Nr. DOK-480
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02485-2024-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 2 d. paduotu ieškovų E. R. ir K. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gepaga“ dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. sausio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-480
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02485-2024-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 2 d. paduotu ieškovų E. R. ir K. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gepaga“ dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. sausio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2009">3K-3-484/2009</a>, kurioje buvo sprendžiamas dviejų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų ginčas – kokia sąskaita (su PVM atskaita ar be) turėjo būti išrašyta nekilnojamojo turto pirkėjui. Kasacinis teismas išaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros turinio nustatymas sietinas su sutarties sąlygų aiškinimu. Teismai nagrinėjamoje byloje taikė priešingas įrodymų vertinimo taisykles – šalių sandorio turinį aiškino remiantis ne ikisutartiniuose santykiuose šalių sulygtais susitarimais, o po sandorių sudarymo atsakovo vienasmeniškai išrašytų sąskaitų turiniu ir šalių faktiniais veiksmais, atliktais po tokių sąskaitų išrašymo.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnį, draudžiantį dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą, taip pat CPK 320 straipsnį, draudžiantį peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinės instancijos teismas paneigė egzistavus ieškovams palankias faktines aplinkybes, nustatytas pirmosios instancijos teismo, nors atsakovas dėl to apeliacinio skundo nepadavė. CPK 313 straipsnio prasme sąvoka „blogesnis sprendimas“ apima ne tik draudimą procesinio sprendimo rezoliucine dalimi apeliantui nustatyti labiau varžančias teises ir pareigas, bet ir draudimą pripažinti egzistavus apeliantui mažiau palankias faktines aplinkybes, kai dėl tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių kita šalis apeliacinio skundo nepadavė. Dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, byla apeliacinės instancijos teisme galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų nagrinėjęs bylą pagal pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškovams palankius faktus, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatas galėjo būti visiškai kitoks.
3. Teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties atsakovės vienasmeniškai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (jų turiniu). Jeigu teismai būtų tinkamai taikę kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2009">3K-3-484/2009</a> suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, sprendimas dėl to, kokios sąskaitos faktūros (su PVM atskaita ar be jos) ieškovui turėjo būti išrašytos, būtų priešingas. Preliminariojoje sutartyje šalys aiškiai susitarė, kokios dalys sudaro nekilnojamojo turto kainą. Jokių kitų įrodymų (išskyrus atsakovo darbuotojų šališkus paaiškinimus), pagrindžiančių tai, kad šalys po preliminariosios sutarties sudarymo būtų derėjęsi ar sulygę dėl kitos nekilnojamojo turto kainos, byloje nėra.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Grąžinti ieškovui E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 586 (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 2 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimu nurodymu Nr. 3500668.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas