Administracinė byla Nr. eI3-1866-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04533-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Ž. Š.“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Ž. Š.“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-205 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo” dalį, kuria patvirtintas 23 107,00 Eur didesnis mokesčio tarifas sumažinant jį iki 4 621,40 Eur.
Nurodo, kad pareiškėja kiekvienais metais laiku Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teikia požeminio vandens gavybos metines ataskaitas (1-PV), taip pat laiku teikia Vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas per sistemą AIVIKS, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (KIT708) Valstybinei mokesčių inspekcijai bei laiku sumoka mokesčius už išgautus gamtos išteklius. Teigia, kad buvo įsitikinusi, kad tinkamai veda išgaunamų gamtos išteklių apskaitą, tinkamai pildo Vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, tinkamai sumoka mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius bei tinkamai laikosi visų teisės aktų reikalavimų. Tokį pareiškėjos įsitikinimą suformavo kasmetiniai Departamento patikrinimai bei tai, jog nei Aplinkos apsaugos agentūra, nei Aplinkos apsaugos departamentas, nei Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos niekada jokiais būdais neinformavo pareiškėjos apie būtinybę turėti papildomą leidimą gamtos išteklių gavybai.
Paaiškina, kad Departamentas atliko planinį pareiškėjos patikrinimą už 2018-2020 m., 2021-10-05 surašė Patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-5450 (toliau – ir Patikrinimo aktas), 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. AS-205 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo” patvirtino Patikrinimo aktą.
Pareiškėja nurodo, kad iš karto po Patikrinimo akto gavimo ėmė šalinti Departamento nurodytus pažeidimus. Nedelsiant pradėjo procedūras, kad būtų gautas Lietuvos geologijos tarnybos Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Iki Departamento 2021-10-05 Patikrinimo akto Nr. (7.8)-PA-5450 gavimo už 2018-2020 m. mokestinius laikotarpius jau buvo sumokėjusi iš viso 2 310,70 Eur mokesčius už išgautus gamtos išteklius pagal 2018-2020 m. Požeminio vandens gavybos ataskaitas 1-PV.
Pažymi, kad remiantis teismų praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl konkrečios sankcijos už padarytą teisės pažeidimą pagrįstumo, atsižvelgia ne tik į juridinio asmens finansinę ir ekonominę būklę, bet tuo pačiu vertina teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujasi teisingumo, protingumo kriterijais.
Nurodo, kad pareiškėja nekvestionuoja įstatymo leidėjo išleistų įstatymų ir juose numatytų teisės normų pagrįstumo, o priešingai, sutinka su Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme ir MVGIĮ nurodytu teisiniu reglamentavimu. Akcentuoja, jog nekvestionuoja ir Departamento Patikrinimo akte ir Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau pareiškėja šiuo skundu prašo sumažinti pareiškėjai patvirtintą mokestį už išgautus gamtos išteklius už 2018-2020 m. mokestinius laikotarpius padidintu tarifu ir už gamtos išteklius taikyti ne 10 kartų, o 2 kartus didesnį mokesčio tarifą.
Bendrijos įsitikinimu, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d. ir 3 d. nustatyto koeficiento 10 pritaikymas ir atitinkamos sankcijos taikymas, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pareiškėja pripažįsta padarytą pažeidimą, jo neginčija ir pažymi, kad nesiekė tyčia nuslėpti ir / ar neteisingai deklaruoti išgautą požeminį vandenį bei nesumokėti už jį mokesčių. Aplinkybę, kad pareiškėja neturėjo jokio tikslo, juo labiau tyčinio, nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautą požeminį vandenį bei nesumokėti už jį mokesčių, patvirtina tai, kad Bendrija visą laiką vedė išgaunamo požeminio vandens apskaitą, teikė Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos požeminio vandens gavybos metines ataskaitas (1-PV), Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, mokėjo mokesčius už išgautus gamtos išteklius.
Nurodo, kad buvo įsitikinusi, kad jokio teisės pažeidimo ji nedaro ir joks papildomas leidimas gamtos išteklių gavybai nėra reikalingas, kadangi iki Patikrinimo akto surašymo nebuvo gavusi jokių pastabų, paklausimų ar reikalavimų iš Departamento ar bet kokios kitos institucijos. Atliekant pareiškėjos gamtos išteklių apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimus, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Pažymi, kad Bendrija aktyviai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančia institucija, operatyviai teikė visą prašomą informaciją ir dokumentus. Pareiškėja sistemingai nepažeidinėja įstatymų, anksčiau nėra taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus, Bendrija nesiekė tyčia, sąmoningai nuslėpti mokesčius ir nors vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą, tačiau jos turėtų būti vertintinos sprendžiant pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu sumažinimo klausimą.
