Civilinė byla Nr. e3K-3-189-701/2018
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00749-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 2.5.1; 3.1.3.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. įpėdinių J. G. ir G. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Pakruojo rajono savivaldybė, valstybės įmonės Pakruojo miškų urėdija ir Registrų centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paveldėjimo sampratą, galimybę paveldėti fizinio asmens teisę įgyti nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinį teisių perėmimą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja prašė nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIV skyriaus III skirsnio nustatyta tvarka, t. y. pagal ypatingosios teisenos taisykles.
Teismas nustatė, kad pastatas – pirtis, dėl kurio įgijimo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį pareiškėja kreipėsi į teismą, nuosavybės teise priklauso pačiai pareiškėjai. Šį nekilnojamąjį daiktą pareiškėja yra įgijusi kitu savarankišku, pirminiu nuosavybės teisės įgijimo būdu – paveldėjimu, todėl kol pareiškėjos nuosavybės teisė į šį pastatą nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (yra galiojanti), nagrinėti klausimo dėl kito savarankiško nuosavybės teisės įgijimo būdo – įgyjamosios senaties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas) nėra teisinio pagrindo.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas taip pat nustatė, kad yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos vardu registruotą pirtį ir daiktinių teisių į šią pirtį klausimai bus nagrinėjami Panevėžio apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-542-283/2017). Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, teismo vertinimu, ne tik turės įtakos pareiškėjos nuosavybės teisėms į šį nekilnojamąjį daiktą, bet ir teismo procesiniame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę galią vėlesnėse bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė.
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 27 d. mirė. Remdamasis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 7 punktu, teismas nurodė, kad vienos iš bylos šalių mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių.
Teismas nurodė, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Daikto valdymas yra siejamas su konkrečiu asmeniu ir būtent šio asmens (daikto valdymas) turi būti nepertraukiamas, ir jeigu tokios teisės neturėjo pats palikėjas, jos negalėjo įgyti ir įpėdiniai.
Įvertinęs pareiškimo pagrindą ir dalyką, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje reikalavimas neatsiejamai susijęs su pareiškėjos asmeniu. Kadangi pareiškėja mirė, o pagal pareiškimo reikalavimą neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas sprendė, kad civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas. Dėl šios priežasties teismas nutraukė apeliacinį procesą (CPK 293 straipsnio 7 punktas, 302 straipsnis).
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjos įpėdiniai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir sustabdyti civilinę bylą, iki pareiškėjos įpėdiniams, kaip jos turtinių teisės paveldėtojams, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad CK 4.68 straipsnis suteikia daikto valdytojui turtinę teisę įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą ir nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką. Remiantis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, ši turtinė teisė yra paveldima. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turėjo ne nutraukti apeliacinį procesą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o sustabdyti civilinę bylą, kol pareiškėjos įpėdiniams bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimo, galimybės paveldėti fizinio asmens teisę įgyti nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį
CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas ar ne, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzEtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-531-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-531-684/2015">3K-3-531-684/2015</a>). Taigi, jeigu procesinių teisių perėmimas konkrečiame bylai išspręsti aktualiame teisiniame santykyje yra galimas, teismas negali nutraukti bylos, o turi ją sustabdyti.
Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2008">3K-3-367/2008</a>). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Tais atvejais, kai iš ginčijamo santykio viena iš šalių pasitraukia dėl fizinio asmens mirties, sprendžiant klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, būtina nustatyti, ar materialiosios subjektinės teisės patenka į palikimo sampratą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMC00MjEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-10-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-10-421/2017">3K-3-10-421/2017</a> 25 punktą).
CK 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 dalis).
Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2013">3K-3-91/2013</a>). Įstatyme neįtvirtinta išsamaus paveldimų teisių sąrašo ir absoliutaus palikėjo subjektinių teisių paveldėjimo principo, todėl sprendžiant dėl konkrečios teisės paveldėjimo reikia įvertinti teisinių santykių, iš kurių teisė yra kilusi, reglamentavimo ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-289/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-289/2008">3K-3-289/2008</a>).
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nutraukė apeliacinį procesą, nes sprendė, kad nors fizinio asmens teisė įgyti nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį ir yra turtinė, tačiau byloje pareikštas reikalavimas neatskiriamai susijęs su palikėjos – pareiškėjos asmeniu ir pagal tokį byloje pareikštą reikalavimą teisių perėmimas neleidžiamas.
Kasaciniu skundu pareiškėjos įpėdiniai ginčija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, nurodo, kad, remiantis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, turtinė teisė įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą yra paveldima.
Vertinant šį kasacinio skundo argumentą pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas.
Daikto valdymas yra viena iš daiktinių teisių (CK 4.20, 4.22 straipsniai). Pagal CK 1.112 straipsnį daiktinės teisės yra turtinės teisės, civilinių teisų objektas, kurios gali būti perduodamos ir paveldimos. CK 4.25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę.
Taigi, nurodytose teisės normose tiesiogiai įtvirtinta, kad daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2012">3K-3-11/2012</a>). Kai asmuo, teisme pareiškęs reikalavimą nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į daiktą, miršta, toks teisme pareikštas palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą, nes valdymo teisė yra paveldima, o paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).
Dėl to nepagrįstomis pripažintinos apeliacinės instancijos teismo išvados, kuriomis nurodyta, kad byloje pareikštas reikalavimas neatskiriamai susijęs su palikėjos – pareiškėjos asmeniu ir pagal tokį byloje pareikštą reikalavimą teisių perėmimas neleidžiamas. Konstatuotina, kad mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą nustatyti faktą, jog jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į daiktą, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas. Sutiktina, kad šioje byloje tarp pareiškėjos paduotame pareiškime nurodytų reikalavimo ir jo faktinio pagrindo egzistuoja tam tikra darnos stoka, tačiau spręstina, kad net ir tokiu atveju nėra teisinio pagrindo pareikštą reikalavimą kvalifikuoti kaip neatskiriamai susijusį su palikėjos asmeniu ir spręsti, jog pagal tokį reikalavimą neleidžiamas teisių perėmimas. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti bylos, ją nutraukdamas netinkamai taikė CK 5.1 straipsnio 2 dalį.
Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas ir nepagrįstas bylos nutraukimas yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Šios bylos sustabdymo klausimo išsprendimas vertintinas kaip priskirtinas ją iš naujo nagrinėsiančio apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Dėl to kasaciniame skunde suformuluotas prašymas sustabdyti bylą, iki pareiškėjos įpėdiniams, kaip jos turtinių teisės paveldėtojams, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kasaciniame teisme nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 7,72 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Kadangi byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ir, tenkinant pareiškėjos įpėdinių kasacinį skundą, dar neegzistuoja visos CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo sąlygos, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas paliktinas bylą iš naujo nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
