V. C. pagal BK 300 str., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-10-813/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17898-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.7.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (V. M.) ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko, nuteistojo V. C. (V. C.) ir nuteistojo R. M. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. liepos 19 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. liepos 19 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. rugpjūčio 3 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. rugpjūčio 3 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 8 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 8 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apimtos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturi nusikaltimai) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirtos penkios subendrintos bausmės po 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudas. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 270 MGL (13 500 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. C.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. birželio 5 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. birželio 5 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. birželio 29 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. birželio 29 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. vasario 14 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. vasario 14 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio) ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apimtos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikaltimai) bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirtos keturios subendrintos bausmės po 100 MGL (3500 Eur) dydžio baudas. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. (150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžiais (90 parų areštas), ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda ir 90 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 6 dalimis, arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 mėnesių atlyginti draudimo bendrovėms padarytą turtinę žalą ir iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos datos atlyginti pagal šį nuosprendį nukentėjusiajam R. B. priteistą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta į baudos bausmę sumokėta bauda, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, ir buvo laikoma, kad neatlikta baudos dalis yra 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. G. (A. G.) ir D. R., o M. L. išteisintas, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi nuteistųjų V. C. ir V. M. bei nuteistojo R. M. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. C. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. G. apgaule savo (V. C.) naudai įgijo svetimą turtą, suklastoję tikrą dokumentą, būtent: susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule V. C. naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarydami, tačiau inscenizuodami kaip natūraliai įvykusį, V. C. ir A. G. tyčia padarė eismo įvykį, žinodami, kad eismo įvykis sukeltas dėl paties draudėjo tyčinių veiksmų, t. y. 2017 m. gegužės 12 d. 18.30 val. Vilniuje, Žemaitės g., A. G. vairuojamas automobilis „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris eismo įvykio metu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas draudimo bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, susidūrė su V. C. vairuojamu „Mercedes Benz V-Klasse“, kurio savininkė UAB „Autoprojektų grupė“, taip sąmoningai automobiliai apgadinti. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami bendrą nusikalstamą planą, siekdami gauti draudimo išmoką, V. C. ir A. G. eismo įvykio vietoje užpildė 2017 m. gegužės 12 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašydami joje žinomai tyčia padaryto, tačiau inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes ir įrašydami, kad buvo padaryti automobilio „Mercedes Benz V-Klasse“ dešinės pusės priekinių durelių, dešinės pusės galinių durelių, dešinės pusės slenksčio sugadinimai, taip įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją. Šios deklaracijos pagrindu V. C. 2017 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Minėtų dokumentų pagrindu dėl apgaulės įtakos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ UAB „Autoprojektų grupė“ išmokėjo 2333,91 Eur draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalos sąmatą, už sugadintą automobilį „Mercedes Benz V-Klasse“.

2. Taip pat V. C. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad susitaręs su A. G. ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule V. C. naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarydami, tačiau inscenizuodami kaip natūraliai įvykusį, V. C. ir A. G. tyčia padarė eismo įvykį, žinodami, kad eismo įvykis, sukeltas dėl paties draudėjo tyčinių veiksmų, pripažįstamas nedraudžiamuoju, t. y. 2018 m. sausio 4 d. 10.40 val. Vilniuje, Eišiškių pl., A. G. vairuojamas jam priklausantis automobilis „Opel Sintra“, kuris eismo įvykio metu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, susidūrė su V. C. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S500“, kurio savininkė UAB „Autoprojektų grupė“, taip sąmoningai automobiliai apgadinti. Vadovaujantis 2018 m. sausio 24 d. specialisto išvada Nr. 11-1729 (18) nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz S500“ galinės dalies dešiniojo krašto sugadinimų, padarytų eismo įvykio metu Čekijos Respublikoje 2017 m. kovo 11 d., kelio D1 217,5 kilometre, požymiai ir vieta vizualiai atitinka sugadinimų požymius ir vietą, užfiksuotus 2018 m. sausio 4 d. 10.40 val. deklaruoto eismo įvykio Vilniuje, Eišiškių pl. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami bendrą nusikalstamą planą, siekdami gauti draudimo išmoką, V. C. ir A. G. eismo įvykio vietoje užpildė 2018 m. sausio 4 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašydami joje žinomai tyčia padaryto, tačiau inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes, kad buvo padaryti automobilio „Mercedes Benz S500“ galinės dalies dešiniojo krašto sugadinimai, taip įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis suklastojo tikrą dokumentą, t. y. eismo įvykio deklaraciją. Šios deklaracijos pagrindu V. C. 2018 m. sausio 5 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“, t. y. V. C. ir A. G. apgaule V. C. naudai pasikėsino įgyti svetimą 12 738,48 Eur vertės turtą, kuris prilyginamas 338,24 MGL, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Taip pat jie veikdami kartu suklastojo eismo įvykio deklaraciją.

3. V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. G., apgaule V. M. naudai įgijo svetimą turtą suklastoję tikrą dokumentą, būtent: iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule V. M. naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarydami, tačiau inscenizuodami kaip natūraliai įvykusį, A. G. ir V. M. tyčia padarė eismo įvykį, žinodami, kad eismo įvykis sukeltas dėl paties A. G. tyčinių veiksmų, t. y. 2017 m. lapkričio 8 d. 22.50 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 182, A. G. vairuojamas automobilis „Renault Megane“ (kaip jo savininkas automobilio 2017 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas pats A. G.), kuris eismo įvykio metu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, susidūrė su V. M. vairuojamu automobiliu „Dodge Grand Caravan“, kurio savininkas V. M., taip sąmoningai automobiliai apgadinti. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami bendrą nusikalstamą planą, siekdami gauti draudimo išmoką, A. G. ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 8 d., pasirašė 2017 m. lapkričio 8 d. eismo įvykio deklaraciją, patvirtindami joje žinomai tyčia padaryto, tačiau inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes, kad buvo padaryti automobilio „Dodge Grand Caravan“ apgadinimai, taip patvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją. Šios deklaracijos pagrindu V. M. 2017 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“. Minėtų dokumentų pagrindu dėl apgaulės įtakos AB „Lietuvos draudimas“ V. M. išmokėjo 1221,90 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką už sugadintą automobilį „Dodge Grand Caravan“, pervesdama pinigus į V. M. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke.

