Baudžiamoji byla Nr. 2K-8-654/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00325-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistajam A. B.,
nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Aivarui Alimui,
išteisintajai N. K.,
išteisintajam M. P., jo gynėjui advokatui Laimonui Šileriui,
išteisintajai G. M., jos gynėjui advokatui Karoliui Ušinskui,
išteisintajai Ž. S., jos gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,
išteisintajam A. S., jo gynėjai advokatei Stasei Budėnei,
išteisintajai V. U., jos gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui,
išteisintajai G. G., jos gynėjui advokatui Ričardui Suslavičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu P. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.
Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu G. G., N. K., G. M., M. P., A. S., Ž. S. ir V. U. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės, nuteistojo P. A. gynėjos advokatės Dovilės Užkurėnės, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių jų bylą nutraukti dėl senaties, o prokuroro kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, prokuroro, prašiusio nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. A. ir A. B. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nuteisti už tai, kad P. A. naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jiems žinant, kad 2013 m. gegužės 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Ignalinos ir Visagino žemėtvarkos skyriaus sprendimu Nr. 39S-(14.39.3.)-125 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. A.“, parengtu pagal 2011 m. kovo 29 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadą Nr. 49IP-28 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, P. A. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,52 ha žemės, kurią paveldėjo P. A., A. B., veikdamas su nenustatytais NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojais, sunaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1262 buvusį P. A. prašymą paskaičiuoti išvadą į likusią 1,52 ha žemę pagal Vilniaus apskrities viršininko sprendimą ir paruoštą išvadą persiųsti į Ignalinos r., Rimšės sen., 2011 m. kovo 29 d. išvadą ir 2011 m. kovo 31 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus lydraštį dėl išvados persiuntimo į NŽT Ignalinos žemėtvarkos skyrių:
1.1. Po to 2015 m. sausio 21 d. nenustatytas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyriui Vilniuje, Kalvarijų g. 147, pateikė 2015 m. sausio 21 d. P. A. pasirašytą prašymą priimti 2009 m. balandžio 9 d. P. A. vardu išrašytą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn palikti 0,2 ha nuosavybei atkurti, o likusią 1,32 ha dalį perkelti į Vilniaus apskrities Nemėžio k. v., o NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai parengė 2015 m. sausio 23 d. išvadą Nr. 49IP-33 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. 2017 m. birželio 26 d. šios išvados pagrindu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu Nr. 48S-319-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje P. A. (mirusiam nuteistojo tėčiui)“ P. A. (P. A.) buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 11 200 Eur vertės 2,4608 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo nuteistasis P. A.
1.2. Be to, 2016 m. vasario 29 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai parengė sprendimo projektą, kurio pagrindu buvo parengtas ir pasirašytas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 49S-28 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. A.“, kurio originalą 2016 m. kovo 14 d. P. A. vardu atsiėmė A. B. ir šio sprendimo pagrindu P. A., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 136 660 Eur vertės 0,1146 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1243 ha žemės sklype, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią paveldėjo P. A.
1.3. Po to, kai A. B. P. A. vardu NŽT Vilniaus miesto skyriui surašė 2016 m. liepos 13 d. prašymą pradėti formavimo procedūrą P. A. senelio P. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) turėtoje žemėvaldoje ir šį prašymą nenustatytas asmuo 2016 m. liepos 13 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui, jo darbuotojai parengė sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. A.“ projektą. Po to, A. B. P. A. vardu raštiškai suderinus šį projektą, buvo parengtas ir pasirašytas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 49S-298-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. A.“, kurio originalą 2017 m. birželio 12 d. P. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsiėmė A. B. ir šio sprendimo pagrindu P. A., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 30 000 Eur vertės 0,0415 ha žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo nuteistasis P. A.