Pažymi ir tai, kad pareiškėja nevykdo ūkinės komercinės veiklos - išgaunamas požeminis vanduo yra skirtas tik bendrijos gyventojų reikmėms tenkinti: maisto gaminimui, vandens vartojimui ir pan. Šiuo atveju Departamento sprendimu nustatyta sankcija yra neadekvati pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, sankcijos dydis (10 kartų padidintas mokesčio tarifas) neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, todėl pritaikytas sankcijos dydis turėtų būti mažinamas. Šiame kontekste aktualu tai, kad 2020-10-14 teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad asmeniui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį būtų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius privaloma skaičiuoti ir mokėti nuo tos dienos, kada ūkio subjektas pagal teisės aktus privalėjo šių išteklių išgavimui gauti leidimą. Pagal LR Vyriausybės 2002-02-11 nutarimą Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“, leidimas išgauti požeminį vandenį privalomas nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Pažymi, kad pareiškėja jau po įvykusio Departamento pareigūnų mokestinio patikrinimo teismui kartu su skundu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tik dabar kreipėsi į Geologijos tarnybą. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjos gręžinys Nr. 3954 iki tol nebuvo įtrauktas į Geologijos tarnybos registrą. Todėl Departamento pareigūnai pagrįstai konstatavo, jog įmonė privalo turėti Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes.
Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad buvo įsitikinusi, jog tinkamai veda išgaunamų gamtos išteklių apskaitą, tinkamai pildo Vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį, statybinį gruntą deklaracijas, tinkamai sumoka mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius bei tinkamai laikosi visų teisės aktų reikalavimų, bei kad tokį įsitikinimą lėmė ankstesni Departamento pareigūnų atlikti patikrinimai, kuriuose buvo konstatuota, kad pažeidimų nenustatyta, kadangi atliktų patikrinimų tikslas ir apimtys buvo visiškai skirtingi. Tiek 2020-12-23 Patikrinimo aktu Nr. PA-66- 65, tiek 2021-09-30 Patikrinimo aktu Nr. PA-5351 buvo atliekamas nuotekų valymo įrenginių bei tvarkymo teisėtumo patikrinimas. O šiuo patikrinimu buvo atliktas visiškai kitokio pobūdžio patikrinimas – tai yra mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2018-2020 metus. Todėl pareiškėjos įsitikinimas, jog laikosi teisės aktų ir tinkamai tvarko apskaitą, negali būti tinkamu ir teisėtu pagrindu neskaičiuoti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už netinkamai deklaruotus gamtos išteklius padidintu tarifu.
Nurodo, kad pareiškėjai, kaip ir kitiems ūkio subjektams, yra pareiga teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius valstybei, nes gamtos ištekliai yra didelė vertybė ir jie negali būti naudojami bet kaip ir apskaitomi, deklaruojami bet kaip, ar iš viso nedeklaruojami – o turi būti apskaitomi ir deklaruojami bei naudojami tik pagal griežtus valstybės įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėja privalėjo veiklą organizuoti taip, kad valstybei prievolės būtų įvykdytos tinkamai. Juridinis asmuo, vykdantis ilgametę specifinę ūkinę veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu, turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys.
Pažymi, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo mažinti aukščiausios teisinės galios ir visiems privalomu vykdyti aktu – Įstatymu – nustatytus mokesčius ar tarifus – nes Įstatymo 6 straipsnis sankcionavimo instituto nenumato.
Be to, atsakovo nuomone, pareiškėja skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo. Ir apskritai, netgi neprašo išdėstyti mokėjimą dalimis per tam tikrą laiko tarpą, ar atidėti mokėjimą, jei jam vienkartiniu mokėjimu paskaičiuotą mokesčio sumą būtų sudėtinga sumokėti.
Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, atsižvelgė į pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.
Prašo remtis teismų praktika, pareiškėjos skundą pripažinti nepagrįstu ir atmesti, skundžiamą Sprendimą palikti galioti.
k o n s t a t u o j a:
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-205 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo” dalies, kuria patvirtintas 23 107,00 Eur didesnis mokesčio tarifas, pagrįstumo. Pareiškėja prašo sumažinti paskirtą sankciją iki 4 621,40 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas, atliko Bendrijos planinį teminį mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2018-2020 m. ir 2021 m. spalio 5 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-5450, kuriame konstatavo, kad įmonė 2018-2020 metų I-IV ketvirčius vykdė gamtos išteklių gavybą neturint Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes, tuo įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d., Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 ir 3 d. už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą yra - 23 107 Eur. Taip pat nustatė, kad įmonė Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijas už 2018 metus pateikė, bet deklaravo 0,012 t mažiau, negu faktiškai išleido į aplinką BDS kiekio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 3 d. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 3 d., 9 str. 4 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos 14 p., paskaičiuotas mokestis skaičiuojamas padidintu tarifu yra 40 Eur.
