Kasacinio skundo Nr. DOK-450/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42779-2021-7
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, spręsdama nuteistojo V. L. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties vykdymą, klausimus,
nustatė:
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, o bylą nutraukti. M. J. civilinį ieškinį atmesti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-450/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42779-2021-7
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, spręsdama nuteistojo V. L. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties vykdymą, klausimus,
nustatė:
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, o bylą nutraukti. M. J. civilinį ieškinį atmesti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, nustatydami, jog V. L. elgesys ir veiksmai M. J. atžvilgiu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teigia, kad kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su nepilnamete M. J. lytinių santykių niekada neturėjo, o nukentėjusioji jį apkalba ir kerštauja. Liudytojai matė, kad kasatoriaus santykiai su M. J. buvo kaip tėvo ir dukros, jie niekada nematė smurto ar kitokios prievartos požymių. Teismas įrodymus vertino nevisapusiškai, selektyviai, netinkamai atlikęs įrodymų tyrimą nepašalino esminių prieštaravimų tarp įrodymų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Teismas rėmėsi selektyviai atrinktais įrodymais, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį grindė tais nukentėjusios parodymais, kurie neva patvirtino kaltinimo argumentus. M. J. nepateikė nuoseklių paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų neištaisė, neįvertino bylos įrodymų visumos, neišdėstė abejonių nekeliančių nuoseklių motyvų, paaiškinančių, kodėl paliekamas galioti apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinis teismas neobjektyviai ir vienašališkai įvertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamo nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų reikalavimų. Kadangi nusikaltimo nepadarė, todėl iš jo M. J. priteistas civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. sausio 13 d. nutartimi, vadovaudamasi BPK 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi atsisakė priimti 2024 m. gruodžio 30 d. paduotą nuteistojo V. L. kasacinį skundą. Pagal BPK 372 straipsnio 6 dalį kasatorius, ištaisęs kasacinio skundo trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas BPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino; toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.
Susipažinusi su iš naujo paduotu nuteistojo V. L. kasaciniu skundu matyti, kad nuteistasis nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek ir su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis išspręstas jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 149 straipsnio 3 dalyje klausimas už nusikalstamos veikos padarymą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bei civilinis ieškinys. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad skundas grindžiamas iš esmės tapačiais, kaip ir ankstesniame skunde, argumentais, subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, kurie esminės teisinės reikšmės neturi, nes nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kasatorius neištaisė ankščiau nurodytų kasacinio skundo trūkumų, pakartotinai pateiktas kasacinis skundas neatitinka BPK 372 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 6 punktas).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 6 punktu, 5 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo V. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Prašymą sustabdyti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties vykdymą palikti nenagrinėtą.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Arūnas Budrys