M. M. pagal BK 183 str. 2 d., 24 str. 6 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-5-719/2026

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00016-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.14.7.2.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės irArtūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam M. M. D. (D.),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Alinsko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžiu M. M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda ir išteisintas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o P. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, P. M. paskirtos bausmės subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. birželio 22 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė subendrinta 640 MGL (32 000 Eur) dydžio bauda, į kurią įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuosius įsakymus.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistojo M. M. D. ir nuteistojo P. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nuosprendis pakeistas: M. M. D. nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 184 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 140 MGL (7000 Eur) dydžio baudą, ir panaikinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte; P. M. nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą, o nusikalstama veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, P. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, ši bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. birželio 22 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis galutinėmis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir P. M. paskirta galutinė subendrinta 570 MGL (28 500 Eur) dydžio bauda, į kurią įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuosius įsakymus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. M. D. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o P. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad M. M. D., P. M. suklastojus tikrus dokumentus – sąskaitas faktūras – ir jam padedant, iššvaistė M. M. D. žinioje esantį didelės vertės svetimą – UAB „Megaturas“ priklausantį – turtą – 36 855 Eur, taip padarydami UAB „Megaturas“ didelę – 38 260 Eur – turtinę žalą:

1.1. M. M. D., nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2021 m. sausio 26 d. būdamas UAB „Megaturas“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą ir jo žinioje esančias Bendrovės lėšas, su UAB „Senatus LT“ vadovu P. M. vykdydamas bendrą susitarimą iššvaistyti Bendrovės lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis P. M. suklastojus 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SEN-0005, kurioje nurodyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „Senatus LT“ atliko bendruosius statybos darbus UAB „Megaturas“ naudai pagal darbų aktą Nr. 03 28 už 12 860 Eur be PVM sumą, nors pagal šią PVM sąskaitą faktūrą jokie darbai neatlikti, M. M. D. šio suklastoto dokumento pagrindu 2020 m. balandžio 20 d. iš Bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos nepagrįstai pervedė 12 860 Eur į UAB „Senatus LT“ atsiskaitomąją sąskaitą, o P. M. per 6 kartus iš viso išėmė 2800 Eur, 10 000 Eur pervedė į kitą UAB „Senatus LT“ atsiskaitomąją sąskaitą ir 2020 m. balandžio 22 d. per 15 kartų išėmė 9900 Eur, t. y. iš viso išgrynino 12 700 Eur (155,82 Eur išskaičiuoti kaip banko mokestis).

1.2. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. M. D. su faktiniu UAB „Aboleo“ vadovu P. M. vykdant bendrą susitarimą iššvaistyti Bendrovės lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis P. M. suklastojus 3 sąskaitas faktūras (jų datos ir numeriai nurodyti skundžiamuose teismų nuosprendžiuose), kuriose nurodyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie atliktus darbus už bendrą 25 400 Eur sumą be PVM, nors pagal šias sąskaitas faktūras jokie darbai neatlikti, šių suklastotų dokumentų pagrindu M. M. D. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. iš Bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos per 3 kartus nepagrįstai pervedė 25 400 Eur į UAB „Aboleo“ atsiskaitomąją sąskaitą, o P. M. per 40 kartų (piniginių operacijų datos ir numeriai nurodyti skundžiamuose teismų nuosprendžiuose) iš viso išgrynino 24 155 Eur (244,60 Eur išskaičiuoti kaip banko mokestis, 1000 Eur 2020 m. gegužės 21 d. pervesti į bendrovės „SIA Citadele Leasing“ Lietuvos filialo sąskaitą).

