Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo padavimo, priėmimo ir trūkumų šalinimo tvarką, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-409-1075/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24006-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.3; 3.3.1.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. D. ir E. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. D. ir E. D. ieškinius atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nesudaryta ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo padavimo, priėmimo ir trūkumų šalinimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas L. D. prašė: 1) pripažinti, kad buto (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis nebuvo su atsakove sudaryta iki 2013 m. gegužės 31 d.; 2) įpareigoti atsakovę atlikti šilumos, skirtos bendro naudojimo reikmėms, perskaičiavimą nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., į šilumos paskirstymą įtraukiant visas asmeninio naudojimo nešildomas patalpas.

3. Ieškovas E. D. prašė: 1) pripažinti, kad jis, 2013 m. gegužės 31 d. įsigydamas butą (duomenys neskelbtini), su vietiniu šildymu nuo 2013 m. gegužės 31 d. perėmė buvusio buto savininko L. D. sutartį su atsakove dėl namo bendrų patalpų centralizuoto šildymo, bet nuo 2013 m. gegužės 31 d. neperėmė ir nėra perėmęs ir (arba) sudaręs šio buto centralizuoto šildymo sutarties su atsakove dėl buto šildymo, nes buvęs buto savininkas tokios sutarties neturėjo; 2) įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos perskaičiavimą nuo 2014 metų šildymo sezono pradžios iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, į šilumos paskirstymą įtraukiant visas asmeninio naudojimo nešildomas patalpas pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimus.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

5. Ieškovai, nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Šis skundas teisme buvo gautas 2017 m. lapkričio 13 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiems asmenims.

7. Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo galėjo būti paduotas iki 2017 m. lapkričio 9 d. imtinai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 307 straipsnio 1 dalis). Ieškovai apeliacinį skundą teismui pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) tik 2017 m. lapkričio 13 d., t. y. praleidę apeliacinio skundo padavimo terminą. Kadangi ieškovai šio termino atnaujinti neprašė ir nenurodė termino praleidimo priežasčių, teismas sprendė, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškovų apeliacinį skundą ir jį jiems grąžinti.

8. Teismas nustatė, kad apeliacinį skundą ieškovų vardu padavė ir pasirašė elektroniniu parašu asociacijų,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ ir,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovas P. M.. Teismas nurodė, kad jei atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą ši aplinkybė (asociacija negali būti laikoma tinkama atstove) ieškovams ir P. M. ne kartą buvo išaiškinta. Be to, byloje kaip ieškovų atstovė dalyvavo ir advokatė L. G.. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad apeliacinis skundas, pasirašytas P. M. elektroniniu parašu, paduotas netinkamo atstovo.

9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų atskirąjį skundą, 2018 m. vasario 12 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą.

10. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad ieškovai apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo padavė 2017 m. lapkričio 10 d., o ne 2017 m. lapkričio 13 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Kadangi paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2017 m. lapkričio 9 d., teismas padarė išvadą, kad ieškovai viena diena praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas, atsižvelgdamas į termino praleidimo trukmę, sprendė, kad toks termino praleidimas neturėtų būti vertinamas kaip reikšmingas ir sudarantis pagrindą atsisakyti priimti apeliacinį skundą, nors šiuo atveju ieškovai ir neprašė termino atnaujinti bei nenurodė termino praleidimo priežasčių (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Spręsdamas dėl asociacijų galimybės būti ieškovų atstovėmis teisme, teismas rėmėsi CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šios teisės normos kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika, be kita ko, kasacinio teismo išaiškinimais, kad asociacija,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ nėra tinkama atstovė, nes nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, o jos tikslai yra be galo platūs, be to, atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindinis asociacijos veiklos tikslas, taip pat atsižvelgė į tai, jog asociacijos,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ tikslai taip pat yra labai platūs, jais iš esmės siekiama atstovauti nariams teismuose ir neteisminėse institucijose.

12. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tiek asociacija,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, tiek asociacija,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ buvo netinkamos atstovės teikiant apeliacinį skundą, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą.

13. Teismas, remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atmetė ieškovų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliacinis skundas paduotas netinkamo atstovo, turėjo nustatyti apeliacinio skundo trūkumus, o ne atsisakyti jį priimti. Teismas pažymėjo, kad ieškovams nebuvo užkirsta galimybė pateikti apeliacinį skundą be trūkumų.

14. Remdamasis CPK 3 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad teismui nekilo abejonių dėl ginčo proceso teisės normų konstitucingumo, teismas netenkino ieškovų prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perduoti klausimą dėl ieškovų apeliacinio skundo priėmimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą dėl praleisto skundo padavimo termino, tačiau nustatęs apeliacinio skundo trūkumą – skundas pasirašytas neįgalioto asmens, jį padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, – nepagrįstai nenustatė jokio termino šiam trūkumui pašalinti. Taip teismas nepagrįstai ir neproporcingai apribojo ieškovų teisę į teisminę gynybą.