4. Taip pat V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku pasirašė užpildytą 2017 m. liepos 19 d. eismo įvykio deklaraciją, patvirtindamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, ir taip suklastojo tikrą dokumentą, neva 2017 m. liepos 19 d. 6.15 val. Vilniuje, Džiaugsmo / Pergalės g., N. Š. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz ML 400“, registruotas L. M. vardu, atsitrenkė į jo, V. M., vairuojamą ir L. M. vardu registruotą automobilį „Dodge Caravan“, taip sąmoningai automobilis apgadintas. Remiantis 2020 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-2451(18) nustatyta, kad automobilio „Dodge Caravan“ dešinio šono sparno galinės dalies, bagažinės dangčio ir bamperio apdailos šoninės dalies sugadinimai (deformacijos) po skirtingų eismo įvykių pagal savo vietos pobūdį bei apimtį yra tokie (tie) patys. Automobilio „Dodge Caravan“ galinio dešinio sparno priekinės dalies ir durelių sugadinimai po trijų skirtingų eismo įvykių yra tokie patys. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. M. pasirašė 2017 m. liepos 19 d. pranešimą apie įvykį ir prašymą išmokėti draudimo išmoką, patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie minėtą 2017 m. liepos 19 d. neva įvykusį eismo įvykį, kurio metu neva buvo sugadintas automobilis „Dodge Caravan“, ir šį prašymą pateikė AB „Lietuvos draudimas“. Minėtų dokumentų pagrindu dėl apgaulės įtakos AB „Lietuvos draudimas“ L. M. išmokėjo 446,79 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką už sugadintą automobilį „Dodge Caravan“, pervesdama pinigus į L. M. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke. Po to L. M. gautus draudimo pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku atidavė V. M.

5. Be to, V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs, būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku pasirašė užpildytą 2017 m. rugpjūčio 3 d. eismo įvykio deklaraciją, patvirtindamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, ir taip suklastojo tikrą dokumentą, neva 2017 m. rugpjūčio 3 d. 23.50 val. Vilniuje, Valakupių–Lizdeikos g., D. I. (D. I.) vairuojamas automobilis „Ford Fiesta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į jo, V. M., vairuojamą ir L. M. vardu registruotą automobilį „Dodge Caravan“, ir taip sąmoningai automobilis apgadintas. Remiantis 2020 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-2451 (18) nustatyta, kad automobilio „Dodge Caravan“ dešinio šono sparno galinės dalies, bagažinės dangčio ir bamperio apdailos šoninės dalies sugadinimai (deformacijos) po skirtingų eismo įvykių pagal savo vietos pobūdį ir apimtį yra tokie (tie) patys. Automobilio „Dodge Caravan“ galinio dešinio sparno priekinės dalies ir durelių sugadinimai po trijų skirtingų eismo įvykių yra tokie (tie) patys. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku jis pasirašė surašytą prašymą išmokėti draudimo išmoką, jame nurodyti žinomai melagingi duomenys apie minėtą 2017 m. rugpjūčio 3 d. neva įvykusį eismo įvykį, kurio metu neva buvo sugadintas automobilis „Dodge Caravan“, ir šį prašymą pateikė AB „BTA Vienna Insurance Group“. Minėto dokumento pagrindu dėl apgaulės įtakos AB „BTA Vienna Insurance Group“ L. M. išmokėjo 612 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką už sugadintą automobilį „Dodge Caravan“, pervesdama pinigus į L. M. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke. Po to L. M. gautus draudimo pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku atidavė V. M..

6. Taip pat V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs, būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku užpildė 2017 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrą dokumentą, neva 2017 m. rugsėjo 1 d. 6.15 val. Dubingiuose, Įlankos g., V. A. (V. A.) vairuojamas automobilis „Chrysler Town & Country“ atsitrenkė į V. M. vairuojamą ir L. M. vardu registruotą automobilį „Dodge Caravan“, taip sąmoningai automobilis apgadintas. Remiantis 2020 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-2451 (18) nustatyta, kad automobilio „Dodge Caravan“ dešinio šono sparno galinės dalies, bagažinės dangčio ir bamperio apdailos šoninės dalies sugadinimai (deformacijos) po skirtingų eismo įvykių pagal savo vietos pobūdį bei apimtį yra tokie (tie) patys. Automobilio „Dodge Caravan“ galinio dešinio sparno priekinės dalies bei durelių sugadinimai po trijų skirtingų eismo įvykių yra tokie (tie) patys. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. M. surašė ir pasirašė 2017 m. rugsėjo 1 d. pranešimą apie įvykį ir prašymą išmokėti draudimo išmoką, jame nurodė žinomai melagingus duomenis apie minėtą 2017 m. rugsėjo 1 d. neva įvykusį eismo įvykį, kurio metu neva buvo sugadintas automobilis „Dodge Caravan“, ir šį pranešimą pateikė AB „Lietuvos draudimas“. Minėtų dokumentų pagrindu dėl apgaulės įtakos AB „Lietuvos draudimas“ L. M. išmokėjo 1761 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką už sugadintą automobilį „Dodge Caravan“, pervesdama pinigus į L. M. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke. Po to L. M. gautus draudimo pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku atidavė V. M.

7. V. M. ir R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule V. M. naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, panaudoję su D. R. suklastotą tikrą dokumentą, būtent: jiems su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu susitarus ir veikiant bendrininkų grupe, turint tikslą apgaule V. M. naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarant, tačiau inscenizuojant kaip natūraliai įvykusį, V. M. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo tyčia padarė eismo įvykį, žinodami, kad eismo įvykis, sukeltas dėl paties draudėjo tyčinių veiksmų, pripažįstamas nedraudžiamuoju, t. y. 2018 m. balandžio 23 d. 21.45 val. Vilniuje, Kalnėnų g., ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens vairuojamas automobilis „Opel Astra“ susidūrė su V. M. vairuojamu automobiliu „Chrysler Town & Country“, kurio savininkas V. M., ir su automobiliu „Audi A6“, kurį vairavo M. R. (M. R.), kuris apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, taip sąmoningai automobiliai apgadinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą nusikalstamą planą, siekdamas gauti draudimo išmoką, R. M. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 23 d., užpildė 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas joje žinomai tyčia padaryto, tačiau inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes ir įrašydamas, kad buvo padaryti automobilio „Chrysler Town & Country“ apgadinimai, taip įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, po to šią eismo įvykio deklaraciją pateikė pasirašyti D. R., o šis pateikdamas save kaip eismo įvykio kaltininką deklaracijoje pasirašė. Taip suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kurios pagrindu V. M. 2018 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“. Taip veikdami bendrininkų grupe V. M., R. M. su D. R. suklastojo tikrą dokumentą, o V. M., R. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaule V. M. naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – 962,81 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

8. Taip pat R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, suklastojęs tikrą dokumentą, būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarydamas, tačiau inscenizuodamas kaip natūraliai įvykusį, R. M., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, tyčia padarė eismo įvykį, žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas dėl jo paties tyčinių veiksmų, t. y. 2017 m. birželio 5 d. 14.30 val. Vilniuje, Kalnėnų ir Juodojo Kelio gatvių sankryžoje, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens vairuojamas automobilis „Renault Megane“, kurio savininkas A. G., kuris eismo įvykio metu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, susidūrė su R. M. vairuojamu automobiliu „Dodge Grand Caravan“, kurio savininke nurodyta L. M., taip sąmoningai automobiliai apgadinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas gauti draudimo išmoką, R. M. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 5 d., užpildė eismo įvykio deklaraciją, įrašydami joje žinomai tyčia padaryto, tačiau inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes ir įrašydami, kad buvo padaryti automobilio „Dodge Grand Caravan“ apgadinimai, taip įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kurios pagrindu R. M. 2017 m. birželio 7 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“. Minėtų dokumentų pagrindu dėl apgaulės įtakos AB „Lietuvos draudimas“ L. M. išmokėjo 879,66 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką už sugadintą automobilį „Dodge Grand Caravan“, pervesdama pinigus į L. M. banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke. L. M. gautus draudimo pinigus ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė R. M.

9. Be to, R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir veikdamas bendrininkų grupe, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarydamas, tačiau inscenizuodamas kaip natūraliai įvykusį, tyčia padarė eismo įvykį, žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens tyčinių veiksmų, t. y. 2017 m. birželio 29 d. 6.15 val. Vilniuje, Saulėtekio al., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamas, V. S. (V. S.) priklausantis automobilis „Volvo S40“, kuris eismo įvykio metu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, susidūrė su R. M. vairuojamu, L. M. priklausančiu automobiliu „Dodge Grand Caravan“, taip sąmoningai automobiliai apgadinti. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami bendrą nusikalstamą planą, siekdami gauti draudimo išmoką, R. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 29 d., užpildė eismo įvykio deklaraciją, įrašydami joje žinomai tyčia padaryto, tačiau inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes, kad buvo padaryti automobilio „Dodge Grand Caravan“ apgadinimai, taip įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kurios pagrindu R. M. 2017 m. birželio 29 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“. Minėtų dokumentų pagrindu dėl apgaulės įtakos draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ L. M. išmokėjo 2057 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką už sugadintą automobilį „Dodge Grand Caravan“, pervesdama pinigus į L. M. banko sąskaitą, esančią SEB banke. L. M. gautus draudimo pinigus ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė R. M.

10. Taip pat R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o veikdamas su D. R. suklastojo tikrą dokumentą, būtent: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarydami, tačiau inscenizuodami kaip natūraliai įvykusį, R. M. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo tyčia padarė eismo įvykį, žinodami, kad eismo įvykis sukeltas dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų, t. y. 2018 m. vasario 14 d. 18.30 val. Vilniuje, Kalnėnų g., nenustatyto asmens vairuojamas automobilis „Opel Astra“, kuris eismo įvykio metu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, susidūrė su R. M. vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, kurio savininkas jis pats, taip sąmoningai automobiliai apgadinti. R. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas gauti draudimo išmoką, susitaręs su D. R., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. vasario 14 d., užpildė eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas joje žinomai tyčia padaryto, tačiau inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes ir įrašydamas, kad buvo padaryti automobilio „Toyota Prius“ apgadinimai, ir D. R. pasirašė kaip neva eismo įvykio kaltininkas. Taip įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir D. R. pasirašant, suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kurios pagrindu R. M. 2018 m. vasario 14 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“. Minėtų dokumentų pagrindu dėl apgaulės įtakos AB „Lietuvos draudimas“ R. M. išmokėjo 714,79 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką už sugadintą automobilį „Toyota Prius“.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11. Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas G. Danišauskas kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: V. M. padarytas pavienes nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę – baudą. Kasatoriai skunde nurodo:

11.1. Nuteistojo V. M. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat 2018 m. balandžio 23 d. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, turi būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes jas visas jungė bendra tyčia, bendras nusikalstamas sumanymas iš draudimo bendrovių sukčiaujant, t. y. inscenizuojant eismo įvykius, gauti draudimo išmokas. Nuteistasis, 2017 m. liepos 19 d. darydamas pirmąją nusikalstamą veiką, jau turėjo susiformavusį bendrą sumanymą ir dėl kitų analogišku būdu daromų nusikalstamų veikų, tačiau jo sumanymas nebuvo konkrečiai apibrėžtas, jis nežinojo, kiek iš viso draudimo bendrovių lėšų jam pavyks pasisavinti.