2. P. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad vykdydamas bendrą susitarimą su UAB „Megaturas“ direktoriumi M. M. D. iššvaistyti UAB „Megaturas“ lėšas, nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. būdamas UAB „Senatus LT“ direktorius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SEN-0005, kurioje nurodė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „Senatus LT“ atliko bendruosius statybos darbus UAB „Megaturas“ naudai pagal darbų aktą Nr. 03 28 už 12 860 Eur be PVM sumą; o tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. būdamas faktinis UAB „Aboleo“ vadovas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2020 m. gegužės 5 d., gegužės 15 d. ir gegužės 20 d. sąskaitas faktūras Nr. INV-14, INV-15 ir INV-16, jose nurodė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktus darbus pagal sutartį už bendrą 25 400 Eur sumą be PVM.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų M. M. D. ir P. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino dalį byloje nustatytų aplinkybių ir nepagrįstai pripažino, jog M. M. D., padedamas P. M., pasisavino UAB „Megaturas“ lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti patikimas išvadas tik dėl to, kad M. M. D. neatlygintinai ir neteisėtai P. M. suklastotų sąskaitų faktūrų pagrindu pervedė jo (M. M. D.), kaip UAB „Megaturas“ vadovo, žinioje esančias Bendrovės lėšas į UAB „Senatus LT“ ir UAB „Aboleo“ sąskaitas, taip padarydamas UAB „Megaturas“ 38 260 Eur dydžio turtinę žalą, o po pinigų pervedimo P. M. išgrynino 36 855 Eur ir taip šie pinigai perėjo ne į M. M. D., o į P. M. neteisėtą valdymą. Nors P. M. suklastotų sąskaitų faktūrų ir mokėjimų pavedimų duomenys bei turtinių pretenzijų nereiškimas leidžia pripažinti, kad asmenys veikė kartu, susitarę, tačiau vien to nepakanka daryti išvadai, jog M. M. D. šiais veiksmais siekė pats, padedamas P. M., pasisavinti visus ar dalį pervestų UAB „Megaturas“ pinigų. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad M. M. D. pats perėmė ar ketino perimti iš P. M. jo užvaldytas UAB „Megaturas“ lėšas ar jų dalį savo asmeniniams tikslams, o jie abu veikė kartu įgyvendindami tokį susitarimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų M. M. D. ir P. M. veiksmus perkvalifikavo atitinkamai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį.

4. Taip pat teisėjų kolegija pripažino, kad M. M. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nustatyta nepagrįstai, nes BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, todėl jis negalėjo būti pripažintas recidyvistu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam P. M. skirtas bausmes, aiškiai nenurodė paskirtų bausmių bendrinimo tarpusavyje ir su kitais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis eiliškumo, nekonkretizavo kiekvienu atveju parenkamo bausmių bendrinimo būdo, o už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją sutaptį, paskirtas bausmes bendrino sudėjimo būdu, nors turėjo taikyti bausmių apėmimą, todėl iš naujo subendrino nuteistajam P. M. paskirtas bausmes.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. D. nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 184 straipsnio 2 dalį, o P. M. – į BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalis, kuriomis M. M. D. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o P. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir jiems paskirtos 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudos, o kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas M. M. D. nusikalstamą veiką į BK 184 straipsnio 2 dalį, o P. M. – į BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių nuostatas, neišsamiai analizavo bylos medžiagą, o įrodymus vertino netinkamai ir selektyviai, juos vertindamas padarė esminį BPK pažeidimą, nukrypo nuoLietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą nuosprendį.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje pritrūko įrodymų, patvirtinančių, jog išgryninti pinigai buvo perduoti M. M. D., ir tai leido nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti tik kaip svetimo turto iššvaistymą, o ne kaip pasisavinimą bendrininkaujant. Nors sutiktina, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra, tačiau teismas privalėjo vertinti netiesioginius įrodymus ir objektyvias aplinkybes. Byloje nėra tiesioginių įrodymų dėl M. M. D. tyčios (siekio) iššvaistyti UAB „Megaturas“ turtą, o objektyvios aplinkybės rodo, jog M. M. D., susitaręs su P. M., jo suklastotų dokumentų pagrindu P. M. žinioje esantiems ūkio subjektams pervedė UAB „Megaturas“ lėšas, ir šias lėšas P. M. išgrynino. Abu nuteistieji žinojo ir suprato, kad jų veiksmai ir tyčia realizuojami panaudojant suklastotus dokumentus. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nusikaltimas apima tik neteisėtą pinigų pervedimą iš UAB „Megaturas“ į UAB „Aboleo“ ir UAB „Senatus LT“ sąskaitas, tačiau tokia išvada nepagrįsta, nes, pagal objektyviuosius požymius, nuteistųjų tyčia buvo ne iššvaistyti UAB „Megaturas“ turtą ir jį perduoti UAB „Aboleo“ ir UAB „Senatus LT“, kaip naudos gavėjoms, o, pasinaudojus jomis, neteisėtai pinigus užvaldyti, t. y. juos pasisavinti.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nevertino P. M. parodymų, kad dalį išgrynintų pinigų jis perdavė UAB „Megaturas“ atstovui, t. y. iš esmės grąžino asmeniui, kuris, kaip logiška teigti, galėjo būti tik M. M. D., su kuriuo P. M. veikė. Jokio kito asmens, galėjusio veikti UAB „Megaturas“ vardu, nenustatyta ir tokio asmens, be M. M. D., negalėjo būti. P. M. parodymai, kad jis neteisėtai gautus pinigus perdavė UAB „Megaturas“ atstovui, patvirtina jo kaip bendrininko tyčią ne asmeniškai neteisėtai gauti turtinę naudą. Atsižvelgiant į tai, kad jis klastojo dokumentus, siekdamas padėti M. M. D. užmaskuoti (pateisinti kaip teisėtą) neteisėtą UAB „Megaturas“ pinigų pervedimą, darytina išvada, jog naudos gavėjas nebuvo tik P. M., o buvo ir UAB „Megaturas“ atstovas. Ši išvada paaiškina ir M. M. D. veiksmus, kad buvo neteisėtai atlikti pinigų pervedimai jam suprantant, jog prisidengiama P. M. suklastotais dokumentais. Bylos įrodymų visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. M. savo valdomų įmonių vardu išrašė sąskaitas faktūras dėl žinomai neatliktų darbų apmokėjimo, turėdamas tikslą padėti užmaskuoti M. M. D. patikėtų lėšų pasisavinimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. M. D. ne pasisavino, o iššvaistė savo valdomos įmonės turtą, kad P. M., suklastodamas dokumentus, padėjo iššvaistyti, o ne pasisavinti turtą (nors nuosprendyje daroma išvada, kad P. M. juos išgrynino ir „perėmė“, kad šie pinigai „perėjo į P. M. neteisėtą valdymą“), prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Alinsko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 183 ir 184 straipsnių taikymo

7. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus apibrėžia BPK 369 straipsnis, nustatantis, kad įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Toks bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų, o kartu ir kasacinio proceso paskirties apibrėžimas reiškia, kad kasacinės instancijos teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde, arba juos spręsti teismas įgaliojamas BPK 376 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti ir teisiniais argumentais pagrindžiami kasacijos pagrindai (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Kasacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos atliktas apibendrintas kasacinio skundo, kaip atitinkančio BPK keliamus reikalavimus, vertinimas ne visada reiškia, kad tokius reikalavimus atitinka kiekvienas kasacinio skundo argumentas. Detalų kasacinio skundo vertinimą atlieka ir sprendimą dėl nagrinėtinų bei nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų priima bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

8. Prokuroro kasaciniame skunde nurodomi du kasacijos pagrindai – esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai ir netinkamas BPK 184 straipsnio taikymas. Tačiau kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų teisiškai neargumentuoti, kaip to reikalaujama pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, ir siejami su siekiu iš naujo įvertinti bylos įrodymus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje bylojeNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Todėl šioje byloje teisėjų kolegija, neperžengdama įgaliojimų nagrinėti kasacinę bylą ribų, šiuos kasacinio skundo argumentus nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

Dėl BK 184 straipsnio taikymo

9. Kadangi prokuroro kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto BK 184 straipsnio, prašant palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo M. M. D. buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o P. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, šioje byloje aktualus nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 ir 184 straipsniuose, atribojimo klausimas.

10. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020, 2K-113-697/2022 ir kt.).

11. Pagal BK 184 straipsnį, turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloseNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-89-303/2022 ir kt.). Ši nusikalstama veika gali pasireikšti ir tuo, kad kaltininkas jam patikėtais ar esančiais jo žinioje bendrovės pinigais pagal suklastotus dokumentus sumoka už prekes ar paslaugas, kurios šiai bendrovei nebuvo suteiktos. Šiuo atveju turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokė fiktyvų tokių sandorių pobūdį (t. y. suprato, jog už pervestus pinigus prekės ar paslaugos nebuvo suteiktos) ir tai, kad jis šiuos pinigus neatlygintinai perleidžia kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje bylojeNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>).

12. Taigi, esminis skirtumas tarp BK 183 ir 184 straipsniuose nustatytų veikų yra tai, kas iš nusikalstamos veikos gali gauti turtinės naudos – pats kaltininkas ar kitas asmuo. Turto pasisavinimo atveju kaltininkas svetimą turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise ir to siekia, o turto iššvaistymo atveju turtas ar turtinė teisė perduodami kitam subjektui.