2. Ši baudžiamoji byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui G. G., N. K., G. M., M. P., Ž S., A. S. ir V. U. kaltinant pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas juos išteisino nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė apskundė šią Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokurorė paprašė pakeisti išteisintiesiems inkriminuotos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą ir pripažinti juos kaltais pagal naujai išdėstytas faktines aplinkybes bei kvalifikuoti jų veiksmus pagal BK 229 straipsnį. 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė prokurorės apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra padavė kasacinį skundą prašydama panaikinti 2025 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nagrinėdama bylą teismo posėdyje, atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, o šis terminas šioje byloje yra suėjęs, pagal BPK 3 straipsnio 3 dalį procesas gali tęstis tik kaltinamajam reikalaujant toliau jį tęsti, o išteisintieji prašo jį nutraukti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė prokuroro kasacinį skundą palikti nenagrinėtą.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas A. Alimas kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą A. B. veiką neteisingai kvalifikuodamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nevertino visų byloje esančių įrodymų visumos, rėmėsi tik A. B. kaltinančiais įrodymais ir pažeidė nuteistojo teisę į gynybą. Teismų sprendimai grindžiami prielaida, kad jeigu nuteistasis galėjo susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla ar gauti informaciją iš NŽT darbuotojų, tai jis ir sunaikino dalį dokumentų, nors objektyvių tokių jo veiksmų įrodymų byloje nėra. Nenustatyta, koks buvo dokumentų sunaikinimo būdas, vieta ir laikas, su kokiu konkrečiu asmeniu veikė A. B. Apeliacinės instancijos teismo išvados prieštaringos, nes, konstatuodamas bendrininkavimą, teismas nurodė, jog liko nenustatyta, kas ir kokius sukčiavimo požymius realizavo. Argumentas, kad be NŽT darbuotojo neteisėtų veiksmų dokumentai iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos negalėjo dingti, nepatvirtina, kad A. B. veikė su NŽT darbuotojais. Taigi byloje liko nenustatytas tariamas NŽT darbuotojas, kiek tokių asmenų buvo, kokią naudą jie gavo, kada įvyko susitarimas, taip pat kitos aplinkybės, kurios yra būtinos siekiant patvirtinti kaltinimo dalį dėl veikimo bendrininkų grupe.
3.2. Nuteistojo A. B. kaltė grindžiama daugiausia liudytojo S. L. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Teismai neatsižvelgė į tai, jog šis liudytojas buvo suinteresuotas (tai patvirtino ir liudytoja Ž. S.), santykiai su nuteistuoju buvo konfliktiški dėl Z. V. negrąžintos skolos. Nuteistojo gynėjas dar apeliaciniame skunde pateikė prašymą pakartotinai apklausti liudytoją S. L., siekiant pašalinti prieštaravimus tarp šio liudytojo ir nuteistųjų A. B. ir P. A. parodymų, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas.
3.3. Teismai nepakankamai įsigilino į Z. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vaidmenį dėl nuosavybės teisių dokumentų sunaikinimo, jo veiksmų netyrė, bylai reikšmingų aplinkybių nevertino. Būtent Z. V. turėjo prieigą prie nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir būtent jis nuteistąjį patikino, kad P. A. turi žemės likutį ir konkrečioje vietoje galima suformuoti žemės sklypą. Nors Z. V. neigia atlikęs tokio pobūdžio veiksmus, tačiau byloje yra nustatyta, kad 2015 m. sausio 26 d. iš jo naudojamo el. pašto adreso buvo išsiųstas laiškas Jonavos rajono 3-iajam notaro biurui, prie laiško buvo pridėta P. A. paso kopija, 2015 m. sausio 23 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Pažymėta, kad minėtas notaras patvirtino pardavimo sandorį tarp P. A. ir A. V., o Z. V. duomenis siuntė prieš pat sandorio notarinį patvirtinimą. Dėl to Z. V. turėjo suinteresuotumą dėl P. A. nuosavybės teisių atkūrimo, nes, prašydamas P. A. išsikelti dalį žemės mišku, galimai tarpininkavo perduodant 2015 m. sausio 23 d. išvadą.
3.4. Baudžiamojo proceso metu buvo pažeista nuteistojo A. B. teisė į gynybą, nes nenustatyta, su kokiais asmenimis jis bendrininkavo, koks buvo kiekvieno iš jų vaidmuo, veikos padarymo (dokumentų sunaikinimo) vieta, laikas. Toks abstraktus kaltinimas suvaržė nuteistojo teisę gintis, nes jis neturėjo galimybės paneigti konkrečių faktinių aplinkybių.
3.5. Teismai nenustatė sukčiavimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nuteistojo veikoje. Nėra duomenų, kad buvo panaudota apgaulė, t. y. sunaikinta dalis nuosavybės teisės byloje buvusių dokumentų. Abejotina, kad nuteistasis pats ar veikdamas su nenustatytais asmenimis galėjo sunaikinti minėtus dokumentus, nes didžioji dalis NŽT darbuotojų pažinojo nuteistąjį. Nenustačius pavojingos veikos, taip pat negali kilti ir sukčiavimo sudėtyje įtvirtintų padarinių. Taip pat nuteistojo veiksmuose nėra ir tiesioginės tyčios. Be liudytojo S. L. parodymų, daugiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis žinojo, jog nuosavybės teisės atkuriamos pakartotinai, ir tyčia naudojo apgaulę prieš NŽT darbuotojus. Nuteistajam A. B. kitas nuteistasis šioje byloje – P. A. nepateikė informacijos apie tai, kad nuosavybės teisė jam jau buvo atkurta, o tik užsiminė, kad buvo atkurta tik dalis; NŽT dokumentai buvo priimami ir nagrinėjami, jokie trūkumai nebuvo nustatyti, todėl nuteistajam A. B. nekilo abejonių, jog atkūrimo procesas vyksta neteisėtai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. B. gynėjo advokato A. Alimo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2007">2K-590/2007</a>, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).
6. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
7. Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų, visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus vertino atsižvelgdami į jų sąsajumą, patikimumą bei pakankamumą ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.
8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir analizavo visus įrodymus: nuteistojo A. B., taip pat kito nuteistojo šioje byloje – P. A., išteisintųjų M. P., G. M., A. S., liudytojų S. L., A. M., A. R., L. L., D. Š., Z. V., T. Š., A. K., J. D., Z. K., A. P., T. K. ir A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, rašytinius bylos įrodymus, specialistų išvadas, VĮ Registrų centro pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, kitus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymus, kuriais grindžia nuosprendį, bei jų vertinimo motyvus ir jais remdamasis teisingai nustatė faktines A. B. veiksmų aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas aptarė nuteistojo iškeltą gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. B. gerai išmanė nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, tai buvo jo pajamų šaltinis, jis dažnai lankydavosi NŽT Vilniaus miesto skyriuje, o darbuotojai jį pažinojo. Nuteistasis P. A. žinių nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų srityje neturėjo ir savarankiškai nebūtų galėjęs atkurti nuosavybės teisių į neatkurtą žemės plotą. Teismai tinkamai įvertino liudytojų S. L. ir Z. V. parodymus, kurie viso proceso metu buvo vienodi ir nuoseklūs.
9. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms ir kodėl jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus laiko nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos, argumentuotos ir nekelia abejonių. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai detaliai atsakė į esminius nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgė į visus bylos įrodymus, įvertino nuteistojo keltą versiją, kad jis nusikaltimo nepadarė, liudytojas S. L. jį apkalbėjo, kad neįvertintas Z. V. vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procese, ir motyvuotai konstatavo, kad tokia nuteistojo įvykių versija paneigta bylos įrodymų visuma. Vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėjo kasatorius, savaime negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o skundžiama nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.
10. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nenustatyta, koks buvo dokumentų sunaikinimo būdas, vieta ir laikas, todėl apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje A. B. 2017 m. birželio 2 d. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos tinkamai. Joje nurodyta, kad veika padaryta bendrininkaujant su P. A., nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, todėl nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tai, kad nuosprendyje nurodyta, jog A. B. nenustatytu laiku, veikdamas su nenustatytais NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojais, sunaikino nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1262 dokumentus, nereiškia, kad nenustatytas nusikaltimo padarymo laikas. Tai tik vienas iš visų nusikalstamą veiką sudarančių veiksmų, kurio tikslus laikas ir bendrininkai nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyti, tačiau tai nereiškia, kad dėl to negalima suprasti kaltinimo esmės ir nuo jo gintis.
Dėl BK 24 straipsnio ir 182 straipsnio taikymo
11. Atmestinas ir kasatoriaus motyvas, jog byloje nenustatyta, su kokiu konkrečiu asmeniu veikė A. B. ir kuo pasireiškė jo susitarimas su kitais asmenimis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).