2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėja Bendrija pateikė rašytines pastabas dėl 2021 m. spalio 5 d. Patikrinimo akto, nurodė, jog apie būtinybę turėti papildomą leidimą niekada nebuvo informuota bei kad skaic?iuojant ters?alu? kieki? uz? 2018 metus buvo naudojamos neteisingos BDS7 koncentracijos duomenys.
2021 m. lapkričio 15 d. Departamento sprendimu Nr. AS-205 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo nuspręsta iš dalies patvirtinti Patikrinimo aktą. Sprendimo I dalimi Departamentas konstatavo, kad įmonė 2018-2020 metų I-IV ketvirčius vykdė gamtos išteklių gavybą iš gręžinio ir išgavo kito požeminio vandens: 2018 m. – 6633 m3, 2019 m. – 7824 m3, 2020 m. – 6773 m3 neturint Lietuvos Geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes ir, tuo pažeidė LR Žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d. (galiojusios suvestinės redakcijos 2015-09-01 – 2016-07-31; 2016-08-01 – 2020-06-30), LR Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 str. 1 d. bei LR Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. Nr. 454 nutarimo „Dėl LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 p., kuris įsigaliojo nuo 2015 metų lapkričio 1 d., todėl vadovaujantis LR Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2, 3 d., įmonei paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018 - 2020 metų mokestinius laikotarpius iš viso 23 107 Eur. Departamentas nusprendė iš dalies patvirtinti 2021 m. spalio 5 d. patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-5450 t. y. Sprendimo I dalimi patvirtino už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotą mokestį taikant didesnį tarifą - 23 107 Eur sumą.
Taip pat bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėja yra mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius mokėtoja (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (toliau – ir MVGIĮ) 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja administruoja jai priklausantį turta? – nuoteku? valymo i?rengini? „Oris-24“ ir vandens gre?z?ini?, kurio identifikacijos Nr. 35594. 2008 m. gruodžio 18 d. Bendrijai išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. VR-4.7-V-02-V-91. 2021 m. liepos 9 d. Aplinkos apsaugos agentūra pareiškėjai išdavė Taršos leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-91/TL-V.8-75/2021. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja atlikto patikrinimo metu Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes neturėjo.
Taigi, pareiškėja iš esmės neginčija Sprendimo pagrįstumo, nurodo, kad nekvestionuoja Sprendime nustatytų aplinkybių dėl pažeidimų, tačiau nesutinka su paskirtos sankcijos dydžiu. Pareiškėjos teigimu ji nėra proporcinga ir adekvati nustatytam pažeidimui. Prašo ją sumažinti iki 4 621,40 Eur. Nurodė, kad pareiškėja nesiekė tyčia nuslėpti ar neteisingai deklaruoti išgautą požeminį vandenį bei nesumokėti už jį mokesčių. Iš karto po Patikrinimo akto gavimo ėmė šalinti Departamento nurodytus pažeidimus. Nedelsiant pradėjo procedūras, kad būtų gautas Lietuvos geologijos tarnybos Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Iki Departamento Patikrinimo akto gavimo už 2018-2020 m. mokestinius laikotarpius jau buvo sumokėjusi iš viso 2 310,70 Eur mokesčius už išgautus gamtos išteklius pagal 2018-2020 m. Požeminio vandens gavybos ataskaitas 1-PV. Nurodė, kad kiekvienais metais laiku Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teikia požeminio vandens gavybos metines ataskaitas (1-PV), laiku teikia Vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas per sistemą AIVIKS, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (KIT708) Valstybinei mokesčių inspekcijai bei laiku sumoka mokesčius už išgautus gamtos išteklius. Teigia, kad buvo įsitikinusi, kad tinkamai veda išgaunamų gamtos išteklių apskaitą, tinkamai pildo Vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, tinkamai sumoka mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius bei tinkamai laikosi visų teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad ankstesnių patikrinimų metu kompetetingos institucijos jos neinformavo apie būtinybę turėti papildomą leidimą gamtos išteklių gavybai. Bendrija aktyviai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančia institucija, operatyviai teikė visą prašomą informaciją ir dokumentus. Pareiškėja sistemingai nepažeidinėja įstatymų, anksčiau nėra taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Pareiškėja nevykdo ūkinės komercinės veiklos - išgaunamas požeminis vanduo yra skirtas tik bendrijos gyventojų reikmėms tenkinti: maisto gaminimui, vandens vartojimui ir pan.
