Dėl nuosavybės teisės gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-30/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.10; 30.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Naudvaris“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Naudvaris“ dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. J. 2005 m. spalio 25 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad ji yra Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Naudvaris“ (toliau – GNSB „Naudvaris“) narė nuo 1998 m. ir jau sumokėjo visą pajaus sumą už keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini), tačiau Bendrijos pirmininkas, neginčydamas pajaus sumokėjimo, atsisako išduoti pažymą, pagal kurią ieškovė galėtų įregistruoti šį butą nuosavybės teise. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji naudojasi šiuo butu nuo 2001 m. liepos 12 d., kai namas buvo priduotas valstybinei komisijai, taigi, teismui pripažinus, jog butas yra jai perduotas, ieškovė galėtų įregistruoti šį butą nuosavybės teise VĮ Registrų centre. Ieškovė, remdamasi CK 4.98 straipsniu, prašė pripažinti, kad ji, kaip GNSB „Naudvaris“ narė, visiškai sumokėjo 80 978 Lt pajų už keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti, kad ji, kaip GNSB „Naudvaris“ narė, perėmė ir naudojasi nurodytu butu, o Bendrija perdavė jai šį butą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad ieškovė sumokėjo visą 80 978 Lt pajaus sumą, nutraukė. Teismas sprendime nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise GNSB „Naudvaris“, o šį butą valdo ir juo naudojasi bendrijos narė G. J. Teismo nuomone, nors atsakovas perdavė nurodytą butą ieškovei valdyti ir juo naudotis, tačiau atsakovas neprarado savininko teisių į šį butą. GNSB „Naudvaris“ įstatų 10.1 punkte nustatyta, kad kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į individualų gyvenamąjį butą, tačiau ši bendrijos nario teisė į konkretų butą įgyjama nustatyta tvarka. Pagal Įstatų 15.1 punktą Bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų ir visuotino bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimų. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys patvirtino, jog Įstatų 10.1 punkto nuostatų įgyvendinimo tvarka patvirtinta Bendrijos narių susirinkime, ieškovė informuota apie šią tvarką, t. y. apie tai, kad nuosavybės teisei į butą įgyti būtina sumokėti visą pajų ir palūkanas pagal bendrijos ir bendrijos nario sudarytą preliminariąją statybos sutartį; patikrinti užsakytų patalpų būklę; pasirašyti užsakytų patalpų priėmimo–perdavimo aktą; patikrinti visas įmokas pagal preliminariąją statybos sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo bendrijos narių priimto nutarimo dėl tokios tvarkos nustatymo, todėl ji privalo šios tvarkos laikytis. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ieškovė yra įpareigota leisti vieną kartą atsakovo sudarytai komisijai patekti į ginčo butą tam, kad patikrintų šių patalpų būklę, ir patalpų būklės patikra yra viena iš priėmimo–pardavimo akto pasirašymo sąlygų. Teismas konstatavo, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas pripažinti, jog GNSB „Naudvaris“ narė G. J. perėmė ir naudojasi, o Bendrija perdavė jai nurodytą butą, atmestinas. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovė sumokėjo visą pajų už ginčo butą, teismas nurodė, jog pagal byloje surinktus įrodymus ieškovė 2005 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo GNSB „Naudvaris“ visą 80 978 Lt pajaus sumą už nurodytą butą, ir atsakovas pateikė įrodymus, kad tą pačią dieną ieškovei buvo išsiųsta šį faktą patvirtinanti pažyma. Teismas nusprendė, kad byla dėl šio ieškinio reikalavimo nutrauktina, nes ieškovė prašo pripažinti faktą, kurio atsakovas neginčija (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad šalių ginčas kilo dėl pažymos apie sumokėtą pajų išdavimo, tačiau pagal ieškovės suformuluotus reikalavimus tai nėra šios bylos dalykas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 8 d. sprendimu patenkino ieškovės G. J. apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkino: pripažino, kad GNSB „Naudvaris“ narė G. J. visiškai sumokėjo 80 978 Lt pajų už keturių kambarių 69,33 kv. m ploto butą su 1,78 kv. m ploto rūsiu (duomenys neskelbtini); pripažino, kad GNSB „Naudvaris“ narė G. J. perėmė ir naudojasi, o GNSB „Naudvaris“ perdavė jai nurodytą butą. Kolegija sprendime nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį gindama savo kaip savininkės teises, nes ji dėl atsakovo kaltės negali įregistruoti buto Nekilnojamojo turto registre. Kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, o šalys taip pat neginčija, jog ieškovė sumokėjo už butą visą pajų, ji gyvena nurodytame bute, juo naudojasi ir valdo, tačiau šis butas nėra įregistruotas kaip jos nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre. Kolegija nurodė, kad GNSB „Naudvaris“ įstatų 10.1 punkte nustatyta, jog kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į individualų butą, ir Įstatuose nenustatyta daugiau jokių nuosavybės teisės įgijimo sąlygų, taip pat nenustatyta šios teisės įgijimo įgyvendinimo tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo aiškino plečiamai GNSB „Naudvaris“ įstatų 10.1 punktą, nes vienintelė faktinė aplinkybė, su kuria siejamas nuosavybės teisės į butą atsiradimas, yra viso pajaus sumokėjimas bendrijai. Kolegija nurodė, kad nors atsakovas teigia, jog nėra ginčo dėl viso pajaus sumokėjimo, tačiau atsakovė neigia, kad gavo pažymą apie viso pajaus sumokėjimą, atsakovo pateiktas raštas neįrodo, jog tokia pažyma išsiųsta ieškovei registruotu paštu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra šalių ginčo dėl šio reikalavimo ir nutraukė bylos dalį. Kolegija taip pat pažymėjo, kad atsakovas neginčija, jog ieškovė gyvena ginčo bute, valdo šį butą, kuris jai perduotas, kai namas buvo pripažintas tinkamu naudotis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą nuo jo perdavimo momento (CK 4.49 straipsnis), taigi atsakovas be teisinio pagrindo atsisako pripažinti ieškovės reikalavimus, todėl jos ieškinio reikalavimai turi būti patenkinti visiškai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas GNSB „Naudvaris“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 4.49 straipsnį. Pagal GNSB „Naudvaris“ įstatų 10.1 punktą kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į individualų butą. Tačiau Įstatų 15.1 punkte nustatyta, kad bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų. Byloje nustatyta, kad GNSB „Naudvaris“ visuotinis narių susirinkimas 2000 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą dėl butų nuosavybės teisės įgijimo tvarkos; nustatė, kad visi bendrijos nariai turi pasirašyti su bendrija patvirtintos formos sutartis. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija nėra ribojama draudimo nustatyti bendrijos statomų gyvenamųjų patalpų nuosavybės perdavimo tvarką, tik svarbu, kad priimami nutarimai neprieštarautų imperatyviesiems įstatymų reikalavimams. Reikalavimas pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą negali būti laikomas atsisakymu perduoti daiktą ar kokiu nors suvaržymu nuosavybės teisei įgyvendinti jau vien dėl to, kad civiliniuose įstatymuose imperatyviai nustatyta tokia nekilnojamojo daikto perdavimo tvarka. Įstatymuose nereglamentuota tokia teisinė situacija, kaip gyvenamųjų namų statybos bendrija turi perduoti savo nariui pastatytą butą, tačiau, atsižvelgiant į panašius santykius reglamentuojančius civilinius įstatymus (CK 1.8, 4.27, 4.48, 6.398 straipsniai), nekilnojamasis daiktas turi būti perduotas pagal rašytinį perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovas neginčija ieškovės teisės, sumokėjus visas įmokas už butą, įgyti nuosavybės teisę į jį, tačiau ieškovė nesutiko sudaryti su atsakovu šio buto perdavimo–priėmimo aktą. Apeliacinio teismo išvados, kad ieškovė yra perėmusi butą ir pagal CK 4.49 straipsnį valdo jį nuosavybės teise, prieštarauja nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės atsiradimo pagrindams. Ieškovė valdo ginčo butą ne nuosavybės teise, bet kaip GNSB narė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta kitoje civilinėje byloje tarp šios bylos šalių, paliko nepakeistus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, kuriais G. J. įpareigota leisti vieną kartą GSNB „Naudvaris“ sudarytai komisijai patekti į ginčo butą tam, kad apžiūrėtų šio buto būklę, patikrintų, ar G. J. nesinaudoja neteisėtai įrengta dujine šildymo sistema. Ieškovė, reikšdama teisme neteisėtus reikalavimus, siekia išvengti įstatymų ir Bendrijos įstatų nustatytos nuosavybės teisės į butą perleidimo tvarkos ir teismo keliu pasiekti nuosavybės teisės į ginčo butą, o kartu įteisinti savavališkai atliktus bute neprojektinius darbus.

2. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus patvirtinti faktus, dėl kurių nėra ginčo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Ieškovė visas pajaus įmokas už butą sumokėjo 2005 m. rugsėjo 9 d. ir atsakovas iš karto pateikė jai pajaus sumokėjimą patvirtinančią pažymą. Nurodyta pažyma yra byloje, be to, šią pažymą ieškovė pateikė VĮ Registrų centrui, norėdama įregistruoti ginčo butą nuosavybės teise. Taigi ieškovė yra gavusi pajaus sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą ne teismo tvarka ir teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti, kad ji sumokėjo visą pajų už ginčo butą. Teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių dėl ginčo buto perdavimo ieškovei fakto ir šio perdavimo turinio, taip pat nepagrįstai patenkino reikalavimą pripažinti, kad ieškovė priėmė iš atsakovo ir naudojosi nurodytu butu. Ieškovė valdė šį butą ir naudojosi juo narystės bendrijoje pagrindu. Statomo buto perdavimas bendrijos nariui nesukuria nuosavybės teisės – perduodama tik teisė valdyti butą ir juo naudotis, tačiau nuosavybės teisė iki jos perleidimo lieka bendrijai, ir tai patvirtina viešojo registro duomenys apie nuosavybės teisę į ginčo butą.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė G. J. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 4.49 straipsnį. GNSB „Naudvaris“ įstatuose bendrijos nario teisė įsigyti nuosavybėn butą siejama tik su vienintele pareiga – visiškai sumokėti pajų, ir jokių papildomų nuosavybės teisės įgijimo sąlygų nei Bendrijos įstatuose, nei jos narių visuotinių susirinkimų nutarimuose nenustatyta. Teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą pripažinti, kad ginčo butas perduotas ieškovei: teismas apgynė ieškovės teises vienu iš CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, nes viena šalis, t. y. GNSB „Naudvaris“, privalanti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. sudaryti ginčo buto perdavimo–priėmimo aktą, neatliko šių veiksmų, pažeisdama ieškovės teisę įgyti nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą.