11.2. Nors apeliacinės instancijos teismas teigė, kad visais V. M. inkriminuotais nusikalstamų veikų atvejais jo tyčia daryti nusikalstamas veikas formavosi iš naujo, t. y. atskirų veikų nesiejo bendras sumanymas, darant veikas naudotos vis kitos transporto priemonės, pildyti vis kiti dokumentai draudimo išmokai gauti, kiekvienam inscenizuotam eismo įvykiui rengtasi savarankiškai, o paskutinės dvi veikos apskritai reikšmingai nutolusios viena nuo kitos, tačiau pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas bendrą V. M. sumanymą daryti sukčiavimo veiką painioja su techninėmis sukčiavimo veikai daryti naudojamomis priemonėmis (skirtingos transporto priemonės, skirtingi dokumentai), nors tyčia daryti veikas išlieka ta pati. Pagal teismų praktiką, nusikalstamas sumanymas dėl vis daromo kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti konkrečiai apibrėžtas; tiesiog yra būtina, kad asmuo suvoktų, jog ir toliau darys tą patį, tai, remiantis bylos medžiaga, ir darė V. M.. Nusikalstamas sumanymas, siekiant nuolatos pasipelnyti, darant vieną veiką po kitos (dėl nusikalstamos veikos ypatumų V. M. šį sumanymą įgyvendino ne iš karto, o per penkis etapus, naudodamas tuos pačius būdus ir priemones), pripažintinas tęstinės veikos elementu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Tai, kad V. M. savindavosi skirtingų dviejų draudimo bendrovių (AB „Lietuvos draudimas“ ir „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje) pinigus, nepaneigia jo veiksmuose tęstinės veikos, o jo neteisėti veiksmai neturi būti išskaidomi į atskiras pavienes nusikalstamas veikas. Tas pats pasisavinamo turto šaltinis yra tik papildomas, o ne esminis kriterijus, vertinant veikos tęstinumą.

11.3. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad V. M. pirmosios instancijos teisme neprisipažino padaręs nusikalstamos veikos, o apeliacinės instancijos teisme prašė pripažinti jo veiką tęstine, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes jis, kaip kaltinamasis, turėjo teisę į gynybinę poziciją.

12. Nuteistasis V. C. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

12.1. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį. Nuosprendyje padarytos išvados nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo įvertinti visi bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl jų turinio ir t. t. Taip pat negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino tinkamai, nes nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai vertinant duomenis, tai lėmė neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą.

12.2. Dėl 2017 m. gegužės 12 d. nusikalstamos veikos pažymima, kad teismai įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, rėmėsi prielaidomis, nors tiesioginių nuteistojo kaltės įrodymų nebuvo.

12.3. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų dėl 2018 m. sausio 4 d. padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė nė vieno tiesioginio nuteistojo kaltės įrodymo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistojo automobilis dar iki 2018 m. sausio 4 d. eismo įvykio buvo iš dalies remontuotas, tačiau teismai į tai neatsižvelgė, netyrė nuteistojo pateiktų nuotraukų autentiškumo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog automobilis buvo remontuotas Latvijoje, o nuteistojo pateiktos sąskaitos faktūros yra neinformatyvios, jose nenurodyta nei kokios detalės, nei kokiam automobiliui pirktos, dalis jų išrašytos jau po 2018 m. sausio 4 d. eismo įvykio. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo išsireikalauti reikiamą informaciją iš UAB „GTV Trading“ (automobilis buvo pirktas šios bendrovės vardu) ir pašalinti abejones dėl viso automobilio remonto. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino 2018 m. sausio 24 d. specialisto išvadą ir specialisto V. Leipaus parodymus, nutartyje daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizei, o ne situacijos vertinimui, rėmėsi prielaidomis nurodydamas, kad kai nevisiškai suremontuotas automobilis panaudojamas inscenizuojant naują eismo įvykį, atsiranda papildomų tokio automobilio apgadinimų. Nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai, tačiau teismas to nepadarė.

13. Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas P. Ravluševičius kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Šioje byloje netinkamai pritaikytas BK 182 straipsnis, nes toks veikos kvalifikavimas galimas tik nustačius, kad eismo įvykių deklaracijose nurodomų eismo įvykių faktiškai nebuvo, o abiejų instancijų teismai nustatė, jog minėti eismo įvykiai (2017 m. birželio 5 d., 2017 m. birželio 29 d., 2018 m. vasario 14 d., 2018 m. balandžio 23 d.) buvo, tačiau nuteistasis R. M. juos inscenizavo. Teismai šias išvadas grindė neatitikimais eismo įvykių deklaracijose, tačiau šie neatitikimai negali paneigti paties eismo įvykio. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos transporto priemonių ekspertizės, o pateikto kaltinimo ypatumai lėmė ekspertinio vertinimo būtinumą.

13.2. Taip pat byloje netinkamai pritaikytas BK 300 straipsnis, nes nenustatyta nuteistojo tyčia suklastoti dokumentą pildant eismo įvykių deklaracijas. Eismo įvykių deklaracijų pildymo klaidos galimai sudaro pagrindą laikyti deklaracijas netinkamomis draudžiamajam įvykiui įforminti, tačiau nėra pakankamos veikai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnį, nes deklaracijų turinys neleidžia daryti išvadų, kad eismo įvykių nebuvo.

13.3. Dėl 2017 m. birželio 5 d. padarytos nusikalstamos veikos pažymima, kad teismai rėmėsi prielaidomis teigdami, jog minėtas eismo įvykis buvo inscenizuotas. Neatsižvelgta į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. vykusio eismo įvykio metu transporto priemonė iš tikrųjų buvo sugadinta, prokuroras šių aplinkybių neneigė, o nuteistasis pateikė išsamų transporto priemonių sugadinimo aprašymą, nuotraukas. Todėl negalima laikyti, kad nuteistasis eismo įvykio deklaracijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie eismo įvykyje dalyvavusius asmenis. Nuteistasis neturėjo pareigos atpažinti asmens, kuris galėjo pasinaudoti V. B. tapatybe.

13.4. Dėl 2017 m. birželio 29 d. padarytos nusikalstamos veikos nurodoma, kad šis eismo įvykis buvo realus, o deklaracija buvo klaidingai užpildyta. Eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės nebuvo apžiūrėtos ir vertintos, todėl negalima konstatuoti įvykio inscenizavimo remiantis neatitikimais eismo įvykio deklaracijoje.