15.2. Kadangi apeliacinio skundo subjektai yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašęs asmuo, tai apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu galėjo būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, priešinga teismų išvada nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo ieškovų teises į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje ir yra padaryta nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2011">3K-3-360/2011</a>; 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2012">3K-3-317/2012</a>; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-622/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-622/2013">3K-3-622/2013</a>).

16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Asociacija,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ neabejotinai buvo netinkama atstovė teikiant apeliacinį skundą ir kitus procesinius dokumentus, todėl teismai pagrįstai atsisakė priimti ieškovų apeliacinį skundą. Ši aplinkybė ieškovams neabejotinai buvo žinoma jau nuo 2017 m. kovo 6 d., kai pirmosios instancijos teismas ieškovams pasiūlė pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu teisme. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir nuosekliai formuojamos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl teisėtai ir pagrįstai pripažino netinkamą ieškovų atstovavimą.

16.2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Nei teisės aktai, nei susiformavusi teismų praktika netinkamo atstovavimo atveju neįpareigoja nustatyti termino trūkumams pašalinti. Ieškovams nebuvo užkirsta galimybė pateikti apeliacinį skundą be trūkumų, todėl skundžiama nutartis ir joje išdėstyti teismo argumentai nelaikytini proceso šalies (ieškovų) teisių į apeliaciją varžymu (CPK 315 straipsnio 3 dalis).

16.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nurodė, kad termino praleidimas esą neturėtų būti vertinamas kaip reikšmingas ir sudarantis pagrindą atsisakyti priimti apeliacinį skundą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų pateikę prašymą atnaujinti terminą ar nurodę termino praleidimo priežastis. Todėl ieškovų procesinė subjektinė teisė pateikti apeliacinį skundą šioje byloje buvo pasibaigusi, t. y. byloje ieškovams taikytinas CPK 75 straipsnis, nustatantis, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus terminui, privalėjo būti grąžinami juos padavusiems asmenims (šiuo atveju – ieškovams).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo padavimą, priėmimą ir trūkumų šalinimą, aiškinimo ir taikymo

17. CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Remiantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.

18. Apeliacinio skundo turinį reglamentuoja CPK 306 straipsnis. Pagal šio straipsnio 3 dalį, apeliacinį skundą surašo advokatas; juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats; be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys; apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

19. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

20. CPK 315 straipsnyje įtvirtinta apeliacinio skundo priėmimo tvarka. Remiantis šio straipsnio 2 dalies 2 punktu apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu apeliacinio skundo trūkumai yra pašalinti (CPK 315 straipsnio 3 dalis).

21. Pagal CPK 316 straipsnį, jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (1 dalis); jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (2 dalis); apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (3 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo ieškovų vardu per EPP pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė asociacijų,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ bei,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovas P. M..

23. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę tiek asociacijos,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“, tiek asociacijos,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įstatus ir juose nurodytus asociacijų tikslus, padarė išvadą, kad šios asociacijos negali būti tinkamos ieškovų atstovės, nes nėra aišku, kokia yra asociacijų vykdoma veikla, jų tikslai yra labai platūs, kilęs ginčas nesusijęs su asociacijos veikla, o atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindinis asociacijos veiklos tikslas. Ši teismų išvada, kad asociacijos,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ ir,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ nagrinėjamu atveju nėra tinkamos ieškovų atstovės, kasaciniu skundu neginčijama.

24. Teismai, padarę šios nutarties 23 punkte nurodytą išvadą, sprendė, kad apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, todėl, remdamiesi CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė šį skundą priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims.

25. Ieškovai, nesutikdami su skundžiamomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartimis, kuriomis jų apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti, kasaciniame skunde teigia, kad teismai, nustatę, jog skundas paduotas netinkamo atstovo (neįgalioto asmens), privalėjo taikyti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, nes būtent ieškovai, o ne minėtos asociacijos, yra apeliacinio skundo subjektai.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešojo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti. Tuo atveju, kai atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjItNjg3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422-687/2017">3K-3-422-687/2017</a> 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas dėl asociacijos,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ ir jos atstovo P. M. galimybės būti tinkamais fizinių asmenų atstovais pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kai asmenų atstovavimas teisme kyla ne iš jų veiklos, koordinuojamos asociacijos, jau buvo spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. protokolinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 (senas bylos Nr. 3K-7-391-916/2016); 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454-969/2016">3K-3-454-969/2016</a> 43, 44 punktus). Abiem nurodytais atvejais pripažinta, kad asociacija,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ nėra tinkama fizinių asmenų atstovė pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 26, 27 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su ieškovų veikla, koordinuojama asociacijų,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ bei,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nagrinėjamu atveju minėtos asociacijos, taip pat ir jų atstovas P. M., nėra tinkamos ieškovų atstovės pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Kadangi nurodytos asociacijos negali būti ieškovų atstovės, tai jos (jų atstovas), remiantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi, taip pat negalėjo ieškovų vardu paduoti ir pasirašyti apeliacinio skundo (žr. šios nutarties 18 punktą).

