali būti skundžiami. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnį, Europos Sąjungos institucijų aktų išaiškinimo klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (267 straipsnio 1 dalies b punktas, 3 dalis). Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą, o teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimtas procesinis sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas (CPK 362 straipsnis), todėl, iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalėtų kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, nepaisant to, ar bylą nagrinėję teismai sprendė šį klausimą. Todėl kasacinis teismas nėra saistomas bylą nagrinėjusių teismų argumentų, kuriais atmestas prašymas kreiptis į ESTT, ir turi pareigą kiekvienu atveju įvertinti poreikį kreiptis į ESTT savarankiškai.

23. Nacionalinių teismų pareiga tinkamai išnagrinėti suinteresuotų asmenų prašymus dėl prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje vertinama teisės į teisingą teismą įgyvendinimo kontekste. 2025 m. gruodžio 2 ir 16 d. EŽTT priėmė sprendimus bylose Gondert prieš Vokietiją (peticijos Nr. 34701/21) ir De Simone prieš Vokietiją (peticijos Nr. 21853/23), kuriuose pateikė išaiškinimus dėl reikalavimo paskutinės instancijos teismams pateikti sprendimo motyvus, kai atmetamas aiškus, argumentuotas proceso šalies prašymas kreiptis į ESTT. Šiose sprendimuose EŽTT pažymėjo, kad, kai proceso šalis aiškiai paprašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, o nacionalinis teismas, kurio sprendimų negalima apskųsti, atsisako tai padaryti, tas teismas privalo pateikti atsisakymo motyvus. Gondert byloje EŽTT nusprendė, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, nes nacionalinis teismas, atmesdamas aiškų pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, nenurodė motyvų, kodėl manė, kad toks perdavimas yra nebūtinas; teismas nenurodė, ar, vadovaudamasis CILFIT kriterijais, jis laikė, kad pareiškėjo iškelti klausimai buvo nereikšmingi, ar atitinkama ES nuostata jau buvo išaiškinta ESTT, ar teisingas ES teisės taikymas buvo toks akivaizdus, kad dėl to nebuvo jokios pagrįstos abejonės.

24. CILFIT kriterijai suformuluoti ESTT sprendime byloje C-283/81; šiame sprendime išaiškinta, kad Europos Ekonominės Bendrijos teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau skundžiami, jo nagrinėjamoje byloje iškilus klausimui dėl Bendrijos teisės, privalo vykdyti pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą, išskyrus, jeigu jis nustatytų, kad iškeltas klausimas nėra svarbus bylai ar kad dėl nagrinėjamos Bendrijos teisės nuostatos Teisingumo Teismas jau pateikė išaiškinimą, arba tinkamas Bendrijos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių; ar tokia galimybė egzistuoja, turi būti įvertinta atsižvelgiant į Bendrijos teisei būdingas savybes, į tam tikrus sunkumus, su kuriais susiduriama ją aiškinant, bei į teismų praktikos Bendrijoje skirtumų atsiradimo pavojų.

25. Taigi, vertinant, ar prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo tenkintinas, visų pirma reikia nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje taikytinos Europos Sąjungos teisės normos.

26. Direktyvos 2014/24 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti viešąsias sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 4 straipsnyje nustatytos vertės ribos.

27. Nagrinėjamu atveju buvo vykdomas supaprastintas viešasis pirkimas (Pirkimo sąlygų 1.3 punktas; ieškovės pasiūlymo vertė – 252 177,77 Eur), taigi Pirkimo vertė nesiekė tarptautinio pirkimo vertės (vadovaujantis 2023 m. lapkričio 15 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/2495, kuriuo dėl viešojo prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių bei projektų konkursų vertės ribų iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES, 1 straipsniu, tokia vertė viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju – 5 538 000 Eur), kuriai esant ginčas patektų į Direktyvos 2014/24 taikymo sritį.

28. Pažymėtina, kad ESTT praktikoje nuosekliai nurodoma, jog sudarant sutartis, kurių vertė nesiekia nustatytos ribinės vertės, reikia laikytis pagrindinių SESV taisyklių ir ypač vienodo požiūrio principo. Ypatingos ir griežtos procedūros taikomos tik toms sutartimis, kurių vertė viršija Direktyvos 2004/18 nuostatose nurodytą ribinę vertę (pvz., ESTT 2008 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje SECAP ir Santorso, C‑147/06 ir C‑148/06, 19 ir 20 punktai). Vis dėlto tam, kad SESV pagrindinės taisyklės ir bendrieji principai būtų taikomi sutarčių, kurių vertė mažesnė nei Europos Sąjungos direktyvų taikymo ribinė vertė, sudarymo procedūroms, nagrinėjamos sutartys turi kelti aiškų tarptautinį interesą (susidomėjimą) (pvz., ESTT 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Komisija prieš Airiją, C-507/03, 29 punktas). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas negali tik pateikti Teisingumo Teismui informaciją, leidžiančią neatmesti tikimybės, kad toks susidomėjimas egzistuoja, bet, priešingai, turi pateikti duomenis, įrodančius tokį susidomėjimą. Darbų pirkimo sutartis galėtų kelti tarptautinį interesą, pavyzdžiui, dėl jos sąmatinės vertės, kartu atsižvelgiant ir į jos techninį lygį arba darbų atlikimo vietą, galinčią kelti užsienio ūkio subjektų susidomėjimą (ESTT 2008 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje SECAP ir Santorso, C‑147/06 ir C‑148/06, 24 punktas).

29. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nesuponuoja pagrindo teigti, jog vykdomas Pirkimas kelia tarptautinį interesą (susidomėjimą), tokių aplinkybių nenurodo ir prašymą dėl prejudicinio kreipimosi pateikusi ieškovė. Bylos duomenys patvirtina, kad, 2024 m. kovo 1 d. paskelbus supaprastintą atvirą konkursą, nebuvo gautas nė vieno tiekėjo pasiūlymas, šiuo pagrindu vėliau vykdytos neskelbiamos derybos, jose dalyvavo (į pasiūlymų eilę buvo įtraukti) du tiekėjai.

30. Taigi, nagrinėjamoje byloje Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyva 2014/24 netaikytina, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT, prašant įvertinti VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto reglamentavimo atitiktį Europos Sąjungos teisei. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas VPĮ 47 straipsnio 8 dalies ir susijusių nacionalinės teisės nuostatų taikymas nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui.

Dėl perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, statuso VPĮ 47 straipsnio 8 dalies kontekste

31. Ieškovė teigia, jog atsakovė nėra gynybos srityje veikianti organizacija, todėl Pirkime negalėjo būti taikoma VPĮ 47 straipsnio 8 dalis. Ieškovė nurodo, kad, remiantis atitinkamų VPĮ straipsnių pakeitimo Aiškinamuoju raštu, VPĮ 47 straipsnio 8 dalies taikymas buvo nustatytas itin siauram subjektų ratui – tik toms organizacijoms, kurios vykdo valstybės gynybos funkciją. Atsakovė neturi būti laikoma gynybos srityje veikiančia organizacija vien tuo pagrindu, kad jos steigėja yra Krašto apsaugos ministerija.

32. VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu, laiko, jog tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu ji turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjai ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pagal VPĮ 92 straipsnio 12 dalį, VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties dėl nacionalinio saugumo interesų vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

33. Remdamasis nurodyta VPĮ 92 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-670 patvirtino Perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, atliekamų pirkimų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarkos aprašą. Šio aprašo 5.2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija gynybos srityje – bet kuri krašto apsaugos sistemos perkančioji organizacija (kuri taip pat gali valdyti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi), atliekanti pirkimus vadovaudamasi VPĮ ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu.

34. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad, be kitų subjektų, krašto apsaugos sistemą sudaro ir gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos, o pagal to paties straipsnio 6 punktą – ir įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos.

35. Pažymėtina, kad atsakovės – Infrastruktūros valdymo agentūros – steigėja yra Krašto apsaugos ministerija, o jos Nuostatuose nurodyta, kad atsakovės paskirtis – įgyvendinant pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai politiką, valdyti krašto apsaugos sistemos ir priimančiosios šalies infrastruktūros plėtros projektus (1 punktas). Be to, vienas iš atsakovės veiklos tikslų – krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos funkcijas: organizuoti, koordinuoti ir vykdyti atsakovės kompetencijai priskirtus prekių, paslaugų ir darbų krašto apsaugos sistemai centralizuotus pirkimus architektūros, inžinerijos ir statybinių tyrimų paslaugoms ir (ar) statybos darbams įsigyti (9.5 punktas).

36. Taigi, remiantis nurodytu reglamentavimu, krašto apsaugos sistemą sudaro ne tik karinę valstybės gynybą vykdančios institucijos, bet ir kiti subjektai, kaip antai – institucijos, aprūpinančios valstybę reikalinga ginkluote ar kitomis prekėmis ir paslaugomis, taip pat krašto apsaugos ministrui pavaldžios įmonės ir įstaigos. Atsakovės Nuostatai patvirtina, kad atsakovė vykdo krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos funkcijas ir yra atsakinga už krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtros projektus, jos steigėja yra Krašto apsaugos ministerija, todėl atsakovė yra priskirtina prie krašto apsaugos sistemos subjektų pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus ir atitinkamai prie perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje pagal Aprašo 5.2 punktą.

37. Ieškovė teisingai pažymi, kad Aiškinamajame rašte dėl VPĮ 47 straipsnio 8 dalies keitimo buvo nurodyta, jog gynybos srities perkančiųjų organizacijų funkcijos apima ginkluotą gynybą, pilietinį pasipriešinimą, civilinių mobilizacijos institucijų paramą Lietuvos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms, kovą su informacinėmis grėsmėmis, kibernetinį saugumą ir kibernetinę gynybą, YSII, valstybės informacinių išteklių, elektroninių ryšių paslaugų teikimą, žvalgybą ir kontržvalgybą.

38. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors Aiškinamajame rašte, aprašant gynybos srities perkančiųjų organizacijų vykdomą valstybės gynybos funkciją, išties nurodytas siauresnis gynybos srities funkcijų ratas, vis dėlto šio rašto nuostatos negali paneigti galiojančio teisinio reglamentavimo. Pažymėtina, kad aiškinamasis raštas yra aiškinamojo pobūdžio parengiamasis dokumentas, leidžiantis suprasti įstatymų leidėjo motyvus ir tikslus priimant konkretų teisės aktą, tačiau jis neturi aukštesnės teisinės galios nei galiojantys teisės aktai ir nepakeičia teisės aktuose įtvirtintų sąvokų reikšmės. Kadangi įstatymų leidėjas, Aiškinamajame rašte paminėjęs gynybos srities perkančiųjų organizacijų funkcijas, nepasinaudojo teise VPĮ įtvirtinti su tokiomis funkcijomis susietą gynybos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų apibrėžimą, tai ginčui išspręsti taikytini kiti galiojantys teisės aktai, įtvirtinantys šią sąvoką, t. y. Aprašo 5.2 punktas ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl to, kad atsakovė nėra perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje nustatyto tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindo taikymo ir tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo kriterijams vertinimo tvarkos

40. VPĮ normos, kuriomis grindžiamos ginčo Pirkimo sąlygos, įstatymų leidėjo įtvirtintos kaip tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. VPĮ 47 straipsnio „Tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas“ 6 dalyje nustatyta, jog „<...> perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Interesų konflikto, galinčio neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, atvejams priskirtinos ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos aplinkybės.“ Atitinkamai VPĮ 47 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu, laiko, kad tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu ji turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjai ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui <...>“.

41. VPĮ 47 straipsnio 8 dalies taikymas detalizuotas VPĮ 92 straipsnio 12 dalyje, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje ir 47 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties dėl nacionalinio saugumo interesų vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

42. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 33 punkte, įgyvendinant VPĮ 92 straipsnio 12 dalį priimtas Perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, atliekamų pirkimų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarkos aprašas. Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad Aprašas taikomas pirkimams, kurių objektai yra Sąraše, išskyrus šiame apraše nurodytas išimtis; pagal Aprašo 3.3 punktą, Apraše nustatyti reikalavimai, susiję su nacionaliniu saugumu, kurie taikomi Sąrašo 1 ir 3–7 punktuose nurodytiems objektams, perkančiosios organizacijos sprendimu gali būti taikomi ir kitiems pirkimo objektams, kuriems prievolės taikyti reikalavimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, teisės aktai nenustato.

43. Taigi, aplinkybė, kad pirkimo objektas tiesiogiai nenurodytas Aprašo Sąraše, savaime nesuponuoja išvados, kad Apraše nustatyta pirkimo atitikties dėl nacionalinio saugumo interesų vertinimo tvarka konkrečiam pirkimui negali būti taikoma.

44. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, pirkimų informaciją, susijusią su nacionalinio saugumo interesais, vertina Krašto apsaugos ministerijoje veikianti Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-463 „Dėl Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisijos sudarymo“.