2. Apeliacinis teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Atsakovas šiais kasacinio skundo argumentais ginčija faktines bylos aplinkybes, kurios negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismas teisingai konstatavo, kad yra šalių ginčas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, nes atsakovas nepateikė ieškovei pažymos apie viso pajaus sumokėjimą. Tokią pažymą atsakovas pateikė tik teismui ir ieškovė būtent šios teismui pateiktos pažymos nuorašą pateikė VĮ Registrų centrui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovė G. J. yra GNSB „Naudvaris“ narė. 2005 m. rugsėjo 9 d. ji visiškai sumokėjo GNSB „Naudvaris“ 80 978 Lt pajų už keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į GNSB „Naudvaris“, prašydama išduoti jai pažymą apie viso pajaus sumokėjimą, taip pat dokumentą, patvirtinantį, kad nurodytas butas jai perduotas, nes tokie dokumentai reikalingi norint įregistruoti jos nuosavybės teisę į šį butą VĮ Registrų centre. Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovė sumokėjo visas pajaus įmokas už nurodytą butą, byloje yra atsakovo pažyma ieškovei apie viso pajaus sumokėjimą. Atsakovas taip pat neginčija ieškovės teisės įgyti šį butą nuosavybės teise, tačiau reikalauja, kad jam būtų leista patikrinti šio buto būklę ir šalys pasirašytų buto perdavimo–priėmimo aktą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje kilęs gyvenamojo namo statybos bendrijos ir jos narės ginčas dėl nuosavybės teisės į butą perleidimo tvarkos. Ginčo šalių santykiai susiklostė ieškovės narystės bendrijoje pagrindu, todėl kilęs ginčas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bendrijos ir jos narės teises bei prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus.