12. Žemesnės instancijos teismai nustatė šias esmines bendrininkų grupės darant nusikalstamas veikas aplinkybes: specifinis valstybės tarnautojo statusas, net ir nenustačius konkrečių asmenybių, rodo tokio asmens atitiktį bendrininko požymiams, nuteistasis A. B. kartu su kitu nuteistuoju šioje byloje – P. A., inicijuodami P. A. (mirusio (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimo procesą, žinojo, jog tokios teisės nuteistasis P. A. jau neturi, nes ją jau įgyvendino; tam, kad būtų galima antrą kartą į tą patį žemės plotą atkurti nuosavybės teises, buvo būtina iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos išimti kaltinime nurodytus 2011 m. dokumentus, todėl A. B., veikdamas su nenustatytais NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojais, minėtus dokumentus iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1262 sunaikino. Byloje įrodyta, kad, prieš pateikiant 2015 m. sausio 21 d. nuteistojo P. A. prašymą nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1262, buvo ankstesnis 2011 m. kovo 15 d. P. A. prašymas – registracijos Nr. 49GF-316, 2011 m. kovo 29 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus išvada Nr. 49IP-33 ir 2011 m. kovo 31 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus lydraštis Nr. TR-1426-(5.34) ir be NŽT darbuotojo neteisėtų veiksmų jie iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos negalėjo dingti. Esant šioms aplinkybėms, kaip teisingai nustatė teismai, buvo veikiama bendrai ir su nenustatytais NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojais ar darbuotoju. Dėl dingusių iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1262 dokumentų buvo suklaidinti kiti NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai, šis suklaidinimas buvo esminis ir lėmė neteisėtų išvados bei sprendimų ar jų projektų parengimą ir priėmimą, nes jei nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1262 būtų buvusi 2011 m. išvados kopija ir kiti 2011 m. dingę dokumentai, nuosavybės teisių atkūrimo procesas P. A. būtų laikomas baigtu, o 2015 m. sausio 23 d. išvada Nr. 49IP-33, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 49S-28 ir 2017 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 49S-298(14.49.3.) nebūtų buvę rengiami, P. A. nebūtų galėjęs neteisėtai atkurti nuosavybės teisės į tą patį žemės plotą antrą kartą ir nebūtų galėjęs pasisavinti valstybei priklausančio turto.
13. Nuteistasis A. B. suvokė, kad nusikalstamas veikas jis daro bendrai su P. A. bei nenustatytais NŽT asmenimis ar asmeniu, be kurių pagalbos išimti dokumentus iš bylos Nr. 1262 ir antrą kartą inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimo procesą nebūtų įmanoma, suvokė vienas kito atliekamus nusikalstamus veiksmus ir ketinimus, o kiekvieno iš jų veiksmai buvo dalis bendros veikos, kuria buvo siekiama bendro nusikalstamo rezultato – apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą. A. B. ir jo bendrininkų veikla buvo suderinta, papildė viena kitą ir buvo nukreipta į bendrą tikslą, o kartu ir būtina jam įgyvendinti. Nuteistojo A. B. kaltė bendrininkaujant įrodyta, atskleistas šios tyčios turinys; išsamios išvados apie tai išdėstytos pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, šių išvadų tikrumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas.
14. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje pritaikytas tinkamai, t. y. A. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), o šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
15. Kaip minėta, šioje byloje buvo paduotas prokuroro skundas prašant panaikinti 2025 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Esant paduotam prokuroro skundui išteisintųjų padėtį bloginančiais pagrindais, buvo paskirtas žodinis posėdis, šiam posėdžiui ruošėsi ir į jį atvyko advokatai K. Ušinskas, S. Budėnė, L. Guižauskienė ir S. Slapšinskas. 2025 m. sausio 13 d. teismo posėdyje buvo pateikti išteisintosios G. M. gynėjo advokato K. Ušinsko, išteisintosios Ž. S. gynėjos advokatės L. Guižauskienės, išteisintojo A. S. gynėjos advokatės S. Budėnės ir išteisintosios V. U. gynėjo advokato S. Slapšinsko prašymai priteisti iš valstybės išlaidų už advokatų paslaugas, bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
16. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje esančioje teisės normoje tiesiogiai įtvirtinta išteisinto asmens teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
17. Ankstesniais teismų sprendimais G. M., Ž. S., A. S. ir V. U. buvo išteisinti. Baudžiamoji byla kasacine tvarka dėl išteisintųjų buvo nagrinėjama pagal prokurorės kasacinį skundą. Prokuratūros kasacinis skundas buvo paliktas nenagrinėtas, o baudžiamasis procesas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, todėl yra pagrindas spręsti dėl išteisintųjų G. M., Ž. S., A. S. ir V. U. išlaidų, patirtų advokato paslaugos apmokėti, atlyginimo.
18. Iš pateiktų prašymų matyti, kad išteisintoji G. M. už teisines paslaugas sumokėjo 1452 Eur, išteisintoji Ž. S. – 1000 Eur, išteisintasis A. S. – 900 Eur, o išteisintoji V. U. – 1210 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, konstatuoja, kad išteisintųjų prašomos priteisti skirtingo dydžio sumos už teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme yra proporcingos, pagrįstos ir nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš valstybės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą atmesti.
Priteisti išteisintajai G. M. 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Eur, išteisintajai Ž. S. 1000 (vieną tūkstantį) Eur, išteisintajam A. S. 900 (devynis šimtus) Eur ir išteisintajai V. U. 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo iš valstybės lėšų.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Ridikas
Alenas Piesliakas