29. Nustačius, kad ieškovų vardu apeliacinį skundą pasirašė ir padavė netinkamos atstovės, turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, kokie tokiu atveju atsiranda teisiniai padariniai, ar toks apeliacinis skundas turi būti teismų atsisakomas priimti pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ar, kaip teigia ieškovai kasaciniame skunde, turi būti taikomas apeliacinio skundo trūkumų šalinimas pagal CPK 316 straipsnio 1 dalį.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo subjektai yra dalyvaujantys byloje asmenys (šiuo atveju ieškovai), o ne skundą pasirašę asmenys (CPK 305 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kai ieškovai turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą, tačiau į aukštesnės instancijos teismą su apeliaciniu skundu jų vardu kreipėsi (skundą padavė per EPP ir jį elektroniniu parašu pasirašė) atstovė, neturinti teisės jiems atstovauti teisme pagal pavedimą.

31. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinį procesą, yra išaiškinta, kad CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas ir šiuo pagrindu atsisakoma priimti apeliacinį skundą arba pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas tik tuo atveju, jeigu apeliacinį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Dėl procesinės aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio (atskirojo) skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo) – apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Kai byloje dalyvaujantis asmuo remiantis CPK nuostatomis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau skundą pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris negali atstovauti tam asmeniui teisme (tos instancijos teisme), taikomas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis), o prasidėjęs apeliacinis procesas negali būti nutraukiamas vien dėl atstovavimo trūkumų. Tokios praktikos privalu laikytis ir tuo atveju, kai apeliacinį skundą byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2012">3K-3-317/2012</a>; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-622/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-622/2013">3K-3-622/2013</a>; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013; 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjEtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-461-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-461-611/2015">3K-3-461-611/2015</a>; kt.).

32. Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ieškovų vardu apeliacinį skundą pasirašė asmuo, neturintis teisės jiems atstovauti teisme pagal pavedimą, privalėjo nustatyti ieškovams terminą nurodytam apeliacinio skundo trūkumui (netinkamo atstovavimo) pašalinti (CPK 316 straipsnio 1, 3 dalys), o ne tokį skundą atsisakyti priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tik ieškovams šio skundo trūkumo teismo nustatytu terminu ir tvarka tinkamai nepašalinus, apeliacinis skundas galėjo būti laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog asociacijų,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ ir,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovui P. M. buvo žinoma, kad šios asociacijos neturi teisės atstovauti ieškovams teisme pagal pavedimą (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi pripažino, jog asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ nėra tinkama ieškovų atstovė šioje byloje, ir pasiūlė ieškovams pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu teisme), nereiškia, jog ji buvo žinoma ir tinkamai išaiškinta ir ieškovams, kurie nagrinėjimo ginčo atveju laikytini vartotojais (ginčas byloje kilo dėl šilumos tiekimo ir vartojimo sutarčių (ne)sudarymo). Tokiu atveju teismas turėtų būti aktyvus ir imtis visų CPK leidžiamų priemonių, kad vartotojas galėtų apginti savo teises teisme, pvz., savo iniciatyva pasiūlyti ieškovui (vartotojui) pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 161 straipsnis), tinkamai išaiškinti netinkamo atstovavimo pasekmes vartotojui, spręsti klausimą, esant tam teisiniam pagrindui, dėl baudos asociacijai (jos atstovui) skyrimo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis) ir kt. Ieškovai, kaip vartotojai, neturi nukentėti dėl netinkamo asociacijos atstovavimo, jiems negali būti varžoma teisė į apeliaciją dėl asociacijos veiksmų galbūt piktnaudžiaujant savo teisėmis.

34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę apeliacinio skundo trūkumą (skundą dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio skundo subjekto) vardu padavė ir pasirašė asmuo, neturintis teisės šiam subjektui atstovauti teisme pagal pavedimą), tačiau netinkamai jį kvalifikavę ir atsisakę tuo pagrindu skundą priimti, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimą ir trūkumų šalinimą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl šios priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis, 360 straipsnis), nes procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams patikrinimas yra fakto klausimas ir šiuo atveju nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė neskundė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovams buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Kadangi apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas jau yra išspręstas, ši aplinkybė (termino praleidimas) nesudaro kliūties priimti ieškovų apeliacinį skundą, jeigu teismo nustatytu terminu ir tvarka bus pašalintas šioje nutartyje konstatuotas, taip pat galbūt kitoks pirmosios instancijos teismo nustatytas, apeliacinio skundo trūkumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Kasaciniam teismui nusprendus, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti ieškovų L. D. ir E. D. apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Algirdas Taminskas

Vincas Verseckas