Gyvenamųjų namų statybos bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti bendrijos narius gyvenamosiomis patalpomis – individualiais gyvenamaisiais butais (1993 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 1 punktas, GNSB „Naudvaris“ įstatų 1 punktas). GNSB „Naudvaris“ veiklą reglamentuoja įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai, be to, bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimti bendrijos įstatai (GNSB „Naudvaris“ įstatų 6 punktas). Bendrija yra atsakinga bendrijos nariams už prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Savo ruožtu bendrijos nariai taip pat turi tinkamai naudotis savo teisėmis ir vykdyti savo pareigas, nustatytas bendrijos veiklą reglamentuojančiuose aktuose. Bendrija yra savanoriškas asmenų susivienijimas, todėl jos nariu tapęs asmuo privalo laikytis bendrijos lokalinių aktų. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai yra privalomi bendrijos nariams, o nesutinkantis su nutarimu bendrijos narys turi teisę ginčyti jį teismine tvarka (1993 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 36 punktas).

Ieškovė – GNSB „Naudvaris“ narė – kreipėsi į teismą su dviem reikalavimais: pirma, prašė teismą pripažinti, kad ji sumokėjo visą pajų už butą (duomenys neskelbtini); antra, prašė pripažinti, kad nurodytą butą GNSB „Naudvaris“ jai perdavė, o ji šį butą priėmė ir juo naudojasi. Ieškovės teigimu, šių faktų nustatymas reikalingas tam, kad ji galėtų įregistruoti nuosavybės teisę į šį butą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taip suformuluoti ieškovės reikalavimai iš esmės reiškia prašymą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas gali nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmens asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, jeigu asmuo neturi juos patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia, ne teismo tvarka (CPK 445 straipsnis). Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis buvo priimtas, – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovės prašomo pripažinti fakto, jog ji sumokėjo GNSB „Naudvaris“ visą pajų už pastatytą butą, atsakovas neginčija, byloje yra šį faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai, pateikti pačios ieškovės. Taigi ieškovė prašo nustatyti faktą, nors turi jį patvirtinančius dokumentus, be to, šio fakto atsakovas neginčija – priešingai, 2005 m. rugsėjo 9 d. GNSB „Naudvaris“ pažymoje ieškovei nurodė, kad, 2005 m. rugsėjo 9 d. jai sumokėjus pajinius įnašus, ji yra sumokėjusi visą pajų ir yra visiškai atsiskaičiusi už butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

Pažymėtina taip pat ir tai, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Šioje teisės normoje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas reiškia, kad teismas skirtas spręsti ne bet kokiems konfliktams, o ginčams dėl teisės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai ieškovės prašomo nustatyti fakto apie viso pajaus sumokėjimą niekas neginčija ir šis faktas yra akivaizdus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės suformuluotas reikalavimas – pripažinti, kad ji sumokėjo visą pajų už nurodytą butą, – nenagrinėtinas teisme, ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Kasaciniame skunde atsakovas GNSB „Naudvaris“ teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą pripažinti, kad ji perėmė ir naudojasi, atsakovas perdavė jai nurodytą butą, pažeidė CK 4.49 straipsnį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal GNSB „Naudvaris“ įstatų 10.1 punktą bendrijos narys įgyja nuosavybės teisę į individualų gyvenamąjį butą, kai sumoka visą pajų. Taigi iki tol, kol bendrijos narys visiškai sumoka pajų už konkretų butą, šis butas priklauso nuosavybės teise bendrijai. Byloje nustatyta, kad atsakovas leido ieškovei gyventi ginčo bute, kai namas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir perduotas eksploatuoti 2001 m., o paskutinę pajaus įmoką ieškovė sumokėjo tik 2005 m. rugsėjo 9 d. Tai reiškia, kad ieškovė nurodytame bute 2001 m. apsigyveno ir valdė jį kaip bendrijos narė, tačiau ne kaip šio buto savininkė. Taigi leidimas ieškovei gyventi nurodytame bute, kai GNSB „Naudvaris“ pastatytas namas buvo atiduotas eksploatuoti, negali būti laikomas daikto (šiuo atveju – buto) perdavimu, su kuriuo įstatymas sieja nuosavybės teisės atsiradimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal CK 4.49 straipsnį ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą nuo jo perdavimo momento, nes, minėta, šis butas jai buvo perduotas valdyti kaip bendrijos narei, ir šis perdavimas nebuvo siejamas su nuosavybės teisės perleidimu. Ieškovė visų pirma privalėjo sumokėti visą pajų už nurodytą butą ir tik po to prašyti perduoti jai šį butą nuosavybėn.

Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama tiek su ieškovės, tiek su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad pagal GNSB „Naudvaris“ įstatus bendrijos nario nuosavybės teisės į butą įgijimas siejamas su visišku pajaus sumokėjimu, kartu pažymi, jog GNSB pastatyti butai yra nekilnojamasis turtas, todėl, perleidžiant nuosavybės teisę į atskirą butą bendrijos nariui, sumokėjusiam visas pajaus įmokas, turi būti laikomasi tam tikros tvarkos. GNSB „Naudvaris“ įstatuose neaptarta bendrijos pastatytų butų perdavimo bendrijos narių, sumokėjusių visas pajaus įmokas, nuosavybėn tvarka. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tokia tvarka buvo patvirtinta 2000 m. lapkričio 6 d. GNSB „Naudvaris“ visuotiniame narių susirinkime, nustatant, kad nuosavybės teisė į butą perleidžiama bendrijos nariui sumokėjus visą pajų ir palūkanas pagal bendrijos ir jos nario sudarytą preliminariąją statybos sutartį, patikrinus patalpų būklę, pasirašant patalpų priėmimo–perdavimo aktą. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad ieškovė buvo raštu informuota apie nuosavybės teisės į butą perleidimo tvarką (b. l. 5, 37). Be to, pagal CK normas, reglamentuojančias nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės perleidimą, nekilnojamojo daikto perdavimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (CK 4.48, 4.49, 6.398 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas sutinka pasirašyti su ieškove buto priėmimo–perdavimo aktą, tačiau ieškovė pagal bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimtą nutarimą bendrijos atstovams turėtų sudaryti galimybę apžiūrėti butą ir patikrinti, ar jis atitinka visus projektinius reikalavimus (b. l. 37). Minėta, kad bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimti nutarimai yra privalomi visiems bendrijos nariams, jeigu jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi atsakovo reikalavimo sudaryti ginčo buto priėmimo–perdavimo aktą po to, kai jo atstovai patikrins, ar šis butas atitinka projekto reikalavimus, negalima laikyti neteisėtu ar pažeidžiančiu ieškovės teises. Juolab kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje pagal GNSB „Naudvaris“ ieškinį G. J., peržiūrėtoje tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, atsakovė G. J. įpareigota leisti GSNB „Naudvaris“ sudarytai komisijai patekti į ginčo butą tam, kad apžiūrėtų šio buto būklę, patikrintų, ar G. J. nesinaudoja neteisėtai įrengta dujine šildymo sistema (b. l. 106–112). Pažymėtina, kad byloje yra AB „Lietuvos dujos“ pažyma, kurioje nurodyta, kad namo Baltijos pr. 113 butuose, tarp jų ir bute (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės siekia ieškovė, savavališkai sumontuoti dujiniai vandens šildymo katilai, todėl šiems butams nutrauktas gamtinių dujų tiekimas (b. l. 64). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė privalo laikytis DNSB „Naudvaris“ visuotinio narių susirinkimo nustatytos nuosavybės teisės į individualų butą perleidimo tvarkos, todėl jos reikalavimą pripažinti, jog nurodytas butas jai perduotas, o ji šį butą yra priėmusi, atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs reikalavimą, dėl kurio nėra ginčo, t. y. nenagrinėtiną teisme, iš esmės pažeidė proceso teisės normas, tenkindamas antrąjį ieškinio reikalavimą, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl šio teismo sprendimas naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Patenkinus atsakovo GNSB „Naudvaris“ kasacinį skundą, jam iš ieškovės G. J. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 93 straipsnis). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas turėjo 550 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b. l. 166), taip pat 200 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 300 Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų (b. l. 187–188). Šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus dydžius, todėl jos priteistinos iš ieškovės, kurios reikalavimai atsakovui yra atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą.

Priteisti iš G. J. (a. k. duomenys neskelbtini) GNSB „Naudvaris“ (juridinio asmens kodas 4179295) naudai 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, taip pat 500 Lt (penkis šimtus) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų.

Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Aloyzas Marčiulionis

Dangutė Ambrasienė

Egidijus Laužikas