13. Šioje byloje teismai nustatė, kad M. M. D., būdamas UAB „Megaturas“ vadovas, UAB „Senatus LT“ vadovui ir faktiniam UAB „Aboleo“ vadovui P. M. suklastojus tikrus dokumentus – sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „Senatus LT“ pagal darbų aktus atliko bendruosius statybos darbus UAB „Megaturas“ naudai (nors darbai nebuvo atlikti), per kelis kartus pervedė į UAB „Senatus LT“ ir UAB „Aboleo“ atsiskaitomąsias sąskaitas iš viso 36 855 Eur, o šiuos pinigus P. M. per kelias dešimtis kartų išgrynino.

14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. M. D. kaltė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o P. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, įrodyta. Tačiau detaliau savo sprendimo dėl veikų kvalifikavimo pagal šiuos straipsnius šis teismas nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir M. M. D. nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o P. M.– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. M. D., P. M. suklastotų sąskaitų faktūrų pagrindu atlikdamas iš viso 38 260 Eur mokėjimus iš UAB „Megaturas“ sąskaitos į UAB „Aboleo“ ir UAB „Senatus LT“ sąskaitas, neteisėtai ir neatlygintinai perleido jo, kaip UAB „Megaturas“ vadovo, žinioje esančius pinigus P. M. dispozicijon. Tačiau konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiančių spręsti, jog M. M. D. pats perėmė ar ketino perimti iš P. M. pastarojo užvaldytas UAB „Megaturas“ lėšas ar jų dalį savo asmeniniams tikslams, ar jie bendrai veikė, įgyvendindami būtent tokį susitarimą. Byloje įrodyta tik tai, kad P. M. suklastotų sąskaitų faktūrų pagrindu M. M. D. pervestos lėšos perėjo ne į M. M. D., o į P. M. neteisėtą valdymą. Nors šis teismas konstatavo, kad M. M. D. ir P. M. veikė susitarę, tačiau vien to nepakanka išvadai, kad M. M. D., padedamas P. M., šiais veiksmais siekė pats pasisavinti visus ar dalį pervestų UAB „Megaturas“ pinigų. Byloje įrodyta, kad P. M. išgrynino pervestus 36 855 Eur ir tokiu būdu juos užvaldė, tačiau duomenų, ar M. M. D. ir P. M. susitarimas veikti kartu apėmė ne tik P. M. turtinės naudos gavimą, bet ir šių lėšų (ar jų dalies) perdavimą M. M. D., byloje nėra. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad byloje nėra visiškai jokių duomenų, įrodančių kokį nors M. M. D. ryšį su P. M.. Nėra fiksuoti jokie šių asmenų tarpusavio kontaktai nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis. Byloje nėra nustatyta, kur buvo panaudoti pinigai po to, kai disponavimą jais perėmė P. M.. Nors P. M. parodė, kad dalį pinigų perdavė UAB „Megaturas“ atstovu prisistačiusiam asmeniui vardu „D.“, byloje ne tik nėra visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šis asmuo buvo M. M. D., bet ir nėra įrodymų, kad toks pinigų perdavimas iš viso buvo. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nuteistieji P. M. ir M. M. D. neigė bet kokį tarpusavio kontaktą ir jokie kiti duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Teismas atsižvelgė į prokuroro argumentus, kad, veiksmus vertinant kaip turto iššvaistymą, nėra aišku, kokiu tikslu veikė M. M. D., ir konstatavo, jog teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai įmonių vadovai, pervesdami įmonių lėšas tretiesiems asmenims suklastotų dokumentų pagrindu, veikia savanaudiškai, siekdami asmeninės turtinės naudos, tačiau tokios aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis.

15. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės konstatavo nesant įrodyta, kad išgryninti pinigai buvo perduoti M. M. D., tai iš esmės ir suteikė pagrindą nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti kaip svetimo turto iššvaistymą, o ne pasisavinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras kasaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, suteikiančių pagrindą daryti kitokią išvadą, nei padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra deklaratyvūs ir grindžiami tik prielaidomis.

16. Teismų praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Toks reikalavimas kyla iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, kurios įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šis principas gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu ir atsižvelgdama į kasaciniame skunde dėstomus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu, savo išvadas grindė tik patikimais įrodymais ir nuo teismų praktikos nenukrypo.

17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje tinkamai pritaikė BK 184 straipsnį ir pagrįstai M. M. D. pripažino kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o P. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto iššvaistymo. Dėl to keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Alinsko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Ridikas