Civilinė byla Nr. 3K-3-194-684/2018
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01116-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus D. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. L2-1670-215/2017, kuria tenkintas skolininkės S. R. (V.) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, kai tokias išlaidas patvirtinantis dokumentas pateikiamas teismui priėmus nutartį panaikinti teismo įsakymą, aiškinimo ir taikymo.
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. balandžio 13 d. buvo priimtas teismo įsakymas priteisti kreditoriui D. L. iš skolininkės S. R. (V.) 6593,53 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Skolininkė 2017 m. balandžio 21 d. pateikė prieštaravimus, kreditoriui buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kreditorius ieškinio nepateikė.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. įsakymą.
Skolininkė 2017 m. gegužės 29 d. teismui pateikė prašymą priteisti iš kreditoriaus 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė dėl kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, atlyginimą. Nurodė, kad byloje šių bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išspręstas Mažeikių rajono apylinkės teismui priimant 2017 m. gegužės 16 d. nutartį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi skolininkės prašymą tenkino iš dalies, priteisė skolininkei iš kreditoriaus 205,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, atlyginimą.
Teismas nurodė, kad pagal kreditoriaus pareiškimą priėmus teismo įsakymą skolininkė dėl teismo įsakymo bei kreditoriaus pareiškimo pareiškė prieštaravimus, tačiau kreditorius per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui ieškinio, o tai leido teismui spręsti, jog, kreditoriaus vertinimu, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nepagrįstas, todėl skolininkės bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti atlygintos.
Teismas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažino remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.7 punktais bei pritaikęs koeficientą.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus atskirąjį skundą, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje, analizavo teismų praktiką ir nurodė, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015).
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmuoju atveju teismui pateiktas kreditoriaus pareiškimas, tuo pagrindu priimtas teismo įsakymas ir vėliau, gavus prieštaravimus, kreditoriui nustatytu laiku nepateikus ieškinio, sprendė, kad priimta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis dėl teismo įsakymo panaikinimo, laikant kreditoriaus pareiškimą nepaduotu, gali būti pripažįstama teismo priimtu galutiniu procesiniu veiksmu – nutartimi (sprendimu) supaprastintame procese. Tačiau taip pat teismas sprendė, kad antruoju atveju tai, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nusprendė panaikinti teismo įsakymą ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikyti nepaduotu, galima laikyti ir bylos baigtimi, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bet kokiu atveju, arba remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi ir dėl jo išplėtota kasacinio teismo praktika ar remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tai reiškia, kad šalis, dėl kurios teismas priima palankų sprendimą, įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Nagrinėjamoje byloje skolininkė nebuvo informuota apie Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties, kurią teismas pagal CPK 439 straipsnio 6 dalį priėmė rašytinio proceso tvarka, priėmimo datą, todėl, teismo vertinimu, neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki galutinio teismo procesinio veiksmo nutarties (sprendimo) priėmimo (bylos išnagrinėjimo). Dėl to, remiantis teismų praktika, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šiuo atveju negalėjo būti taikomos.
Teismas pažymėjo, kad ne skolininkė, o būtent kreditorius pradėjo bylinėjimosi procesą, dėl kurio skolininkė patyrė teisinės pagalbos išlaidų, ji negalėjo iš anksto numatyti tokios proceso baigties, kad kreditorius nepateiks tinkamai įforminto ieškinio, o teismas klausimus dėl ieškinio nepateikimo svarsto rašytinio proceso tvarka, nepranešdamas apie tai šalims. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas buvo neišspręstas priimant 2017 m. gegužės 16 d. nutartį, jis buvo teisingai sprendžiamas priimant 2017 m. gegužės 31 d. papildomą nutartį. To nepadarius būtų buvusi suvaržyta byloje dalyvaujančios skolininkės, kuri turi priešingą nei kreditoriaus interesą, teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kreditorius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti, atgręžti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties vykdymą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismo išvados yra nenuoseklios, o tai kelia abejonių, ar ateityje, kilus dar vienam panašiam ginčui, toks ginčas bus išspręstas taip pat.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma suponuoja išvadą, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, tik tokiu atveju, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDctMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207-313/2015">3K-3-207-313/2015</a> ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-248/2016">3K-3-35-248/2016</a>).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikė 2017 m. gegužės 29 d., kai jau buvo įsiteisėjusi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Taigi byla buvo išnagrinėta ir pabaigta, todėl joje nebuvo galima priimti papildomo sprendimo (CPK 277 straipsnis). Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismui 2017 m. gegužės 16 d. priėmus nutartį, per visą jos apskundimo laiką skolininkė ir jos atstovas turėjo galimybę iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Suėjus apskundimo terminui, nutartis įsiteisėjo ir byla buvo užbaigta, o skolininkė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikė jau po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties įsiteisėjimo. Kreditorius atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkė atstovui honorarą už atstovavimą supaprastinto proceso byloje sumokėjo 2017 m. balandžio 19 d., skolininkės atstovas 2017 m. balandžio 21 d. byloje pateikė prieštaravimą dėl teismo įsakymo. Vadinasi, pateikdama prieštaravimą skolininkė ir jos atstovas turėjo galimybę kartu pateikti ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį dokumentą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą skolininkė prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą bei kreditoriaus D. L. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu ir grąžino jį kreditoriui. Vadinasi, civilinė byla, iškelta skolininkei dėl skolos, buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, su kuria būtent yra siejamas prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, iš viso net nebuvo prasidėjusi, nes kreditorius ieškinio nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-248/2016">3K-3-35-248/2016</a>).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
Skolininkė iki 2017 m. gegužės 16 d. teismo nutarties priėmimo net negalėjo žinoti, kad kreditorius jai nepareikš ieškinio, o teismas šį klausimą svarstė rašytinio proceso tvarka, nepranešdamas apie tai šalims, todėl akivaizdu, jog skolininkė, negalėdama žinoti, kad kreditorius nepateiks ieškinio, taip pat nebūdama informuota apie teismo posėdžio, kuriame buvo panaikintas teismo įsakymas ir kreditoriui grąžintas pareiškimas laikant jį nepaduotu, neturėjo pagrindo teikti savo prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Pagal teismų praktiką CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-248/2016">3K-3-35-248/2016</a>).
Nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi nebuvo išspręstas skolininkės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Skolininkės atstovas, nepraleisdamas CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 dienų termino klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo iškelti, 2017 m. gegužės 29 d. skolininkės vardu pagrįstai pateikė teismui prašymą dėl minėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, kai tokias išlaidas patvirtinantis dokumentas pateikiamas teismui nepriėmus baigiamojo sprendimo dėl ginčo esmės, aiškinimo ir taikymo
Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimo klausimas iškeltas nepažeidžiant įstatymu nustatyto kreipimosi termino, todėl teismas turėjo pagrindą spręsti šių išlaidų atlyginimo klausimą.
Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).
Taigi papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).
Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017, 29 punktas).
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 25 punktas).
Pradėto teismo proceso pabaiga laikoma ne tik bylos nutraukimas, bet ir ieškinio palikimas nenagrinėto ar priimto teismo įsakymo panaikinimas (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), kada pradėtoje byloje šalių materialusis ginčas paliekamas neišspręstas, nes nepriimamas baigiamasis teismo sprendimas dėl ginčo esmės.
Nagrinėjamoje byloje Mažeikių rajono apylinkės teismui 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, panaikinus teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo grąžinus kreditoriui, konstatuotina, kad civilinė byla, iškelta skolininkei dėl skolos, buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Skolininkė iki 2017 m. gegužės 16 d. teismo nutarties priėmimo negalėjo žinoti, kad kreditorius jai nepareikš ieškinio; priešingai, galėjo pagrįstai tikėtis, kad kreditorius, jau parodęs teisminio proceso pradžios iniciatyvą ir pateikęs prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, pratęs šalių ginčo nagrinėjimą ieškinio teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį.
Minėta, teismas klausimą dėl įsakymo panaikinimo svarstė rašytinio proceso tvarka, nepranešdamas apie tai šalims, todėl, akivaizdu, kad skolininkė, negalėdama žinoti, jog kreditorius nepateiks ieškinio, taip pat nebūdama informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo panaikintas teismo įsakymas ir kreditoriui grąžintas pareiškimas laikant jį nepaduotu ir tuo baigiant teismo procesą šioje bylinėjimosi stadijoje, turėjo pagrindą teikti savo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo jau po teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo. Tą skolininkė ir padarė, per atstovą 2017 m. gegužės 29 d. pateikdama prašymą priteisti iš kreditoriaus 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė dėl kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, atlyginimą.
Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o kad neturėjo, šioje byloje pripažinta, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą, kas pagrįstai ir buvo atlikta nagrinėjamos bylos atveju.
Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 8,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kreditoriaus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Skolininkė prašė priteisti iš kreditoriaus kasaciniame teisme turėtų 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu, pateikė šių išlaidų dydį ir faktą pagrindžiančius įrodymus, todėl, atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas skolininkei iš kreditoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti S. R. (a. k. duomenys neskelbtini) iš D. L. (a. k. duomenys neskelbtini) 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,18 Eur (aštuonis Eur 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Antanas Simniškis