45. Pagal Aprašo 11 punkte nustatytą tvarką, vykdydama pirkimus, susijusius su nacionaliniu saugumu (vadovaujantis tiek VPĮ, tiek Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu, tiek Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu), perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas (tuo atveju, kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas ir centralizuoto pirkimo vykdytojas nėra ta pati krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys) oficialiai raštu (pagal Aprašo 3 priede pateiktą rašto pavyzdį) kreipiasi į Aprašo 11.2.3 punkte nurodytas kompetentingas institucijas dėl informacijos, ar tiekėjas, jo subtiekėjas, gamintojas ar jų siūlomos paslaugos, prekės ar darbai gali kelti grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, ir kartu prideda pagal Aprašo 11.2.1 punkto reikalavimus tiekėjo pateiktus dokumentus ir informaciją; perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas visais atvejais privalo kreiptis į AOTD prie KAM, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir Generalinę prokuratūrą. Sprendimus dėl poreikio kreiptis į kitas kompetentingas institucijas pagal poreikį priima perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas, taip pat Nacionalinio saugumo komisija, kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas kreipiasi į Nacionalinio saugumo komisiją Aprašo 11.2.4 punkte nurodytu atveju. Pagal Aprašo 11.2.4 punktą, susidarius situacijai, kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas, remdamasis kompetentingų institucijų pateikta informacija, negali padaryti vienareikšmės išvados dėl pirkime dalyvaujančio tiekėjo paraiškos ar pasiūlymo atmetimo dėl priežasčių, susijusių su grėsme nacionaliniam saugumui, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas gali kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją.

46. Nurodytos Aprašo nuostatos patvirtina, kad būtent perkančioji organizacija yra įgaliota vertinti aktualią informaciją ir spręsti dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir neprivalo visais atvejais kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją. Dėl nurodytų aplinkybių kasacinio skundo argumentai, kad atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą atliko nekompetentingas subjektas (atsakovės pirkimo komisija), atmetami kaip nepagrįsti.

47. Minėta, kad, pagal VPĮ 92 straipsnio 12 dalį, dėl grėsmės nacionaliniam saugumui sprendžiama vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai reglamentuoti NSUSOAĮ 11 straipsnyje. NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas aktualus nagrinėjamam ginčui kriterijus, pagal kurį investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal BK ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka BK specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas arba dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas.

48. Kasacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad NSUSOAĮ nagrinėjamam ginčui nėra taikomas visa apimtimi. NSUSOAĮ, be kitų, reglamentuojama investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams procedūra, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir kitų NSUSOAĮ nurodytų subjektų ketinamų sudaryti sandorių patikros procedūra (NSUSOAĮ 11, 13 straipsniai). Pagal NSUSOAĮ įtvirtintą reglamentavimą atsakovė nėra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė ar kitas NSUSOAĮ nurodytas subjektas, todėl atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriais perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą ir teismų procesinių sprendimų neteisėtumas grindžiamas pareigos kreiptis į NSUSOAĮ 19 straipsnyje reglamentuojamą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją pažeidimu ir NSUSOAĮ nustatytos sandorio patikros tvarkos nesilaikymu.

49. Atitinkamai nepagrįstais pripažintini ir kasacinio skundo argumentai, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-378/2021">e3K-3-39-378/2021</a> pateikto išaiškinimo, jog atitiktį nacionalinio saugumo interesams vertina ne perkančioji organizacija, o specialus subjektas – Koordinavimo komisija. Ieškovės cituojamoje byloje ginčas kilo dėl viešojo pirkimo, kurį vykdė nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė (dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“), atitinkamai pagal NSUSOAĮ reguliavimą tokiam sandoriui privalėjo būti atlikta patikra pagal NSUSOAĮ procedūras. Kadangi reikšmingai skyrėsi ieškovės nurodomos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės, teismai neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ieškovės nurodomais išaiškinimais.

50. Dėl NSUSOAĮ 11 straipsnio 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai aktualiais nagrinėjamam ginčui aspektais pasisakyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarime. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai, siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui; nustatant tokį teisinį reguliavimą gali būti nustatyta asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, patikra pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus, inter alia (be kita ko), tokius, kurie leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms valstybės ar visuomenės saugumui tam tikrame ūkio sektoriuje; nustatant tokį teisinį reguliavimą gali būti keliama sąlyga, kad tokie asmenys nebūtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl tam tikrų nusikaltimų, inter alia, kad dėl tokių nusikaltimų jiems nebūtų pareikšti įtarimai ar valstybinis kaltinimas; asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl tam tikrų nusikaltimų gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje; sąlyga, kad tokie asmenys nebūtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl tam tikrų nusikaltimų, savaime nepažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens nekaltumo prezumpcijos, nes atliekant jų patikrą pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui įvertinimo kriterijus nėra vykdomas teisingumas ir nėra sprendžiamas asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimas.

