Dėl Institucijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-6-387/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00094-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.13; 21.1.6; 21.1.8; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. atstovo advokato Edvino Bakanausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimu M. T. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 8 d. 18.40 val. Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., automobiliu važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 181 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. skundas atmestas ir Institucijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. atstovo advokato E. Bakanausko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Institucijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį, administracinio nusižengimo teiseną M. T. nutraukti ir iš valstybės priteisti M. T. jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą – 500 Eur. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Šioje administracinio nusižengimo byloje nepagrįstai nustatyta, kad M. T. pažeidė KET 181 punktą ir kad jo veikoje yra visi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Institucijos pareigūnas nevykdė ANK 567 straipsnyje įtvirtintos pareigos visapusiškai, objektyviai ištirti ir nustatyti bylai svarbias aplinkybes, taip pat nebuvo tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga ir M. T. pateiktais paaiškinimais. Institucijos nutarimas nėra išsamiai argumentuotas, jame nepasisakyta dėl M. T. pateiktų duomenų vertinimo. Bylą nagrinėję teismai šių Institucijos pareigūno padarytų pažeidimų tinkamai neįvertino. Be to, teismai patys visapusiškai, objektyviai neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-489/2023) ir nesivadovavo ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad M. T. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

5.2. Institucija ir bylą nagrinėję teismai pernelyg plačiai aiškino KET 182 punkte nustatytus reikalavimus, kuriuos tenkinus vairuotojams nėra taikomas KET 181 punkte įtvirtintas draudimas važiuoti kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“. Šiuo atveju Institucija 2023 m. gruodžio 22 d. nutarime nepagrįstai nurodė, kad transporto priemonių vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, žyminčią eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, o ne važiuoti šia eismo juosta neribotą atstumą. KET 182 punkte nėra nurodoma, kad vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, taip pat kokiam atstumui esant prieš posūkį į dešinę vairuotojai turi persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Šioje byloje nėra įrodymų (tarp jų ir vaizdo įrašo), kurie pagrįstų, kad M. T. maršrutiniam transportui skirta eismo juosta siekė važiuoti neribotą atstumą. Todėl vien aplinkybė, kad M. T., prieš sukdamas į dešinę, kirto ne artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, savaime neturėtų reikšti, jog jis siekė važiuoti neribotą atstumą maršrutiniam transportui skirta eismo juosta.

5.3. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju M. T. pasirinko tinkamą kelio vietą kirsti prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, turėtų būti taikomas pakankamai apdairaus ir rūpestingo vairuotojo elgesio standartas, t. y. ar pakankamai apdairus ir rūpestingas vairuotojas, siekiantis pasukti į dešinę, būtų pasirinkęs toje pat kelio vietoje, kaip pasirinko M. T., kirsti plačią brūkšninę liniją. Šiuo atveju M. T., kirsdamas plačią brūkšninę liniją, buvo pakankamai dėmesingas ir rūpestingas. Pirmiausia, plati brūkšninė linija tęsiasi gerokai už įvažiavimo į buvusio autoserviso teritoriją. Tai leido M. T. protingai ir pagrįstai manyti, kad tai yra artimiausia plati brūkšninė linija, kurią reikia kirsti, kai norima persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, siekiant pasukti į dešinę. Be to, aptariamoje kelio vietoje nebuvo jokio kelio ženklo ar kelio žymėjimo, kuris leistų protingai manyti, kad toliau dar bus artimesnė plati brūkšninė linija, kurią bus galima kirsti, siekiant persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, o iš jos pasukti į dešinę, į Paribio g. Taigi, akivaizdu, kad tokioje pat situacijoje pakankamai apdairus ir rūpestingas vairuotojas būtų pasirinkęs tą pačią kelio vietą persirikiuoti į maršrutiniam transportui važiuoti skirtą eismo juostą, kaip ir padarė M. T..

6. Institucijos įgaliotasis atstovas vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Institucijos pareigūnas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo surinktą medžiagą, ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visus būtinus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, požymius ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, teismo posėdyje išklausė M. T., tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apygardos teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinį skundą, konstatavo, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

6.2. Vien tai, jog pareiškėjui yra nepriimtinos Institucijos nutarime ir bylą nagrinėjusių teismų nutartyse pateiktos išvados dėl įrodymų tyrimo apimties, byloje esančių duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje buvo padaryti prašyme nurodyti esminiai administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai, taip pat kad minėti procesiniai sprendimai yra neteisėti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. atstovo advokato E. Bakanausko prašymas atmestinas.

Dėl esminių ANK 566, 567, 569 straipsnių reikalavimų pažeidimų

8. Prašyme teigiama, kad Institucijos pareigūnas nevykdė pareigos visapusiškai, objektyviai ištirti ir nustatyti bylai svarbias aplinkybes, taip pat nebuvo tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga, o Institucijos nutarimas nėra išsamiai argumentuotas. Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėję teismai ne tik tinkamai neįvertino šių Institucijos pareigūno padarytų pažeidimų, bet ir patys visapusiškai, objektyviai neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

9. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY0OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-648/2021">2AT-35-648/2021</a>, 2AT-2-303/2022, AT-26-697/2024).

11. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Priešingai nei nurodoma pareiškėjo prašyme, priimant Institucijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą buvo vertinti visi byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, nuotraukos, M. T. paaiškinimas, kiti duomenys. Nors apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad Institucijos nutarimas nėra išsamiau argumentuotas, jame nepasisakyta dėl M. T. pateiktų duomenų vertinimo, tačiau Institucija tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. T. pažeidė KET 181 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, bylą nagrinėjant apylinkės teisme pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, M. T. buvo sudaryta galimybė detaliai pasisakyti tiek dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybių ir teisinio jų vertinimo, tiek dėl byloje esančių įrodymų.

