Civilinė byla Nr. e3K-3-195-701/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25248-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. I. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui G. I. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos – socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Ieškovė nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šis butas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotas patikėjimo teise valdyti ieškovei. Minėtas butas 2007 m. birželio 15 d. socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.40-T07/0052 pagrindu vieneriems metams buvo išnuomotas atsakovui. Nuomos sutartis buvo kelis kartus keičiama pratęsiant nuomos terminą. Paskutinį kartą 2014 m. birželio 5 d. nuomos sutarties pakeitimu nuomos terminas buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 9 d. Atsižvelgdama į tai, kad gyvenamųjų patalpų nuomos terminas pasibaigė, ieškovė 2016 m. gegužės 1 d. raštu įspėjo atsakovą, kad šis geranoriškai per 30 dienų atlaisvintų užimamas patalpas, perduotų butą ir grąžintų raktus arba ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 17 d. pateiktų ieškovei dokumentus nuomos sutarčiai pratęsti. Atsakovas nurodytų veiksmų per nustatytą terminą neatliko.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovą iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 31 Eur žyminio mokesčio.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6, 7 dalių, 11 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nėra sudaręs ginčo buto nuomos sutarties, sprendė, jog atsakovas yra užėmęs ginčo butą savavališkai, jis, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ginčo patalpomis naudojosi neteisėtai (CK 6.246 straipsnis) ir tokiais savo veiksmais daro žalą ieškovei.
Įvertinęs CK 6.612 straipsnio ir nuomos sutarties 15 punkto nuostatas byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (atsakovas nereagavo į ieškovės 2016 m. birželio 1 d. pranešimą), teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė nuomos teisinių santykių dalyvio pareigas, įtvirtintas tiek įstatyme, tiek nuomos sutarties 15 punkte. Teismo vertinimu, atsakovas neteisėtai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis ir neatliko jokių veiksmų gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams sukurti (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas pažymėjo, kad apsirūpinimas savivaldybės butų fondo gyvenamosiomis patalpomis galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka, o atsakovas šiuo metu nėra net įrašytas į asmenų, siekiančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašą.
Teismas konstatavo, kad atsakovas, neteisėtai naudodamasis ginčo gyvenamosiomis patalpomis, pažeidžia ieškovės teisę tinkamai įgyvendinti teisės aktais nustatytą socialinio būsto nuomos funkciją, t. y. nustatytą socialinio būsto suteikimo tvarką, pagal kurią socialinį būstą pretenduoja gauti kitos šeimos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškeldinti atsakovą iš ginčo gyvenamųjų patalpų su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.612 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 17 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegija, įvertinusi nuomos sutarties ir jos pakeitimų nuostatas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju su atsakovu buvo sudaryta terminuota socialinio būsto nuomos sutartis, todėl nuomininkui (atsakovui) sutarties 15 punkto nustatytu terminu nepateikus nuomotojai (ieškovei) dokumentų, patvirtinančių nuomininko teisę į socialinį būstą, nuomos sutartis pagal sutarties 42.2 punktą negalėjo būti pratęsta ir pasibaigė 2015 m. sausio 9 d.
Kolegija pažymėjo, kad ieškovė sudarė galimybę atsakovui pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį, 2016 m. birželio 1 d. raštu prašydama atsakovą pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę į socialinio būsto nuomą, ir nustatydama šiems dokumentams pateikti papildomą terminą. Atsakovas į ieškovės prašymą nereagavo, todėl, kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo CK 6.613 straipsnio pagrindu.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas iškeldinimo pagrindas – CK 6.612 straipsnis – nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo, nes, pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovas ginčo patalpose gyvena be nuomos sutarties. Kolegija pažymėjo, kad naudojimasis svetima gyvenamąja patalpa be savininko sutikimo ir sutarties laikytinas savavališku patalpos užėmimu, todėl toks asmuo gali būti iškeldintas vadovaujantis CK 6.612 straipsniu. Todėl kolegija sprendė, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė CK 6.613 straipsnyje nustatyto specialaus iškeldinimo pagrindo, nors nustatė visas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 328 straipsnis).
Atsakovo nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai, pagrindžiantys jo iniciatyvą remontuoti ar privatizuoti ginčo patalpą, kolegijos vertinimu, nepaneigia jo iškeldinimo pagrįstumo ir teisėtumo bei neturi kitokios reikšmės bylos nagrinėjimui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė CK 6.607 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentą, kad nuomos sutartis galioja, ji nėra pasibaigusi ar nutraukta, ir nepagrįstai šiuo klausimu nepasisakė. Byloje nustatyta, kad paskutinį kartą nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2015 m. sausio 9 d., šį pratęsimą įforminant 2014 m. birželio 5 d. nuomos sutarties pratęsimu Nr. 3. Ieškovė apie pasibaigusią sutartį atsakovą įspėjo tik 2016 m. birželio 1 d. raštu, t. y. po vienerių metų ir keturių mėnesių. Atsižvelgiant į tai ir remiantis CK 6.607 straipsnio 2 dalimi, byloje turėjo būti pripažinta, kad nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2017 m. sausio 9 d. Be to, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ginčo bute kartu su tėvais gyvena nuo 1991 metų ir tik 2007 m. birželio 15 d. tapo pagrindiniu nuomininku, taip pat į tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendino atsakovo kaip nuomininko pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį ir šią pirmenybės teisę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.607 straipsnis).
Kadangi byloje pripažintina, kad nuomos sutartis buvo pratęsta, tai teismai taip pat neteisingai taikė ir aiškino CK 6.612, 6.613 straipsnius.
Teismai nepagrįstai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovas praleido 2016 m. birželio 1 d. rašte nurodytą terminą paduoti ieškovei reikalaujamus dokumentus buto nuomos sutarčiai pratęsti.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovas nepasinaudojo CK 6.607 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomininko pirmenybės teise pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai sudaryti patalpų nuomos sutartį naujam terminui, todėl jo kasacinio skundo argumentai dėl teismų padaryto CK 6.607 straipsnio pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas žinojo, jog pasibaigė ginčo buto nuomos terminas. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad į ieškovę su prašymu pratęsti nuomos terminą jis nesikreipė tikslingai, norėdamas atkreipti dėmesį į nuomojamo būsto būklę. Atsižvelgiant į tai, kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovas praleido terminą laiku paduoti ieškovei reikalaujamus dokumentus buto nuomai pratęsti, laikytinas nepagrįstu.
CK 6.613 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo padariniai ir nustatyta, kad, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas ir jo šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Remiantis kasacinio teismo praktika, nors atsakovas iki nuomos sutarties termino pabaigos teisėtu pagrindu gyveno ginčo patalpose, tačiau tai nesukuria jam teisės ginčo bute gyventi neterminuotai palankiausiomis jam sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197/2013">3K-3-197/2013</a>).
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pažymėjo, kad, pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovas ginčo patalpose gyvena be nuomos sutarties. Naudojimasis svetima gyvenamąja patalpa be savininko sutikimo ir sutarties laikytinas savavališku patalpos užėmimu, todėl toks asmuo turi būti iškeldintas CK 6.612 straipsnio pagrindu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos – socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai
Nagrinėjamu atveju ginčo butas, kuriame gyvena atsakovas ir iš kurio ieškovė prašo jį iškeldinti, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo butu disponuoja, jį valdo ir juo naudojasi ieškovė patikėjimo teise, butas yra įtrauktas į savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą. Dėl nurodytų priežasčių šalių ginčui tinkamai išspręsti yra aktualios teisės normos, reglamentuojančios klausimus, susijusius su socialiniu būstu ir tokio būsto nuomą.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – PBĮIĮ) (šio įstatymo 1 straipsnis).
Remiantis PBĮIĮ 2 straipsnio 11 dalimi, savivaldybės būstas – tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. Pagal šio straipsnio 12 dalį, socialinis būstas – tai į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai įtvirtinti PBĮIĮ 3 straipsnyje. Vienas iš tokių principų yra socialinio teisingumo principas, jis reiškia, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius (nurodyto straipsnio 2 punktas).
Remiantis PBĮIĮ 9 straipsnio 1 dalimi, teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas. Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; 3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
Pagal PBĮIĮ 14 straipsnio 5 dalį, savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės tarybos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu.
PBĮIĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti ir atitinkantys šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus pagal įstatymuose nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, į asmenų ir šeimų, nuomojančių socialinį būstą, sąrašus įrašomi asmenys ir šeimos, kuriems yra išnuomotas socialinis būstas. Asmenys ir šeimos iš šių sąrašų išbraukiami nutraukus socialinio būsto nuomos sutartį šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais. Pagal minėto straipsnio 9 dalį, socialinis būstas nuomojamas ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašuose laikotarpį, išskyrus laikotarpį, kai asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše esantis asmuo ar šeima gauna būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.
Remiantis PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalimi, socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė. Pagal šio straipsnio 5 dalį, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama: 1) kai asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte; 2) kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; 3) kai asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme; 4) kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos; 5) kitais Civiliniame kodekse ar socialinio būsto nuomos sutartyje numatytais atvejais.
Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų ir šeimų pareigos įtvirtintos PBĮIĮ 22 straipsnyje. Minėti asmenys, be kita ko, privalo pagal patvirtintą prašymo formą ir jo priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią teisę gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir būtinus šiai paramai gauti dokumentus (nurodyto straipsnio 3 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje socialinio būsto nuomos klausimais, išaiškinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovą iš socialinio būsto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Reikalavimą ji grindė tuo, kad pasibaigė su atsakovu sudaryta terminuota socialinio būsto nuomos sutartis, be to, atsakovas nustatytu terminu nepateikė ieškovei dokumentų, reikalingų nuomos sutarčiai pratęsti.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt. Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą. Vis dėlto ši bendro pobūdžio taisyklė negali būti taikoma savaime, neatsižvelgiant į konkrečios bylos faktinę situaciją, bendruosius proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-554/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-554/2012">3K-3-554/2012</a>).
Bylą nagrinėję teismai nustatė ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, todėl teisėjų kolegija jomis vadovaujasi (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2007 m. birželio 15 d. Šios sutarties 9 punkte nustatyta, kad butas išnuomojamas vienerių metų terminui. Ši sutarties sąlyga, t. y. nuomos terminas, šalių susitarimu buvo ne kartą keičiama ir galutinis socialinio būsto nuomos terminas 2014 m. birželio 5 d. nuomos sutarties pratęsimu buvo nustatytas 2015 m. sausio 9 d.
Pagal nuomos sutarties 10 punktą, pasibaigus šios sutarties terminui su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ir neišnykus priežastims, dėl kurių turtas buvo suteiktas nuomos pagrindais, sutartis gali būti atnaujinta vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu „Dėl socialinio būsto nuomos“ ir CK nustatyta tvarka. Remiantis sutarties 15 punktu, ne vėliau kaip 20 dienų iki šios sutarties termino pabaigos nuomininkas privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeiminę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ Registrų centro pažymą apie visų šeimos narių, įskaitant ir vaikus, nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.
Taigi šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl terminuotos būsto nuomos ir jos termino (2015 m. sausio 19 d.), taip pat dėl galimybės sutartį pratęsti (atnaujinti), neišnykus priežastims, dėl kurių socialinis būstas buvo suteiktas nuomai, ir nuomininkui sutartyje nustatytu terminu (20 dienų iki sutarties termino pabaigos) pateikus tai (teisę į socialinio būsto nuomą) patvirtinančius dokumentus. Tuo atveju, jeigu nuomos sutartis su nuomininku nepratęsiama (neatnaujinama), tai šalys sutarties 11 punktu susitarė, kad nuomininkas iš nuomojamo būsto privalo išsikelti per 5 darbo dienas.
Nagrinėjamu atveju teismų taip pat nustatyta, kad atsakovas (nuomininkas) per sutarties 15 punkte įtvirtintą terminą nepateikė ieškovei (nuomotojai) dokumentų, patvirtinančių jo teisę į socialinio būsto nuomą. Jis taip pat neišsikėlė iš būsto, kaip tai nustatyta sutarties 11 punkte, ir liko jame gyventi. Ieškovė 2016 m. birželio 1 d. raštu suteikė atsakovui papildomą terminą (iki 2016 m. birželio 17 d.) sutarties 15 punkte nurodytiems dokumentams pateikti arba atlaisvinti ginčo butą. Atsakovas ir per šį papildomą terminą nepateikė ieškovei dokumentų, patvirtinančių jo teisę į socialinio būsto nuomą, jis taip pat neatlaisvino buto ir iš jo neišsikėlė. Atsakovui nepateikus minėtų dokumentų, socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su juo pratęsta nebuvo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje taip pat nustatyta, jog šiuo metu atsakovas nėra įrašytas į specialius sąrašus asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos (PBĮIĮ 16 straipsnis). Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Be to, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, jis neįrodinėja, kad šiuo metu turi teisę lengvatinėmis sąlygomis nuomotis socialinį būstą ir kad jis atitinka PBĮIĮ 9 straipsnio keliamus reikalavimus tokiai teisei. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turėtų nepilnamečių vaikų ar kad kartu su juo gyventų kiti labiau socialiai pažeidžiami asmenys.
Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo padarinius reglamentuoja CK 6.613 straipsnis. Pagal šią teisės normą, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Minėta, socialinio būsto nuomą reglamentuoją PBĮIĮ. Tačiau šis įstatymas nenustato specialiųjų reikalavimų dėl socialinio būsto nuomininkų išsikėlimo (iškeldinimo) iš nuomojamo socialinio būsto pasibaigus terminuotai gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai. Dėl šios priežasties, sprendžiant šį klausimą, turi būti vadovaujamasi minėtu CK 6.613 straipsniu ir šalių sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.613 straipsnio, šalių sudarytos nuomos sutarties 10, 11, 15 punktų nuostatas, atsižvelgdama į šios nutarties 27–31 punktuose nurodytas aplinkybes, į tai, kad šalių sudarytos terminuotos nuomos sutarties terminas baigėsi 2015 m. sausio 9 d., taip pat į tai, kad atsakovui buvo sudarytos sąlygos toliau nuomotis ginčo butą (pratęsti arba atnaujinti nuomos sutartį), tačiau jis pats savo laisva valia ieškovės 2016 m. birželio 1 d. rašte nurodytų veiksmų per papildomai nustatytą terminą neatliko, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas iškeldinti atsakovą iš ginčo buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentu dėl netinkamo CK 6.612 straipsnio, reglamentuojančio iškeldinimą iš savavališkai užimtų patalpų, taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštą ieškinį dėl iškeldinimo tenkino CK 6.612 straipsnio pagrindu, padaręs išvadą, kad, pasibaigus nuomos sutarties terminui ir nesudarius naujos ar nepratęsus buvusios socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, atsakovas ginčo bute apsigyveno savavališkai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ginčo bute apsigyveno teisėtai, šalių sudarytos socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu. Tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena teisėtai, jiems negali būti taikomos CK 6.612 straipsnio nuostatos. Vėlesni nuomos santykių pasikeitimai gali būti vertinami kaip galimybė atsirasti pagrindams nutraukti ar kitaip pasibaigti nuomos santykiams, bet ne kaip savavališkas apsigyvenimas gyvenamojoje patalpoje. Tačiau nagrinėjamu atveju nurodytą pirmosios instancijos teismo pažeidimą (netinkamai pritaikytą CK 6.612 straipsnį) byloje ištaisė apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad iškeldinimas pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui vykdomas remiantis CK 6.613 straipsnio, o ne CK 6.612 straipsnio pagrindu. Be to, šis pažeidimas neturėjo įtakos teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimui.
Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstais pripažįsta kasacinio skundo argumentus dėl to, kad, atsakovo manymu, teismai neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas nuomos sutarties 15 punkte nurodytiems dokumentams pateikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats atsakovas byloje pripažino, jog jis žinojo apie nuomos sutarties termino pabaigą ir savo pareigą, siekiant tęsti nuomos santykius, pateikti ieškovei nuomos sutarties 15 punkte nurodytus dokumentus, tačiau jis sąmoningai, siekdamas atkreipti ieškovės dėmesį į nuomojamo buto būklę, reikiamų dokumentų sutarčiai pratęsti ieškovei neteikė. Tokį atsakovo elgesį teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti svarbia tiek sutartyje, tiek ieškovės papildomai nustatyto termino praleidimo priežastimi. Be to, toks atsakovo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo jo nerūpestingą požiūrį į susiklosčiusią situaciją ir iš esmės patvirtina, kad socialinio būsto nuoma jam nėra būtina. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas byloje nereiškė reikalavimo dėl minėto termino atnaujinimo.
Byloje konstatavusi, kad atsakovas iš socialinio būsto buvo iškeldintas dėl savo paties kaltės – jam pačiam nesiėmus priemonių jame likti, kai tai buvo ieškovės pasiūlyta, nesant svarbios priežasties vėluoti pateikti dokumentus, taip pat nesant didesnio jo ar su juo gyvenančių kitų asmenų socialinio pažeidžiamumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis atsakovo teisių ribojimas nepažeidžia žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principo ir buvo objektyviai reikalingas siekiant apsaugoti kitų socialiai labiau pažeidžiamų asmenų, atitinkančių PBĮIĮ įstatymo keliamus reikalavimus ir įtrauktų į sąrašus socialinio būsto nuomai, teises ir teisėtus interesus.
Dėl CK 6.607 straipsnio aiškinimo ir taikymo nagrinėjamu atveju
Atsakovas, nesutikdamas su teismų procesiniais sprendimais iškeldinti jį iš socialinio būsto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, kasaciniame skunde teigia, kad byloje turėjo būti pripažinta, jog nuomos terminas nepasibaigė ir nuomos sutartis buvo pratęsta CK 6.607 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu.
CK 6.607 straipsnis reglamentuoja nuomininko pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Taigi ši teisės norma įtvirtina nuomininko pirmenybės teisę sudaryti terminuotą nuomos sutartį naujam terminui, taip pat šios pirmenybės teisės atsiradimo sąlygą – tinkamą nuomos sutarties sąlygų vykdymą.
Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.607 straipsnio 2 dalis, nustatanti savaiminį terminuotos nuomos sutarties pratęsimą, esant įstatymo nurodytoms sąlygoms, gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai nuomininkas turi pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį, t. y. nustatomos CK 6.607 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos – tinkamas nuomos sutarties sąlygų vykdymas.
Šioje nutartyje minėta, kad pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalį socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Taigi tuo atveju, jeigu yra sudaroma terminuota socialinio būsto nuomos sutartis, CK 6.607 straipsnio nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į PBĮIĮ 9 straipsnį, nustatantį, kokie asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą. Tai reiškia, kad pagal CK 6.607 straipsnio 1 dalį pirmenybės teisę pratęsti terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį turės tik tie nuomininkai, kurie ne tik tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, bet taip pat atitinka PBĮIĮ keliamus reikalavimus dėl socialinio būsto nuomos.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo pirmenybės teisė pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį ir tokios teisės atsiradimo sąlyga – neišnykus priežastims, dėl kurių turtas buvo suteiktas nuomos pagrindais, – buvo nustatyta ir šalių sudarytos terminuotos sutarties 10 punkte (žr. šios nutarties 28 punktą), kuris taikytinas kartu su sutarties 15 punktu, nes tik pateikus sutarties 15 punkte nustatytu terminu nurodytus dokumentus gali būti pripažinta, kad neišnyko priežastys, dėl kurių turtas buvo suteiktas nuomos pagrindais.
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė sutarties 15 punkto sąlygos, t. y. nei per sutartyje nustatytą, nei per ieškovės papildomai nustatytą terminą jis nepateikė ieškovei dokumentų, patvirtinančių jo teisę į socialinio būsto nuomą (žr. šios nutarties 30 punktą). Taigi egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti, kad atsakovas netinkamai vykdė terminuotos nuomos sutarties sąlygas. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas turėjo pirmenybės teisę pratęsti terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį (CK 6.607 straipsnio 1 dalis). Nustačiusi, kad atsakovas neturėjo minėtos pirmenybės teisės, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju CK 6.607 straipsnio 2 dalis netaikytina.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Paduodamas kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Tačiau už kasacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 31 Eur (CPK (redakcija, galiojusi pareiškiant ieškinį pirmosios instancijos teismui, t. y. 2016 m. liepos 14 d.) 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4, 7 dalys). Atsakovo permokėta žyminio mokesčio suma – 44 Eur – jam grąžintina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1dalimi,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą.
Grąžinti atsakovui G. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2017 m. lapkričio 27 d. AB SEB banke sumokėtą 44 (keturiasdešimt keturių) Eur žyminio mokesčio permoką. Šią sumą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Antanas Simniškis