51. Pagal ESTT praktiką, tais atvejais, kai egzistuoja speciali Europos Sąjungos teisės arba nacionalinės teisės reglamentuota persekiojimo už tam tikrus pažeidimus procedūra ir kai specialios institucijos įgaliotos šiuo klausimu atlikti tyrimus, perkančioji organizacija, įvertinusi pateiktus įrodymus, iš esmės turi remtis tokios procedūros rezultatais (ESTT 2018 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Vossloh Laeis, C-124/17, 25 punktas; 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Infraestruturas de Portugal ir Futrifer Ind?strias Ferrovi?rias, C-66/22, 78 punktas). Antra vertus, kaip yra paaiškinęs Teisingumo Teismas, svarbu atsižvelgti į atitinkamas perkančiųjų organizacijų ir tyrimą atliekančių valdžios institucijų funkcijas. Pastarųjų užduotis yra nustatyti, ar tam tikri subjektai atsakingi už padarytą teisės normos pažeidimą, ir nešališkai įrodyti, kad tikrai susiklostė faktinės aplinkybės, galinčios sudaryti tokį pažeidimą, taip pat nubausti tuos subjektus už jų padarytus pažeidimus, o perkančiosios organizacijos turi įvertinti riziką, kuri joms galėtų kilti, jeigu jos nuspręstų sutartį sudaryti su dalyviu, kurio sąžiningumas ar patikimumas abejotinas. Kai tyrimą atliekančios valdžios institucijos aiškinasi faktines ir kitas aplinkybes, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalį, jos nesiekia to paties tikslo, kaip tuo atveju, kai tikrinamas ekonominės veiklos vykdytojo, kuris ėmėsi šioje nuostatoje nurodytų priemonių, patikimumas, ir kuris perkančiajai organizacijai turi pateikti įrodymų, leidžiančių patvirtinti, jog tos priemonės yra pakankamos, kad jam būtų leista dalyvauti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje (ESTT 2018 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Vossloh Laeis, C-124/17, 26, 27 punktai).

52. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi ES teisėje ir VPĮ įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų, be kita ko, proporcingumo principo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Proporcingumo principo, kaip bendrojo viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo kriterijaus, turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios, pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais, tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas, neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., ESTT 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą). Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.). Kaip neatitinkantys jų gali būti vertinami tiek per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai, tiek per aukšti, nepagrįstai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų pajėgumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53. Taigi, pareiga užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi tenka perkančiajai organizacijai; nagrinėjamo ginčo kontekste tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi įvertinti aplinkybės dėl vykdomo ieškovės baudžiamojo persekiojimo reikšmę, be kita ko, atsižvelgdama į Pirkimo objektą, nusikalstamų veikų pobūdį ir galimą poveikį nacionalinio saugumo interesams. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvieno pirkimo atveju individualiai, todėl aplinkybė, kad kitame pirkime ieškovė pripažinta nekeliančia grėsmės nacionalinio saugumo interesams, nėra reikšminga.

54. Ieškovė pagrįstai teigia, kad vien aplinkybė, jog asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo, nėra pakankama pripažinti, kad egzistuoja grėsmė nacionaliniam saugumui, o Generalinė prokuratūra nėra kompetentinga institucija spręsti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui (ne)buvimo konkrečiame viešajame pirkime. Tačiau nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovė apsiribojo Generalinės prokuratūros pateikta informacija ir pati neatliko grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo.

55. Byloje nustatytos aplinkybės (be kita ko, Pirkimo komisijos sprendimų dėl ieškovės pasiūlymo ir dėl jos pretenzijų atmetimo turinys) patvirtina, kad atsakovės Pirkimo komisija sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą priėmė ne automatiškai – dėl aplinkybės, kad yra vykdomas ieškovės baudžiamasis persekiojimas dėl sunkių ar apysunkių nusikaltimų, bet įvertinusi Generalinės prokuratūros pateiktą informaciją grėsmės nacionalinio saugumo interesams aspektu. Vertindama ieškovės atitiktį nacionalinio saugumo interesams atsakovė atsižvelgė į tai, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas vyksta dėl apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų, kurios yra korupcinio pobūdžio, todėl padarė išvadą, kad ieškovės dalyvavimas konkrečiame viešajame pirkime nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais.

56. Taigi, perkančioji organizacija atliko individualią ieškovės atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, pirkimo objektas – kariuomenės gynybos štabui tiesiogiai aptarnauti skirta infrastruktūra – neabejotinai suponuoja poreikį užkardyti grėsmes valstybės gynybos interesams. Kadangi ieškovės baudžiamasis persekiojimas vykdomas dėl korupcinių veikų, tai ieškovė atsakovės pagrįstai laikyta pažeidžiamu subjektu valstybės ar visuomenės interesų apsaugos aspektu. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės sprendimas neatitinka viešųjų pirkimų proporcingumo principo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

57. Dėl visumos nurodytų aplinkybių teisėjų konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo procesinio sprendimo.

58. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, kasaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys kasacinio teismo bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė ir duomenų apie kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kasacinis teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas