Civilinė byla Nr. 3K-3-23/2007
Procesinio sprendimo kategorija 121.20 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Teodoros Staugaitienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jutra“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl savivaldybės privatizavimo komisijos protokolo dalies pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo pradėti tiesiogines derybas su ieškovu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Jutra“ prašė pripažinti neteisėta Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 21 d. protokolo Nr. 12-11-18 dalį dėl 107,77 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Domininkonų g. 15/Gaono g. 1, įrašymo į privatizavimo programą; pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, paskelbiant nurodytų patalpų aukcioną; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrių pradėti tiesiogines derybas su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad 1996 m. rugsėjo 17 d. su Vilniaus miesto savivaldybe sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Domininkonų g. 15/Gaono g. 1, nuomos sutartį. Kadangi patalpos buvo netinkamos eksploatuoti, tai ieškovas, gavęs atsakovo sutikimą, atliko šių patalpų remontą. Atsakovas, paskelbdamas apie ieškovo nuomojamų patalpų pardavimą viešo aukciono būdu, pažeidė ieškovo interesus, nes šis du kartus remontavo nuomojamas patalpas, investavo 231 670 Lt, t. y. daugiau kaip 1/2 dalį patalpų rinkos vertės, bei įvykdė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas tiesioginėms deryboms su atsakovu dėl patalpų privatizavimo pradėti – patalpose pakeistos visos inžinerinės komunikacijos ir sumontuota prekybos įranga, kurią išmontuojant būtų padaryta esminė žala įrangai ir patalpoms.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 21 d. protokolo Nr. 12-11-18 dalį dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Domininkonų g. 15/Gaono g. 1, įrašymo į privatizavimo programą ir šių patalpų aukciono paskelbimą; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka pradėti tiesiogines derybas su ieškovu UAB „Jutra“ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Domininkonų g. 15/Gaono g. 1, privatizavimo tiesioginių derybų būdu. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog ieškovas patalpas remontavo gavęs atsakovo leidimą atlikti remontą. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ieškovo atliktiems darbams statybos leidimai ir projektai nebuvo būtini. Atlikus kompleksinę statinio techninę ir finansinę-ekonominę ekspertizę, nustatyta, kad ieškovas į išnuomotas patalpas nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. investavo privačias lėšas, kurių vertė yra didesnė nei 1/2 dalis patalpų rinkos vertės, pakeitė daugiau nei 1/2 dalį inžinerinių komunikacijų, taip įvykdydamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytą sąlygą tiesioginėms deryboms dėl patalpų privatizavimo su atsakovu pradėti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kasacinį skundą, 2006 m. kovo 22 d. nutartimi grąžino bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl šio nuomojamų negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Domininkonų g. 15/Gaono g. 1, privatizavimo tiesioginių derybų būdu, jį atmetė, netgi nepradėjęs su ieškovu tiesioginių derybų, kaip tai nurodyta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatuose, ir Vilniaus miesto privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 21 d. protokolu Nr. 12-11-18 patvirtino 2004 metų sausio mėnesio privatizavimo programą, kurioje numatė negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Domininkonų g. 15/Gaono g. 1, privatizavimą viešo aukciono būdu, nustatant 400 000 Lt pradinę pardavimo kainą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą patenkinti ieškinį neištyręs visų turinčių reikšmės faktinių aplinkybių, dėl to negalima teigti, jog buvo atskleista bylos esmė ir byla išnagrinėta teisingai. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje bei Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkte nustatytos privataus kapitalo investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą sąlygos ir tvarka, kurių būtina laikytis siekiant, kad šios investicijos sudarytų pagrindą nuomininkui teisėtai tiesioginių derybų būdu įgyti jo gerokai pagerintą išnuomotą turtą. Šios sąlygos yra tokios – pastatų ar patalpų savininko leidimas investuoti privatų kapitalą, kurio vertė viršytų 1/2 išsinuomotų patalpų rinkos vertės; tokio dydžio investicijos turi būti panaudotos ne mažiau kaip 1/2 patalpų pagrindinių konstrukcijų pakeitimui, patalpų ploto ar tūrio padidinimui daugiau kaip 1/3 arba daugiau kaip 1/2 inžinerinių komunikacijų pakeitimui ar naujų inžinerinių komunikacijų įrengimui. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas dėl sąlygų privačias investicijas vertinti kaip pagrindą privatizuoti nuomojamas patalpas tiesioginių derybų būdu, padarė nepagrįstą išvadą, kad leidimas atlikti remonto ir pamatų konstrukcijų hidroizoliavimo darbus yra pakankamas nuomininkui (ieškovui) atlikti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyto pobūdžio ir apimties investicijas ir suteikia pagrindą reikalauti pagerintą objektą privatizuoti tiesioginių derybų būdu. Byloje nėra duomenų ir pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovo leidimas ieškovui atitinkamo dydžio investicijoms į ginčijamas patalpas buvo duotas atlikti būtent Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje išvardytiems pagerinimams. Kita reikšminga sąlyga yra investuoto privataus kapitalo vertės santykis su išnuomotų patalpų rinkos verte, t. y. turi būti nustatyta objekto rinkos vertė ir jos padidėjimo procentas dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 21 d. protokolo Nr. 12-11-18 dalį dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Domininkonų g. 15/Gaono g. 1, privatizavimo, vadovavosi eksperto išvada, kad ginčo patalpų rinkos vertė 2003 m. spalio mėn. buvo 330 000 Lt, tačiau nevertino, ar atsakovo komisija, nustatydama privatizuotino objekto vertę, laikėsi Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos, pagal kurią pagerinimui panaudotų lėšų panaudojimo patvirtinimas galimas tik dokumentais. Reikalavimas patvirtinti išlaidas dokumentais keliamas tiek privatizuojamą objektą vertinančiai komisijai, tiek teismui, skiriant ekspertizę ir vertinant eksperto išvadą. Eksperto išvadoje konstatuota, kad buvo pakeistos šildymo inžinerinės komunikacijos, tačiau šių investicijų dydis nepatvirtintas įstatymo reikalaujamais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatinėjo, ar visos ieškovo investicijos priskirtinos prie tokio pobūdžio, koks nurodytas teisės normose, suteikiančiose teisę privatizuoti patalpas tiesioginių derybų būdu. Šias aplinkybes nagrinėjamoje byloje pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 22 d. nutartyje, o kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą iš naujo apeliacine tvarka, konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, įgalinančių daryti išvadą, jog visos ieškovo investicijos yra tokio pobūdžio, koks nurodytas teisės normose, suteikiančiose teisę privatizuoti patalpas tiesioginių derybų būdu. Byloje nėra duomenų, kokia buvo pradinė ginčo patalpų rinkos vertė ir kaip ji padidėjo dėl patalpų pagerinimo ieškovo investicijomis, kokios buvo drėgmės patalpose priežastys ir kaip jos buvo pašalintos, kas nagrinėjamu atveju laikytina inžinerinėmis komunikacijomis, kokios inžinerinės komunikacijos buvo įrengtos ginčijamose patalpose iki jas išnuomojant ieškovui ir kokios įrengtos iš naujo bei kokia jų įrengimo vertė, kiek pakeistos šildymo inžinerinės komunikacijos ir kokia šio pakeitimo vertė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai įvykdė proceso teisės normų reikalavimus ir šis pažeidimas turėjo lemiamos įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo byloje priėmimui, nes dėl to buvo netinkamai pritaikytos ir materialinės teisės normos. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Nustačiusi, kad nėra galimybės pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pasiūlant šalims pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė esant neatskleistai bylos esmei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes; jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2006 m. kovo 22 d. nutartimi perduodama šią civilinę bylą nagrinėti iš naujo, sprendė, kad byloje esančių duomenų pakanka bylai išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negrąžinant jos pirmosios instancijos teismui. Tokiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad nebuvo atskleista ginčo esmė. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neargumentavo, kodėl nėra atskleista bylos esmė ir nėra galimybės surinkti reikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šalys yra pateikusios visus įrodymus, patvirtinančius jų nurodytas aplinkybes, ir naujų įrodymų nebepateiks, todėl nėra prasmės grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Be to, byla tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme jau nagrinėta ne vieną kartą, teismai yra išaiškinę šalims pareigą pateikti įrodymus. Vilniaus apygardos teismas pažeidė CPK įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, taip pat teismo posėdžio pirmininko pareigą rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu (CPK 158 straipsnio 3 dalis). Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant proceso operatyvumo principą, apeliacinės instancijos teismas tik išimtiniais atvejais gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004). Apeliacinės instancijos teismas gali analizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo tiek teisėtumą, tiek pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo nagrinėjant bylą padarytas teisės ir fakto klaidas dažniausiai gali ištaisyti negrąžindamas jam bylos nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Jutra“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, jog byloje nėra nustatytos esminės aplinkybės, leidžiančios atskleisti bylos esmę ir tinkamai pritaikyti teisės norminių aktų nuostatas, dėl to bylos faktinių duomenų nepakanka tinkamai išnagrinėti bylą. Be to, apeliacinis procesas yra laikomas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šiuo klausimu kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako.
Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (įsakymas, nutartis). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus. Kita vertus, apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali nustatinėti naujų bylos aplinkybių, kurios nesiaiškintos pirmosios instancijos teisme, taip pat priimti, tirti ir vertinti naujų įrodymų (išskyrus naujų įrodymų pateikimo išimtis, nurodytas CPK 314 straipsnyje). Civilinės bylos įrodinėjimo dalykas (aplinkybės, kuriomis šalys remiasi ir kurias reikia nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą) yra nurodomas šalių procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į ieškinį, priešieškinėje, dublike, triplike). Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme ir bylos nagrinėjimo teisme stadijose pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį ir į byloje taikytinų teisės normų turinį, gali patikslinti įrodinėjimo dalyką ir nurodyti šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, taip pat pareikalauti iš jų įrodymų (CPK 159, 179, 225, 230 straipsniai ir kt.). Jeigu teismas baigiamųjų kalbų metu arba išėjęs į pasitarimų kambarį pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis). Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas priima teismo sprendimą, kuriame konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas tik šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teisme nenustatinėjamos naujos aplinkybės, nes tai, minėta, nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (apeliacijos objektas yra ne šalių ginčas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 22 d. nutartyje, grąžindama šią civilinę bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išaiškino, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punktą pagrindas nuomininkui reikalauti tiesioginių derybų dėl išsinuomoto turto privatizavimo atsiranda tik tada, kai nuomotojo leidimas buvo duotas būtent įstatymo nurodyto pobūdžio investicijoms. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad pagal Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos nuostatas turto pagerinimui panaudotų lėšų panaudojimo patvirtinimas galimas tik dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į nurodytų teisės normų turinį, kuris tam tikra prasme apibrėžia, kokias aplinkybes reikia išsiaiškinti tam, kad tinkamai būtų taikoma viena ar kita teisės norma, konstatavo, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurių neišsiaiškinus neįmanoma jos teisingai išnagrinėti ir priimti sprendimą: ar savivaldybė davė leidimą ieškovui atlikti ne bet kokius, o būtent Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje išvardytus pagerinimus; kokia buvo ginčo objekto vertė iki nuomos sutarties su ieškovu sudarymo ir koks yra jos padidėjimo procentas dėl šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų; ar visos ieškovo investicijos priskirtinos prie tokio pobūdžio išlaidų, kokios pagal teisės normų reikalavimus suteikia teisę privatizuoti patalpas tiesioginių derybų būdu; kokios inžinerinės komunikacijos buvo įrengtos ginčijamose patalpose iki jas išnuomojant ieškovui ir kokios buvo įrengtos ieškovo bei kokia jų įrengimo vertė ir kt. Be to, buvo konstatuota, kad ieškovo investicijų patalpoms pagerinti dydis gali būti įrodinėjamas tik dokumentais. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė kitokį šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyką. Šios (pirmiau nurodytos) aplinkybės nebuvo nustatinėjamos pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo procesinės galimybės išnagrinėti bylą iš esmės ir pagrįstai nutarė grąžinti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atmeta kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įgalinantį grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kai neatskleista jos esmė. Taip pat pripažintinas nepagrįstu ir kasatoriaus teiginys, kad apygardos teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis) bei teismo pirmininko pareigą rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu (CPK 158 straipsnio 3 dalis). Nurodyti principai turi būti taikomi ne beatodairiškai, bet derinami su kitais civilinio proceso principais ir negali paneigti konstitucinės teismo pareigos vykdyti teisingumą.
Kasatorius taip pat nurodo, kad tais atvejais, kai kasacinis teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šis teismas nebegali bylos perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Toks argumentas nepripažintinas pagrįstu, nes kasacinio teismo nutartis grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui negali apriboti apeliacinės instancijos teismo kompetencijos, taip pat ir teisės, esant CPK įtvirtintiems pagrindams, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 302, 320, 326 straipsniai).
Remiantis pirmiau nurodytais motyvais kasacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Sigitas Gurevičius
Teodora Staugaitienė