13.5. Dėl 2018 m. vasario 14 d. ir 2023 m. balandžio 23 d. padarytų nusikalstamų veikų teigiama, kad teismai rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais, neatsižvelgta į tai, jog 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykyje R. M. išvis nedalyvavo, o tik padėjo savo tėvui V. M. užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pildydamas deklaraciją R. M. fiksavo aplinkybes, kurias jam nurodė jo tėvas. Taip pat teismai nepašalino prieštaravimų D. R. parodymuose dėl 2018 m. balandžio 23 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtos ir vertintos transporto priemonės, nors tokia galimybė buvo.

14. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Zenonas Burokas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

14.1. Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo kasacinio skundo teiginiai dėl tęstinės nusikalstamos veikos atmestini. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai argumentavo, kad atskirų V. M. padarytų veikų nesiejo bendras sumanymas (bendra tyčia), veikose buvo naudojama vis kita kaltininko transporto priemonė, pildyti vis kiti dokumentai draudimo išmokai gauti, kiekvienam inscenizuojamam eismo įvykiui rengtasi savarankiškai, paskutinės dvi veikos apskritai reikšmingai nutolusios viena nuo kitos. Aplinkybės, kurios paprastai teismų praktikoje įvardijamos kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai (nedidelis laiko tarpas tarp veikų, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt.), dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-628/2024">2K-86-628/2024</a>). Visos V. M. padarytos nusikalstamos veikos iš esmės analogiškos – inscenizuojant eismo įvykius, suklastojant tikrus dokumentus (eismo įvykio deklaracijas), kurių pagrindu V. M. pateikė prašymus išmokėti privalomojo draudimo išmokas draudimo bendrovėms; šios bendrovės dėl apgaulės įtakos keturiais atvejais išmokas jam išmokėjo ir vienu atveju atsisakė išmokėti. Taigi, formaliai žvelgiant, teismų praktikoje akcentuojami papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – laiko tarpas tarp veikų ir veikų pobūdis – šiuo atveju egzistuoja, tačiau ir dėl šios dalies ne visa apimtimi, nes 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. veikos laiko požiūriu jau gana reikšmingai nutolusios nuo pirmųjų trijų veikų. Taigi neesminiai tęstinės nusikalstamos veikos pagrindinį požymį (bendrą sumanymą (bendrą tyčią)) padedantys atskleisti kriterijai, t. y. trumpas laikas tarp padarytų veikų ir panašus jų pobūdis, šioje byloje nėra pakankami, kad būtų konstatuota, jog nuteistojo V. M. padarytas veikas jungė bendras sumanymas (bendra tyčia). Be to, nuteistasis versiją dėl tęstinės veikos iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme, siekdamas palankesnio jam inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinio įvertinimo.

14.2. Taip pat atmestinas nuteistojo R. M. ir jo gynėjo kasacinis skundas. Kaip matyti iš kasacinio skundo, jame yra ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas, nesutinkama dėl nuteistojo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus pagrindžiančių įrodymų pakankamumo. Įvertinus šios baudžiamosios bylos duomenis, esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Pasisakant dėl 2017 m. birželio 29 d. nusikalstamos veikos, teismai, spręsdami dėl to, ar aptariamas eismo įvykis inscenizuotas, pagrįstai atsižvelgė ir į paties teismo nustatyto ankstesnio eismo įvykio, padaryto 2017 m. birželio 5 d., inscenizavimo aplinkybes, su kuriomis iš dalies susijęs ir nuteistojo R. M. pažįstamas asmuo A. G., taip pat į tai, kad draudimo išmokos už abu eismo įvykius viršija automobilio įsigijimo kainą daugiau nei 4 kartus ir jas gavo būtent R. M.. Sugretinus VĮ „Regitra“ duomenis su L. M. (Krupovič) parodymais matyti, kad dar 2017 m. gegužės mėn. R. M. jai nurodė, jog automobilis „Dodge Grand Caravan“ buvo sugadintas, duomenų, kad iki 2017 m. birželio 5 d. eismo įvykio jis būtų buvęs sutaisytas, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad ir po pirmiau aptarto inscenizuoto 2017 m. birželio 6 d. įvykio automobilis būtų remontuojamas. Taigi, pirmiau paminėtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių kontekste neturi esminės reikšmės nurodyta aplinkybė, kad eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtos ir vertintos. Be to, atlikus rašysenos ekspertizę, nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. eismo įvykio deklaraciją pildė ir R. M.. Šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. M. su nenustatytu bendrininku 2017 m. birželio 29 d. eismo įvykį inscenizavo, po to suklastojo eismo įvykio deklaraciją, į ją įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio sugadinimus, eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, šios suklastotos deklaracijos pagrindu pateikė prašymą draudikui išmokėti draudimo išmoką ir šią išmoką gavo per L. M. (Krupovič), todėl teismai pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

14.3. Dėl 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. nusikalstamų veikų pažymėtina, kad V. M. ir R. M. neigė, jog 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio vietoje buvo R. M.. R. M. nurodė, kad jis apie įvykį sužinojo tik kitą dieną, kai reikėjo dėl draudimo tėvui užpildyti dokumentus. V. M. nurodė, kad eismo įvykio deklaraciją galimai pildė D. R. arba kažkas kitas, kad R. M. eismo įvykio vietoje nebuvo. Tačiau šiuos abiejų kaltinamųjų parodymus paneigia 2023 m. rugsėjo 7 d. ekspertizės aktas, jo kategoriška išvada nustatyta, jog 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio deklaracijoje kai kuriuos įrašus padarė R. M.. Tokios ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės atitinka ir nuteistojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad būtent R. M. jam atvežė jau užpildytas 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykių deklaracijas. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir pagrįstai atmetė nuteistojo R. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistasis R. M. tik padėjo tėvui V. M. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kadangi tėvo lietuvių kalbos žinios nėra pakankamos deklaracijai užpildyti. Teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmiau paminėtame ekspertizės akte, be kita ko, taip pat konstatuota, jog, ankstesnių įvykių metu teikdamas eismo įvykio deklaracijas dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio, joje tam tikrus rankraštinius įrašus, tikėtina, padarė V. M.. Taigi, pastarojo nuteistojo lietuvių kalbos žinios buvo pakankamos deklaracijoms užpildyti, todėl specialiai nuteistajam R. M. vykti į įvykio vietą ir teikti jam tokią pagalbą nebuvo jokio pagrindo.

14.4. Taip pat atmestini kasacinio skundo teiginiai, kad byloje nustatytos eismo įvykių deklaracijų pildymo klaidos negali būti vertinamos pagal BK 300 straipsnio sudėtį. Byloje nustatyta, kad aptariami eismo įvykiai buvo inscenizuoti, t. y. ne realiai įvykę, o net jei dalis iš jų egzistavo, jie buvo padaryti ne deklaracijoje nurodomomis aplinkybėmis, dalyvaujant ne tiems asmenims. Nuteistasis R. M., tai žinodamas, į deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir trijų aptartų deklaracijų pagrindu kreipėsi dėl draudimo išmokų, o vienos pagrindu kreipėsi jo tėvas. Taigi, nuteistasis R. M. suvokė pavojingą savo veiksmų įrašant į deklaracijas tikrovės neatitinkančią informaciją pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

14.5. Nepagrįsti nuteistojo V. C. kasacinio skundo argumentai dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo, nes teismai visas bylos aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai ir pateikė motyvuotas išvadas dėl bylos įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė ne tik įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Antai pirmosios instancijos teismas motyvuotai kaip nenuoseklius ir paneigtus kitais įrodymais atmetė nuteistųjų V. C. ir A. G. parodymus apie tai, kad aptariamas 2017 m. gegužės 12 d. eismo įvykis buvo realus, kad jie iki šio eismo įvykio vienas kito nepažinojo. Byloje nustatyta, kad tyčiniai inscenizuoti eismo įvykiai buvo daromi menkavertėmis prieš pat inscenizuojamą eismo įvykį nupirktomis transporto priemonėmis, kurios būdavo apdraudžiamos taip pat prieš pat inscenizuojamus eismo įvykius ir trumpam laikotarpiui. Teismai aptarė automobilio „Mercedes Benz“ remonto aplinkybes nurodydami, kad iš dalies šio automobilio remontas buvo atliktas, t. y. byloje yra pakankamai informacijos, kad buvo suremontuotas automobilio priekis, tačiau aplinkybės, kad buvo suremontuota ir jo galinė dalis, bylos įrodymai nepatvirtina. Pažymėjo, jog natūralu, kad kai nevisiškai suremontuotas automobilis panaudojamas inscenizuojant naują eismo įvykį, atsiranda papildomų tokio automobilio apgadinimų, kurie nesutampa su senaisiais, kadangi tai yra papildomas kontaktas su jau apgadinta automobilio dalimi. Šiuo atveju tokios aplinkybės iš esmės byloje ir buvo nustatytos, nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyta, kad tarp minimų transporto priemonių jokio kontakto įvykio vietoje nebuvo. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes V. C. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato G. Danišausko, nuteistojo V. C. ir nuteistojo R. M. gynėjo advokato P. Ravluševičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo ir BPK reikalavimų laikymosi bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

16. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes įrodymus dėl nuteistųjų V. C. ir R. M. kaltės įvertino netinkamai ir nevisapusiškai, padaryta klaidų dėl jų turinio. Apeliacinės instancijos teismas šių BPK pažeidimų neištaisė, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

17. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).

18. Kasacinių skundų teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų vertinimo interpretavimą, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinių skundų teiginiai nagrinėtini pagal abiejų instancijų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

19. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat išspręsti klausimą, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).??? Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai jų vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-220-697/2022).

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinių skundų argumentus dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo nuostatų nesilaikymo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė nuteistuosius R. M., V. M. ir V. C., taip pat nuteistuosius A. G. ir D. R., kaltinamąjį M. L. (kuris buvo išteisintas), liudytojus (kurių duomenimis buvo pasinaudota pildant inscenizuotų eismų įvykių deklaracijas), taip pat atlikusius trasologines ekspertizes specialistus, ištyrė rašytinius bylos įrodymus (specialisto išvadas, ekspertizių aktus, eismo įvykių deklaracijas, draudimo bendrovių pareiškimus, kitą bylos medžiagą), šiuos įrodymus apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai išanalizavo, taip pat įvertino tiek atskirai, tiek jų visumą ir nustatė faktines bylos aplinkybes dėl sukčiavimo inscenizuojant eismo įvykius ir klastojant eismo įvykių deklaracijas, pateikė aiškius ir išsamius motyvus dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byla buvo išsamiai patikrinta apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistųjų V. M., V. C. ir R. M. apeliacinius skundus, t. y. buvo dar kartą patikrinti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, skundžiamo nuosprendžio turinys, jo pagrįstumas ir teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateiktos motyvuotos išvados dėl apeliacinių skundų ir motyvai, kuriais remiantis apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atmetami, o skundžiamas nuosprendis pripažįstamas teisingu.

21. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir baudžiamojo įstatymo taikymas, teismo argumentai dėl nusikalstamų veikų sudėties buvimo nuteistųjų veikose, teigiant, kad eismo įvykiai nebuvo inscenizuoti, o realūs, kad deklaracijose nurodyti netikslumai nėra dokumentų klastojimas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir motyvuotai patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad sukčiavimas imituojant eismo įvykius ir klastojant dokumentus yra įrodytas. Apygardos teismas nusprendė, kad byloje ištirti įrodymai, sujungti į nuoseklią ir logišką visumą, patvirtina, jog nuteistieji, vairuodami skirtingus automobilius, įvairiose Vilniaus miesto vietose inscenizuodavo eismo įvykius susidurdami su kitais automobiliais; po to į eismo įvykio deklaracijas įrašydavo tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilių apgadinimus ir eismo įvykių kaltininkus; pasirašę šias deklaracijas, jas teikdavo draudimo bendrovėms dėl draudimo išmokų išmokėjimo (kai kuriais atvejais draudimo išmokos buvo išmokėtos, o kai kuriais – veikos nutrūkdavo pasikėsinimo stadijoje draudimo bendrovei atsisakius mokėti, nes kildavo įtarimų dėl eismo įvykių tikrumo).

22. Nuteistojo V. C. kasaciniame skunde dėstomas nesutikimas su jo nuteisimu, šį nesutikimą grindžiant prielaidomis, savu susiklosčiusios situacijos vertinimu kad teismai neatsižvelgė, jog dar iki 2018 m. sausio 4 d. eismo įvykio automobilis buvo iš dalies remontuotas Latvijoje, neišsireikalavo papildomos informacijos, reikšmingos tiesai byloje nustatyti, taip pat netinkamai įvertino 2018 sausio 24 d. specialisto išvadą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paties nuteistojo ir jo bendrininko A. G. parodymus, 2018 m. sausio 24 d. specialisto išvadą ir ją papildančią specialisto V. Leipaus parodymus, draudimo bendrovių pateiktą informaciją, nutarties 63-64 punktuose V. C. paaiškinimus paneigė ir detaliai išdėstė argumentus dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Šis teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo V. C. kaltės, taip pat įvertino įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo bei jų visumos pakankamumo ir atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo ir veikų kvalifikavimo tinkamumo.

23. Vien aplinkybė, kad apygardos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėjo nuteistieji, savaime negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o skundžiamas nuosprendis – nepagrįstu ir neteisėtu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-303/2017, 2K-269-719/2019).

24. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, vertindami įrodymus ir grįsdami jais savo sprendimus, nepadarė esminių BPK nuostatų, reguliuojančių įrodinėjimo procesą ir nuosprendžio išvadų motyvavimą, pažeidimų.

Dėl nuteistojo V. M. padarytų veikų tęstinumo vertinimo

25. Nuteistojo V. M. gynėjas teigia, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo siejamos bendros tyčios, jas skyrė nedidelis laiko tarpas, jos buvo padarytos analogišku būdu, todėl turėtų būti kvalifikuojamos kaip tęstinė nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

26. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

27. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-P-51-719/2023).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202/2014">2K-202/2014</a>, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

29. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis V. M. padarė keturis baigtus sukčiavimus, t. y. veikdamas vienas 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. rugpjūčio 3 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., veikdamas su A. G. 2017 m. lapkričio 8 d., ir pasikėsino padaryti vieną sukčiavimą 2018 m. balandžio 23 d., t. y. veikdamas su R. M., panaudodami su D. R. suklastotus dokumentus (eismo įvykio deklaracijas), tačiau veika nebuvo baigta, nes draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme V. M. neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas teigdamas, kad eismo įvykiai nebuvo inscenizuoti, deklaracijos – nesuklastotos, ir tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme savo poziciją pakeitė nurodydamas, jog jo padarytos veikos buvo jungiamos bendros tyčios, todėl turi būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

31. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo veikimo ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202/2014">2K-202/2014</a>, 2K-7-386-746/2015, 2K-202-303/2017, 2K-201-1073/2018).

32. Apeliacinės instancijos teismas analizavo nuteistojo V. M. tyčios turinį ir konstatavo, kad padaryti sukčiavimai pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiros pavienės nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Motyvuodamas savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors buvo padarytos iš esmės analogiškos veikos, inscenizuojami eismo įvykiai, klastojami tikri dokumentai – eismo įvykio deklaracijos, kurių pagrindu V. M. pateikdavo prašymus išmokėti privalomojo draudimo išmokas draudimo bendrovėms (šios bendrovės dėl apgaulės įtakos keturiais atvejais išmokas jam išmokėjo ir vienu atveju atsisakė išmokėti), tačiau, vertinant visumą bylos aplinkybių, o ypač – skirtingą eismo įvykiuose dalyvavusių automobilių įsigijimo laiką ir aplinkybes bei jų apdraudimo laiką (apeliacinės instancijos teismo nutarties 46.1–46.7 punktai), V. M. padarytos veikos buvo pavienės, jų nejungė bendras sumanymas, o tyčia kiekvienu atveju formuodavosi iš naujo. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė tęstinės veikos požymių, o V. M. tyčios turinys, reikšmingas atskiras nusikalstamas veikas atribojant nuo tęstinės nusikalstamos veikos, tinkamai analizuotas ir įvertintas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šiems teiginiams nepritarti.

33. Byloje nustatyta, kad pirmosios trys veikos buvo padarytos per trumpą laiko tarpą (2017 m. liepos 19 d., 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d.), jų pobūdis toks pats, t. y. visų trijų paminėtų inscenizuotų eismo įvykių metu nė vienas iš eismo įvykio deklaracijoje nurodytų eismo įvykio kaltininkų (N. Š., D. I., V. A.) eismo įvykiuose nedalyvavo (buvo pasinaudota jų duomenimis), o V. M. šiuose eismo įvykiuose dalyvavo su tuo pačiu jo sutuoktinei priklausančiu automobiliu „Dodge Caravan“, tačiau skyrėsi eismo įvykiuose dalyvavusių automobilių „Mercedes Benz“, „Ford Fiesta“ ir „Chrysler Town & Country“, kurie buvo panaudoti inscenizuojant įvykius, įsigijimo laikas ir aplinkybės, jų apdraudimo laikas (būdavo įsigyjama transporto priemonė, ji apdraudžiama, po to padaromas eismo įvykis, gavus draudimo išmoką – sutartis nutraukiama, tada vėl perkama nauja transporto priemonė ir t. t.). Tas pats pasakytina ir dėl likusių dviejų 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. padarytų veikų, kurios laiko požiūriu yra nutolusios nuo pirmųjų trijų veikų, be to, į šias veikas buvo įtraukti nauji bendrininkai, tai taip pat rodo naujos tyčios daryti nusikalstamas veikas aplinkybes (2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame eismo įvykyje dalyvavo V. M. bendrininkas A. G., o 2018 m. balandžio 23 d. įvykusiame eismo įvykyje – ir R. M. bei D. R.).

34. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, padarius pirmą veiką, kai pasisekdavo gauti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės, formuodavosi nauja tyčia analogišku būdu įgyti draudimo išmokų. Todėl būdavo perkami kiti automobiliai, jie naujai draudžiami, o po eismo įvykio draudimo sutartis nutraukiama. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistojo sumanymas įvykdyti antrąjį bei paskesnius sukčiavimus ir dokumentų klastojimus kilo iš naujo, t. y., sėkmingai įvykdžius pirmąjį draudimo lėšų neteisėtą įgijimą suklastotos eismo įvykio deklaracijos pagrindu, jam susiformavo nauja tyčia.

35. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad buvo padarytos atskiros pavienės nusikalstamos veikos, nes nuteistojo tyčia kiekvienu atveju, kai pavykdavo gauti draudimo išmoką, formuodavosi iš naujo, veikų nejungė bendras sumanymas, todėl V. M. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pavieniai nusikaltimai.

Dėl R. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

36. Kasaciniame skunde nuteistojo R. M. gynėjas, ginčydamas nuteistajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimą jo veiksmuose, nurodo argumentus, susijusius su netinkamu žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu. Kasatoriaus nuomone, teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nes eismo įvykiai, kuriuos nuteistasis neva inscenizavo, realiai buvo, o neatitikimai deklaracijose nepaneigia paties eismo įvykio. Taip pat kasaciniame skunde nesutinkama su R. M. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta tyčia suklastoti dokumentą. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

37. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022).

38. Baudžiamosiose bylose, kai apgaule siekiama gauti draudimo išmoką, esminės apgaulės faktas paprastai siejamas su inscenizuoto draudžiamojo įvykio aplinkybių nurodymu draudimo bendrovei kaip tikrų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-149/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-149/2012">2K-149/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-556/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-556/2012">2K-556/2012</a>, 2K-14-788/2018). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog eismo įvykio inscenizavimas gali pasireikšti keliais būdais: 1) įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis ir (ar) kitoje vietoje, negu nurodė kaltinamieji, 2) įvykyje dalyvavo kitos transporto priemonės, kiti asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-556/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-556/2012">2K-556/2012</a>, 2K-14-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>).

39. Abiejų instancijų teismai nusprendė, jog R. M. padaryti sukčiavimai pasireiškė eismo įvykių inscenizavimu ir eismo įvykių deklaracijų suklastojimu (įrašant tikrovės neatitinkančią informaciją apie eismo įvykyje dalyvavusius asmenis ir automobilių sugadinimus), o nuteistojo R. M. parodymai apie tai, kad eismo įvykiai realiai įvyko ir eismo įvykio deklaracija atitiko objektyvias aplinkybes (nesuklastota), paneigti byloje surinktais ir išsamiai ištirtais įrodymais.

40. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas nuteistąjį R. M. pripažino kaltu dėl keturių inscenizuotų eismo įvykių, kurie padaryti 2017 m. birželio 5 d., 2017 m. birželio 29 d., 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 23 d., kvalifikuodamas šias nuteistojo veikas kaip nusikaltimus, nustatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (tik 2018 m. balandžio 23 d. padaryta veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas sukčiauti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį).

41. Kasacinio skundo teiginiai, kad deklaracijos netikslumai, o tiksliau – įrašytas ne tas eismo įvykio kaltininkas, nėra pagrindas pripažinti, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas, o eismo įvykyje dalyvaujantis asmuo neprivalo įsitikinti kito eismo įvykio dalyvio tapatybe, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, eismo įvykio inscenizavimas gali pasireikšti ir kito asmens, kuris tame eismo įvykyje nedalyvavo, įrašymu į eismo įvykio deklaraciją. Būtent tai ir nustatyta šioje byloje. Suklastotų eismo įvykių deklaracijų pagrindu buvo kreipiamasi į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“, o ši išmokėdavo skirtingo dydžio draudimo išmokas (dėl paskutinio 2018 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio draudimo bendrovė piniginės išmokos neišmokėjo kilus įtarimų dėl sukčiavimo, todėl nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas sukčiauti). Taigi, teismai pagrįstai nusprendė, jog apgaulė šiuo atveju buvo esminė, būtent dėl apgaulės (suklastotose eismo įvykių deklaracijose nurodytų melagingų duomenų apie jose dalyvavusius asmenis ir transporto priemonių sugadinimus) draudimo bendrovė išmokėjo skirtingas pinigų sumas.

42. Šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti draudimo bendrovę bei tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie įvykusių eismo įvykių aplinkybes) ir svetimo turto užvaldymas – teismų nustatyti ir atskleisti. Be to, skundžiamuose teismų sprendimuose nustatyti ir įvertinti visi nuteistojo R. M. nusikalstami veiksmai, išdėstytos motyvuotos išvados dėl jo panaudotos esminės apgaulės mechanizmo, siekiant įgyti svetimą draudimo bendrovės turtą – draudimo išmokas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padarytomis išvadomis.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes R. M. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o dėl 2018 m. balandžio 23 d. padarytos veikos – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimą.

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentu dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padarinių kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015, 2K-83-648/2020 ir kt.).

45. Nagrinėjamoje byloje R. M. nuteistas už tikrų dokumentų (eismo įvykio deklaracijų, kuriose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie eismo įvykiuose dalyvavusių R. M. naudotų transporto priemonių sugadinimus ir apie eismo įvykių kaltininkus) suklastojimą ir jų panaudojimą, pateikiant juos (2018 m. balandžio 23 d. užpildytą eismo įvykio deklaraciją pateikė jo bendrininkas V. M.) draudimo bendrovei. Teismai, vadovaudamiesi byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, pagrįstai nustatė, kad eismo įvykių deklaracijos buvo suklastotos, nes eismo įvykiai buvo padaryti ne deklaracijose nurodytomis aplinkybėmis, dalyvaujant ne tiems asmenims. Taigi, nuteistasis R. M. suvokė pavojingą savo veiksmų įrašant į deklaracijas tikrovės neatitinkančią informaciją pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai R. M. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko, nuteistojo V. C. ir nuteistojo R. M. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Algimantas Valantinas

Darius Kantaravičius