Teismas nagrinėjamoje byloje vertins, ar egzistuoja teisinės prielaidos sumažinti pareiškėjos atžvilgiu apskaičiuotą mokestį.
Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai privalo <...> racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų;<...>. MUVGIĮ mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų išgaunami teisėtai, tinkamai ir laiku deklaruojamas išgautas gamtos išteklių kiekis bei sumokami mokesčiai.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir ŽGĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. ŽGĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo tvarką reglamentavo Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (aktuali redakcija nuo 2012-04-27 iki 2020-07-01). Taisyklių 4.1 punkte apibrėžta leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes sąvoka. Leidimas – fiziniam ar juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė konkrečiame objekte pagal sutartyje nustatytas sąlygas (žemės gelmių šiluminės energijos naudojimo sutartis nesudaroma) naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (2019-10-15 įstatymas Nr. XIII-2484, įsigaliojo 2020-07-01) 4 straipsniu mokesčio objektas – išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: 1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. MUVGIĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
MUVGIĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento - 10.
Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 str. 4 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ir tai yra imperatyvas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04MjEtNjAyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-821-602/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-821-602/2016">A-821-602/2016</a>).
Taigi, kaip nustatyta, pareiškėja nuo 2018-2020 m. laikotarpiu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo naudoti gamybinio požeminio vandens išteklius neturėjo. Kaip minėta, ginčo dėl nustatyto pažeidimo nėra. Remiantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatomis už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Departamentas Sprendimu patvirtino pareiškėjai mokėtiną mokestį 10 kartų didesniu mokesčio apskaičiavimo tarifu, t. y. 23 107 Eur.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, jog nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MUGVIĮ 1, 2 ir 3 punktų nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir tai yra imperatyvus reikalavimas (LVAT 2016-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04MjEtNjAyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-821-602/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-821-602/2016">A-821-602/2016</a>). Taigi, remiantis LVAT praktika, vien dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius neturėjimo, pareiškėjai taikomas didesnis mokesčio tarifas.
LVAT praktikoje didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a>, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyNS01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3525-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3525-575/2016">eA-3525-575/2016</a>). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).
LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (LVAT 2016-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>). LVAT praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a>); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a>, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyNS01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3525-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3525-575/2016">eA-3525-575/2016</a>).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vertindamas pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos dydį, atsižvelgia, kad pareiškėjai ekonominė sankcija dėl vandens išteklių išgavimo be leidimo taikoma pirmą kartą. Pareiškėja pripažįsta, kad yra padariusi pažeidimą ir vandens išteklius išgavusi be leidimo. Pareiškėja ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, yra iniciavusi procedūrą dėl leidimo gavimo. Be to, vertintina ir tai, kad už 2018-2020 m. mokestinius laikotarpius pareiškėja jau buvo sumokėjusi iš viso 2 310,70 Eur mokesčius už išgautus gamtos išteklius pagal 2018-2020 m. Požeminio vandens gavybos ataskaitas 1-PV. Bendrija aktyviai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančia institucija, operatyviai teikė visą prašomą informaciją ir dokumentus. Pareiškėja nevykdo ūkinės komercinės veiklos - išgaunamas požeminis vanduo yra skirtas tik bendrijos gyventojų reikmėms tenkinti. Teismas nenustatė, kad dėl pareiškėjos padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
LVAT praktikoje taip pat pasisakyta, kad aplinkybė, jog bendrovė nei slėpė faktinius išgautų gamtos išteklių kiekius, nei vengė už juos mokėti priklausančius mokesčius, o tik padarė formalias klaidas, o imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nebuvo sąmoningas, todėl taikyti pareiškėjui tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga (LVAT 2021-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEzNi02NjIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1136-662/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1136-662/2021">eA-1136-662/2021</a>).
Įvertinęs pareiškėjos pasirinktą elgesio modelį dėl mokesčio už naudingąsias iškasenas, deklaracijų pateikimo, darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo pakankami aktyvi ir atidi, įgyvendindama prievolę laikytis teisės aktų reikalavimų ir žemės gelmių išteklius išgauti tik su Lietuvos geologijos tarnybos leidimu. Teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimus būtų padariusi turėdama tikslą nuslėpti išgautą gamtos išteklių kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Teismo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas.
Todėl teismas, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir Įstatymu numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už be leidimo išgautą vandens kiekį už 2018-2020 m. laikotarpį padidinti 2 kartais. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. AS-205 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 23 107 Eur mokestis mažintinas iki 4 621,40 Eur. Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Ž. Š.“ skundą tenkinti.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-205 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo” dalį, t. y. apskaičiuotą 23 107,00 Eur mokestį sumažinti iki 4 621,40 eurų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolita Rasiukevičienė
Gediminas Užubalis
Vita Valeckaitė