12. Iš bylos medžiagos ir teismų priimtų nutarčių matyti, kad teismai, laikydamiesi įstatymo reikalavimų, išsamiai ištyrė visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis, faktines bylos aplinkybes, remdamiesi įrodymų visumos vertinimu. Teismų priimtose nutartyse, skirtingai nei teigia pareiškėjas, pateikti pakankamai išsamūs teismų padarytų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo motyvai. Tiek apylinkės teismas, tiek ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismas laikėsi ANK nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (ANK 569 straipsnis), byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į visumą, nutartyse pateikė motyvuotas išvadas dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Apygardos teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartyje, tikrindamas apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentų. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos ir bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, esmingai pažeidžiant ANK bylos aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei kitas prašyme nurodytas ANK normas.

13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija ir teismai, nagrinėdami M. T. administracinio nusižengimo bylą, prašyme nurodytų esminių procesinių pažeidimų nepadarė, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka ANK 567, 569 straipsnių reikalavimus.

Dėl ANK 417 straipsnio 1 dalies taikymo

14. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su M. T. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį teigdamas, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai pernelyg plačiai aiškino KET 182 punkte nustatytus reikalavimus, kuriuos tenkinus vairuotojams nėra taikomas KET 181 punkte įtvirtintas draudimas važiuoti kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

15. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia ir kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai. Nagrinėjamu atveju M. T. buvo inkriminuotas KET 181 punkto pažeidimas, šiame punkte yra nustatytas draudimas kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, važiuoti ne maršrutinėms transporto priemonėms. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, kad M. T. 2023 m. rugpjūčio 8 d. 18.40 val. Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., automobiliu važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kuri buvo aiškiai pažymėta specialiais skiriamaisiais ženklais. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu M. T. neginčijo šių nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau laikėsi pozicijos, kad buvo nubaustas nepagrįstai, nes, laikydamasis KET 182 punkte nustatytų reikalavimų, į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą jis persirikiavo per brūkšninę liniją, ketindamas pasukti į dešinėje pusėje esančią Paribio g.

16. KET 182 punkte nustatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Pareiškėjas prašyme pagrįstai nurodo, kad KET 182 punkte nėra apibrėžta, prieš kiek laiko ir kokiu atstumu prieš posūkį į dešinę vairuotojas privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Tačiau bylą nagrinėję teismai nutartyse padarė pagrįstą išvadą, kad KET 182 punkto taisyklė, jog į dešinę sukantys eismo dalyviai privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui važiuoti skirtą eismo juostą, negali būti suprantama kaip asmens galimybė važiuoti šia eismo juosta neribotą atstumą. Tai reiškia, kad transporto priemonės vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją ir į eismo juostą, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui, persirikiuoti tik prieš pat atlikdami posūkio manevrą, t. y. persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę. Kitoks minėtų KET nuostatų aiškinimas paneigtų eismo juostų, skirtų maršrutiniam transportui, prasmę ir sudarytų sąlygas transporto priemonių vairuotojams piktnaudžiauti, nes tokiu atveju šiomis eismo juostomis, motyvuojant tuo, kad kažkuriuo metu yra ketinama sukti į dešinę, būtų galima važiuoti iš esmės bet kokį pageidaujamą atstumą.

17. Kaip pažymėta apygardos teismo nutartyje, nagrinėjamu atveju nebuvo keliama abejonių, kad M. T., važiuodamas Ukmergės g., ketino sukti į dešinę ir į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą įvažiavo ties pastatu Nr. 140, kur yra nebeveikiantis autoservisas, per plačią brūkšninę, o ne ištisinę liniją. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad toje vietoje, kurioje M. T. įvažiavo į aptariamą eismo juostą, brūkšninė linija, kuri leidžia įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą (išvažiuoti iš jos), prasideda iki įvažiavimo į teritoriją, kurioje yra nebeveikiančio autoserviso pastatas, ir baigiasi šiek tiek toliau už šio įvažiavimo (išvažiavimo). Tačiau, priešingai nei nurodoma pareiškėjo prašyme, ši brūkšninė linija buvo skirta ne posūkiui iš Ukmergės g. į Paribio g., kuris buvo maždaug už 100 metrų, atlikti, o tam, kad transporto priemonės galėtų įvažiuoti į minėtą nebeveikiančio autoserviso teritoriją ir iš jos išvažiuoti, o šios linijos ilgis (tiek prieš įvažiavimą / išvažiavimą, tiek už jo) buvo nulemtas poreikio sudaryti sąlygas transporto priemonėms saugiai įvažiuoti į šią teritoriją ir iš jos išvažiuoti bei įsilieti į eismą. Taigi, nagrinėjamu atveju M. T., ketindamas pasukti į Paribio g., turėjo važiuoti iki to posūkio, kuriame ketino pasukti, ir tik tuomet leistinoje vietoje, kur yra artimiausia brūkšninė linija, įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Tačiau šiuo atveju M. T., vairuodamas transporto priemonę ir persirikiavęs į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ties pastatu, esančiu Ukmergės g. 140, nepasuko į dešinę pirmame posūkyje, kur buvo įvažiavimas į nebeveikiančio autoserviso teritoriją, o toliau važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta, taip pažeisdamas KET 181 punkto reikalavimus.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija ir teismai, kvalifikuodami M. T. veiką pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė. Todėl naikinti skundžiamus procesinius sprendimus nėra pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

19. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat prašoma iš valstybės priteisti M. T. jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atitinkamai Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Teisėjų kolegijai atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. atstovo advokato E. Bakanausko prašymą, pirmiau nurodytoje proceso normoje nustatytos sąlygos sumokėti už advokato darbą nekyla. Remiantis tuo, kad M. T. administracinė teisena ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu nėra nutraukta, asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, prašymas atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas